Kasacinio skundo Nr. DOK-2394/2026
Bylos Nr. BIK-552/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36727-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžio išteisintosios A. D. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. D. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes įrodymus vertino selektyviai, nevertino jų visumos ir neatsižvelgė į tarpusavio santykį, o dalies įrodymų apskritai nevertino ir nuosprendyje neaptarė dalies reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas. Išteisinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas gynybine A. D. versija, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2394/2026
Bylos Nr. BIK-552/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36727-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžio išteisintosios A. D. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo A. D. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes įrodymus vertino selektyviai, nevertino jų visumos ir neatsižvelgė į tarpusavio santykį, o dalies įrodymų apskritai nevertino ir nuosprendyje neaptarė dalies reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir byloje nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas. Išteisinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas gynybine A. D. versija, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
Kasaciniame skunde akcentuojamas ir aprašomas byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti A. D. rankos judesiai toje vietoje, kurioje buvo sugadintas automobilis, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio vaizdo įrašo iš esmės nevertino ir apsiribojo tik teiginiu apie nepakankamą jo kokybę, nenurodydamas, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaizdo įrašo vertinimu, kuris paneigia išteisintosios parodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįvertino A. D. versiją, kad prie automobilio priėjo norėdama pažiūrėti negyvą paukštį, paneigiančių duomenų, neatsižvelgė į pačios išteisintosios nenuoseklius parodymus ir nevertino jų atitikties įvykio vietos apžiūros protokolui. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgta į tai, kad buvo nustatytas vienintelis atvejis, kai galėjo būti apgadintas automobilis, o tai, jog byloje nėra nepertraukiamo viso laikotarpio, per kurį galėjo būti padarytas automobilio sugadinimas, vaizdo įrašo, nepaneigia vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių ir neatleidžia teismo nuo pareigos jas vertinti su kitais įrodymais. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai įvertino ir liudytojo L. G. parodymus, nevertino jo darytų automobilio sugadinimo nuotraukų ir automobilį remontavusios įmonės pateiktų duomenų.
Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame nenurodyti išsamūs motyvai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino kitaip nei pirmosios instancijos teismas, kurio išvados skundžiamame nuosprendyje išdėstytu selektyviu įrodymų vertinimu nebuvo paneigtos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies, nuostatas, tačiau iš skundo turinio matyti, kad iš esmės juo nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurio pagrindu dėl neįrodytumo, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būtent A. D., byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kasaciniame skunde aprašant išteisintosios A. D. ir liudytojo L. G. parodymus, vaizdo įrašą ir kitus bylos duomenis bei analizuojant jų turinį, pateikiama sava jų vertinimo versija, pagal kurią byloje surinkti įrodymai laikomi pakankamais pagrįsti išteisintosios A. D. kaltę.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos
2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 6 punktas;
2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; ir kt.).
Darytina bendra išvada, kad prokurorės kasaciniu skundu, ginčijant apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl nustatytų bylos aplinkybių, iš esmės siekiama pakartotinio bylos įrodymų vertinimo, o tai nėra kasacijos dalykas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir
BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti
(BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
