Baudžiamoji byla Nr. 2K-121-594/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28797-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1.1; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (pranešėjo), Olego Fedosiuko ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Jakučionei,
nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
nuteistojo P. P. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu P. P. baudžiamoji byla dėl pateikto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį nutraukta nustačius, kad jo veikoje yra BK 28 straipsnyje nurodyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, dėl kurios baudžiamasis procesas nėra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nukentėjusiųjų B. V., A. V. ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Nukentėjusiajam A. V., nukentėjusiosios B. V. atstovei nepriteistas išlaidų atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.
P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 21 d. iki 2023 m. spalio 22 d. Iš nuteistojo P. P. priteista: nukentėjusiajai B. V. atlyginti 4 478,26 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiajam A. V. atlyginti 50 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentai metinių palūkanų nuo šios priteistos sumos ir 2 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui atlyginti 388 Eur turtinės žalos. Nukentėjusiajai B. V. pripažinta teisė į ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 20 d. nuo 15 val. iki 18 val. virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui tarp jo ir A. V., kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį ir šis krisdamas galva atsitrenkė į grindis, taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvų aplink dešinę akį ir apatiniuose minkštuosiuose audiniuose veido dešinėje pusėje, dešinio smilkinkaulio lūžius, galvos smegenų kraujavimą, dėl to nukentėjusysis 2023 m. spalio 21 d. mirė.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog P. P. nužudė A. V. gindamasis nuo pradėto pavojingo ir tiesioginio kėsinimosi į jo sveikatą ir (ar) gyvybę, veikdamas būtinosios ginties situacijoje, neišsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos (paties P. P., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų), dėl to padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo P. P. gynėjas advokatas A. Šukaitis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, pripažindamas P. P. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus (nuteistojo parodymus), neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
2. Nuteistasis P. P. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad suduodamas nukentėjusiajam A. V. smūgį, nuo kurio šis parkrito ant medinių grindų, jis nesiekė nukentėjusiojo mirties ir šios nenumatė, o tik siekė apsiginti nuo nukentėjusiojo netikėtai jam suduotų dviejų smūgių į veido sritį ir išvengti trečio smūgio. Šių nuteistojo P. P. nuoseklių parodymų nepaneigia nukentėjusiųjų B. ir A. V., liudytojų R. P., K. B., M. S. parodymai, pastarieji, be kita ko, nematė paties konflikto pradžios bei jo eigos. Kitų duomenų, kurie paneigtų nuteistojo parodymus, nagrinėjamoje byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kėsinimosi pavojingumą rodo tai, jog besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, nurodytą BK 28 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmens sveikatą. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo A. V. kėsinimasis buvo ne tik pavojingas, akivaizdus, bet ir realus, nes, P. P. į veidą sudavęs du realius smūgius, A. V. iš karto siekė suduoti ir trečią smūgį, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis gynėsi nuo įsivaizduojamo, o ne nuo realaus jo puolimo.
4. Pažymima, kad P. P. būtinoji gintis idealiai atitiko nukentėjusiojo A. V. puolimą, nes jis gynėsi tik rankomis, t. y. kumščiu suduodamas vieną smūgį į veidą. Be to, P. P., vienu smūgiu atrėmęs pavojingą kėsinimąsi, jokių kitų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, t. y. proporcija tarp puolimo ir gynybos priemonių buvo išlaikyta. Kasatoriaus nuomone, P. P. nagrinėjamu atveju akivaizdžiai turėjo teisę į būtinąją gintį ir šia teise pasinaudojo teisėtai bei neperžengdamas būtinosios ginties ribų, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų veikęs tiesiogine tyčia. Be to, byloje nėra nustatyta, kad įvykio metu P. P. savo elgesiu (pvz., žodžiais ar veiksmais) provokavo nukentėjusiojo pavojingus veiksmus ar kad vieno smūgio sudavimas A. V. galėtų būti priskirtas konfliktinei muštynių situacijai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo P. P. gynėjo advokato A. Šukaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025, 7 punktas; kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2025 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025, 9 punktas).
6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo P. P. gynėjas ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, argumentuodamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistojo kaltės klausimą išsprendė tinkamai neįvertinęs paties nuteistojo, nukentėjusiųjų B. V., A. V., liudytojų R. P., K. B., M. S. parodymų, kitų bylos duomenų, ir pateikiamas savas jų vertinimas.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, jog kasatorius siekia, kad dar kartą būtų įvertinti kasaciniame skunde nurodyti įrodymai, tačiau kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi ir BK 28 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio išvadas dėl nuteistojo P. P. kaltės grindė tinkamai neįvertinęs paties nuteistojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, taip pat kitų surinktų bylai reikšmingų įrodymų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
9. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus ir juos grindžiančius argumentus, konstatuoja, kad BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais, nenustatyta. Tai, kad apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.
11. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniame skunde nurodo gynėjas, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, iš naujo išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, t. y. paties nuteistojo P. P. parodymus, nukentėjusiųjų B. V., A. V., liudytojų M. S., R. P., K. B. parodymus, 2023 m. spalio 21 d. nusikaltimo vietos apžiūros protokolą, Švedijos policijos 2023 m. spalio 21 d. pirminę nukentėjusiojo mirties ataskaitą ir 2023 m. spalio 25 d. teismo medicinos preliminaraus skrodimo pranešimą, 2023 m. lapkričio 22 d. teismo medicinos skrodimo, taikant dviejų gydytojų procedūrą, ataskaitą ir 2024 m. sausio 22 d. teismo medicinos papildytą skrodimo ataskaitą, P. P. mobiliajame telefone užfiksuotą gulinčio nukentėjusiojo nuotrauką ir jo bei asmens vardu G. susirašinėjimą, kuriame aptariamos įvykio aplinkybės, kitus rašytinius įrodymus ir motyvuotai nustatė faktines aplinkybes, leidžiančias nuteistojo P. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kruopščiai patikrino kiekvieno iš minėtų įrodymų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistojo gynybos versiją, kad P. P., suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvą, siekė tik apsiginti nuo A. V. realaus ir pavojingo puolimo (t. y. veikė būtinosios ginties situacijoje), ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo kaltę. Be to, skundžiamame sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, skundžiamo nuosprendžio 9– 44 punktai).
13. Nepagrįsti ir atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nuteistasis P. P. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagal jas teisingai aiškino BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas.
14. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024, 6 punktas; kt.). Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 36 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis A. V., grįžęs iš parduotuvės į namus, piktinosi neblaiviu nuteistuoju P. P. ir reiškė jam nepasitenkinimą dėl jo nuolatinio nesitvarkymo, dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau nukentėjusysis A. V. nepuolė ir nenaudojo prieš nuteistąjį fizinio smurto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad vien tai, jog nukentėjusysis A. V. buvo priešiškai nusiteikęs P. P. atžvilgiu ir buvo žodinio konflikto iniciatorius, nesudaro pagrindo vertinti, kad toks žodinis puolimas sukėlė pavojų žymiai jaunesnio nuteistojo sveikatai ar gyvybei ir nuo jo reikėjo gintis panaudojant fizinį smurtą, – būtinosios ginties situacija nebuvo kilusi. Taigi, nukentėjusiojo A. V. veiksmai neatitiko sąlygų, reikalingų nustatant baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį.
16. Pažymėtina, kad, vertinant gyvybės atėmimą, padarytą įvairių konfliktų metu, išvada apie tai, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne neatsargiai, o netiesiogine tyčia, paprastai daroma atsižvelgus į intensyvų smurtavimą ir didelį trauminių poveikių skaičių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-511/2016, 5.6 punktas; 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017, 9 punktas; 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-697/2018, 21 punktas; kt.), peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimą prieš asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4/2012; 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2014; kt.), abejingą aukos atžvilgiu kaltininko elgesį po įvykio, pvz., girtavimo tęsimą, pagalbos nesuteikimą, pasišalinimą iš įvykio vietos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2011; 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2014; 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017, 9 punktas). Konflikto metu vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) teismų praktikoje taip pat paprastai pripažįstamas netiesiogine tyčia padarytu nužudymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-697/2017, 7 punktas; kt.). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių (kaip nustatyta ir šioje byloje), daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti.
17. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. P. veikos teisinis vertinimas yra teisingas, baudžiamasis įstatymas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistajam taikytas teisingai, kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų nepadaryta. Dėl to kasaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Dėl nukentėjusiojo A. V. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
18. Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas A. Andriukaitis nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme pateikė prašymą atlyginti jo atstovaujamojo patirtas išlaidas, susijusias su advokato, atstovavusio nukentėjusiojo teisiniams interesams kasacinės instancijos teisme, darbu, ir tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, ataskaitą už atliktus darbus bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, iš kurių matyti, kad A. V. už savo atstovo paslaugas kasacinės instancijos teisme sumokėjo 1 059,43 Eur).
19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-594/2024, 30 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-719/2025, 23 punktas; kt.).
20. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti nuteistajam P. P. priimtą apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Toks prašymas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiojo interesais, todėl kasacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas A. Andriukaitis, jis, atstovaudamas nukentėjusiojo interesams, taip pat pateikė savo nuomonę dėl nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentų pagrįstumo.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo P. P. gynėjo kasacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, taip pat įvertinusi nukentėjusiojo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad prašoma priteisti 1 059,43 Eur išlaidų suma nėra per didelė, atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl nukentėjusiajam A. V. turi būti atlyginta visa prašoma suma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. P. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio kasacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo P. P. 1 059,43 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis eurus 43 ct) nukentėjusiajam A. V. kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Olegas Fedosiukas
Darius Kantaravičius
