Baudžiamoji byla Nr. 2K-135-511/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12207-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pranešėjo), Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalies, kuria D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 straipsnį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje, tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir D. S. paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su vienerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. S. paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta penkių mėnesių devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėjus visą likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, ir D. S. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų penkių mėnesių devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. atstovo advokato padėjėjo Aivaro Miškūno civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai priteista 669,90 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 14 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. S. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2025 m. balandžio 7 d. apie 21.30 val. prekybos centre „Maxima“, esančiame Kaune, Savanorių pr. 255, įtikino E. Š., kad parduos jam 15 000 kriptovaliutos „PI“, pateikdamas jam melagingus duomenis, – parodė netikrą 15 000 kriptovaliutos „PI“ pervedimą į E. Š. „Bitget“ sąskaitą savo mobiliojo ryšio telefono ekrane, reikalavo, kad E. Š. sumokėtų jam 5 700 Eur, tačiau kriptovaliutos realiai nepervedė, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi E. Š. atsisakė jam atiduoti turimus 5 700 Eur.
2. D. S. taip pat nuteistas už nusikalstamas veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl nuteisimo už šias veikas nuosprendis ir nutartis neskundžiami.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl sukčiavimo ir jį išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Teismai nenustatė, kokie nuteistojo veiksmai buvo tiesiogiai nukreipti į sukčiavimo padarymą, kuo šie veiksmai peržengė parengiamųjų veiksmų ribą, dėl kokių aplinkybių padaryta išvada, kad nusikalstamos veikos nebaigimas įvyko dėl nuo nuteistojo nepriklausančių priežasčių. Teismai bendravimą sutapatino su pasikėsinimu į nusikalstamos veikos padarymą. Nenustatyti apgaulės bei priežastinio ryšio požymiai. Taip pat neatskleista, kokios aplinkybės patvirtino tiesioginę tyčią sukčiauti. Tyčia grįsta įvykusių pasekmių vertinimu, o ne elgesio kryptingumu.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 332 straipsnio reikalavimų, kadangi formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Taip pat skundžiamų sprendimų motyvai yra deklaratyvūs, iš kurių nėra galimybės nustatyti teismo išvadų dėl kaltės.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Anatolijus Koržovas atsiliepimu prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo:
4.1. Bylos duomenys patvirtina tinkamai nustatytą apgaulės požymį: dar iki susitikimo nuteistasis nukentėjusiajam prisistatė E. M. vardu, teigė esantis iš Šiaulių, nors faktiškai gyveno Kretingos rajone, per susitikimą nuteistasis klaidino nukentėjusįjį, neleisdamas šiam tinkamai įsitikinti telefone rodomos kriptovaliutos paskyros tikrumu, skubino ir ragino kuo greičiau atiduoti pinigus, nukentėjusiajam neįsitikinus, kad kriptovaliuta yra pervesta. Neteisingo vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos miesto nurodymas įrodo, kad nuteistasis turėjo tikslą neatskleisti teisingos informacijos apie save, dėl to apsunkino savo suradimą ir galimybes nukentėjusiajam ginti savo teises civilinio proceso tvarka. D. S. kaltės turinys pasikėsinus įvykdyti sukčiavimą teismų tinkamai atskleistas ir jo nusikalstama veika pagrįstai įvertinta kaip padaryta jam veikiant tiesiogine tyčia.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentus pagal bylos aplinkybes ir, atsižvelgdamas į teismų praktiką, įvertino juos remdamasis baudžiamojo proceso reikalavimais. Teismas atsakė į visus esminius kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino išsamiai ir teisingai nustatė tas pačias faktines aplinkybes, kurias konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, pateikė motyvus, kuriais teismas vadovavosi grįsdamas nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo D. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų
6. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde BPK reikalavimų pažeidimai (BPK 332 straipsnis) nurodomi deklaratyviai, t. y. nepagrindžiant šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimo jokiais teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pastarieji kasacinio skundo teiginiai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Kasaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos – sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) – inkriminavimo pagrįstumas. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas teismų nenustatytais objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiais, t. y. neteisėtas turtinės naudos gavimas panaudojant apgaulę bei kaltė. Kasatoriaus teigimu, teismai nenustatė, kokiais veiksmais pasireiškė apgaulė, kas nulėmė nukentėjusiojo sprendimą perleisti turtą, kaip pasireiškė asmens tyčia. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
9. BK 182 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiaujant naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-976/2020; 2021 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-158-303/2021). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-788/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-92-648/2019).
10. Savo ruožtu sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-693/2017; 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-108-788/2018).
11. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes D. S. tikino E. Š., kad parduos jam 15 000 vienetų kriptovaliutos „PI“, prisistatė kito asmens vardu, nurodė klaidingą gyvenamąją vietą. Nuteistasis norėjo, kad nukentėjusysis už kriptovaliutą jam sumokėtų grynaisiais pinigais, todėl susitarė susitikti gyvai. Susitikimo metu savo telefone parodė netikrą kriptovaliutos „PI“ pervedimo pavedimą į E. Š. sąskaitą, imitavęs kriptovaliutos pervedimą skubino nukentėjusįjį kuo greičiau eiti prie bankomato ir sumokėti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi E. Š. atiduoti turimus 5 700 Eur atsisakė.
12. Nustatęs šias faktines aplinkybes, teismas pagrįstai veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti, teismų nustatyti D. S. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies sudėčiai būtinąjį, t. y. apgaulės, požymį. Nuteistasis klaidino nukentėjusįjį slėpdamas nuo jo svarbią informaciją apie save, siekė sudaryti įvaizdį, jog disponuoja pirkimo–pardavimo sandorio dalyku, imitavo kriptovaliutos perleidimą ir darė nukentėjusiajam spaudimą sumokėti pinigus. Apsunkindamas savo tapatybės identifikavimą ir nesiekdamas sukurti tikrų civilinių santykių, nuteistasis aktyviai dėjo pastangas suklaidinti nukentėjusįjį, kad šis savanoriškai perleistų turtą.
13. Šių aplinkybių kontekste teismai pagrįstai konstatavo tiesioginę tyčią – D. S. iš anksto turėjo ketinimą panaudoti apgaulę ir tokiu būdu iš E. Š. pasisavinti pinigus, taigi numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, to norėjo ir siekė.
14. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl BK 22 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką stadijos nustatymo, tačiau abejonių dėl netinkamai teismų taikyto baudžiamojo įstatymo nagrinėjamu atveju taip pat nekyla. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs įgyvendinti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-693/2017, 7.2 punktas). Nagrinėjamoje byloje matyti, kad D. S. pradėjo realizuoti objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius (slėpdamas savo tapatybę įtikino nukentėjusįjį susitikti, panaudodamas apgaulę imitavo kriptovaliutos sandorį), tačiau turto neįgijo dėl nuo savo valios nepriklausančių aplinkybių – tinkamai neįsitikinęs, kad nuteistasis jam pervedė kriptovaliutą, nukentėjusysis turimus 5 700 Eur atsisakė atiduoti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai nebuvo tik nuteistojo paprastas bendravimas su nukentėjusiuoju, o buvo pradėti atlikti ir atlikti konkretūs veiksmai, siekiant apgaule užvaldyti nukentėjusiojo turtą.
15. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. S. veikos teisinis vertinimas yra teisingas, baudžiamasis įstatymas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistajam taikytas teisingai. Dėl to kasaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo D. S. kasacinį skundą.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
