A. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 284 str., 275 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2396/2026

Bylos Nr. BIK-553/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46457-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. B. gynėjo advokato Viktoro Onačko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėjas advokatas V. Onačko prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir bylą nutraukti, taikyti civilinio ieškinio įvykdymo atgręžimą, įpareigojant nukentėjusįjį grąžinti A. B. gautus pinigus.

Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nenustatė A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 275 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 320 straipsnio 3 dalies, rungimosi ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų pažeidimus. Šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Teismų sprendimuose prielaidomis, bet ne įrodymais, grindžiama išvada, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Darydami išvadas dėl nuteistojo kaltės, teismai neatsižvelgė ir nevertino bylos aplinkybių, neigiančių teismo išvadas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas jame išdėstė ne visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, vertindamas įrodymus darė klaidų dėl jų turinio, padarė įrodymų vertinimo klaidų.

Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 2 dalį, kurioje yra įpareigotas nustatyti, ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Kaltinimas grindžiamas netiesioginiais įrodymais, remiasi prieštaringais psichikos negalią turinčio nukentėjusiojo parodymais, vertintais selektyviai ir tendencingai, iš jų teismams darant prielaidas apie tai, kas galėjo būti. Toks įrodymų vertinimas neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų tiek dėl įrodymų vertinimo apskritai, tiek dėl papildomų sąlygų nuosprendį grindžiant išimtinai netiesioginiais įrodymais. Byloje esančių įrodymų visuma, kurios dalį apeliacinės instancijos teismas nutylėjo, paneigia nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvųjį draudimą priimti ieškinį po įrodymų tyrimo pradžios, nukentėjusiojo civilinį ieškinį priėmė įrodymų tyrimo metu ir jį išnagrinėjo, taip pažeisdamas kaltinamojo teisę į teisingą teismą ir gynybą.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes bylos nepatikrino tinkamai ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, grindžiamų teisiniais argumentais, nenustatė. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad yra skundžiamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytos faktinės veikos aplinkybės, su kuriomis gynyba nesutinka ir kurios neatitinka nuteistojo versijos. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, dar kartą atliekanti įrodymų tyrimą, jų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Abiejų instancijų teismai nustatė faktą, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje. Kasatorius nenurodė, kokie esminiai BPK pažeidimai buvo padaryti nustatant šį faktą, juolab nepagrindė jų buvimo teisiniais argumentais. Kasatorius neteisus nurodęs, kad teismų sprendimai grindžiami tik netiesioginiais įrodymais, nes teismų sprendimai pagrindžia remiasi įvykyje dalyvavusio nukentėjusiojo parodymais ir vaizdo įrašais, kurie yra tiesioginiai įrodymai. Nėra suprantama, kodėl kasatorius pabrėžia nukentėjusiojo sveikatos būklę ir kokias išvadas dėl jo parodymų teismas turėjo padaryti įvertinęs tai. Nors kasacinį skundą kasatorius grindžia ir principo in dubio pro reo pažeidimu, tačiau nėra nurodyta, kokios byloje liko nenustatytos faktinės aplinkybės ir abejonės. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas nustatė visas BK 284 straipsnio teisingam taikymui reikšmingas faktines aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 21–22 punktuose atsakė į apelianto argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų vertinimo, 23–25 punktuose atsakė į apelianto argumentus dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo, 29–30 punktuose išdėstė argumentus, kodėl nagrinėjamoje byloje nesusiklostė būtinosios ginties situacija, 31–32 punktuose pasisakė dėl BPK 112 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nutarties 8–26 punktuose skyrė didelį dėmesį nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybėms – dar kartą įvertino įrodymais pripažintus duomenis, iš naujo įvertino susiklosčiusią situaciją. Kasatorius nenurodė, kodėl teismo išdėstyti argumentai nėra teisingi, neatitinkantys įstatymų ir suformuotos teismų praktikos. Kasacinio skundo teiginiai, neargumentuotai nurodant apie padarytus BPK pažeidimus ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, tačiau jų negrindžiant teisiniais argumentais, nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo A. B. gynėjo advokato V. Onačko kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Viktoro Onačko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas

Alvydas Pikelis