D. J. pagal BK 281 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2379/2026

Bylos Nr. BIK-550/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38559-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), spręsdama nuteistosios D. J. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, ir apeliacinės instancijos nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji nepripažino kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti visus duomenis, o ne apsiriboti viena specialisto išvada, nukentėjusiojo K. R. ir iš dalies pakeistais liudytojo A. M. parodymais. Teismas privalėjo gretinti įrodymus, pašalinti prieštaravimus tarp jų ir paskirti teismo ekspertizę. Pažeidimų neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas, kuris neatsakė į visus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, o tik atkartodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, jiems pritarė, todėl neužtikrino apeliacijos paskirties.

Vertinant byloje esančias specialistų išvadas ir nepaskyrus bei neatlikus ekspertizės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Žemesnės instancijos teismai vertino tik nukentėjusiajam palankią specialisto išvadą, pagal kurią techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo nuteistosios veiksmai, atmesdami priešingą gynybos pateiktą UAB „Impulsana“ išvadą, pagal kurią pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo nukentėjusiojo veiksmai. Tokioje situacijoje teismai privalėjo skirti kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę, kad būtų nustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvių padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai techniniu požiūriu lėmė eismo įvykį. Byloje ne tik nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp dviejų skirtingų išvadų, bet liko neatsakyti reikšmingi klausimai, todėl byla negalėjo būti išspręsta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nevertino byloje nustatytų aplinkybių, nepagrįstai atmesdamas UAB „Impulsana“ išvadą, tačiau to nemotyvavo.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis atliko KET reikalavimus pažeidžiančius veiksmus, sukėlusius grėsmę eismo saugumui ir turėjusius įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau analizavo ir vertino tik nuteistosios padarytą KET pažeidimą. Kasatoriaus teigimu, eismo įvykio mechanizmas nebuvo toks, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o nukentėjusiojo parodymai šiame kontekste prieštarauja bylos įrodymams, kurie paneigia, kad nukentėjusysis galėjo patirti jam nustatytus sužalojimus pagal byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.

Nors nuteistosios D. J. gynėjo kasaciniame skunde nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai, tačiau jie grindžiami argumentais, kuriais ginčijamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Kasatorius pateikia savą bylos aplinkybių ir atskirų bylos įrodymų vertinimą, kurį grindžia nuteistosios versija, siekdamas, kad šiuos aspektus pakartotinai įvertintų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tokie argumentai nelaikytini tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 6 punktas; 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, ir motyvuotai tokius argumentus atmetė. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl gynybos pateiktos konsultacinės išvados ir specialisto išvados vertinimo (nutarties 12–14), dėl teismo ekspertizės byloje neskyrimo (nutarties 15 punktas), taip pat įvertino ir gynybos argumentus dėl eismo įvykio mechanizmo ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų (nutarties 18 punktas). Tapataus pobūdžio argumentai, kuriais nesutinkama su specialisto ir konsultacinės išvadų vertinimu, teismo ekspertizės nepaskyrimu ir kt., nurodomi ir kasaciniame skunde, kuriame aprašomi byloje surinkti įrodymai, cituojant jų turinį, tačiau nepateikiama teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas ir sudarytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą. Nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir to pagrindu padarytomis teismų išvadomis kasaciniame skunde turi būti pagrįstas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus patvirtinančiais argumentais. Tokių argumentų nuteistosios D. J. gynėjo kasaciniame skunde nėra. Formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-697/2023, 8 punktas).

Nors kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus ir neužtikrino apeliacijos paskirties, tačiau kasatorius nekonkretizuoja, kokius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus padarė apeliacinės instancijos teismas, ir nenurodo tai pagrindžiančių teisinių argumentų. Tokie nemotyvuoti argumentai dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, taip pat kaip ir kasatoriaus argumentai dėl nukrypimo nuo byloje aktualios kasacinės instancijos teismo praktikos, nelaikytini teisiniais argumentais, sudarančiais pagrindą kasacijai. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus ne taip, kaip tikėjosi jį pateikęs asmuo, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir / ar padarytus esminius BPK pažeidimus. Nuteistosios gynėjo kasaciniu skundu iš esmės siekiama pakartotinio byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų įvertinimo, tačiau tai nėra kasacijos dalykas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir

BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti

(BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios D. J. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis