E. A. pagal BK 260 str., 259 str., 62 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2372/2026

Bylos Nr. BIK-547/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07822-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios E. A. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas advokatas prašo: 1) pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti: perkvalifikuoti E. A. veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant atitinkamą bausmę, arba, 2) vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 4 dalimi, už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, E. A. paskirti bausmę ir jos vykdymą atidėti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio 2 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Proceso metu E. A. kaltė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo įrodinėjama ne konkrečiais bylos įrodymais, o vadovaujantis prezumpcija, kad nuteistoji platino narkotines medžiagas ar turėjo šias medžiagas siekiant jas platinti. Tačiau pagal bylos medžiagą nuteistosios veiksmuose tyčia nėra nustatyta. Dėl to E. A. veika turi būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų naikinimo ir tuo pačiu disponavimu šiomis medžiagomis. Vien tai, kad nuteistosios namuose buvo rasti pinigai, svarstyklės, taip pat faktas, kad ji nevartoja narkotinių medžiagų, nepatvirtina tikslo platinti tokias medžiagas. Namuose, kuriuose buvo rastos narkotinės medžiagos, taip pat gyvena ir kiti asmenys, kuriems galėjo priklausyti tiek svarstyklės, tiek pinigai. Tikslo platinti buvimas ar nebuvimas yra esminė aplinkybė, nuo kurios priklauso, ar E. A. veiksmai bus kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnį, ar 259 straipsnį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, o tik pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Nuteistajai paskirta bausmė yra neteisinga. Žemesnės instancijos teismai nevertino, kad E. A. teistumas yra išnykęs, ji yra ištekėjusi, augina tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, turi sveikatos problemų, yra dirbanti. Byloje taip pat nevertinta aplinkybė, kad nuteistajai gali būti paskirta tokia bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu, gali būti atidėtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, kurie būtų motyvuoti teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatorius skunde dėsto tik savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais žemesnės instancijos teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, kad nuteistosios veiksmai būtų perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 259 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo turinys yra iš esmės tapatus apeliacinio skundo turiniui. BPK nėra įtvirtinta galimybė kasacinės instancijos teisme pakartotinai nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, kasatoriui nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistosios E. A. gynėjo advokato P. Borkovskio apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir pateikė skunde ginčijamais klausimais motyvuotas išvadas. Šis teismas pasisakė tiek dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tiek dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek dėl klausimų, susijusių su bausmės skyrimu (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), įskaitant nuteistosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Taip pat pasisakyta ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo E. A. (BK 75 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su bausmės skyrimu ir jos vykdymo atidėjimu nėra kasacijos dalykas. Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą, tačiau tokių argumentų kasatorius nepateikia.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. A., būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių šio teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismų išvados neatitinka kasatoriaus lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios E. A. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis