Civilinė byla Nr. e3K-3-107-403/2026
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00119-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Algirdo Taminsko (pranešėjo),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „Pomona“, „Astoga“ ir „Karoso rezidencija“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Pomona“, uždarosios akcinės bendrovės „Astoga“, uždarosios akcinės bendrovės „Karoso rezidencija“, R. K., G. K., R. S., L. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mūsų laikas“, Palangos miesto savivaldybė, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklype esančių statinių pirkėjo teisę lengvatine tvarka (be aukciono) išsinuomoti nupirktiems statiniams naudoti pagal paskirtį būtino dydžio valstybinės žemės sklypą, aiškinimo ir taikymo, pagrindo kompetentingam subjektui atidėti sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka (be aukciono) priėmimą.
Ieškovai prašė teismo: panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimus „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos“ (toliau – Sprendimai, Žemės sklypas); įpareigoti NŽT per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais Žemės sklypo nuomos sutartis (toliau – Sutartys): su UAB „Pomona“ – 2325/17992 dalių (0,2325 ha ploto) Žemės sklypo nuomos sutartį; su UAB „Astoga“ – 6432/17992 dalių (0,6432 ha ploto) Žemės sklypo nuomos sutartį; su UAB „Karoso rezidencija“ – 3851/17992 dalių (0,3851 ha ploto) Žemės sklypo nuomos sutartį; su G. K. ir R. K. – 1315/1799 dalių (0,1315 ha ploto) Žemės sklypo nuomos sutartį, G. K. dalis – 0,0657 ha (657/17992), R. K. dalis – 0,0658 ha (658/17992); su L. S. ir R. S. – 1315/17992 dalių (0,1315 ha ploto) Žemės sklypo nuomos sutartį, R. S. dalis – 0,0658 ha (658/17992), L. S. dalis – 0,0657 ha (657/17992); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad ieškovai yra poilsio paskirties negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpos) savininkai. Visos Patalpos yra tame pačiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Pastatas), stovinčiame Žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o NŽT jį valdo patikėjimo teise. Žemės sklypas nuo 2018 m. buvo išnuomotas UAB „Mūsų laikas“ pagal nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis). Įsigiję Patalpas iš šios bendrovės, ieškovai 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė NŽT prašymus išsinuomoti Žemės sklypo dalis, proporcingas jų turimų Patalpų plotui ir reikalingas joms eksploatuoti. 2023 m. gruodžio 27 d. NŽT atsisakė spręsti Sutarčių sudarymo klausimą. Motyvavo tuo, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6) pagal UAB „Mūsų laikas“ ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
Ieškovų vertinimu, NŽT atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes NŽT nurodyta civilinė byla yra susijusi su UAB „Mūsų laikas“ siekiu įsigyti tik 0,2754 ha Žemės sklypo dalį, proporcingą bendrovės nuosavybės teise valdomoms Patalpoms. Taigi šio ginčo nagrinėjimas neturi įtakos ieškovų prašymams dėl kitų Žemės sklypo dalių nuomos. Be to, nurodyta civilinė byla sustabdyta, iki bus išnagrinėta kita byla, todėl ieškovai negali numatyti, kada jų prašymai bus išspręsti. Ieškovai atsidūrė teisiškai neapibrėžtoje padėtyje, o jų teisė sudaryti Sutartis tapo priklausoma nuo kitų asmenų procesinių veiksmų. 2023 m. rugsėjo 21 d. NŽT Plungės apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje pateikė Žemės sklypo padalijimo apskaičiavimus, kuriuose aiškiai nurodė, kokios konkrečios sklypo dalys tenka kiekvienam savininkui. Pagal šiuos NŽT duomenis, UAB „Mūsų laikas“ gali nuomotis tik 0,2754 ha Žemės sklypo dalį, o kitas dalis turi teisę išsinuomoti kiti Patalpų savininkai – ieškovai. Todėl ginčo dėl jiems priklausančių Žemės sklypo dalių dydžio ar ribų nėra. Be to, NŽT anksčiau pati buvo raginusi Patalpų savininkus kreiptis dėl Sutarčių sudarymo, tačiau, ieškovams tai padarius, be pagrindo atsisakė prašymus nagrinėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad Žemės sklype yra trečiajam asmeniui UAB „Mūsų laikas“ priklausantis Pastatas ir trečiajam asmeniui (1/2 dalis Patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ieškovams priklausančios Patalpos. Žemės sklypą patikėjimo teise nuo 2024 m. sausio 25 d. valdo Palangos miesto savivaldybė, nuo 2017 m. spalio 2 d. valdė NŽT.
Teismas konstatavo, kad NŽT yra tinkama atsakovė šioje byloje, nes ieškovų 2023 m. gruodžio 5 d. prašymai išnuomoti Žemės sklypo dalis ne aukciono būdu pateikti ir Sprendimai dėl šių prašymų priimti NŽT, taigi procedūros pradėtos bei turi būti tęsiamos ir baigiamos NŽT, vadovaujantis anksčiau galiojusia tvarka ir sąlygomis.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – Taisyklės) 8, 33, 37.2 punktų nuostatomis. Nurodė, kad būtent valstybinės žemės patikėtinis teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą. Valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti, dydžio nustatymas yra prielaida tolesniems NŽT sprendimams dėl žemės sklypo nuomos priimti. Iš Taisyklėse įtvirtintų valstybinės žemės nuomos procedūrų matyti, kad visų pirma yra nustatomas pastatams eksploatuoti reikalingas plotas ir tik tada priimamas sprendimas dėl žemės nuomos.
Teismas pažymėjo, kad NŽT ginčijamais Sprendimais ne atsisakė ieškovams išnuomoti valstybinės Žemės sklypo dalis, o tik informavo, jog nespręs klausimo dėl ieškovų pateiktų prašymų, kol nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-37-1086/2025 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6), turėsiantis įtakos priimamiems atsakovės sprendimams dėl ieškovų pateiktų prašymų.
Ieškovų argumentus, kad Sprendimuose nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-37-1086/2025 sprendžiamas klausimas dėl UAB „Mūsų laikas“ reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti su trečiuoju asmeniu 0,2754 ha (2754/17992) dalies Žemės sklypo pardavimo sutartį, taigi tai atsakovei nekliudo spręsti likusios 1,5238 ha Žemės sklypo dalies nuomos klausimo, teismas pripažino nepagrįstais. Nurodė, kad Nuomos sutartimi 1,7992 ha ploto Žemės sklypas išnuomotas UAB „Mūsų laikas“ 46 metų laikotarpiui ir nenustatyta, kad ši sutartis būtų nutraukta. Be to, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-127-1086/2025, kurioje sprendžiamas UAB „Mūsų laikas“ ir NŽT ginčas dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti 1,5238 ha Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi civilinėse bylose Nr. e2-37-1086/2025 ir Nr. e2-127-1086/2025 sprendžiama dėl atsakovės įpareigojimo su UAB „Mūsų laikas“ sudaryti viso (0,2754 ha + 1,5238 ha) Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
Nustatęs, kad priimdama Sprendimus atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie iškeltą civilinę bylą Nr. e2-127-1086/2025, teismas padarė išvadą, jog, nesant duomenų apie Nuomos sutarties nutraukimą bei nesant įsiteisėjusių teismo sprendimų civilinėse bylose Nr. e2-37-1086/2025 ir Nr. e2-127-1086/2025, atsakovė pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus Sprendimus. Atsakovė negali spręsti dėl Žemės sklypo dalių nuomos sutarčių su ieškovais sudarymo, kol neišspręstas ginčas teisme dėl viso 1,7992 ha ploto Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo.
Teismas nurodė, kad atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-37-1086/2025 pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl Žemės sklypo dalių apskaičiavimo, į kurias, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančių Patalpų plotą, turi teisę atitinkamai UAB „Mūsų laikas“ ir ieškovai, teismo bus vertinami kitose civilinėse bylose, sprendžiant dėl NŽT įpareigojimo parduoti UAB „Mūsų laikas“ Žemės sklypą ar jo dalį. Dėl šių rašytinių paaiškinimų vertinimo teismas nusprendė nepasisakyti, nes jie nėra šios bylos dalykas (šioje byloje nesprendžiamas ginčas dėl sklypo dalių dydžio).
Teismas pažymėjo, kad civilinėse bylose Nr. e2-37-1086/2025 ir Nr. e2-127-1086/2025 šios bylos ieškovai dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Mūsų laikas“ pusėje ir sutinka su UAB „Mūsų laikas“ reikalavimais dėl NŽT įpareigojimo sudaryti su UAB „Mūsų laikas“ viso Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to šioje byloje ieškovų nurodytus argumentus, kad ieškovai atsiduria neapibrėžtoje padėtyje, nes jų teisė sudaryti Sutartis tampa išimtinai priklausoma nuo trečiųjų asmenų valios ir procesinio elgesio kitose bylose, teismas pripažino nepagrįstais ir atmetė nurodęs, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 4 dalį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.
Pripažinęs Sprendimus teisėtais, pagrįstais ir motyvuotais, teismas atmetė ieškovų reikalavimą juos panaikinti ir atitinkamai reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovais Sutartis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, pašalino iš motyvuojamosios dalies žodžius „Pastatas su jame esančiomis“ (sprendimo 35 punktas); 2025 m. gruodžio 11 d. papildoma nutartimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Kolegija nustatė, kad trečiajam asmeniui UAB „Mūsų laikas“ nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-274-912/2025 pripažino ieškovei UAB „Astoga“ nuosavybės teisę į 1/2 dalį Patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Žemės sklype, kurios iki tol priklausė UAB „Mūsų laikas“.
Kolegija atmetė atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad NŽT yra tinkama atsakovė šioje byloje.
Pasisakydama dėl ieškovų argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias disponavimą valstybine žeme ją išnuomojant, be to, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų teismo sprendimo turiniui, kolegija nurodė, kad sprendime pateiktas įrodymų vertinimas ir, priešingai nei teigia ieškovai, nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą.
Nors teisės aktuose (CK 4.37 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Taisyklėse) tai nėra aiškiai įtvirtinta, logiškas vertinimas, kaip nurodė kolegija, sudaro pagrindą spręsti, kad pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl pardavimo ir nuosavybės teisės, kurios sudedamosios dalys ir yra disponavimas, valdymas, naudojimas, perleidimo, o tik tada – dėl nuomos, kurios sudedamosios dalys yra valdymas ir naudojimas, teisės į tą patį daiktą suteikimo. Teisės aktuose taip pat aiškiai nurodyta, kad bendrojo naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio ar įrenginio, kuriam eksploatuoti išskirta žemės sklypo dalis, bendrajam plotui.
Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Mūsų laikas“ yra išsinuomojęs visą Žemės sklypą iki 2064 m. vasario 28 d. Civilinėje byloje Nr. e2-37-1086/2025 yra sprendžiamas klausimas dėl šio asmens teisės įsigyti Žemės sklypą nuosavybėn apimties. Taigi, tik nustačius, ar UAB „Mūsų laikas“ turi teisę įsigyti visą ar dalį Žemės sklypo, t. y. nustačius teisiškai reikšmingus juridinius faktus, gali būti sprendžiama apie nuomininkų teisių nuomoti Žemės sklypą be aukciono įgyvendinimo apimtį. Byloje nėra ginčo ir atsakovė NŽT pripažino, kad ieškovai turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos arba pirkimo–pardavimo sutartį.
Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir nėra teisinio pagrindo sutikti su argumentais, kad nėra ieškovų nuomos teisės teisinio ryšio su civiline byla Nr. e2-37-1086/2025. Nors atsakovė pripažino ieškovų nuomos teisę, nes ieškovai, kaip Patalpų savininkai, atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus asmenims, kuriems suteikiama teisė įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono, tačiau kokia apimtimi teisė į nuomą bus įgyvendinta, priklausė nuo to, koks Žemės sklypo plotas galės realiai būti išnuomotas.
Kolegija pažymėjo, kad ieškovų argumentai, jog UAB „Mūsų laikas“, pardavusi nekilnojamąjį turtą (Patalpas) ieškovams, nei turto, nei jam eksploatuoti reikalingų Žemės sklypo dalių nenaudoja ir pirkimo teisės, kaip ir nuomos teisės, nebeturi, yra civilinės bylos Nr. e2-37-1086/2025 nagrinėjimo dalykas ir kartu negali būti šios bylos įrodinėjimo dalykas.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Mūsų laikas“ priklauso Pastatas, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime (sprendimo priėmimo metu UAB „Mūsų laikas“ priklausė Patalpos), nusprendė, kad yra pagrindas pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies žodžius „Pastatas su jame esančiomis“, nes toks juridinis faktas (kad Pastatas priklauso nuosavybės teise UAB „Mūsų laikas“) gali sukelti teisines pasekmes.
Kolegija padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog NŽT priėmė nepagrįstus Sprendimus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė iš esmės ne atsisakė sudaryti su ieškovais Sutarčių, o tik informavo, kad šis klausimas bus sprendžiamas įsiteisėjus teismo sprendimams dėl ginčų dėl Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra pagrįsta teisės aktų nuostatomis ir bylos medžiaga. Nėra pagrindo sprendimą pripažinti neatitinkančiu CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu ieškovės prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių UAB Pomona“, UAB „Astoga“ ir UAB „Karoso rezidencija“ ieškinys, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria ši sprendimo dalis palikta nepakeista; priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovės Sprendimus ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovėmis Sutartis, išnuomojant kiekvienai iš ieškovių Žemės sklypo dalį, proporcingą joms nuosavybės teise priklausančių Patalpų plotui; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė imperatyviąsias CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) 2.2 papunkčio normas. Nuomos sutartimi Žemės sklypas trečiajam asmeniui išnuomotas kaip Patalpų savininkui, tačiau Patalpos šiuo metu priklauso ieškovams. Taigi Nuomos sutartis turi būti arba nutraukta, arba pakeistos jos šalys. Vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra pareiškęs teisme reikalavimą parduoti jam Žemės sklypą, kai dar turėjo nuosavybės teisę į Patalpas, ir perleidęs nuosavybę toliau bylinėjasi palaikydamas jokio įstatyme įtvirtinto pagrindo neturintį reikalavimą dėl žemės pardavimo, negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas nesuteikti ieškovams teisės naudotis jų turtui eksploatuoti reikalingu Žemės sklypu, esant visoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms. Atsakovės nurodytas ir teismų teisėtu pripažintas atsisakymo sudaryti Sutartis su ieškovais pagrindas nenustatytas jokiame teisės akte.
Teismai, pripažinę teisėtais atsakovės Sprendimus, priimtus remiantis teisės aktuose nenustatytu pagrindu, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad asmuo turi besąlyginę teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys nekilnojamieji daiktai, o valstybinės žemės patikėtinis – pareigą sudaryti nuomos sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-25-378/2025).
Pirmosios instancijos teismas Nuomos sutartį pripažino viena iš kliūčių sudaryti Sutartis su ieškovais, kartu iš esmės pripažindamas teisėtu atsakovės neveikimą, nenutraukiant Nuomos sutarties ir nepakeičiant nuomininko (trečiojo asmens) tinkama šalimi. Dėl apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, taigi apeliacinės instancijos teismas tokią poziciją laikė pagrįsta (motyvavimui pritarė). Ieškovių įsitikinimu, Nuomos sutartis, ieškovams įsigijus trečiojo asmens Patalpas, nebeatitinka nuomos tikslinės paskirties, pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, todėl ši sutartis turėjo būti nutraukta nepriklausomai nuo to, ar ieškovai turi teisę į Žemės sklypo nuomą.
Neįvertinę Nuomos sutarties teisėtumo ir šia sutartimi nepagrįstai grindę procesinius sprendimus (išvadas dėl pagrindo atmesti ieškinį), teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos, jei institucijos sudaryta žemės nuomos sutartis trukdo institucijai įgyvendinti imperatyvią pareigą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, kai ji užstatyta asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, tai ankstesnė sudaryta nuomos sutartis, nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti, turi būti nutraukta.
Ieškovai R. K., G. K., R. S., L. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie ieškovių UAB „Pomona“, UAB „Astoga“ ir UAB „Karoso rezidencija“ kasacinio skundo.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovė neginčijo ieškovų teisės į valstybinės žemės nuomą ir neatsisakė jos išnuomoti, o Sprendimais tik informavo, kad šis klausimas galės būti sprendžiamas įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6. Priimdama Sprendimus atsakovė, kaip viešojo administravimo institucija, veikianti pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
UAB „Mūsų laikas“ ir NŽT ginčas dėl Žemės sklypo pardavimo išspręstas Vilniaus apygardos teismui 2026 m. balandžio 21 d. priėmus nutartį, taigi atsirado teisinis pagrindas tęsti Žemės sklypo dalies nuomos procedūras pagal ieškovų pateiktus prašymus.
Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad tais atvejais, kai valstybinės žemės nuomininkas perleidžia kitam asmeniui nekilnojamąjį daiktą, kuriam eksploatuoti buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinės žemės patikėtinis privalo tos nuomos sutarties šalį – nuomininką – pakeisti naujuoju daikto savininku arba nutraukti tą nuomos sutartį ir sudaryti nuomos sutartį su naujuoju daikto savininku, nors ankstesnis daikto savininkas yra pareiškęs ieškinį dėl nuomojamo žemės sklypo pirkimo.
Kasaciniame skunde nurodyti išaiškinimai netaikytini, nes pateikti kitokių faktinių aplinkybių pagrindu. Šis teisminis procesas vyksta ne dėl to, kad Nuomos sutartis trukdo sudaryti kitą žemės nuomos sutartį, o todėl, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimas bus sprendžiamas įsiteisėjus galutiniams procesiniams sprendimams dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties.
Nepagrįsti ieškovių teiginiai, kad teismai nenurodė motyvų, kodėl laiko, jog Sutartys su ieškovais gali būti sudarytos tik išsprendus ginčą dėl Žemės sklypo pardavimo trečiajam asmeniui.
Atsakovė Sprendimų priėmimo metu neturėjo prievolės vykdyti Žemės sklypo dalies nuomos procedūras. Ši prievolė atsakovei atsirado 2026 m. balandžio 21 d. Taigi ieškovių prielaidos dėl atsakovės atsisakymo nepagrįstos, atitinkamai ieškovės negali turėti teisėto lūkesčio į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Trečiasis asmuo UAB „Mūsų laikas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovai įsigijo ne Pastatą ar statinius Žemės sklype, o Patalpas Pastate. Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad UAB „Mūsų laikas“ yra šioje teritorijoje statytojas (turintis statybos leidimą atlikti Pastato lauko inžinerinių tinklų rekonstrukciją), turi nuosavybės teise statinius Žemės sklype, yra Žemės sklypo nuomininkas, pateikęs prašymą įsigyti nuomojamą Žemės sklypą nuosavybėn ir su ieškovais yra aptaręs tolesnės Žemės nuomos ir Pastato valdymo nuosavybės teise klausimus.
Sprendžiant dėl pastatų buvimo žemės sklype, lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas. Nagrinėjamu atveju, esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotam Pastatui, tačiau nesant nuosavybės teisės į jį išviešinimo, būtina remtis notarinėmis Patalpų pirkimo–pardavimo sutartimis.
Ieškovės netinkamai remiasi kasaciniame skunde nurodoma praktika dėl besąlyginės teisės ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybės žemės sklypą, nes ieškovai pirko Patalpas Pastate ir aptarė, kad Žemės sklypo po Pastatu nuomininku lieka UAB „Mūsų laikas“. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad UAB „Mūsų laikas“ neturi nekilnojamojo turto sklype.
Ieškovės nepagrįstai teigia, kad Nuomos sutartis turi būti nutraukta, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad išnuomoti tą patį Žemės sklypą ieškovams nėra galimybės, ir pagrįstai atmetė ieškinį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovės kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu.
Kasaciniame skunde ieškovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Nuomos sutartį pripažino viena iš kliūčių sudaryti Sutartis su ieškovais, o apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nepasisakydamas dėl ieškovų apeliacinio skundo argumento, kad Nuomos sutartis nėra kliūtis sudaryti Sutartis su ieškovais, ieškovių vertinimu, tokią pirmosios instancijos teismo poziciją laikė pagrįsta (motyvavimui pritarė). Ieškovių teigimu, Nuomos sutartis, ieškovams įsigijus trečiojo asmens Patalpas, nebeatitinka nuomos tikslinės paskirties, pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, todėl turėjo būti nutraukta nepriklausomai nuo to, ar ieškovai turi teisę į Žemės sklypo nuomą.
Kasaciniame skunde ieškovės taip pat nurodo, kad vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo yra pareiškęs teisme reikalavimą parduoti jam Žemės sklypą, kai dar turėjo nuosavybės teisę į Patalpas, ir perleidęs nuosavybę toliau bylinėjasi, palaikydamas jokio įstatyme įtvirtinto pagrindo neturintį reikalavimą dėl žemės pardavimo, negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas nesuteikti ieškovams teisės naudotis jų turtui eksploatuoti reikalingu Žemės sklypu, esant visoms teisės aktuose nustatytoms sąlygoms.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo argumentus, toliau pasisakys dėl valstybinės žemės sklype esančių statinių pirkėjo teisės lengvatine tvarka (be aukciono) išsinuomoti nupirktiems statiniams naudoti pagal paskirtį būtino dydžio valstybinės žemės sklypą, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos klausimus spręsti kompetentingo subjekto teisės atidėti valstybinės žemės sklype esančius statinius (jų dalį) nupirkusio asmens prašymo dėl valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka (be aukciono) nagrinėjimą, kol teisme sprendžiamas klausimas dėl to paties žemės sklypo pardavimo buvusiam statinių savininkui.
Dėl valstybinės žemės sklype esančių statinių pirkėjo teisės lengvatine tvarka (be aukciono) išsinuomoti nupirktiems statiniams naudoti pagal paskirtį būtino dydžio valstybinės žemės sklypą
Vadovaujantis CK 6.394 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tuo atveju, kai pardavėjas parduoda nekilnojamąjį daiktą nebūdamas žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (žr. nurodyto straipsnio 3 dalį).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu; statinio pirkėjas negali įgyti ir neįgyja daugiau teisių, negu jų turėjo pats statinio pardavėjas. Taigi teisė nuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis naudojosi nekilnojamųjų daiktų, esančių žemės sklype, pardavėjas, pirkėjui yra garantuota įstatymu ir jam pereina nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorio pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-25-378/2025 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 32 punktą).
Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, 6.398 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Pagal CK 4.50 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, daiktas laikomas perduotu, kai sudaroma galimybė įgijėjui naudotis perduotu daiktu pagal paskirtį, atsižvelgiant į daikto būklę ir teisinį statusą.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad valstybinės žemės sklype esančių statinių pirkėjas nuo statinių perdavimo jam momento (sudarymo galimybės naudoti statinius pagal paskirtį, atsižvelgiant į jų būklę ir teisinį statusą), kuris įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu, de facto (faktiškai) tampa nupirktiems statiniams naudoti pagal paskirtį būtino dydžio valstybinės žemės sklypo nuomininku, nors de jure (teisiškai) nuomos santykiai dar nėra įforminti. Faktas, kad nėra nutraukta su valstybinės žemės sklype esančių statinių pardavėju sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nėra pagrindas paneigti šią tokių statinių pirkėjui įstatymu nustatytą teisę. Tokia sutartis sukelia teisines pasekmes valstybinės žemės nuomininkui (buvusiam statinių savininkui), t. y. jis turi iš tokios sutarties kylančias teises ir pareigas ir atsako už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, kol statiniai nėra perduoti pirkėjui.
Įvertinusi visa, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, pasikeitus Patalpų savininkams, Žemės sklypo Nuomos sutartis su ankstesniu Patalpų savininku (UAB „Mūsų laikas“) nebuvo kliūtis sudaryti Sutartis su ieškovais. Faktas, kad ankstesnis Patalpų savininkas išlieka valstybinės žemės sklype esančių inžinerinių tinklų savininku, remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, nėra pagrindas tęsti sutartinius lengvatine tvarka (be aukciono) ankstesniam Patalpų savininkui išnuomotos valstybinės žemės santykius.
Dėl valstybinės žemės nuomos klausimus spręsti kompetentingo subjekto teisės atidėti valstybinės žemės sklype esančius statinius (jų dalį) nupirkusio asmens prašymo dėl valstybinės žemės nuomos lengvatine tvarka (be aukciono) nagrinėjimą, kol teisme sprendžiamas klausimas dėl to paties žemės sklypo pardavimo buvusiam statinių savininkui
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė į ieškovų prašymus sudaryti su jais Žemės sklypo nuomos sutartis atsakė, jog šis klausimas bus sprendžiamas įsiteisėjus procesiniam sprendimui civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00383-2022-6) pagal UAB „Mūsų laikas“ ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
Taigi skundžiamais Sprendimais atsakovė ne atsisakė sudaryti Sutartis su ieškovais, kaip nurodoma kasaciniame skunde, bet atidėjo sprendimų dėl ieškovų prašymų išnuomoti Žemės sklypą priėmimą, iki bus išnagrinėtas UAB „Mūsų laikas“ inicijuotas teisminis ginčas su atsakove.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė nurodo, kad priimdama Sprendimus ji, kaip viešojo administravimo institucija, veikianti pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas. Pirma, kaip minėta anksčiau, atsakovė ne atsisakė sudaryti Sutartis su ieškovais, bet atidėjo sprendimų dėl ieškovų prašymų išnuomoti Žemės sklypą priėmimą, t. y., vertinant VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, atsakovė atidėjo ieškovų prašymų nagrinėjimą, bet nenusprendė jų nenagrinėti. Antra, kai atsakovė priėmė Sprendimus, kuriais atidėjo sprendimų dėl ieškovų prašymų išnuomoti Žemės sklypą priėmimą, teisme nebuvo nagrinėjama byla pagal ieškovų reikalavimą atsakovei dėl įpareigojimo sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartis.
Vadinasi, VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas reguliavimas negali būti laikomas teisiniu pagrindu, kuriuo atsakovė galėjo remtis nuspręsdama atidėti sprendimų dėl ieškovų prašymų išnuomoti Žemės sklypą priėmimą.
Pagal šios nutarties 37 punkte pateiktą išaiškinimą, ieškovai nuo pirkimo–pardavimo sutartimis įsigytų Patalpų perdavimo jiems momento de facto tapo nupirktoms Patalpoms naudoti pagal paskirtį būtino dydžio Žemės sklypo dalių nuomininkais, nors de jure nuomos santykiai dar nebuvo įforminti. Taigi dėl to, kad su ieškovais nebuvo sudarytos Žemės sklypo nuomos sutartys, ieškovų teisė naudotis Žemės sklypu tiek, kiek būtina pagal paskirtį įsigytoms Patalpoms naudoti, negalėjo būti varžoma.
Nors, net ir nesant su ieškovais sudarytų Žemės sklypo nuomos sutarčių, jie turėjo teisę naudotis Žemės sklypu tiek, kiek būtina pagal paskirtį įsigytoms Patalpoms naudoti, tai nereiškia, jog santykių neapibrėžtumas valstybinės žemės nuomos santykių įforminimo aspektu gali tęstis nepateisinamai ilgą laiką. Teisinio tikrumo, apibrėžtumo principai reikalauja, kad su valstybinės žemės sklype esančius statinius nupirkusiu asmeniu žemės nuomos sutartis būtų įforminta nedelsiant, todėl valstybinės žemės nuomos klausimus spręsti kompetentingas subjektas, gavęs valstybinės žemės sklype esančius statinius nupirkusio asmens prašymą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ir valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus, negali atidėti sprendimo dėl nuomos sutarties sudarymo priėmimo, jeigu nėra objektyvių priežasčių, kliudančių įforminti valstybinės žemės nuomos santykius pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).
Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, valstybinės žemės sklypas jame esančių statinių savininkui lengvatine tvarka (be aukciono) išnuomojamas vadovaujantis imperatyviu teisiniu reguliavimu – tik tokio dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Todėl faktinės aplinkybės, kurioms esant valstybinės žemės nuomos klausimus spręsti kompetentingas subjektas neturi galimybės įforminti valstybinės žemės nuomos santykių pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, yra pagrindas atidėti sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo priėmimą, iki tokios aplinkybės išnyks. Reikalavimo nedelsiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį įgyvendinimas nėra vertybė, kuria galėtų būti pateisinamas pagrindas kvestionuoti tokia sutartimi įgytą valstybinės žemės nuomos teisę kaip neatitinkančią imperatyviosiomis teisės normomis įtvirtintų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ieškovai pripažįsta, kad atsakovė ragino juos kreiptis dėl Žemės sklypo nuomos Sutarčių sudarymo, tačiau jie ilgą laiką nesikreipė dėl nuomos teisinių santykių įforminimo. Su UAB „Mūsų laikas“ sudarytose Patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse ieškovai susitarė, kad Patalpoms naudoti reikalingo Žemės sklypo ploto, dalies, vietos Žemės sklype ir naudojimosi juo sąlygų klausimas šalių bus sprendžiamas jų susitarimu, kai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, bus išspręstas klausimas dėl Žemės sklypo pardavimo UAB „Mūsų laikas“. Taip pat susitarė, jog UAB „Mūsų laikas“, iki šalių bus sudarytas toks susitarimas, netrukdys ieškovams naudotis Žemės sklypu. Vadinasi, ieškovai buvo nusprendę, kad teisę naudotis Žemės sklypu, kuris būtinas jiems priklausančių Patalpų, esančių šiame sklype, naudojimui pagal paskirtį užtikrinti, jie įgyvendins su UAB „Mūsų laikas“ sutartu būdu, kurį susiejo su valstybinės žemės pardavimo UAB „Mūsų laikas“ klausimo išsprendimu. Sudarę tokio turinio sutartis, ieškovai su prašymu dėl valstybinės žemės, reikalingos Patalpoms eksploatuoti, nuomos į atsakovę kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 1 d., nors Patalpas iš UAB „Mūsų laikas“ įsigijo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. Per laikotarpį, kol ieškovai delsė pateikti prašymus atsakovei, teisme jau buvo iškelta civilinė byla dėl to paties Žemės sklypo pardavimo UAB „Mūsų laikas“. Taigi, ieškovams pateikus prašymus dėl Žemės sklypo nuomos, civilinėje byloje (kurios 2026 m. Nr. e2A-1345-640/2026) jau buvo sprendžiamas su ieškovų prašymais susijęs klausimas. Minėtoje byloje turėjo būti išspręsta, ar į ieškovų prašomą išnuomoti Žemės sklypą neturi teisės kitas asmuo (UAB „Mūsų laikas“), o jei turi, tai kokia šios jo teisės apimtis.
Tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-1345-640/2026 paaiškėjo, ar UAB „Mūsų laikas“ turi teisę į Žemės sklypo pardavimą lengvatine tvarka. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 2 d. sprendimas, kuriuo UAB „Mūsų laikas“ reikalavimai atmesti. Teismai konstatavo, kad neegzistuoja ieškovės UAB „Mūsų laikas“ teisė pirkti Žemės sklypą ne aukciono būdu, nes ieškovė nebeturi sau priklausančių statinių ant valstybinės žemės (Patalpas pardavė, o jų įgijėjai kartu tapo ir Pastato bendraturčiais), kurią ji siekia įsigyti. Teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis atveria kelią atsakovei, kaip nurodoma ir atsiliepime į kasacinį skundą, išspręsti klausimą dėl ieškovų prašymo sudaryti su jais Žemės sklypo nuomos sutartis.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas nurodyta, konstatuoja, kad ieškovių kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Teismai tinkamai aiškino ir taikė valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad NŽT priimti Sprendimai yra teisėti, kad buvo objektyvios kliūtys sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovais, kol nebuvo išnagrinėtas teisminis ginčas dėl žemės pardavimo UAB „Mūsų laikas“ ir nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ir ilgalaikė Nuomos sutartis buvo kliūtis galutiniam sprendimui dėl ieškovų prašymo priimti, tai nepaneigia teismų išvadų dėl ginčo esmės (pagrindo atsakovei priimti skųstus Sprendimus buvimo) pagrįstumo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (ieškovių kasacinis skundas atmestas), atsakovė neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, ieškovų patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl jų atlyginimo priteisimo iš ieškovių. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas šioje byloje nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Irmantas Šulcas
Algirdas Taminskas
