A. S. pagal BK 132 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str., 1 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2091/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34159-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3;2.8.1.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aleno Piesliako, spręsdama nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. M. ir A. M. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 16 d. nuosprendžių išteisintojo A. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, tačiau nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos A. M. mirtį nulėmusios priežastys, teisingai nustatytas priežastinis ryšys ir nustatyti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn visi už jo mirtį atsakingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis A. S. atžvilgiu nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dalies nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų, taigi apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, buvo atmesti trys jų prašymai grąžinti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti tam, kad būtų nustatyti visi su A. M. mirtimi susiję kalti asmenys. Kaltinamajame akte buvo aprašytos tik faktinės aplinkybės, susijusios su išteisintojo A. S. veika, ir nebuvo aprašytos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini" darbo saugos taisyklių pažeidimais, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su A. M. žūtimi. Pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini" už saugių darbo sąlygų sudarymą atsakingų darbuotojų veiksmų ir kilusių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje aprašė didžiąją dalį pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, bet juos vertino priešingai nei pirmosios instancijos teismas ir padarė nepagrįstas išvadas, t. y. išteisino A. S.. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį, nepagrįstai sprendė, kad neįrodyta, jog A. S. padarė teisės aktuose nustatytų specialių elgesio saugumo reikalavimų pažeidimus, dėl kurių padarymo jis buvo pirmos instancijos teismo pripažintas kaltu, taip pat neteisingai aiškino ir taikė krautuvo valdymą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. buvo suklaidintas jų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad dėl tokių tragiškų pasekmių yra kaltas pats žuvusysis A. M.. Pasak kasatorių, abiejų instancijų teismai nesiėmė jokių priemonių dėl kitų asmenų, kurių veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su A. M. mirtimi, nustatymo, todėl visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir neįvykdė teisingumo šioje byloje. Bylą perdavus prokurorui, būtų galima nustatyti visas aplinkybes, susijusias tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nustatyti visus kaltus asmenis ir juos patraukti atsakomybėn. Tik tokiu būdu būtų įgyvendinta BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta baudžiamojo proceso paskirtis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasatoriai kasaciniu skundu nesutikdami su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir apeliacinės instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, priimtu A. S. atžvilgiu, kelia klausimus, susijusius su galimais kaltinamojo akto trūkumais dėl neva neišsamiai aprašytų faktinių bylos aplinkybių ir bylos grąžinimu prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, priežastinio ryšio netinkamu nustatymu, t. y. kad A. M. mirtį sukėlė ne tik A. S., bet ir SGS ir BKT už saugių darbo sąlygų A. M. sudarymą atsakingų darbuotojų veiksmai, t. y. kad baudžiamojo atsakomybėn būtų patraukti už darbų saugos organizavimą atsakingi asmenys. Taip pat skunde kritikuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, išsprendė klausimus (išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su A. S. išteisinimu), nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartyje, be to, išnagrinėjo nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo prašoma perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti tam, kad A. M. mirtinų padarinių priežastis buvo ne tik A. S. veiksmai, bet ir SGS ir BKT už saugių darbo sąlygų A. M. sudarymą atsakingų darbuotojų veiksmai, ir nuosprendžio 73-74 punktuose pateikė aiškiai motyvuotas išvadas. Taigi apeliacinio skundo argumentus, priešingai nei skunde nurodo kasatoriai, teismas išnagrinėjo. Vien tai, kad kasatoriams nepriimtinos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl skundo argumentų vertinimo nepatvirtina esminio BPK 320 straipsnio pažeidimo buvimo ir savaime nelemia kasacijos pagrindo. Kiti skundo argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir bylos įrodymų nevertina. Šie klausimai baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikta teisiškai reikšmingų argumentų, kurie sudarytų pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. M. ir A. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas