Kasacinio skundo Nr. DOK-2256/2026
Bylos Nr. BIK-513/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36306-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), spręsdama nuteistojo S. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos kasatoriaus kaip nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti S. S. ir V. K., šį nuosprendį apeliacine tvarka skundė tik V. K., apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisino V. K. dėl visų nusikalstamų veikų, o S. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, tačiau kartu pakeitė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam A. K. priteistų atlyginti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – pirmosios instancijos teismas iš nuteistųjų buvo priteisęs po 1 000 Eur atlyginti nukentėjusiojo išlaidoms advokato paslaugos apmokėti, o apeliacinės instancijos teismas visą 2 000 Eur sumą priteisė tik iš S. S.. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pablogino nuteistojo S. S. teisinę padėtį, nesant šiuo klausimu paduoto prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Taip pat skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria S. S. buvo palikta galioti apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų turinio ir formos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. K. dėl visų nusikalstamų veikų, o S. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, tinkamai nemotyvavo, kodėl kita pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, nors visos byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra tarpusavyje susijusios. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. S. nukentėjusiojo mokėjimo kortelę įgijo teisėtai, prieštarauja išvadoms dėl S. S. veiksmų neteisėtumo išgryninant pinigus ir apgaule juos įgyjant. Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra iš naujo išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, dėl to buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis S. S. apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo padavęs, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal kito nuteistojo V. K. apeliacinį skundą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje be V. K. išteisinimo apeliacinės instancijos teismas taip pat priėmė ir sprendimus, susijusius su nuteistuoju S. S.: dalį nuteistojo veiksmų pripažino teisėtais, išteisino S. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendė dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio, kurį paliko nenagrinėtu, nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pastebėtina, kad nuteistasis S. S. apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka buvo informuotas, pateikė atsiliepimą į nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuriame savo kaltės neginčijo, bet prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo S. S. gynėja, kuri palaikė atsiliepime nurodytą poziciją.
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius skundo argumentais, susijusiais su BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimais, iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistajam nepalankiomis išvadomis dėl nustatytų nukentėjusiojo mokėjimo kortelės neteisėto panaudojimo ir sukčiavimo apgaule įgyjant išgrynintus nukentėjusiojo pinigus. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2025, 11 punktas), o formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2024, 7 punktas). Kasatorius išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, nenurodė, todėl kasacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės formaliai siekiama, kad byloje esančių įrodymų pagrindu būtų padarytos priešingos išvados nei jas padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Be to, kasatoriaus teiginiai apie nevisapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą neatitinka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė nuteistųjų V. K. ir S. S. parodymus, jų neatitikimus, palygino juos su kitais įrodymais, o nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ne tik dėl V. K., bet iš dalies ir dėl S. S., išteisino S. S. dėl neteisėto nukentėjusiojo mokėjimo kortelės įgijimo kaip to reikalauja BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatos. Priešingai nei nurodo kasatorius, apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl tik dalis nuteistojo S. S. veiksmų laikytini teisėtais, o kiti, susiję su pinigų išgryninimu ir jų įgijimu panaudojant apgaulę, neteisėtais.
Kasatorius tik deklaratyviai nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui iš naujo neišdėsčius aplinkybių, už ką S. S. yra nuteistas, buvo pažeista jo, kaip nuteistojo, teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, suvaržyta teisė į gynybą. Minėta, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, kurie S. S. veiksmai yra teisėti, o kurie neteisėti, taip pat nurodyta, dėl kurios iš nusikalstamų veikų S. S. išteisinamas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl neaiškaus kaltinimo, pažeistos nuteistojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisės į gynybą suvaržymo yra aiškiai nepagrįsti.
Kasacinio skundo argumentai dėl esminio BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 1, 6 dalis, 331 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs nuosprendį, privalo išspręsti ir kitus su nuosprendžio priėmimu susijusius klausimus, tarp jų ir dėl proceso išlaidų atlyginimo. Šio klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su naujo nuosprendžio priėmimo faktu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino, kad nukentėjusiajam A. K. atlygintinos jo patirtos 2 000 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kurias atlyginti lygiomis dalimis priteisė iš nuteistųjų V. K. ir S. S.. Bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė tenkinti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą ir jį išteisino, o dėl prieš nukentėjusįjį A. K. padarytų nusikalstamų veikų liko nuteistas tik S. S., todėl apeliacinės instancijos teismas iš S. S. priteisė atlyginti nukentėjusiajam jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pastebėtina, kad tokį procesinį sprendimą priimti apeliaciniame skunde prašė nuteistasis V. K., kurį palaikė teismo posėdyje dalyvavę nukentėjusysis A. K. ir jo atstovė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo S. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
