Dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalis), neįrodė pareiškėjos nesąžiningumo

Nr. DOK-552

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01414-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 6 d. paduotu pareiškėjos Bulgarijos bendrovės „Statum“ EOOD kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje spręsta dėl atsisakymo patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Kardos“ nemokumo (bankroto) byloje ir patenkintas bankrutuojančios UAB „Kardos“ priešieškinis dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais. Byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis atmesti pareiškėjos Bulgarijos bendrovės „Statum“ EOOD prašymą dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo ir tenkintas BUAB „Kardos“ priešieškinys bei pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento 2019 m. kovo 7 d. paprastasis neprotestuotinas 2 280 000 Eur vertės vekselis, išduotas BUAB „Kardos“ pareiškėjai.

Kasaciniu skundu pareiškėja Bulgarijos bendrovė „Statum“ EOOD prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, paneigė vekselio kaip abstraktaus vertybinio popieriaus teisinę prigimtį ir vertybinio popieriaus savarankiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019), neatsižvelgė į tai, kad skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję tik su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013), bet ne dėl vekselio ir teisinio santykio iš kurio jis kilęs prigimties ir/ar (ne)galiojimo. Nagrinėjamu atveju byloje teismai neatsižvelgė į tai, kad BUAB „Kardos“ nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie patvirtintų egzistuojant vekselio, kaip vertybinio popieriaus formalius trūkumus, neįrodė ir nepaneigė fakto, jog ginčo vekselį laisva valia išdavė ir pasirašė BUAB „Kardos“ vadovas (nors byloje jis tą faktą patvirtino), neįrodė, jog ginčo vekselis buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalis), neįrodė pareiškėjos nesąžiningumo. Pagal bylos duomenis teismai nepagrįstai paneigė iš vekselio atsiradusios reikalavimo teisės abstraktų pobūdį, be to, tokią išvadą padarė neištyrę ir neįvertinę visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų.

2. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs informaciją iš pareiškėjos ir Respublikinio komercinio arbitražo teismo apie nurodytame arbitražo teisme pradėtą arbitražo bylą, kuri tiesiogiai susijusi su pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo klausimu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies bei 49 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nepagrįstai paneigė arbitražinės išlygos taikymą bei pareiškėjos ir BUAB „Kardos“ tarpusavio santykių, spręstinų arbitraže, esmę. Pareiškėjos teigimu, šalims esant sutarusioms tarpusavio ginčus spręsti komercinio arbitražo teisme Lietuvoje, apeliacinės instancijos teismui buvo pagrindas vadovautis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Respublikinis komercinio arbitražo teismas priims sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas