V. K. pagal BK 281 str., 369 str., 368 str., 376 str., 301 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2368/2026

Bylos Nr. BIK-546/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30819-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio kasacinio skundo dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas K. Betingis kasaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutartį bei baudžiamąją bylą V. K. nutraukti arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatorius nurodo, kad V. K. nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ar/ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių ir neturėjo techninės galimybės bei nebūtų galėjęs ir negalėjo išvengti eismo įvykio. Kasatoriaus nuomone, V. K. veiksmai nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvo neteisingai nustatytas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir padarinių, t. y. pėsčiosios mažametės E. R. sužalojimo eismo įvykio metu ir jos mirties. Kasatoriaus vertinimu, mažametės E. R. padaryti KET pažeidimai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio eismo įvykio kilimo priežastis, nes analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų, einant kelkraščiu, įvykis nebūtų įvykęs.

Žemesnės instancijos teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų procesiniams sprendimams keliamus reikalavimus (BPK 301 straipsnio 1–2 dalys, 305 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Kasatorius nurodo, kad teismai neišsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo ignoruoti bei neįvertinti visi byloje esantys svarbiausi ir esminiai bylos duomenys bei įrodymai, t. y. aplinkybės iki eismo įvykio, eismo įvykio metu, specialistų išvadų ir ekspertizės aktų, taip pat konsultacinės specialisto išvados rezultatai, nepriklausomo specialisto, kitų specialistų bei ekspertų pagrįsti ir motyvuoti paaiškinimai teisme, objektų ant transporto priemonės ir įvykio vietoje apžiūrų bei matavimų duomenys. Be to, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus (konsultacinė specialisto išvada). Teismų išvados padarytos selektyviai atsirinkus kaltinančias aplinkybes ir nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, esminiams prieštaravimams pašalinti.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neišnagrinėjo pagrindinių nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, t. y. nuteistojo konkrečių galimai padarytų KET ar/ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei kilusių padarinių buvimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant vien gynybine pozicija pagrįstą įrodymų interpretavimą ir ja remiantis nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-648/2023, 9 punktas).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. K. gynėjo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimais, iš esmės grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su žemesnės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu jų vertinimu. Klausimai dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir šio teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo buvo keliami ir nuteistojo V. K. gynėjo apeliaciniame skunde. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistojo V. K. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasaciniame skunde BPK pažeidimai nurodomi iš esmės deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad skunde minimi pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės, ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.

Toks kasacinio skundo argumentavimas, vien gynybine pozicija grindžiant žemesnės instancijos teismų išnagrinėtas bylos aplinkybes, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus, tačiau deklaruojamų pažeidimų nesusiejant su konkrečioje byloje padarytais pažeidimais, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis