A. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 58 str., 41 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1845/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25357-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Deimantės Tiškės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 18 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėja advokatė D. Tiškė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl A. B. ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies normas ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimus, nes netinkamai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė A. B. neindividualizuotą, teisingumo ir asmenų lygybės įstatymui principams prieštaraujančią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl bausmės individualizavimo, bendrininkų vaidmenų santykio ir proporcingumo, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pasak kasatorės, A. B. tiesiogiai nedalyvavo darant nusikalstamą veiką, jis vairavo automobilį ir jame liko, stebėjo aplinką, o konkrečius nusikalstamus veiksmus atliko kitos bendrininkės – L. B., kuri tiesiogiai kontaktavo su nukentėjusiuoju ir, aktyviai panaudodama apgaulę, sudarė sąlygas kitai bendrininkei patekti į butą ir pagrobti turtą. Tačiau, nors yra nustatyta, kad A. B. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo mažiau aktyvus nei L. B., jam paskirta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė pakankamų ir teisiškai pagrįstų motyvų, paaiškinančių tokios bausmių diferenciacijos suderinamumą su BK 58 straipsnyje įtvirtintais bendrininkų baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kriterijais ir neatskleidė, kodėl A. B. teisinė padėtis bausmės prasme tapo sunkesnė už nusikalstamos veikos bendrininkės. Taigi bendrininkų vaidmuo nebuvo įvertintas, kaip to reikalaujama BK 58 straipsnyje, ir nebuvo vadovautasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės individualizavimo kriterijais bei 41 straipsnio 2 dalies į punkte įtvirtintu teisingumo principu. Be to, nebuvo įvertinti ir kiti teisiškai reikšmingi duomenys, apibūdinantys A. B. asmenybę bei jo socialinių pareigų pobūdį. Nuteistasis yra paskirtas laikinuoju vaikų priežiūrą užtikrinančiu asmeniu ir faktiškai prižiūri kelis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas turi negalią. Šiuo atveju nepagrįstai lemiama reikšmė suteikta A. B. teistumui ir recidyvui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas dėl nuteistojo A. B. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Šis skundas, kaip ir pirmasis, paduodamas dėl A. B. paskirtos bausmės švelninimo, tik pirmame skunde advokatė A. Ručienė kėlė netinkamą BK 75 straipsnio taikymo klausimą, o naujame skunde advokatė D. Tiškė nurodo netinkamą BK 58 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą nusikalstamos veikos bendrininkams, taikymą, akcentuodama A. B. kaip bendrininko menkesnį vaidmenį darant inkriminuotą nusikalstamą veiką, į kurį, jos nuomone, teismai nepagrįstai neatsižvelgė, ir A. B., tik atvežusiam nusikaltimo bendrininkes į nusikaltimo vietą ir stebėjusiam aplinką, paskyrė griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, nei L. B., tiesiogiai atlikusiai nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad argumentai dėl neteisingo bausmių individualizavimo nusikalstamos veikos bendrininkams, taip pat argumentai, susiję su poreikiu prižiūrėti vaikus, buvo nurodyti ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde. Pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti, nusprendusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Nutartyje pažymėta, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismas sumažino L. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, o A. B. paliko dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad buvo pažeisti teisingumo ir asmens lygybės įstatymui principai ir kad bausmė yra per griežta ir neadekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, atsižvelgiant į jo vaidmenį, bei konstatuota, kad kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai reikšmingus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nuteistojo A. B. gynėjos D. Tiškės paduotame kasaciniame skunde naujų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, taip pat nėra pateikta. Teismai, individualizuodami bausmes, aptarė bendrininkų vaidmenis, įvertino jų asmenybes apibūdinančius duomenis bei pateikė pakankamai detalius bausmių skyrimo motyvus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nenustatė pagrindo keisti A. B. paskirtos bausmės rūšies ar sumažinti jos dydį, nereiškia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo padaryti BPK pažeidimai ir netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos. Deklaratyvūs teiginiai apie tai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Deimantės Tiškės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas