Dėl bendrijos valdybos 2024 m. birželio 27 d. protokolu priimtų sprendimų panaikinimo

Dokumento Nr. DOK-2176

Bylos Nr. eCIK-622/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07030-2025-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės),

susipažinusi su 2026 m. birželio 5 d. paduotu ieškovo K. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“ dėl bendrijos valdybos 2024 m. birželio 27 d. protokolu priimtų sprendimų panaikinimo.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu tenkino ieškinį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 19 d. sprendimu nusprendė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, - ieškinį atmesti.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 19 d. sprendimą; palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškinio dalykas byloje buvo konkretaus valdybos sprendimo, įforminto 2024 m. birželio 27 d. valdybos protokolu, pripažinimas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalį, o ieškinio pagrindas – valdybos kompetencijos nebuvimas priimti tokį sprendimą, nes teisė rinkti revizorių priklauso visuotiniam bendrijos narių susirinkimui. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamą valdybos sprendimą kvalifikavo kaip „techninio pobūdžio veiksmus", vertino apklausos procedūrą. Tokiu būdu teismas iš esmės pasisakė dėl klausimo, kuris nebuvo ginčo dalykas ir modifikavo faktinį ieškinio pagrindą. Tokiais veiksmais buvo pažeisti CPK 11, 12, 13 ir 265 straipsniuose įtvirtinti rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai bei Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

2. Teismo suformuota „techninio pobūdžio veiksmų" konstrukcija nėra grindžiama nei CK 2.82 straipsniu, nei bendrijų veiklą reglamentuojančiomis normomis. Apeliacinės instancijos teismo suformuluota „techninio pobūdžio veiksmų" kategorija nepaneigia aplinkybės, kad ginčijami veiksmai buvo atlikti kolegialaus juridinio asmens valdymo organo – valdybos, posėdyje, laikantis sprendimų priėmimo procedūros (kvorumo, balsavimo ir protokolavimo). Net ir pripažinus, kad valdyba atliko balsų skaičiavimo ar rezultatų įforminimo veiksmus, tokie veiksmai savo prigimtimi yra kolegialaus organo sprendimų priėmimo proceso dalis ir negali būti kvalifikuojami kaip savarankiška, nuo CK 2.82 straipsnio taikymo atribota „techninė" veikla. Priešingu atveju būtų paneigta juridinio asmens organo sprendimo samprata, nes bet kuris formalizuotas kolegialaus organo veiksmas, įforminamas protokolu ir sukeliantis teisines pasekmes, iš esmės yra sprendimas CK 2.82 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to, kaip jis įvardijamas. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijami veiksmai yra „techninio pobūdžio", nepagrįstai eliminuoja CK 2.82 straipsnio taikymą ir sudaro materialiosios teisės normos netinkamo aiškinimo ir taikymo pagrindą.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino žinojimą apie bendrijos narių apklausą (balsavimo raštu procedūrą) su žinojimu apie konkretų ginčijamą valdybos sprendimą ir iš esmės nepasisakė dėl valdybos 2024 m. birželio 27 d. protokolu įforminto sprendimo sužinojimo momento. Ieškovas byloje neginčijo, kad jam buvo žinoma apie vykdomą bendrijos narių apklausą ar balsavimą raštu, tačiau nuosekliai nurodė nežinojęs apie 2024 m. birželio 27 d. valdybos protokolą, o sužinojęs tik 2025 m. kovo 19 d., kai valdybos protokolas buvo pateiktas nagrinėjant kitą civilinę bylą.

4. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nebuvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovė pati pripažino, jog ieškovas balsų skaičiavimo komisijos veikloje nedalyvavo. Tokie motyvai neatitinka CPK 185 ir 270 straipsnių reikalavimų bei neleidžia patikrinti sprendimo išvadų pagrįstumo.

5. Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovės pateiktus naujus įrodymus – 2024 m. birželio mėn. dokumentus, kurie egzistavo dar prieš nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė ir nevertino, ar egzistavo objektyvi kliūtis tokius įrodymus pateikti anksčiau. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priėmė ir jais grindė išvadą dėl ieškinio senaties termino pradžios. Teismas taip pat nesuteikė ieškovui galimybės pasisakyti dėl tokių įrodymų priėmimo. Tokiu būdu buvo pažeistos CPK 314 straipsnio nuostatos, šalių teisė būti išklausytoms bei draudimas priimti siurprizinius procesinius sprendimus.

6. Apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, modifikavo faktinį ieškinio pagrindą, priėmė siurprizinį sprendimą, netinkamai taikė CK 2.82 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminės senaties taikymo sąlygos — valdybos 2024 m. birželio 27 d. protokolu įforminto sprendimo sužinojimo momento, o išvada dėl ieškinio senaties termino pradžios grindžiama ne konkrečiais bylos įrodymais, bet abstrakčia prielaida, todėl neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir yra nemotyvuota, pažeidė CPK 314 straipsnio reikalavimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies

1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio

2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė

Dalia Vasarienė