Civilinė byla Nr. e2A-744-1097/2026
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00086-2026-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vlasava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atviro konkurso „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas reguliariame vietinio susisiekimo maršrute Šiauliai – Kuršėnai ir Kuršėnai – Šiauliai“, pirkimo ID 7448771 (toliau – ir pirkimas, konkursas) 11 priedo „Sutarties projektas“ 4.1.1 papunktyje nustatytą reikalavimą „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d.“ ir 2 priedo „Techninė specifikacija“ 5.1 papunktyje nustatytą reikalavimą „Paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po sutarties sudarymo“; ex officio spręsti dėl konkurso procedūrų nutraukimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2026 m. balandžio 21 d. atsakovė paskelbė pirkimą parinkti vežėjui, kuris teiktų keleivių vežimo vietiniu Šiaulių rajono reguliaraus susisiekimo maršrutu viešąją paslaugą transporto priemonėmis, atitinkančiomis pirkimo sąlygų techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus ir jose išdėstytomis sąlygomis. Sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.1.1 papunktyje ir techninės specifikacijos 5.1 papunktyje nustatyta, kad paslaugos tiekimo pradžia – praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d. Ieškovės teigimu, nustatytas 3 mėnesių pasirengimo teikti paslaugas terminas yra per trumpas, neužtikrina dalyvių lygiateisiškumo, yra neproporcingas ir diskriminacinis, nepagrįstai suteikia konkurencinį pranašumą esamam atsakovės siekiamų įsigyti paslaugų teikėjui, todėl pažeidžia viešųjų pirkimų principus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis).
3. Ieškovė nurodė, kad pagal techninės specifikacijos 2 priede nustatytų maršrute naudotinų autobusų duomenų ir reikalavimų 1 punktą tiekėjai pirkimui turi pasiūlyti 5 autobusus, kuriais bus teikiamos siekiamos įsigyti keleivių vežimo paslaugos, o pagal 2 punktą visi autobusai turi atitikti netaršių transporto priemonių reikalavimus (t. y. 100 proc. visų M3 klasės autobusų turi būti netaršūs), pagal 3 punktą visi autobusai turi būti ne senesni nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos. Techninės specifikacijos 22–24 punktuose numatyta, kad visuose autobusuose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga, autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS), įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“, elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus, vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus (kamera su naktinio matymo režimu, apsaugos klase ne žemesne nei IP65, ne mažiau kaip 96 val. vaizdo įrašymo atmintimi ir kt.); sutarties projekto 4.9.2 papunktyje nustatytas reikalavimas autobusus apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo reikalavimų (maršruto rodyklės, elektroninės švieslentės ir kt.). Techninės specifikacijos 9 punkte nustatyta, kad tiekėjas paslaugas galės teikti tik pagal atsakovės išduotus leidimus vežti keleivius; pagal Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. M-493 patvirtintą Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (toliau – aprašas) leidimai išduodami tik per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos, o vežėjas, pageidaujantis gauti leidimą, privalo turėti ne tik sudarytą pirkimo sutartį, bet ir licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, pakankamai transporto priemonių keleivių paslaugų teikimui, kas reiškia, jog tiekėjas, prieš besikreipdamas dėl leidimo, jau turi turėti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančius autobusus, kurie jau turi būti tinkamai apipavidalinti (aprašo 3, 5 punktai). Sutarties projekte nustatyta, kad išdėstyti reikalavimai yra esminės sutarties sąlygos, kurių pažeidimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Pagal sutarties projekto 12.2.1 papunktį tiekėjo padarytais esminiais sutarties sąlygų pažeidimais yra laikomi specialiųjų sąlygų 10.1 papunktyje nurodytų sąlygų pažeidimai ir tai, kad tiekėjas nepradeda teikti paslaugos ilgiau nei 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo paslaugos teikimo pasiruošimo termino pabaigos, t. y. per nustatytą trumpą terminą tiekėjui nespėjus įvykdyti nurodytų sąlygų, sutartis galėtų būti nutraukta.
4. Ieškovės teigimu, dėl nurodytų reikalavimų pirkimo sąlygose nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis yra per trumpas ir neproporcingas, nes per jį objektyviai neįmanoma gauti leidimo vežti keleivius (20 darbo dienų), sumontuoti visą reikalaujamą techninę įrangą (GPS, elektroninio bilieto sistema, vaizdo kameros), apipavidalinti autobusus pagal maršrutą, apmokyti personalą naudotis elektroninio bilieto sistema ir IS „Vintra“, sudaryti sutartis su autobusų stočių savininkais dėl informacijos įrašymo į tvarkaraščius. Be to, per šį terminą objektyviai neįmanoma įsigyti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančių netaršių (elektra varomų) M3 klasės autobusų – elektra varomų autobusų gamybos eilės pas pagrindinius gamintojus siekia nuo 6 iki 18 mėnesių ir daugiau, nepriklausomai nuo užsakomų transporto priemonių kiekio, o jų antrinė rinka yra itin ribota, todėl tiekėjas, neturintis tokių transporto priemonių iki pirkimo paskelbimo dienos, jų per 3 mėnesius įsigyti objektyviai negali. Toks trumpas pasirengimo terminas suteikia akivaizdų konkurencinį pranašumą esamam paslaugų teikėjui – UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, kuriam nereikia atlikti nė vieno iš pirmiau išvardytų veiksmų, nes jis jau turi elektra varomus autobusus, galiojančius leidimus ir visą reikiamą infrastruktūrą. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė jokio objektyvaus pagrindimo, kodėl pasirinktas būtent 3 mėnesių terminas, o ne ilgesnis, kaip tai yra įprasta analogiškuose pirkimuose. Pirkimo sąlygų konstrukcija sukuria objektyviai nepagrįstą ir neproporcingą rizikos perkėlimą tiekėjui, o tai yra nesuderinama su sąžiningo ir teisėto viešojo pirkimo principais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė prieš nustatydama 3 mėnesių pasirengimo terminą neatliko rinkos tyrimo, nevykdė konsultacijų su potencialiais tiekėjais, kaip tai numatyta VPĮ 27 straipsnyje. Tokių konsultacijų nebuvimas patvirtina, kad 3 mėnesių terminas buvo nustatytas neatlikus objektyvaus vertinimo.
5. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį su ieškove nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad 3 mėnesių laikotarpis pasirengti sutarties vykdymui rinkoje būtų neįmanomas, taip pat neįrodė, jog ginčo sąlygos būtų nustatytos specialiai UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ arba kad pastarajai būtų suteikta nevieša informacija. Visiems keleivių vežimo rinkos dalyviams nuo 2021 m. buvo žinomi Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ADĮ) pakeitimai bei pokyčiai reikalavimuose dėl netaršių transporto priemonių naudojimo vykdant naujus paslaugų teikimo viešuosius pirkimus, t. y. kad nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. perkančioji organizacija atlikdama viešąją pirkimą keleivių vežimo kelių transportu paslaugai teikti turi numatyti, jog M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius sudarytų 100 procentų; visiems šios rinkos dalyviams, taip pat ir ieškovei, buvo sudarytos vienodos galimybės tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams. Tai, kad vieni rinkos dalyviai turi didesnį pasirengimą ar jau disponuoja tinkamomis transporto priemonėmis, yra įprasta konkurencinė aplinkybė, kuri savaime nesudaro VPĮ pažeidimo. Pagal pirkimo sąlygas, keleiviai gali būti vežami nebūtinai naujais autobusais, be to, pirkimo dokumentuose nėra reikalavimo, kad keleiviai turi būti vežami išskirtinai elektriniais autobusais, kaip teigia ieškovė. Tiekėjas, veikdamas profesionaliai ir rūpestingai, gali iš anksto planuoti pasirengimo veiksmus. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad leidimas vežti keleivius gali būti išduodamas per 20 darbo dienų, nereiškia, jog jis visais atvejais išduodamas tik paskutinę termino dieną. Teigdama, kad atsakovė privalėjo atlikti rinkos konsultacijas pagal VPĮ 27 straipsnį, ieškovė klaidingai interpretuoja šį straipsnį, kaip nustatantį absoliučią pareigą vykdyti rinkos konsultacijas. Perkančioji organizacija turi teisę remtis ankstesne patirtimi, rinkos duomenimis, vykdytų sutarčių rezultatais, turima informacija apie rinkos pajėgumus. VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų nėra, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti ginčo pirkimo procedūras.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2026 m. birželio 26 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.
7. Teismas nustatė, kad 2026 m. balandžio 21 d. atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija paskelbė tarptautinės vertės atvirą konkursą „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas reguliariame vietinio susisiekimo maršrute Šiauliai – Kuršėnai ir Kuršėnai – Šiauliai“ (pirkimo ID 7448771). Ginčas kilo dėl konkrečių viešojo pirkimo sąlygų, susijusių su pasirengimo paslaugų teikimui terminu. Perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Nagrinėjamu atveju reikalinga sistemiškai analizuoti tiek ginčo pirkime viešojo intereso užtikrinimą (alternatyviųjų degalų naudojimo keleivių transporto sektoriuje plėtrą Lietuvos Respublikoje), tiek pirkimo techninės specifikacijos sąlygų atitiktį šiai plėtrai ir tiekėjų lygiateisiškumui.
8. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis neproporcingas, nes per jį neįmanoma gauti leidimo vežti keleivius. Teismas nustatė, kad pirkimo techninės specifikacijos 9 punkte įtvirtina, jog tiekėjas paslaugą privalės teikti pagal savivaldybės administracijos išduotus leidimus vežti keleivius maršrutais ir patvirtintus maršrutų tvarkaraščius. Pagal Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. M-493, 12 punktą, leidimas vežti keleivius išduodamas per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateiktų dokumentų savivaldybės administracijoje gavimo dienos. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad leidimo išdavimo klausimas priklauso ir nuo vežėjo (paslaugos tiekėjo), norinčio gauti leidimą, valios ir duomenų pateikimo tikslumo bei operatyvumo, todėl 20 darbo dienų leidimo išdavimo terminas savivaldybėje yra racionalus, vežėjui pakankamas gauti leidimą paslaugos tiekimo pasirengimo laikotarpiu.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad nustatytas pasirengimo vykdyti sutartį terminas nėra pakankamas tiekėjui sumontuoti visą reikalaujamą techninę įrangą autobusuose. Pirkimo techninės specifikacijos 22–24 punktuose nustatyta, jog visuose autobusuose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga; autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS); įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“; elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus; vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus, o sutarties projekto specialiųjų sąlygų 4.9.2 papunktyje įtvirtinta, kad autobusai turi būti apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55, reikalavimų. Teismas nurodė, kad skirtingų pirkimo dalyvių įsigytų autobusų paruošimo pirkimo sąlygoms laikotarpis priklauso tiek nuo dalyvių pasitelktų rangovų, jų pajėgumų, tiek nuo paruošimo darbų sprendimų, vieno ar kelių rangovų parinkimo bei kitų aplinkybių, bet nereiškia VPĮ 17 straipsnio pažeidimo. Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos apraše nustatyti keleivinio kelių transporto priemonių reikalavimai yra įprasti ir žinomi tokias paslaugas teikiantiems asmenims, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovei, daugiau nei 30 metų keleivių pervežimo srityje veikiančiai bendrovei Lietuvoje, nuolat dalyvaujančiai viešuose pirkimuose, turinčiai patirties ir tokio pobūdžio civiliniuose ginčuose, minėti reikalavimai yra nežinomi, kad ieškovė neturi objektyvių galimybių jiems pasirengti.
10. Teismas nustatė, kad ginčo pirkimo techninės specifikacijos 2 priedo „Maršrutuose naudotinų autobusų duomenų ir reikalavimų“ 2 punkte nurodyta, jog tiekėjas privalo užtikrinti, kad visi 5 priemiestiniai vienaaukščiai autobusai būtų M3 kategorijos ir netaršūs, priedo 1 punkte nurodytos talpos, ne senesni nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės teiginius, kad ginčijamas pasirengimo teikti sutartį terminas yra neproporcingas, nes, ieškovės teigimu, netaršių autobusų įsigyti per 3 mėnesius objektyviai neįmanoma. Teismas nurodė, kad transporto priemonių pardavėjų su ieškove sudaryti ketinimo protokolai neatitinka visos transporto priemonių rinkos sudėties ir neparodo galimybės įvykdyti pirkimo reikalavimus ribojimo. Ieškovės pateiktuose ketinimų protokoluose nurodytos išimtinai elektra varomos naujai pagamintos transporto priemonės, tačiau paslaugai teikti tiekėjams atsakovės buvo nustatyti reikalavimai naudoti autobusus ne senesnius nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos, t. y. autobusai nebūtinai turi būti užsakomi tiekėjų ir pagaminti būtent konkrečiam konkursui, gali būti tiekėjų įsigyti naudoti autobusai.
11. Teismas nurodė, kad pagal ADĮ 2 straipsnio 16 punktą netarši transporto priemonė – tai M1, M2 arba N1 kategorijos transporto priemonė, kurios išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis yra lygus 0 g/km, arba M3, N2 arba N3 kategorijos transporto priemonė, naudojanti alternatyviuosius degalus, išskyrus skystųjų biodegalų ir degalų mišinius. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad netarši transporto priemonė – autobusas – nebūtinai turi būti varoma vien elektriniu būdu, o atsakovė pirkimo dokumentuose nenustatė reikalavimo pirkimo sutarties vykdymo metu vežimo paslaugą vykdyti vien elektra varomomis transporto priemonėmis (autobusais). Tokią galimybę iš esmės patvirtino ir ieškovė, vertindama, jog pirkimo reikalavimus atitiktų suskystintomis dujomis, parafininio dyzelino, vandeniliu varomi autobusai, kurių Lietuvos rinkoje yra. Ieškovės argumentas, kad kitus degalus naudoti šiuo metu Lietuvos viešojo transporto rinkoje, ieškovės nuomone, neracionalu, neekonomiška, teismo vertinimu, nepaneigia šių alternatyviųjų degalų panaudojimo galimybės tiekėjui rengiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir vykdant paslaugų sutartį. Todėl darytina išvada, kad pagal konkurso sąlygų turinį galutinį pirkimo rezultatą galima pasiekti skirtingomis techninėmis priemonėmis – naudojant skirtingo kuro varomus autobusus. Visiems keleivių vežimo rinkos dalyviams nuo 2021 m. buvo žinomi ADĮ reikalavimai bei pokyčiai reikalavimuose dėl netaršių transporto priemonių naudojimo vykdant naujus paslaugų teikimo viešuosius pirkimus ir visiems šios rinkos dalyviams, taip pat ir ieškovei, buvo sudarytos vienodos galimybės tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams. Todėl, teismo teigimu, tai, kad dalis vežėjų atnaujino transporto priemonių parką, įsigydami netaršias transporto priemonės bei investuodami į ateitį, ieškovė nepagrįstai mėgina pateikti kaip išskirtinai konfidencialios informacijos žinojimą apie būsimame pirkime taikomus reikalavimus.
12. Teismas pažymėjo, kad VPĮ principai nereiškia, jog perkančioji organizacija privalo nustatyti maksimaliai komfortiškas ar ekonomiškai palankiausias sąlygas kiekvienam galimam rinkos dalyviui. Potencialūs konkurso dalyviai patys įvertina savo pajėgumus dalyvauti konkurse ir nusprendžia, kokiomis priemonėmis reikia pasiekti tikslus – kokio gamintojo, kokiu kuru varomus įsigyti autobusus, kokius rangovus pasitelkti atlikti autobusų pritaikymą pirkimo sąlygoms (apipavidalinti, įrengti papildomas technines priemones ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pirkimo sąlygos nediskriminuoja nė vieno iš tiekėjų ir nėra pritaikytos tik vienam tiekėjui (be kita ko, UAB „Kuršėnų autobusų parkas“), o keliamu ginču ieškovė tik siekia, kad būtų nustatytos tokios pirkimo sąlygos, susijusios su keleivių pervežimui naudojamų transporto priemonių reikalavimais, kurios atitiktų būtent ieškovės interesus, o pereinamasis laikotarpis būtų toks, kad ieškovė spėtų įsigyti bei parengti autobusus pagal pirkimo sąlygas.
13. Teismas nurodė, kad rinkos konsultacijų neatlikimas savaime nereiškia nei konkurencijos ribojimo, nei pirkimo sąlygų neteisėtumo. VPĮ rinkos konsultacijas įtvirtina kaip galimą, bet ne privalomą pirkimo pasirengimo priemonę; perkančioji organizacija gali remtis savo patirtimi, turimais duomenimis, ankstesnėmis sutartimis, rinkos informacija ir poreikio vertinimu.
14. Teismas nustatė, kad ieškovės argumentai dėl sutarties projekto specialiųjų sąlygų 12.2.1 papunkčio nuostatos, pagal kurią esminį sutarties pažeidimą apibrėžia situacija, kai tiekėjas nepradeda teikti paslaugos ilgiau nei 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo paslaugos tiekimo pasiruošimo termino pabaigos, nebuvo nurodyti ieškovės atsakovei pateiktoje pretenzijoje. Dėl to teismas šiuos argumentus atmetė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 3 dalimi.
15. Teismas nurodė, kad atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl tarpinio perkančiosios organizacijos sprendimo, susijusio su viešojo pirkimo techninėmis sąlygomis, panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovės reikalavimo ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vlasava“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai apibrėžė ginčo esmę, nes susiaurino iki klausimo, ar perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti jai reikalingas pirkimo sąlygas ir ar, teismo vertinimu, apeliantė turi teisę reikalauti sau patogesnio pasirengimo termino. Apeliantė neginčija atsakovės teisės organizuoti keleivių vežimo paslaugų pirkimą, siekti nepertraukiamo viešosios paslaugos teikimo ir nustatyti aplinkosauginius reikalavimus transporto priemonėms. Ginčas yra dėl klausimo, ar atsakovės nustatytas 3 mėnesių pasirengimo terminas kartu su reikalavimu paslaugas teikti 5 netaršiais M3 klasės autobusais, taip pat atsižvelgiant į nustatytas griežtas sutartines pasekmes už paslaugų teikimo nepradėjimą laiku, atitinka VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Apeliantė argumentuoja, kad nustatytas terminas yra objektyviai neįgyvendinamas bet kuriam naujam tiekėjui, todėl teismas turėjo įvertinti, ar atsakovė, įgyvendinama savo diskreciją nustatyti pirkimo sąlygas, nepažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir konkurencijos užtikrinimo principų, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai 3 mėnesių ginčo terminą vertino izoliuotai, neatsižvelgdamas į visų autobusams keliamų reikalavimų bendro poveikio ir objektyvios galimybės įgyvendinti šiuos reikalavimus per 3 mėnesius nebuvimo. Teismo sprendimas nemotyvuotas (CPK 185, 270 straipsniai), nes teismas nepasisakė dėl esminių apeliantės argumentų ir įrodymų, nuo kurių priklausė ginčo išsprendimas.
16.2. Teismas netinkamai nustatė šalių įrodinėjimo naštą. Pagal kasacinio teismo praktiką, būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas ir pagrįsti jų proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Atsakovė 3 mėnesių termino objektyviais rinkos duomenimis nepagrindė. Atsakovė prieš paskelbdama pirkimą neatliko rinkos tyrimo, tiekėjų apklausos, kad būtų įvertintos rinkos dalyvių galimybės pradėti teikti paslaugas tokiu terminu, ir nepaneigė, jog tas pats tikslas galėjo būti pasiektas mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, t. y. nustatant ilgesnį, dirbtinai konkurencijos neribojantį, pasirengimo terminą.
16.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog rinkoje per 3 mėnesius galima įsigyti netaršių M3 klasės autobusų, naujų ar naudotų. Apeliantė pateikė konkrečius rašytinius įrodymus – ketinimų protokolus su keturiais stambiais Europos elektra varomų autobusų gamintojais, iš kurių matyti, jog nė vienas iš didžiųjų gamintojų nepristatytų šių transporto priemonių per pirkimo sąlygose nustatytą 3 mėnesių terminą (pristatymo terminai 14–17 mėn.). Be to, apeliantė pateikė konkrečius analogiškų pirkimų pavyzdžius, kurie parodo, kad kitos perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos aplinkosauginius reikalavimus, pirkimo sąlygose nustato gerokai ilgesnius pasirengimo terminus. Teismas šių įrodymų neįvertino ir dėl jų sprendime nepasisakė.
16.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad formaliai vienodi reikalavimai sukuria faktinę tiekėjų diskriminaciją ir privilegijuotą esamo tiekėjo padėtį. Esama paslaugų teikėja UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ jau iki pirkimo paskelbimo teikė keleivių vežimo paslaugas ginčo maršrute bei yra atlikusi visus kitus pasirengimo teikti paslaugas veiksmus, įsigijusi netaršias transporto priemones būtent šiame maršrute, o atsakovė yra susijusi su šių transporto priemonių įsigijimo finansavimo nurodytai tiekėjai aplinkybėmis.
16.5. Teismas nurodė, kad tiekėjai, siūlydami netaršius autobusus, gali rinktis iš įvairių alternatyvių technologinių sprendimų, tačiau šios išvados konkrečių transporto priemonių prieinamumo, jų atitikties ADĮ ir pirkimo sąlygoms bei jų parengimo per 3 mėnesius galimybės analize nepagrindė, ignoruodamas apeliantės paaiškinimus apie objektyvų alternatyvų neegzistavimą, neprieinamumą ir (ar) neįgyvendinamumą per 3 mėnesius. Teismas neįvertino ADĮ reguliavimų reikšmės rinkos prieinamumui ir apeliantės pateiktų argumentų dėl kiekvienos alternatyvos realumo ir prieinamumo: dujomis, vandeniliu ar parafininiu dyzelinu varomi autobusai nėra reali alternatyva dėl teisinių (ADĮ 15 straipsnio 5 dalis, reikalavimas dėl visai netaršių transporto priemonių), ekonominių (parafininio dyzelino (HVO) kaina 30 ct už litrą didesnė už dyzelino, vandenilio kuro kaina 4–5 kartus didesnė nei elektros) ir infrastruktūrinių (vandenilio pildymo infrastruktūra Lietuvoje neegzistuoja) priežasčių. Galimybės remtis elektra varomų autobusų alternatyvomis yra iš esmės ribotos, todėl teismas turėjo įvertinti tai, kad elektra varomų M3 klasės autobusų antrinė rinka Lietuvoje ir regione yra praktiškai neegzistuojanti, nes tai vis dar yra naujovė. Atsakovė, deklaratyviai teigusi apie tokių autobusų įsigijimą antrinėje rinkoje, nepateikė tokią galimybę patvirtinančių įrodymų (skelbimų apie tokių autobusų pardavimą ar nuomą, ar kt.). Teismo išvada dėl naudotų autobusų iš esmės pagrįsta nerealiomis prielaidomis ir nepaneigia apeliantės pateiktų įrodymų dėl naujų autobusų pristatymo terminų neproporcingumo.
16.6. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti sutarties projekto 12.2.1 papunkčio reikšmę ginčo termino (ne)proporcingumui, nurodydamas, kad apeliantės argumentai dėl šio papunkčio yra nauji, nebuvo nurodyti pretenzijoje. Apeliantė nereiškia savarankiško reikalavimo panaikinti sutarties projekto 12.2.1 papunktį, ši sąlyga nurodoma kaip kontekstinė aplinkybė, atskleidžianti ginčijamo 3 mėnesių pasirengimo termino realų poveikį tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir jų prisiimamai rizikai. Šios sąlygos vertinimas neišplečia ginčo dalyko, o tik padeda įvertinti ginčijamos sąlygos proporcingumą. Teismas nepagrįstai susiaurino ginčo ribas ir neįvertino vienos iš aplinkybių, patvirtinančių, kad 3 mėnesių terminas naujiems tiekėjams sukuria neproporcingo dydžio riziką.
16.7. Teismas nepagrįstai pritarė deklaratyviems atsakovės teiginiams, kad visiems keleivių vežimo rinkos dalyviams nuo 2021 m. buvo žinomi ADĮ reikalavimai, todėl tiekėjai turėjo galimybę pasirengti šiems pokyčiams. Bendras žinojimas apie teisinio reguliavimo kryptį nėra tapatus objektyviai pareigai iš anksto įsigyti konkrečiam dar nepaskelbtam pirkimui reikalingas transporto priemones. Atsakovės pozicija, kurią nepagrįstai palaikė teismas, iš esmės reiškia, kad bet kuris keleivių vežimo paslaugas teikiantis subjektas turėjo iš anksto prisipirkti netaršių autobusų galimam ateities pirkimui, o tai priešinga racionaliam, protingam elgesiui.
16.8. Rinkos konsultacijų neatlikimas patvirtina, kad ginčo terminas nustatytas be objektyvaus pagrindo. Nors teismas pažymėjo, kad VPĮ rinkos konsultacijas įtvirtina kaip neprivalomą pirkimo pasirengimo priemonę, tačiau kai perkančioji organizacija nustato terminą, kurio realus įvykdomumas tampa pagrindiniu ginčo klausimu, rinkos konsultacijų nebuvimas yra reikšminga aplinkybė vertinant, ar terminas nustatytas remiantis objektyviomis rinkos sąlygomis. Atsakovės nurodyta ankstesnė patirtis yra netinkama palyginimui (ankstesnių pirkimų metu netaršumo reikalavimas buvo žemesnis ir buvo galima naudotis dyzelinu varomais autobusais), o atsakovė nepateikė jokių kitų objektyvių rinkos duomenų – nei rinkos tyrimo, nei tiekėjų apklausos, nei gamintojų informacijos, nei naudotų autobusų rinkos analizės, nei pasirengimo veiksmų trukmės vertinimo.
16.9. Pripažinus, kad 3 mėnesių terminas pažeidžia VPĮ principus, pirkimo procedūros turi būti nutrauktos. Jeigu nuo pradžių būtų buvęs nustatytas realistiškas pasirengimo terminas, pirkimu galėjo susidomėti ir pasiūlymus pateikti daugiau tiekėjų; tiekėjai, kurie dėl neteisėtos sąlygos nedalyvavo pirkime, nebegali būti grąžinti į realią konkurencinę padėtį vien pakeitus sąlygą po pasiūlymų pateikimo termino, todėl vienintelė veiksminga ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalį atitinkanti pasekmė yra pirkimo procedūrų nutraukimas.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių argumentus, įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių ginčo klausimų ir priėmė motyvuotą sprendimą, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą, didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų pažodžiui arba iš esmės pakartoja ieškinyje ir dublike išdėstytą poziciją, kuri buvo visapusiškai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir dėl kurios teismas pateikė aiškius bei motyvuotus argumentus. Teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija, įgyvendindama jai įstatymo suteiktą diskreciją, nepažeidė imperatyvių teisės normų bei VPĮ įtvirtintų principų. Pirmosios instancijos teismas tokią kontrolę atliko ir motyvuotai konstatavo, kad pagrindo pripažinti VPĮ principų pažeidimą nėra. Tai, kad teismas apeliantės argumentams suteikė kitokį teisinį vertinimą, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog sprendimas yra nemotyvuotas ar neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirkimo sąlygos nediskriminuoja nė vieno iš tiekėjų. Skirtingas pasirengimo lygis, ankstesnės investicijos, sukaupta materialinė bazė ar ilgesnė veiklos patirtis yra natūrali konkurencinės rinkos pasekmė ir savaime negali būti laikomi diskriminacija. Apeliacinis skundas prieštaringas: viena vertus, apeliantė teigia, kad pasirengti paslaugų teikimui per 3 mėnesius objektyviai negali joks naujas rinkos dalyvis; kita vertus, nurodo, jog rinkoje yra bent vienas tiekėjas, kuris tokį pasirengimą turi. Tai, kad apeliantė pasirinko verslo modelį, pagal kurį transporto priemonės būtų įsigyjamos tik laimėjus konkretų konkursą, nereiškia, kad visi viešieji pirkimai privalo būti organizuojami būtent pagal tokį modelį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti principai nebuvo pažeisti, todėl pagrįsta ir išvada, jog neatsirado VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo prielaidų, atitinkamai, teismas pagrįstai atsisakė spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo (ar apskųstos teismo sprendimo dalies) teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį apibrėžtos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo „Keleivinio kelių transporto viešosios paslaugos teikimas reguliariame vietinio susisiekimo maršrute Šiauliai – Kuršėnai ir Kuršėnai – Šiauliai“ sąlygų panaikinimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti neteisėtomis ir panaikinti konkurso sąlygas, pagal kurias tiekėjas sudarytą pirkimo sutartį turi pradėti vykdyti praėjus 3 mėnesių pasirengimo laikotarpiui po sutarties sudarymo, nuo sekančio mėnesio 1 d. (sutarties projekto 4.1.1 papunktis, techninės specifikacijos 5.1 papunktis), ex officio spręsti dėl konkurso procedūrų nutraukimo.
21. Ieškovė argumentavo, kad nustatytas 3 mėnesių pasirengimo vykdyti pirkimo sutartį terminas, atsižvelgiant į šiuo terminu įvykdytinas sąlygas, kuriomis nustatyta, jog tiekėjas pirkimui turi pasiūlyti 5 ne senesnius kaip 10 metų ir netaršius, kaip tai nustatyta ADĮ, autobusus; visuose autobusuose turi būti sumontuota atitinkama įranga (kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga, GPS, ir kt.), jie turi būti apipavidalinti teisės aktų nustatyta tvarka (maršruto rodyklės, elektroninės švieslentės ir kt.); kad per šį laikotarpį tiekėjas turi gauti atsakovės leidimą vežti keleivius, kuris išduodamas tik tiekėjui jau turint technines specifikacijas atitinkančius autobusus ir per 20 darbo dienų, yra pernelyg trumpas ir neužtikrina pirkimo dalyvių lygiateisiškumo, yra neproporcingas bei diskriminacinis, nepagrįstai suteikia konkurencinį pranašumą esamam paslaugų teikėjui, todėl pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 straipsnis, 37 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo terminas yra neproporcingas pasiruošimo vykdyti pirkimo sutartį sąlygoms įvykdyti.
22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismas netinkamai apibrėžė ginčo esmę ir neįvertino ginčo 3 mėnesių termino nepagrįstumo ir neproporcingumo ieškovės nurodytų pirkimo sąlygų visumai įgyvendinti, neįvertino, kad nustatytos formaliai visiems tiekėjams vienodos sąlygos nagrinėjamu atveju sukuria de facto (faktiškai) diskriminaciją; netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, nepagrįstai ją perkėlė ieškovei; netinkamai įvertino bylos duomenis, sprendimą priėmė iš esmės remdamasis atsakovės nurodytomis nepagrįstomis prielaidomis. Argumentai dėl šių klausimų, nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį, sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką.
Dėl netiesioginės diskriminacijos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo
23. VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją; laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.
24. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Viešųjų pirkimų tikslas nėra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014; 2017 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-469/2017, 26 punktas).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija; būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 31, 32 punktai). Teismų praktikoje konstatuota, kad techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, jog juos visus in corpore (visi drauge) atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės (kiti gamintojai privalėtų siūlyti aukštesnės klasės ir dėl to brangesnius automobilius), diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 33 punktas).
27. Perkančios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, taip pat turi pateikti patikimą ir įtikinamą tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1205-381/2016, 89 punktas). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus pirkimo objektui, perkamų daiktų savybes pagal tam tikrus duomenis, kvalifikuojančius kriterijus. Būtent perkančioji organizacija geriausiai žino ir gali įvertinti, kokios kokybės paslaugos jai reikalingos, tačiau pastebėtina, kad ši perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė negali būti naudojama tokiu būdu, kad be pagrindo ribotų tiekėjų konkurenciją ar netgi sudarytų išimtines sąlygas pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui (tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos poreikius atitinka ne vienintelio tiekėjo siūlomos paslaugos). Kilus ginčui dėl atitinkamų reikalavimų pirkimo sąlygose nustatymo būtinybės, įrodinėjimo našta tenka perkančiajai organizacijai. Neįrodžius tam tikrų reikalavimų nustatymo būtinybės, perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti pripažinti nepagrįstai ribojančiais tiekėjų konkurenciją, pažeidžiančiais VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1275-302/2019, 30 punktas).
28. Atsižvelgiant į aptartus teismų praktikoje formuluojamus išaiškinimus, sutiktina su apeliante, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Įrodinėjimo našta įrodyti, kad atitinkamomis pirkimo sąlygomis konkurencija nėra dirbtinai ir (ar) nepagrįstai sumažinta, tenka perkančiajai organizacijai.
Dėl ginčijamo pasirengimo vykdyti sutartį termino
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė, kaip perkančioji organizacija, įrodė ginčijamos pirkimo sąlygos dėl pasirengimo vykdyti sutartį termino teisėtumą bei pagrįstumą. Teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo ginčo nuostatų neproporcingumo ir sąžiningos konkurencijos pažeidimo, apeliantė argumentuoja, kad teismas išvadą apie tiekėjų galimybę įsigyti netaršius autobusus antrinėje rinkoje pagrindė nerealiomis prielaidomis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad rinkoje būtų galima įsigyti naudotų autobusų ir (ar) jog per ginčo terminą būtų galima įsigyti naujų elektrinių autobusų; tuo tarpu apeliantės pateikti duomenys – su keturiais elektra varomų autobusų gamintojais sudaryti ketinimų protokolai, pateikti analogiškų pirkimų pavyzdžiai – tai patvirtina, tačiau, apeliantės teigimu, teismas šių duomenų tinkamai neįvertino, nepagrįstai nenustatęs, kad ginčo terminas nėra pakankamas įsigyti naujiems elektriniams autobusams, atitinkamai, teismas neįvertino ir kad kitų minėtų pirkimo sąlygų įvykdymas per nustatytą pasirengimo terminą tampa objektyviai neįmanomas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu.
30. Pirma, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad tiekėjams įsigyti netaršių autobusų per ginčo 3 mėnesių terminą objektyviai neįmanoma ir tai lemia ginčijamos pirkimo sąlygos neteisėtumą, nustatęs, jog visiems keleivių vežimo rinkos dalyviams nuo 2021 m. buvo žinomi ADĮ pakeitimai bei pokyčiai reikalavimuose dėl netaršių transporto priemonių naudojimo vykdant naujus paslaugų teikimo viešuosius pirkimus, t. y. kad nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. perkančioji organizacija atlikdama viešąjį pirkimą keleivių vežimo kelių transportu paslaugai teikti turi numatyti, jog M3 kategorijos kelių transporto priemonių skaičius sudarytų 100 proc., ir visiems šios rinkos dalyviams, taip pat ir apeliantei, buvo sudarytos vienodos galimybės tinkamai pasiruošti šiems pokyčiams. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad autobusai pagal pirkimo sąlygas neprivalo būti nauji ir (ar) pagaminti būtent šiam pirkimui, o gali būti iki 10 m. senumo, be to, neprivalo būti elektriniai – pirkimo reikalavimus atitiktų ir suskystintomis dujomis, parafininio dyzelino kuru, vandeniliu varomi autobusai, kurių Lietuvos Respublikos rinkoje yra, t. y. teismas padarė išvadą, kad tokių tiekėjų ir (ar) naudotų netaršių autobusų rinka jau yra egzistuojanti bei prieinama tiekėjams. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, argumentuoja, kad bendras žinojimas apie teisinio reguliavimo kryptį nėra tapatus objektyviai pareigai iš anksto įsigyti konkrečiam dar nepaskelbtam pirkimui reikalingas transporto priemones, o pirmosios instancijos teismo vertinimas, apeliantės teigimu, iš esmės reiškia, jog bet kuris keleivių vežimo paslaugas teikiantis subjektas turėjo iš anksto įsigyti netaršių autobusų galimam ateities pirkimui. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą.
31. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo tikslas yra įsigyti tam tikras prekes ar paslaugas, esminę reikšmę turi ne tai, ar konkretūs tiekėjai, įskaitant ir apeliantę, yra pasiruošę dalyvauti pirkime, jei ne – dėl kokių priežasčių, o tai, ar nustatyta ginčo pirkimo sąlyga užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nepažeidžia viešųjų pirkimų tikslo bei principų, t. y., nagrinėjamu atveju, aktualu tai, ar nustatyti reikalavimai nėra pernelyg ribojantys ir (ar) netikėti potencialiems tiekėjams; tai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.
32. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, 2021 m. kovo 23 d. priimto ADĮ 15 straipsnio, nustatančio viešiesiems pirkimams keliamus reikalavimus, 3 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atliekamiems viešiesiems pirkimams keliami reikalavimai, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ir (ar) paslaugoms teikti naudojamu kelių transporto priemonių parku, išreiškiami procentinėmis dalimis: netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių parkas, palyginti su bendru perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamuose viešuosiuose pirkimuose įsigyjamu ar paslaugoms teikti naudojamu tos pačios kategorijos kelių transporto priemonių skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc.; o ADĮ 15 straipsnio 4 dalies 3 punkte buvo įtvirtinta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. nurodyta procentinė dalis turi sudaryti 100 proc. ADĮ 15 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, kad kai atliekami netaršių M3 kategorijos kelių transporto priemonių viešieji pirkimai, perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas turi užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. atliktų viešųjų pirkimų būtų atlikti įsigyjant paslaugoms teikti naudojamas visai netaršias sunkiąsias M3 kategorijos kelių transporto priemones; 7 dalies 13 punkte reglamentuota, jog šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi M3 kategorijos transporto priemonėms, išskyrus M2 ir M3 kategorijų transporto priemones, kuriose be vairuotojo telpa daugiau kaip 22 keleiviai ir kuriose įrengtos keleiviams stovėti skirtos vietos, ir M2 ir M3 kategorijų transporto priemones, kuriose be vairuotojo telpa ne daugiau kaip 22 keleiviai, tačiau kurios skirtos stovintiems keleiviams vežti ir kuriose yra įrengtos sėdimosios vietos. Taigi, privalomas reguliavimas, iš kurio akivaizdus poreikis, nuo 2026 m. sausio 1 d. siekiant dalyvauti keleivių vežimo versle ir šioje srityje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, įsigyti (turėti) netaršių autobusų, iš esmės įsigaliojo dar 2021 m. ir, atitinkamai, buvo (ar turėjo būti) žinomas visiems šioje verslo srityje dalyvaujantiems ar ketinantiems viešuosiuose pirkimuose dalyvauti verslo subjektams.
33. Nurodytos ADĮ nuostatos kyla iš Europos Sąjungos lygmeniu nustatyto reguliavimo, jomis įgyvendinama 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1161, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, be kita ko, jos 5 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad 3 straipsnyje nurodytas transporto priemonių ir paslaugų viešasis pirkimas atitiktų priedo 3 lentelėje nustatytus netaršių lengvųjų transporto priemonių ir priedo 4 lentelėje nustatytų netaršių sunkiųjų transporto priemonių būtinuosius viešojo pirkimo tikslus. Taigi, nurodytas reguliavimas, suponuojantis netaršių autobusų rinkos paklausą, profesionaliems rinkos dalyviams iš esmės galėjo ir turėjo būti žinomas dar nuo 2019 m. Tai, kad nurodytas privalomas reguliavimas galioja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, sudaro pagrindą daryti pagrįstą prielaidą, jog aktualių netaršių autobusų ir jų tiekėjų rinka egzistuoja ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose ES šalyse. Ieškovė iš dalies tai patvirtino, ieškinyje nurodžiusi, kad aktualių netaršių autobusų rinka Lietuvoje ir Europoje yra ribota (tačiau ne neegzistuojanti). Išvadą apie egzistuojančią rinką suponuoja ne tik nustatytas privalomas ADĮ teisinis reguliavimas, galiojantis ir žinomas, kaip minėta, nuo 2021 m., tačiau ir apeliantės nurodytos aplinkybės apie tai, kad reikalavimus atitinkančius autobusus jau yra įsigijusi dabartinė ginčo pirkimų siekiamų įsigyti paslaugų tiekėja.
34. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad reikalavimai dėl netaršių transporto priemonių akivaizdūs iš nustatyto teisinio reguliavimo, atitinkamai, yra (turėjo būti) žinomi suinteresuotiems asmenims, ketinantiems ir po 2026 m. sausio 1 d. dalyvauti viešuosiuose pirkimuose šioje srityje. Dėl to nustatytas 3 mėnesių pasirengimo vykdyti pirkimo sutartį terminas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažintas neproporcingu ir (ar) neįgyvendinamu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės pateikti jos su elektrinių autobusų gamintojais sudaryti ketinimo protokolai neatspindi visos netaršių autobusų rinkos sudėties; ketinimų protokoluose nurodytos išimtinai elektra varomos ir naujai pagamintos transporto priemonės, nors tokie reikalavimai autobusams ginčo pirkime nėra keliami. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad, kaip nurodo apeliantė, kitos perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatė ilgesnius pasirengimo terminus. Teisėjų kolegija pažymi, jog kituose pirkimuose nustatyti pasiruošimo vykdyti pirkimo sutartis terminai savaime jų, nei, tuo labiau, šioje byloje vertinamo termino, (ne)pagrįstumo nepagrindžia, jų (ne)proporcingumas kiekvieno pirkimo atveju priklauso nuo skirtingų aplinkybių, todėl tai, ar šiame pirkime ginčo sąlygos yra neproporcingos ir ar jomis nepagrįstai (ne)ribojama konkurencija, gali būti nustatoma tik individualiai įvertinus būtent šio pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo aplinkybes. Be to, nors viešųjų pirkimų bylose egzistuojantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą byloje būti aktyviam, tai neatleidžia šalių nuo joms tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo argumentus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė teigto kitų pirkimų tapatumo, be aplinkybės, jog juose buvo įsigyjami tokie patys ADĮ reikalavimus atitinkantys autobusai, nepagrindė.
35. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigiančius apeliantės argumentus, kad 3 mėnesių pasirengimo vykdyti pirkimo sutartį terminas yra neproporcingas ir netiesiogiai diskriminuojantis tiekėjus, atsižvelgiant į galimybes per tam tikrą laikotarpį įsigyti naujų elektra varomų autobusų (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad tai, jog dalis vežėjų, reaguodami į teisinio reguliavimo turinį bei rinkos poreikius, atnaujino transporto priemonių parką, įsigydami netaršias transporto priemonės bei investuodami į ateitį, negali būti vertinama kaip nepagrįstas pranašumas. Apeliantė, kaip ir kiti tiekėjai, žinojo (turėjo žinoti) apie aktualias ADĮ nuostatas ir atitinkamus rinkos pokyčius, todėl turėjo tokias pačias galimybes į juos reaguoti, o jų neišnaudojusi, kaip verslo subjektas turi prisiimti tokio (ne)veikimo riziką.
36. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 35 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje apeliantė argumentavo, kad pasirengimo vykdyti sutartį laikotarpiu numatytoms įvykdyti sąlygoms nustatyti per trumpi(–as) terminai(–as). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ginčo terminas yra per trumpas pristatyti 5 netaršius autobusus, pagrįstai įvertino likusių šiuo terminu (į)vykdytinų sąlygų (ne)įvykdomumą per šį terminą ir su tuo susijusį ginčijamo termino (ne)proporcingumą. Tai padaręs, teismas konstatavo, kad pagrindo daryti išvadą, jog profesionalus ir rūpestingas tiekėjas keliamų reikalavimų negalėtų įvykdyti, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
37. Apeliantė argumentavo, kad nustatytas 3 mėnesių pasirengimo vykdyti pirkimo sutartį terminas yra per trumpas, nes pagal techninės specifikacijos 2 priede nustatytų Maršrute naudotinų autobusų duomenų ir reikalavimus tiekėjai pirkimui turi pasiūlyti 5 autobusus, kurie turi būti netaršūs, ne senesni nei 10 metų nuo jų pagaminimo datos ir pagal techninės specifikacijos 22–24 punktus juose turi būti sumontuota: kasos aparatai su bilietų spausdinimo įranga, autobusų nuotolinio stebėjimo techninė įranga (GPS), įranga duomenų perdavimui į IS „Vintra“, elektroninio bilieto sistemos įranga pagal projekto „Bendra, atvira elektroninio bilieto sistema Šiaulių regiono viešajame transporte“ reikalavimus, vaizdo fiksavimo įranga, atitinkanti išsamius techninius reikalavimus (kamera su naktinio matymo režimu, apsaugos klase ne žemesne nei IP65, ne mažiau kaip 96 val. vaizdo įrašymo atmintimi ir kt.); sutarties projekto 4.9.2 papunktyje nustatytas reikalavimas autobusus apipavidalinti laikantis Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo reikalavimų (maršruto rodyklės, elektroninės švieslentės ir kt.); techninių specifikacijų 9 punkte nustatyta, kad tiekėjas paslaugas galės teikti tik pagal atsakovės išduotus leidimus vežti keleivius, tuo tarpu pagal Šiaulių rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. M-493 patvirtintą Leidimų vežti keleivius reguliariais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais išdavimo Šiaulių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą leidimai išduodami per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos; pagal aprašo reikalavimus, vežėjas, pageidaujantis gauti leidimą, privalo turėti ne tik sudarytą pirkimo sutartį, bet ir turėti licenciją, suteikiančią teisę vežti keleivius Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, turėti pakankamai transporto priemonių keleivių paslaugų teikimui, kas reiškia, jog tiekėjas, prieš besikreipdamas dėl leidimo, jau turi turėti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančius autobusus, kurie jau turi būti tinkamai apipavidalinti (aprašo 3, 5 punktai). Apeliantės teigimu, tai reiškia, kad realus laikas pasirengimui, atėmus leidimo išdavimo terminą, galintį trukti 1 mėnesį, o tikslinant dokumentus ir pan. – ir daugiau, yra faktiškai dar trumpesnis nei 3 mėnesiai.
38. Vis dėlto, įvertinus apeliantės procesinių dokumentų turinį ir visumą, matyti, kad apeliantė ginčo termino neproporcingumą iš esmės argumentavo tuo, kad per šį terminą neįmanoma įsigyti naujo netaršaus elektra varomo autobuso(–ų) ir kad terminas leidimui vežti keleivius gali būti gautas per 20 darbo dienų tik po to, kai tiekėjas turi techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančius autobusus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teigimu, galima daryti prielaidą, kad tam, jog būtų spėta gauti leidimą keleivių vežimui, tiekėjas turėtų galėti pristatyti 5 netaršius autobusus, su reikiama sumontuota įranga ir apipavidalinimu, per 2 mėnesius. Apeliantė, iš esmės remdamasi argumentu dėl galimybės įsigyti naujus netaršius autobusus per pasirengimo laikotarpį nebuvimo, nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kiek objektyviai galėtų trukti pirmiau aptartos įrangos autobusuose sumontavimas (techninės specifikacijos 22–24 punktai), jų apipavidalinimas (sutarties projekto 4.9.2 papunktis), byloje apie tai duomenų nėra.
39. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėti keleivinio kelių transporto priemonių reikalavimai dėl įrangos bei apipavidalinimo, leidimo vežti keleivius gavimo, yra įprasti ir žinomi tokias paslaugas teikiantiems asmenims ir neįrodyta, jog būtų neproporcingi ar negalimi įgyvendinti per nustatytą pasirengimo vykdyti sutartį terminą. Kaip pagrįstai nurodė teismas, nėra pagrindo išvadai, kad tokio pobūdžio reikalavimai nebūtų žinomi ir apeliantei, daugiau nei 30 metų keleivių pervežimo srityje Lietuvoje veikiančiai įmonei, nuolat dalyvaujančiai viešuose pirkimuose, turinčiai patirties ir tokio pobūdžio civiliniuose ginčuose, ir (ar) jog būtų objektyvių kliūčių tokiems reikalavimams pasiruošti per nustatytą ginčijamą terminą. Tokį vertinimą iš dalies patvirtina ir tai, kad apeliantė, atsakydama į atsakovės argumentą, jog nustatytas 3 mėnesių pasirengimo laikotarpis nėra taikomas išskirtinai šiame pirkime, toks pats laikotarpis buvo taikomas ir ankstesniuose Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vykdytuose keleivių vežimo pirkimuose ir nė viename pirkime nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų dėl per trumpo pasirengimo termino, argumentavo, kad ankstesniuose pirkimuose nebuvo reikalavimo dėl netaršių autobusų pateikimo, t. y., kaip minėta, iš esmės rėmėsi aplinkybe dėl netaršių autobusų įsigijimo, tačiau ne(pa)neigė, jog šiuo terminu negalėjo būti įvykdytos likusios pasiruošimo vykdyti pirkimo sutartį sąlygos ir reikalavimai.
40. Trečia, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir neginčija apeliantė, pirkimo sąlygų ir reikalavimų nustatymas priklauso perkančiosios organizacijos diskrecijai, įgyvendinamai nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju termino pasiruošimui vykdyti pirkimo sutartį nustatymas priklausė atsakovės diskrecijai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo paneigta nustatyto termino atitiktis VPĮ reikalavimams ir neįrodyta, jog ginčo terminas būtų nepakankamas, neprotingas, netikėtas ar diskriminuojantis, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo terminas neatitinka proporcingumo principo ir (ar) nepagrįstai riboja konkurenciją (CPK 185 straipsnis).
41. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju rinkos konsultacijos nebuvo privaloma pirkimo procedūra – dėl to byloje nėra ginčo, apeliantei neįrodžius, jog ginčo terminas būtų nepakankamas, nėra pagrindo pripažinti, kad rinkos konsultacijų neatlikimas sudarytų pagrindą abejoti ginčo termino atitiktimi VPĮ reikalavimams.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo paneigti perkančiosios organizacijos argumentai dėl ginčijamo termino atitikties viešojo pirkimo principams bei tikslams. Apeliantė šių argumentų nepaneigė ir neįrodė, kad 3 mėnesių pasiruošimo vykdyti pirkimo sutartį terminas būtų neproporcingas ir, atitinkamai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl jo iškreipiama sąžininga tiekėjų konkurencija. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būtų neatskleidęs bylos esmės, nepaneigia teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir, atitinkamai, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
43. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo jas atlyginti nepateikė, todėl dėl to nesprendžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rūta Latvelė
Asta Pikelienė
Žilvinas Terebeiza
