M. M. pagal BK 22 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-132-511/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45923-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.4; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pranešėjo), Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Koržovui,

išteisintajam M. M. ir jo gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. atstovui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. M., panaikinus Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, taip pat pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš M. M. priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovo advokato, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. M. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, išsiųsdamas notarų biurui, taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į V. K. paveldėtą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 13 d. pagal viešai prieinamą vekselio šabloną spausdintu tekstu surašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį su melagingais duomenimis, kad pagal šį 2014 m. sausio 19 d. sudarytą vekselį A. M. be sąlygų privalo sumokėti M. M. 120 000 Lt (34 754,4 Eur) iki 2024 m. sausio 19 d. Taip M. M. pagamino netikrą dokumentą, jį atspausdino, tiksliai nenustatytam asmeniui (ne A. M.) ties spausdintinėmis raidėmis įrašytu A. M. vardu ir pavarde pasirašius suklastotu A. M. parašu, M. M. šį žinomai netikrą dokumentą su suklastotu parašu 2021 m. liepos 13 d. išsiuntė notarų biurui, prašydamas įtraukti vekselį į paveldėjimo bylą, apie vekselyje nurodytą A. M. skolą M. M. informuojant mirusiojo palikimą priimsiančius įpėdinius. Taip jis žinomai netikrą dokumentą su suklastotu parašu panaudojo paleisdamas į teisinę apyvartą kaip tikrą, t. y. kaip teisinį pagrindimą turintį įrodymą, kurio pagrindu paveldėjimo byloje A. M. palikimą paveldėjusiai V. K. atsirado pareiga sumokėti M. M. vekselyje nurodytą skolą. Tačiau nusikalstamos veikos jis nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. K., suabejojusi vekselio ir mirusiojo parašo jame tikrumu, kreipėsi į teisėsaugos įstaigą dėl dokumento suklastojimo, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3. Ekspertizės akte ir specialisto išvadoje pateiktos viena kitai prieštaraujančios išvados, liudytojų parodymuose taip pat yra aplinkybių, kurias pagrįsti nėra galimybių, nes tos aplinkybės buvo žinomos tik A. M., kuris yra miręs. Byloje nenustatyta, kad M. M. pagamino netikrą dokumentą, jį pasirašė suklastotu parašu, tokį žinomai netikrą dokumentą su suklastotu parašu panaudojo, jį išsiųsdamas notarų biurui, ir taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į V. K. paveldėtą turtą. Byloje esantys įrodymai yra nevienareikšmiški, todėl, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, bet nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų M. M. tyčinių veiksmų padarymą, visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas iš esmės pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Teiginys, kad nenustatyta, jog M. M. pagamino netikrą dokumentą, jį panaudojo ir taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į kasatorės paveldėtą turtą, sudaro pagrindą manyti, kad ir apeliacinės instancijos teismas nebuvo iki galo tikras, jog vekselis nebuvo suklastotas.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė savo priedermės ir panaikino teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas labai paviršutiniškai analizavo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir faktinių duomenų vertinimą. Atrodo, kad šis teismas pripažino liudytojų ar kaltinamojo parodymuose esant prieštaravimų, tačiau nelaikė jų turinčiais esminę reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neanalizavo nei M. M. galimybių paskolinti tokią sumą, kuri buvo nurodyta vekselyje, nei jo nurodytų tikslų realumo, nevertino nuteistojo abejingumo, kas bus daroma su jo pinigais, nepasisakė dėl to, jog nebuvo daroma nieko, dėl ko neva buvo duodami pinigai, nevertino jo veiksmų ekonominės logikos ir protingumo kriterijų aspektu ir t. t. Šis teismas nuosprendyje pabrėžė, kad minimi blogi A. M. santykiai su liudytojomis D. K. ir D. M. nepatvirtina, jog M. M. suklastojo vekselyje esantį A. M. parašą. Dėl tokio teismo argumento pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog M. M. pagamino netikrą dokumentą, o parašą suklastojo nenustatytas asmuo.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas nei argumentuotai sukritikavo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų bylos aplinkybių, nei pateikė argumentuotą kitokį byloje esančių įrodymų vertinimą, nei atkreipė dėmesį į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio. Atrodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimą priimti išteisinamąjį nuosprendį lėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų padaryta kategoriška išvada, jog vekselyje ties žodžiais „vekselio davėjas“ pasirašė A. M..

4.5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, joje buvo kategoriška specialisto išvada, kad vekselyje pasirašė ne A. M.. Davęs paaiškinimus teisiamajame posėdyje, specialistas patvirtino savo išvados teisingumą. Apylinkės teismas ištyrė ir konsultacinę išvadą, kurioje teigiama, kad nėra galimybės nustatyti, ar vekselyje pasirašė A. M., kad tikėtina, jog vekselio apačioje šalia vekselio davėjo vardo ir pavardės pasirašė ne M. M.. Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, joje atsirado dar viena konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad tikėtina, jog vekselyje pasirašė vekselio davėjas A. M.. Po to, kai apeliacinės instancijos teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, bylai buvo pateikta kategoriška Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvada, jog vekselyje ties žodžiais „vekselio davėjas“ pasirašė A. M.. Teismo posėdyje išvadą davusios ekspertės buvo apklaustos, tačiau teismas nepadarė nieko, kas būtų leidę pašalinti byloje esančias prieštaringas specialistų išvadas dėl vekselyje esančio parašo. Tai verčia galvoti, kad teismas nesilaikė teismų praktikoje vyraujančios nuostatos, pagal kurią tais atvejais, kai skirtingų specialių žinių reikalaujančių tyrimų išvados skiriasi, teismas turi ne tik tam teikti ypatingą dėmesį, bet ir nustatyti priežastis, kodėl tyrimų išvados yra skirtingos.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas neapklausė kategorišką neigiamą išvadą davusio specialisto. Tokia situacija kelia dvejopas mintis: teismas sutiko, kad specialisto V. M. išvada ir paaiškinimas pirmosios instancijos teisme nekelia abejonių, todėl dar kažką aiškintis nėra prasmės, arba teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos prieštaringų išvadų priežastys. Tačiau teismas konstatavo, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad kaltinamojo naudai aiškinami prieštaravimai, bet ne bet kokie, o tik tie, kurių neįmanoma pašalinti išnaudojus visas bylai teisingai išspręsti galimas priemones. Teisėjų kolegija, nusprendusi remtis tik ekspertizės aktu, visų tokio pobūdžio priemonių neišnaudojo. Be to, nepasitvirtinus kaltinimui dėl dokumento suklastojimo, tai nereiškia, kad asmuo negali atsakyti už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 331 straipsnio reikalavimų pažeidimų

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė, kad apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų vertinimą dėl M. M. kaltės, buvo pažeisti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, be kita ko, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant jam keliamus turinio reikalavimus.

7. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).‏‏‎

8. Naujas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių BPK 305, 307 straipsniuose nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-458/2021). Šis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Naujame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra naikinamas, negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Tinkamu teisiniu argumentavimu laikomas toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2013). Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, turi nuosekliai išplaukti iš teismo ištirtų įrodymų turinio. Tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų duomenų, apeliacinės instancijos teismo priimtame baigiamajame akte turi būti aiškiai nurodyta, kodėl šis teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir nustatydamas tiesą byloje reikšmingais nelaiko kitų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-7-165-648/2021).

9. Nagrinėjamoje byloje buvo priimti du skirtingi nuosprendžiai: pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. M. nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priėmė priešingą nuosprendį – M. M. išteisino.

10. Esminis šioje byloje keliamas klausimas yra susijęs su tuo, ar vekselį pasirašė būtent A. M.. Tam nustatyti, be kita ko, ypač reikšmingas specialių žinių panaudojimas ir tinkamas gautų išvadų įvertinimas.

11. Pažymėtina, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą (ekspertizės aktą) turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto ar eksperto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-719/2018, 2K-239-1073/2021). Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Tačiau ekspertizės akto (specialisto išvados) patikimumą lemia ne išvadų įvardijimas kaip kategoriškų ar tikėtinų, o taikytų tyrimo metodų patikimumas, išvadų aiškumas, išsamumas ir pagrindimas, ekspertiniame tyrime naudotų pradinių duomenų tikslumas ir išsamumas, ekspertų paaiškinimai dėl proceso dalyvių keliamų abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-788/2024). Specialisto išvados (ekspertizės akto) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus. Kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktą (specialisto išvadą) pateikęs ekspertas (specialistas), jo paaiškinimai (parodymai) vertinami kartu su jo pateiktu ekspertizės aktu (specialisto išvada) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-283-222/2018, 2K-141-976/2019, 2K-129-495/2020, 2K-141-697/2021).

12. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad vekselį pasirašė ne A. M., rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu atlikus objektų tyrimą pateikta specialisto išvada, kurioje kategoriškai teigiama, kad parašas yra ne A. M., bei detaliai išanalizuotais tyrimą atlikusio specialisto V. M. paaiškinimais teismo posėdyje, kur jis šią išvadą patvirtino ir nurodė, kuo rėmėsi tokią išvadą teikdamas. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ir gynybos pateiktą eksperto E. Balsio konsultacinę išvadą, kurioje nurodoma, kad nustatyti, ar vekselio apačioje pasirašė A. M., nebuvo galima, apklausė išvadą surašiusį ekspertą. Gretindamas šią išvadą su specialisto išvada, teismas minėtą konsultacinę išvadą motyvuotai atmetė (nuosprendžio 32 lapas).

13. Apeliacinės instancijos teismui gynyba pateikė ir ekspertės N. Jonaitienės konsultacinę išvadą, kurioje teigiama, kad tikėtina, jog vekselyje kaip vekselio davėjas pasirašė A. M.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi, jog byloje yra prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių, paskyrė rašysenos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Rašysenos ekspertizę atlikusios teismo ekspertės ekspertizės akte pateikė kategorišką išvadą, kad vekselyje esantis parašas yra A. M. (nuosprendžio 17 punktas). Apeliacinės instancijos teismas apklausė ekspertizę atlikusias ekspertes, tačiau, vertindamas iškilusius prieštaravimus, iš esmės apsiribojo teiginiais, kad teismo ekspertizės akte ir specialisto išvadoje yra pateiktos viena kitai prieštaraujančios išvados (nuosprendžio 26 punktas), tačiau jos detaliau neanalizuotos, nesiimta papildomų veiksmų šiems prieštaravimams pašalinti ir nebandyta nustatyti, kas lėmė tokias kardinaliai priešingas išvadas. Tačiau, kaip minėta, aplinkybė, ar vekselį pasirašė A. M., yra esminis šios bylos klausimas. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl negalimumo pašalinti išvadų prieštaravimus nėra motyvuota.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie prieštaravimai šalintini tikrinant, kokius metodus, lyginamuosius pavyzdžius (kokį kiekį, iš kokių šaltinių gautus, ar lyginamieji pavyzdžiai patikimi ir pan.) naudojo specialių žinių turintys asmenys, ar rašysenos ekspertinis tyrimas atliktas laikantis patvirtintų konkrečios teismo ekspertizės įstaigos (atitinkamai Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos ir Lietuvos teismo ekspertizės centro) ekspertinių tyrimo atlikimo nuostatų, metodikų ir pan. Siekiant nustatyti tokių iš esmės skirtingų išvadų priežastį, nagrinėjamoje byloje tikslinga dar kartą apklausti specialisto išvadą pateikusį specialistą ir ekspertizės aktą pateikusias ekspertes. Teismas taip pat turi išsiaiškinti, ar skirtingiems tyrimams buvo pateikti tie patys lyginamieji pavyzdžiai, iš kur jie buvo gauti, kas juos surinko, kokia medžiaga, koks jos kiekis abiem atvejais buvo pateiktas, išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju tai galėtų turėti įtakos specialisto (ekspertų) pateiktoms išvadoms, o prireikus gali būti paskirti ir nauji ekspertiniai tyrimai. Pasitelkus specialias žinias papildomai taip pat tikslinga išsiaiškinti galimybę nustatyti, kada vekselis buvo parengtas, t. y. ar jo surašymo laikotarpis atitinka jame nurodytą datą.

15. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-41-1073/2024, 7 punktas).

16. Viena iš aplinkybių, kurias būtina išnagrinėti, yra ta, kad, pagal išteisintojo M. M. parodymus, vekseliu buvo užfiksuota A. M. skola. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus apie bylai aktualiu laikotarpiu M. M. finansinę padėtį, jo ryšių su A. M. pobūdį, jo bei D. K., D. M. ir A. M. santykius, M. M. nurodytų planų ir veiksmų adekvatumą situacijai, vekselio perdavimo notarui aplinkybes ir kt., padarė išvadą, kad, be kaltinamojo bei jo sutuoktinės D. K. ir pastarosios liudytojos motinos D. M. parodymų, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip šališki ir nepatikimi, jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina, jog M. M. minėtus 120 000 Lt perdavė A. M., o šis juos gavo. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, daug dėmesio skyrė M. M., D. K. ir D. M. parodymų analizei ir vertinimui, konstatuodamas prieštaravimus tiek pačių asmenų duotuose parodymuose, tiek gretinant juos tarpusavyje ir su kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių analizei ir vertinimui didesnio dėmesio neskyrė ir vertino išimtinai M. M. palankius įrodymus, be to, vertino juos atsietai, o ne atsižvelgdamas į įrodymų visumą, nepateikdamas įtikinamų motyvų, kodėl atmeta ar kitaip įvertina apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, susijusius su A. M. tikra ar tariama skola.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naujai) taisykle, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo išvados taikant šį principą buvo padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; M. M. palankius įrodymus teismas vertino atsietai ir jiems suteikė išskirtinę reikšmę. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Be to, dėl pirmiau minėtų motyvavimo trūkumų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka ir BPK 331 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų. Šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šia procesine taisykle, nepasisako dėl kitų kasatorės skunde keliamų klausimų, susijusių su M. M. veiksmų teisiniu vertinimu, nes apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs M. M. priimto pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, iš naujo turės įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

19. Išteisintojo M. M. gynėjas advokatas kasacinės instancijos teismo posėdyje prašė M. M. iš valstybės lėšų priteisti 798,60 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą už dalyvavimą kasacinės bylos nagrinėjime. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, panaikinus apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, M. M. pagal pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusį nuosprendį lieka nuteistuoju. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo spręsti dėl BPK 106 straipsnio 3 dalies taikymo. Taigi prašymas priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo, paliekamas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė