Baudžiamoji byla Nr. 2K-578-1073/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25222-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėjos),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Lino Latožos kasacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutartis, kuria prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. L. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas – tokiomis aplinkybėmis: jis 2025 m. liepos 17 d. apie 14.24 val. Utenoje vairavo kelių transporto priemonę – motorinį dviratį su benzininiu vidaus degimo varikliu be valstybinio numerio ženklo, būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,02 promilės neblaivumas.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras L. Latoža prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai skirtingai aiškino ir taikė BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 33, 34, 36 ir 40 dalyse nurodytus motorinės transporto priemonės, motorinio dviračio, mopedo ir motociklo apibrėžimus BK 281¹ straipsnio 1 dalies kontekste, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisingus bei nepagrįstus sprendimus.
2.2. Byloje yra kilęs ginčas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo, nustatant, ar asmens vairuotas savadarbis motorinis dviratis laikytinas motorine transporto priemone ir kokia – motoriniu dviračiu, mopedu ar motociklu BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad motorinį dviratį vairuojančiam asmeniui, kuris tai daro būdamas neblaivus, kai jam nustatomas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, galima tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė. Tokia teismo išvada iškelia skirtingų – administracinės ir baudžiamosios – teisinės atsakomybės materialiosios teisės normų – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 8 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo problemą, nes nustačius, kad asmuo neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, pagal SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje pateiktą motorinio dviračio sampratą tampa neaišku, kas lemia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės kilimą.
2.4. L. L., būdamas neblaivus, važiavo savadarbe dvirate transporto priemone su savo paties turguje įsigytu ir ant dviračio sumontuotu benzininiu vidaus degimo varikliu, variklio techninių specifikacijų (techninio paso) jis neturėjo ir tyrimo metu nepateikė. Išteisintasis važiavo neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, kai ši teisė jam buvo atimta, išteisintojo vairuotas motorinis dviratis neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta jo valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Per ekspertinį vertinimą nustatyta, kad tyrimui pateiktas objektas yra savadarbis motorinis dviratis. Ant jo sumontuoto variklio mechaninė galia yra apie 0,74 kW, variklio darbinis tūris yra apie 66 kub. cm, o tiriamo motorizuoto dviračio maksimalus greitis važiuojant lygiu asfaltu yra 43 ± 1 km/h ir neturi apribojimo, užtikrinančio, kad leistinas maksimalus greitis neviršytų 25 km/h.
2.5. Visų kelių eisme galinčių dalyvauti transporto priemonių apibrėžimai yra nurodyti SEAKĮ 2 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 36 ir 74 dalių nuostatas, motorinė transporto priemonė apibrėžiama kaip variklį turinti transporto priemonė, skirta žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. neginčijamai vairavo dviratę, turinčią variklį transporto priemonę, ji turi atitikti vienos iš SEAKĮ 2 straipsnyje apibrėžtų dvirãčių, turinčių variklius transporto priemonių požymius. Šios transporto priemonės yra skirstomos į motorinius dviračius, mopedus ir motociklus. SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje motorinis dviratis apibrėžiamas kaip ne mažiau nei du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Mopedu (SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalis) laikoma dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o motociklu (SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalis) laikoma dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Byloje akivaizdu, kad L. L. vairuota dviratė motorinė transporto priemonė tiek pagal variklio galios (66 kub. cm, ši atitiktų net nustatytą motociklui), tiek pagal projektinio greičio (43 ± 1 km/h) parametrus atitinka ne motorinio dviračio, o mopedo, kaip tai apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje, apibrėžimą. Be to, SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje motoriniam dviračiui yra nustatytas imperatyvus reikalavimas – pagalbinis variklis turi nustoti veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį. Tačiau ekspertinio vertinimo metu nebuvo nustatyta, kad dviratėje transporto priemonėje tokia priemonė (greičio ribotuvas ar kt.) buvo įrengta, t. y. ji neturi apribojimo, užtikrinančio, kad leistinas maksimalus greitis neviršytų 25 km/h. Apeliacinės instancijos teismas šio motoriniam dviračiui nustatyto imperatyvaus reikalavimo dėl leistino maksimalaus greičio ribojimo nagrinėjamu atveju visiškai nevertino ir neanalizavo. Taigi šis teismas netinkamai aiškino ir taikė SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalį, tai lėmė neteisėtą ir nepagrįstą BK 281¹ straipsnio 1 dalies netaikymą. Apeliacinės instancijos teismas ekspertinio tyrimo metu nustatytą projektinio greičio (43 ± 1 km/h) parametrą vertino in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo kontekste, tačiau toks teismo argumentas dėl atlikto ekspertinio tyrimo laikytinas nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstu.
2.6. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-121-350/2022 nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kurio neblaivaus vairuotos transporto priemonės vidaus degimo ar elektros variklio naudingoji galia didesnė kaip 1 kW arba jos didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h, t. y., jei bent vienas iš šių parametrų viršija SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje nustatytuosius, tokia transporto priemonė nebegali būti laikoma motoriniu dviračiu. Minėtas teisėjų kolegijos išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju.
2.7. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad L. L. veika nėra tiek pavojinga, kad būtų galima taikyti baudžiamąjį įstatymą. L. L. buvo sustabdytas važiuojantis ne dviračių taku, o pėstiesiems skirtu šaligatviu, kuriuo transporto priemonių eismas draudžiamas. Tai, kad L. L. neblaivus motorine transporto priemone (pats nežinodamas jos techninių charakteristikų ir nesuprasdamas, kaip ja važiuojant dalyvauti eisme) važiavo mieste, pėstiesiems įrengtu šaligatviu, dienos metu, kai gatvėje vyksta intensyvus eismas, o šaligatviu vaikšto daug pėsčiųjų, tiesiogiai keldamas pavojų jų sveikatai ir gyvybei, neabejotinai rodo jo padarytos veikos pavojingumą ir pagrindžia baudžiamosios atsakomybės taikymą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro L. Latožos kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl atsakomybės už motorinio dviračio vairavimą esant neblaiviam
4. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas neblaivus – jam buvo nustatytas 2,02 promilės neblaivumas – vairavo motorinį dviratį su benzininiu vidaus degimo varikliu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad motorinis dviratis BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme motorine transporto priemone nelaikytinas ir už tokios transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam baudžiamoji atsakomybė nekyla. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad motorinį dviratį vairuojančiam asmeniui, kuris tai daro būdamas neblaivus, kai jam nustatomas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, galima tiek baudžiamoji, tiek ir administracinė atsakomybė ir kad L. L. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad jam būtų būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad L. L. vairuota transporto priemonė pagal techninius parametrus atitinka mopedo sąvoką, apibrėžtą SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalyje, todėl L. L. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako, be kita ko, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas (SEAKĮ 2 straipsnio 36 dalis). L. L. vairavo dviratį, turintį variklį, todėl jis vairavo motorinę transporto priemonę. ANK 428 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairavimą, vadeliojimą ir jojimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Taigi už motorinio dviračio vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, yra nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė.
6. Teisinė situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius skirtingi įstatymai reguliuoja skirtingai, teisės teorijoje vadinama įstatymų kolizija. Tokia teisinė situacija yra įstatymų leidybos brokas ir ją turi spręsti įstatymų leidėjas. Kol įstatymų leidėjas to nepadarė, įstatymų kolizijos problemą turi spręsti įstatymus taikantys subjektai, vadovaudamiesi teisės teorijoje suformuluota taisykle –vėlesnė, naujesnė norma nugali senesniąją (lot. lex posterior derogat legi priori).
7. Baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta 2015 m. birželio 25 d. įstatymu (BK 281 straipsnio 7 dalis, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.). Baudžiamoji atsakomybė už motorinės transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo nustatyta 2019 m. sausio 11 d. įstatymu (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, įsigaliojo 2019 m. balandžio 1 d.). Administracinė atsakomybė už motorinių dviračių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 1,51 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, buvo nustatyta 2022 m. spalio 10 d. įstatymu (ANK 428 straipsnio 8 dalis, įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d.). Taigi įstatymas, kuriuo už motorinių dviračių vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo nustatyta administracinė atsakomybė, yra naujesnis nei įstatymas, kuriuo už tokią pačią veiką buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl taikant minėtą įstatymų kolizijos išsprendimo taisyklę asmeniui, padariusiam tokią veiką, turi būti taikoma ANK 428 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikaltimo padarymo priemonės ir kitų tikslintinų klausimų
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo priemonė yra motorinė transporto priemonė, traktorius ar savaeigė mašina. Byloje nustatyta, kad L. L. važiavo dviračiu „Minerva“, prie kurio rėmo pritvirtintas variklis „Samger“ ir degalų bakas, žarnele sujungtas su karbiuratoriumi. Šio dviračio maksimalus greitis važiuojant lygiu asfaltu yra apie 43 + 1 km/h, variklio mechaninė galia, reikalinga pasiektam maksimaliam greičiui palaikyti, yra apie 0,74 kW, darbinis tūris – apie 66 kub. cm. Taigi L. L. vairavo savadarbę motorinę transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad L. L. vairavo motorinį dviratį.
9. Pagrindinius su transporto priemonių technine būkle susijusius reikalavimus nustato SEAKĮ (1 straipsnis). Šiame įstatyme apibrėžtos ir transporto priemonių rūšys. Motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h; pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį (SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalis). Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) (SEAKĮ 2 straipsnio 33 dalis). Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h (SEAKĮ 2 straipsnio 34 dalis). Pažymėtina, kad SEAKĮ 2 straipsnio 33 ir 40 dalyse nurodyti ribiniai mopedų ir motorinių dviračių techninių charakteristikų dydžiai, todėl jeigu nors vienas iš šių dydžių viršija SEAKĮ nurodytus dydžius, transporto priemonė negali būti priskirta atitinkamai mopedams ar motoriniams dviračiams.
10. L. L. vairuotos savadarbės motorinės transporto priemonės techninės charakteristikos tiesiogiai neatitinka nė vienos iš SEAKĮ 2 straipsnyje apibūdintų motorinių transporto priemonių charakteristikų. Šios transporto priemonės maksimalus greitis atitinka mopedams nustatytą greitį, variklio darbinis tūris – motociklams nustatytą tūrį. Be to, specialisto išvadoje nustatyta ne L. L. vairuotos motorinės transporto priemonės variklio didžiausioji naudingoji galia, o variklio mechaninė galia, reikalinga pasiektam maksimaliam greičiui palaikyti (apie 0,74 kW), todėl pagal šį rodiklį ši transporto priemonė negali būti priskirta motoriniams dviračiams. Taigi L. L. vairuota savadarbė motorinė transporto priemonė negali būti priskirta motoriniams dviračiams, nes mažiausiai dvi šios transporto priemonės techninės charakteristikos viršija SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalyje nurodytas motorinių dviračių technines charakteristikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad „transporto priemonės galia yra tas kriterijus, kuris leidžia klasifikuoti jas į kategorijas pagal SEAKĮ 2 straipsnį“, neatitinka nei įstatymu įtvirtinto reguliavimo, nei bylos medžiagoje nustatytų faktinių aplinkybių.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad L. L. vairuota savadarbė motorinė transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo priemonė. Apeliacinės instancijos teismas, L. L. vairuotą savadarbę motorinę transporto priemonę priskirdamas motoriniams dviračiams, neteisingai aiškino ir taikė SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalį. Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė SEAKĮ 2 straipsnio 40 dalį ir nepagrįstai L. L. vairuotą savadarbę motorinę transporto priemonę priskyrė motoriniams dviračiams, naikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 5 punktas).
12. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas, be kita ko, turi tinkamai nustatyti ir būtinas nustatyti veikos padarymo aplinkybes. BPK 427 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti, be kitų privalomai nurodytų duomenų, trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, nustatantis atsakomybę už tą veiką. Taigi, pagal teisinį reguliavimą nurodoma, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Pažymėtina, kad nors nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, tačiau turi būti nurodytos tos faktinės aplinkybės, kurios reikšmingos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymo tikslumą lemia tiek BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, tiek ir pasirinkta proceso forma. Jei byla yra perduota nagrinėti pagreitinto proceso forma, BPK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti aiškios. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės laikomos aiškiomis paprastai tais atvejais, kai veiką padaręs asmuo nustatomas tuoj pat, įrodinėjant teisiškai reikšmingus faktus nereikia taikyti sudėtingų įrodinėjimo priemonių, o bylos duomenims surinkti pakanka trumpo (procese numatyto) laiko tarpo, pats veikos padarymo būdas, kitos svarbios veikos požymius atskleidžiančios aplinkybės nėra itin sudėtingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2013). Ir nors negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje pagreitinto proceso galimybe dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo buvo pasinaudota neteisėtai, tačiau kai kurias aplinkybes nagrinėjamoje byloje būtina patikslinti. Būtent – prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodyta, kad L. L. „2025-07-17, apie 14.24 val., Utenoje, Aušros gatvėje, šalia pastato Nr. 78, vairavo kelių transporto priemonę – motorinį dviratį su benzininiu vidaus degimo varikliu, <...>, kai <...> jam nustatytas 2,02 prom. neblaivumas“. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai L. L. sustabdė 2025 m. liepos 17 d. apie 14.08 val., 14.24 val. jam nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, 14.50 val. – 2,02 promilės neblaivumas (b. l. 23–25). Vadinasi, 2025 m. liepos 17 d. apie 14.24 val. L. L. motorinės transporto priemonės nevairavo. Taigi prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka netiksliai nurodyta, kuriuo metu L. L. vairavo savadarbę motorinę transporto priemonę, t. y. netiksliai nurodytas veikos padarymo laikas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo laikas yra motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairavimo laikas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamoje byloje šis laikas turi būti patikslintas.
13. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinio skundo argumentai dėl L. L. veikos pavojingumo nenagrinėjami, nes šis klausimas iš naujo turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
