Dėl bankroto VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-2045

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04161-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2026 m. birželio 1 d. paduotu ieškovės likviduojamos dėl bankroto VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė likviduojama dėl bankroto VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo už netinkamai atliktas vadovės pareigas; panaikinta sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo už nurašytą įrangą ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 15 866,04 Eur žalą, susijusią su nepanaudotų projektinių lėšų negrąžinimu Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“ ir jų panaudojimu ne pagal projektų paskirtį, netinkamai taikė CPK 18 straipsnį, 178, 185 straipsnius, 279 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pripažino, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1095-960/2022 Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“ iš ieškovės VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ buvo priteista15 866,04 Eur nepanaudotų projektinių lėšų suma. Kita vertus, remdamasis toje pačioje byloje jau ištirta ir atmesta projektų suvestine lentele, faktiškai iš naujo revizavo įmonės prievolės pagrindą ir nepagrįstai konstatavo, jog ginčo lėšos vis dėlto buvo tinkamai panaudotos projektinėms išlaidoms dengti. Toks procesinis vertinimas neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo. Civilinėje byloje Nr. e2-1095-960/2022 tikslinių avansinių lėšų nepanaudojimo faktas ir grąžintino avanso likutis buvo tiesioginis įrodinėjimo dalykas. Todėl vėlesnėje juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės byloje teismas negalėjo iš naujo vertinti ir kvestionuoti įmonės skolinio įsipareigojimo prigimties bei dydžio. Šioje byloje turėjo būti vertinama ne tai, ar įmonės lėšos liko nepanaudotos, o tai, kokią teisinę reikšmę šis jau įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas objektyvus faktas turi sprendžiant dėl atsakovės, kaip vadovės, fiduciarinių pareigų pažeidimo.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės teiginių, jog ginčo lėšos buvo priskirtos projektams. Ieškovė savo reikalavimą grindė įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo 15 866,40 Eur suma pripažinta nepanaudotomis ir kreditorei grąžintinomis projektinėmis lėšomis, taip pat pateiktais banko sąskaitų išrašais ir finansinės apskaitos duomenimis. Atsakovės teiginys, kad šios lėšos vis dėlto buvo teisėtai panaudotos arba priskirtos projektams, yra savarankiška atsikirtimo aplinkybė, kurią turėjo įrodyti atsakovė. Įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas šioje byloje turi esminę reikšmę ir dėl atsakovės faktinio bei teisinio statuso. Atsakovė buvo VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ vadovė, veikusi įstaigos vardu, disponavusi jos lėšomis, organizavusi apskaitą, todėl, ieškovei pateikus banko sąskaitų išrašus ir kitus teisiškai reikšmingus įrodymus, būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kokiu tikslu ir kokiems poreikiams buvo panaudotos lėšos.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185, 263 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalį, nes nepateikė motyvuoto atsakymo į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus, o įrodymus vertino fragmentiškai. Teismas nepaaiškino, kodėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta 15 866,40 Eur nepanaudotų projektinių lėšų suma nelaikytina reikšmingu faktiniu pagrindu vadovės civilinei atsakomybei kilti, kodėl atsakovės pateikta vidinė projektų suvestinė laikytina pakankama šiam faktui paneigti, kokiais pirminiais dokumentais suvestinė pagrįsta ir kodėl banko sąskaitų išrašų reikšmė buvo įvertinta nevienodai.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87, 6.246-6.249 straipsnius, nepagrįstai susiaurino ginčą iki klausimo, ar juridinio asmens sutartinė prievolė Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“ savaime lemia atsakovės, kaip vadovės, civilinę atsakomybę. Ieškovė tokios atsakovės atsakomybės neįrodinėjo. Ji įrodinėjo savarankišką vadovės civilinės atsakomybės pagrindą – atsakovės, kaip juridinio asmens vadovės, pareigų pažeidimą administruojant tikslines projektines lėšas, neužtikrinant jų naudojimo pagal paskirtį, tinkamo apskaitymo, panaudojimo pagrindimo, išsaugojimo ir grąžinimo kreditorei. Apeliacinės instancijos teismas šios vadovo civilinės atsakomybės tinkamai neįvertino. Teismas neanalizavo, ar atsakovės veiksmai ir neveikimas sudaro neteisėtus veiksmus CK 2.87, 6.246 straipsnių prasme; ar 15 866,04 Eur suma, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta nepanaudotomis ir grąžintinomis projektinėmis lėšomis, laikytina juridiniam asmeniui padaryta žala CK 6.249 straipsnio prasme; ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų administruojant ginčo lėšas ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės kreditorei; ar taikytina CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltės prezumpcija. Atsakovės, kaip vadovės, atsakomybė šiuo atveju grindžiama ne tuo, kad juridinis asmuo pralaimėjo sutartinį ginčą, bet tuo, kad vadovė, disponuodama tikslinėmis projektinėmis lėšomis, turėjo pareigą užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį, tinkamą apskaitą, panaudojimo pagrindimą ir grąžinimą, o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sudaryti savarankišką civilinės atsakomybės pagrindą pagal CK 2.87, 6.246-6.249 straipsnius.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė

Dalia Vasarienė