Civilinė byla Nr. e2-871-450/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00719-2026-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Estateguru tagatisagent OÜ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta komanditinei ūkinei bendrovei „Diamona Baltic Development Polocko“ iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Estateguru tagatisagent OÜ“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei komanditinei ūkinei bendrovei „Diamona Baltic Development Polocko“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė „Estateguru tagatisagent OÜ“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei komanditinei ūkinei bendrovei (toliau – KŪB) „Diamona Baltic Development Polocko“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto bylą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė per „EstateGuru OÜ“ valdomą sutelktinio finansavimo platformą www.estateguru.co (arba jos puslapius tame pačiame administruojamame domene „estateguru.co“), su skolintojų grupe sudarė paskolų sutartis, skirtas nekilnojamojo turto vystymo projektui, pagal kurias atsakovei buvo suteikta – iš viso 1 919 572 Eur paskola, išmokėta per 15 etapų. 2021 m. vasario 26 d. šalys sudarė susitarimą dėl lygiagretaus įsipareigojimo Nr. 2021-02-26, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti tokias pačias sumas, kokias pagal paskolos sutartis turėjo sumokėti skolintojams. Papildomai šalys sudarė paskolų sutartis, skirtas nekilnojamojo turto vystymo projektui, pagal kurias atsakovei buvo suteikta – iš viso 2 941 348 Eur paskola, išmokėta per 47 etapus. 2021 m. spalio 25 d. šalys sudarė dar vieną susitarimą dėl lygiagretaus įsipareigojimo Nr. 2021-10-25-1. Susitarimų dėl lygiagretaus įsipareigojimo vykdymas buvo užtikrintas atsakovės turto hipoteka. Atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl to atsakovės skola didėjo, buvo skaičiuojamos palūkanos ir netesybos bei ieškovei buvo išduoti vykdomieji įrašai.
3. Ieškovė nurodė, kad, šalims nesusitarus dėl skolos grąžinimo, atsakovė pareiškė ieškinį dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sustabdė išieškojimą iš įkeisto turto, tačiau tai nepanaikino jos pareigos vykdyti įsipareigojimus. Atsakovei toliau nevykdant įsipareigojimų, 2026 m. birželio 19 d. jos skola sudarė 7 241 586,65 Eur, tai patvirtina atsakovės nemokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1858-861/2026 pagal KŪB,,Diamona Baltic Development Polocko“ ieškinį Estijos Respublikos bendrovei „Estateguru tagatisagent OÜ“ dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais buvo užtikrinamas prievolės įvykdymas pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytus 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. spalio 25 d. susitarimus dėl lygiagretaus įsipareigojimo. Minimoje byloje teismas ieškovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Estijos Respublikos bendrovei „Estateguru tagatisagent OÜ“ parduoti, perleisti, įkeisti ar kitaip disponuoti hipotekos kreditorės teisėmis pagal hipotekos sutartis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos.
6. Teismas, įvertindamas nustatytus duomenis, pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje yra ginčijami hipotekos sandoriai ir ieškovės naudojimuisi iš jų kylančiomis hipotekos teisėms yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, savaime nepaneigia ieškovės, kaip kreditorės, statuso nagrinėjamoje byloje. Pasak teismo, ieškovės finansinis reikalavimas kyla ne vien iš hipotekos sandorių. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. spalio 25 d. buvo sudaryti susitarimai dėl lygiagretaus įsipareigojimo, kuriais atsakovė prisiėmė savarankišką prievolę ieškovei mokėti tokias pačias sumas, kokias pagal paskolų sutartis turėjo sumokėti paskolų davėjams (skolintojams). Minėti susitarimai buvo sudaryti paskolų sutarčių pagrindu ir kartu su jomis sudaro ieškovės reikalavimo teisinį pagrindą, o hipotekos sandoriai šių prievolių vykdymą užtikrina, tačiau patys savaime jų nesukuria. Todėl ieškovės, kaip kreditorės, statusas negali būti vertinamas vien per hipotekos teisinius santykius. Net ir ginčijant hipotekos sandorius, tai nereiškia, kad yra paneigiamas iš paskolų sutarčių ir susitarimų dėl lygiagretaus įsipareigojimo kylantis prievolinis teisinis santykis ar ieškovės teisė reikalauti šių prievolių įvykdymo. Dėl to, sprendžiant ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi būti vertinama, ar ieškovė yra atsakovės kreditorė pagal šiuos prievolinius santykius, o ne vien tai, ar ji turi hipotekos kreditorės statusą.
7. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad paskolų sutartys ar jų pagrindu sudaryti 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. spalio 25 d. susitarimai dėl lygiagretaus įsipareigojimo būtų pripažinti negaliojančiais ar kitomis teisinėmis priemonėmis būtų paneigtas iš šių sandorių kylantis prievolinis teisinis santykis. Vien aplinkybė, kad kitoje byloje yra ginčijami hipotekos sandoriai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovės finansinis reikalavimas, kylantis iš minėtų sutarčių, neegzistuoja ar kad ieškovė nėra atsakovės kreditorė.
8. Teismas pastebėjo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose iš esmės pripažįsta ieškovės kreditorės statusą. Nors atsakovė ginčija pareiškėjos įvardijamą 7 241 586,65 Eur finansinio reikalavimo dydį, ji pati nurodo, kad ieškovei yra skolinga ne daugiau kaip 4 860 911 Eur, t. y. šalių ginčas kyla ne dėl to, ar ieškovė apskritai yra atsakovės kreditorė, bet dėl ieškovės finansinio reikalavimo dydžio. Toks ginčas nepaneigia ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
9. Teismas konstatavo, kad ginčas dėl hipotekos sandorių galiojimo ir ieškovės finansinio reikalavimo dydžio nėra reikšmingas sprendžiant dėl ieškovės teisės inicijuoti bankroto bylą. Pagal suformuotą teismų praktiką šioje proceso stadijoje pakanka nustatyti, kad ieškovė yra tikėtina (potenciali) kreditorė, o tikslus jos finansinio reikalavimo dydis būtų nustatytas jau bankroto proceso metu – nemokumo administratoriaus apskaičiuotas ir pateiktas teismui tvirtinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
10. Teismas, spręsdamas dėl bendrovės (ne)mokumo, nustatė, kad bendrovė valstybės įmonei Registrų centrui paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2025 metus. Iš atsakovės pateikto balanso matyti, kad jos ilgalaikis turtas sudarė 1 Eur, trumpalaikis turtas – 9 613 164 Eur (atsargos – 9 406 748 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 14 773 819 Eur. Atsakovės 2025 metų pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad atsakovė patyrė 1 154 310 Eur nuostolį.
11. Teismas nustatė, kad 2026 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d. Didžiosios knygos duomenys rodo, jog bendrovės turtas – iš viso 9 617 867,87 Eur, iš kurių didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – 9 617 866,42 Eur, o ilgalaikio turto vertė siekė 2,90 Eur. Trumpalaikio turto struktūroje didžiausią dalį sudarė vykdomi darbai (8 365 875,64 Eur), atsargos (849 259,48 Eur), sumokėti avansai (196 245,61 Eur), kitos per vienerius metus gautinos sumos (30 714,35 Eur) ir pinigai (14,41 Eur). Bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 5 155 951,43 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 14 773 819,30 Eur.
12. Atsakovė teismui pateikė 2026 m. liepos 22 d. sudarytą 2026 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos detalizaciją, iš kurios matyti, kad per nurodytą ataskaitinį laikotarpį bendrovė negavo pajamų, tačiau patyrė 348 479,76 Eur sąnaudų ir atitinkamo dydžio nuostolį. Ataskaita patvirtina, kad bendrovė visą laikotarpį patyrė veiklos išlaidas, įskaitant patalpų nuomos, komunalinių, buhalterinių, teisinių, draudimo ir kitas sąnaudas, taip pat 8 588,54 Eur baudų ir delspinigių sąnaudas, tai teismui leido spręsti apie pradelstų prievolių egzistavimą.
13. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius duomenis, padarė išvadą, kad bendrovės finansinė būklė pagal balanso testą nėra itin teigiama. Nustatyta, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, nuosavas kapitalas yra neigiamas, o veikla nagrinėjamu laikotarpiu buvo nuostolinga ir negeneravo pajamų, todėl vien balanso testo požiūriu, pasak teismo, egzistuoja prielaidos konstatuoti nemokumo požymius.
14. Vis dėlto, teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka galutinei išvadai dėl bendrovės nemokumo. Teismas, patikrinęs Kelių transporto priemonių registro duomenis, nustatė, kad bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovei priklauso nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka, areštuotas); 2) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka, areštuotas); 3) žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas daiktui nesuteiktas).
15. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytus duomenis, padarė išvadą, kad nors bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir areštuotas, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumo. Turto areštas ir hipoteka užtikrina kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau savaime nepaneigia galimybės tęsti vykdomą nekilnojamojo turto projektą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
16. Teismas, patikrinęs viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis (2026 m. rugpjūčio 4 d.), nustatė, kad bendrovėje registruotų darbuotojų nėra, atsakovė įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturi.
17. Teismas pastebėjo, kad priverstinį išieškojimo procesą bendrovės atžvilgiu yra pradėjusi ieškovė (šiuo metu – sustabdytas).
18. Atsakovė nurodė, kad nėra nutraukusi veiklos ir toliau vysto nekilnojamojo turto projektą, vykdo projektinius, statybos ir teisinius veiksmus, būtinus statybų užbaigimui, statinių įregistravimui ir jų realizavimui. Teismas neturėjo duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Teismas taip pat laikė reikšminga, kad atsakovė yra specialios paskirties nekilnojamojo turto vystymo bendrovė, kurios veikla orientuota į konkretaus vystymo projekto įgyvendinimą. Tokio pobūdžio bendrovių veiklos modelis iš esmės skiriasi nuo nuolat pajamas generuojančių ūkio subjektų – pajamos paprastai gaunamos tik užbaigus statybos projektą ir realizavus pastatytus nekilnojamojo turto objektus. Todėl sutiko su atsakove, kad laikinas pajamų negavimas projekto vystymo laikotarpiu savaime negali būti vertinamas kaip bendrovės nemokumo požymis.
19. Teismo įvertinimu, sprendžiant klausimą dėl bendrovės (ne)mokumo reikšminga ir bendrovės įsipareigojimų struktūra. Byloje nustatyta, kad didžiąją jų dalį sudaro ne pradelsti įsipareigojimai tretiesiems asmenims, o projekto finansavimas – akcininkės „Diamona Holding B.V.“ ir susijusio asmens „DIAMONA PARTNERS LLP“ suteikto finansavimo nominali vertė viršija 6,4 mln. Eur. Tokia įsipareigojimų struktūra yra būdinga nekilnojamojo turto vystymo projektams ir savaime nepatvirtina, kad bendrovė yra nepajėgi vykdyti savo prievolių.
20. Analogiškai teismas įvertino ir bendrovės turto struktūrą. Didžiąją bendrovės turto dalį sudaro vystomas nekilnojamojo turto projektas, kuris apskaitoje registruojamas kaip atsargos, o ne ilgalaikis turtas. Remiantis atsakovės paaiškinimais, toks apskaitos būdas yra nulemtas ne finansinių sunkumų, o vykdomos veiklos specifikos ir taikomo apskaitos būdo, kadangi parduoti skirti nekilnojamojo turto objektai apskaitomi kaip atsargos. Todėl aplinkybė, kad beveik visas bendrovės turtas balanse apskaitytas kaip trumpalaikis turtas (atsargos), teismo įvertinimu, negali būti savarankišku nemokumo požymiu.
21. Byloje nustatytos ir kitos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė iš esmės tęsia ūkinę komercinę veiklą. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikti duomenys įrodo, jog bendrovė vykdo einamuosius atsiskaitymus – tiekėjams sumokėtų avansų suma siekia 341 066,48 Eur, sumokėtų depozitų – 3 360 Eur, o 2026 m. sausio 1 d.–2026 m. birželio 30 d. laikotarpiu bendrovė gavo 79 724,44 Eur įplaukų, patyrė 43 719,11 Eur išlaidų, laikotarpio pabaigoje banko sąskaitos likutis sudarė 36 017,64 Eur. Taip pat byloje nėra duomenų, kad bendrovė turėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui, jos atžvilgiu būtų vykdomos vykdomosios bylos (kitų nei ieškovė kreditorių) ar egzistuotų reikšmingi pradelsti įsipareigojimai darbuotojams, rangovams, projektuotojams, ekspertams, apskaitos, teisinių ar kitų paslaugų teikėjams.
22. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atitinka nemokaus juridinio asmens kriterijus. Nors atsakovės finansiniai duomenys rodo, kad pagal balanso testą bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, o nuosavas kapitalas yra neigiamas, vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, savaime nėra pakankama išvadai dėl juridinio asmens nemokumo. Teismas taip pat įvertino atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos specifiką, tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus reikšmingus pradelstus kreditorių reikalavimus, išskyrus ieškovės reikalavimą, bendrovė toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, planuoja gauti pagal sudarytas sutartis užtikrintas pajamas, o jos veikla papildomai finansuojama akcininkų lėšomis. Be to, viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad bendrovė neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui, jos atžvilgiu priverstinį išieškojimą yra pradėjusi tik ieškovė. Šių aplinkybių visuma leido teismui daryti išvadą, kad, nepaisant nepalankių balanso rodiklių, nagrinėjamu metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokaus juridinio asmens sąvoką. Dėl to teismas atsisakė iškelti nemokumo bylą KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė Estijos Respublikos bendrovė „Estateguru tagatisagent OÜ“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (14 773 819 Eur) žymiai viršija į atsakovės balansą įrašyto turto vertę (9 617 868 Eur). Atitinkamai atsakovės nuosavas kapitalas yra neigiamas (- 5 155 951 Eur). Be to, nėra aišku, kokia atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų ieškovei suma yra įskaičiuota atsakovės balanse už 2025 metais nurodytą mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų sumą, nes 2026 m. birželio 19 d. atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 7 241 586,65 Eur, nors atsakovė teigė, kad ieškovei ji tėra skolinga ne daugiau kaip 4 860 911 Eur. Jei į atsakovės mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų sumą buvo įtraukta tik 4 860 911 Eur (ar mažesnė) dydžio skola ieškovei, spręstina, kad reali atsakovės mokėtinų įsipareigojimų suma yra apie 2,4 Eur mln. didesnė nei nurodyta atsakovės balanse ir Didžiojoje knygoje. Taigi, atsakovės įsipareigojimai žymiai viršija jos turto vertę, tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė yra nemoki.
23.2. Teismas tinkamai neatliko atsakovės likvidumo testo, nes, įvertinus byloje surinktus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė gali laiku atsiskaityti su kreditoriais (įskaitant ieškovę) ir yra moki. Atsakovė jau 1,5 metų nevykdo skolininkų įsipareigojimų ieškovei, dėl to ieškovei buvo išduoti vykdomieji įrašai. Teismas šių aplinkybių neįvertino, prioritetą suteikdamas atsakovės tiekėjams atliktiems einamiesiems mokėjimams.
23.3. Didžioji dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto (nebaigtos statybos) yra įkeistas. Atsakovės nekilnojamojo turto ir jame atliktų darbų vertė siekia 6 729 290,91 Eur. Ši suma yra reikšmingai mažesnė nei atsakovės balanse už 2025 metus nurodyta 9 613 164 Eur atsakovės turto vertė. Tai reiškia, kad realus skirtumas tarp atsakovės įsipareigojimų dydžio ir turto vertės yra dar didesnis nei nurodyta atsakovės finansinės atskaitomybės ir kituose buhalteriniuose dokumentuose (balanso testas), o galimybės įvykdyti turtines prievoles (įsipareigojimus) dar mažesnės (likvidumo testas). Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės nurodoma turto vertė nėra pagrįsta jokiais kitais duomenimis, išskyrus atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitais buhalteriniais dokumentais.
23.4. Nors teismas akcentavo, kad atsakovė planuoja gauti pagal sudarytas sutartis užtikrintas pajamas, o jos veikla papildomai finansuojama akcininkų lėšomis, tačiau jis nedetalizavo pagal kokias konkrečias sutartis atsakovė ketina gauti pajamas, kokio dydžio ir kada jos būtų gautos. Jei teismas šias pajamas siejo su atsakovės pradėto statyti nekilnojamojo turto (nebaigtos statybos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose esančių butų), kuris įkeistas ieškovės naudai, pardavimu, akcentuotina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dar 2023 metais nustatė, kad atsakovei statant šiuos nekilnojamojo turto objektus buvo atlikti savavališkos statybos darbai, kurie privalo būti pašalinti, tačiau atsakovė nurodytų padarinių iki šiol nėra pašalinusi, už tai jai skiriamos baudos. Taigi, kol atsakovė nepašalins savavališkos statybos padarinių, statybos darbai negalės būti užbaigti ir atsakovė negalės sudaryti sandorių, susijusių su šio nekilnojamojo turto pardavimu.
23.5. Teismas nesiaiškino ir nevertino, ar atsakovė, kuri save deklaruoja kaip nekilnojamojo turto vystymo bendrovę, šiuo metu realiai vykdo kokius nors pradėtų vystyti nekilnojamojo turto objektų (daugiabučių gyvenamųjų namų) statybos darbus, nes tam, kad atsakovė iš pradėtų vystyti nekilnojamojo turto objektų galėtų gauti pajamas, reikalinga ne tik pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet ir užbaigti daugiabučių gyvenamųjų namų statybą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiuo metu yra atliekami kokie nors realūs statybos darbai, nepateikti paaiškinimai dėl statybos darbų vykdymo terminų, kada planuojama užbaigti tokius darbus, kokios lėšos reikalingos likusiems statybos darbams užbaigti ir iš kokių šaltinių šios lėšos bus gautos.
24. Atsakovė KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
24.1. Ieškovė savo teises grindžia lygiagretaus įsipareigojimo (angl. parallel debt) konstrukcija, tačiau lygiagretaus įsipareigojimo dydis ir realizavimas yra tiesiogiai susiję su paskolos gavėjo įsipareigojimais investuotojams ir toks lygiagretus įsipareigojimas nesukuria paskolos gavėjui dvigubos prievolės. Dėl to ieškovė negali būti tapatinama su faktiniais paskolų davėjais, nes ieškovė nėra subjektas, kuris savo lėšomis suteikė atsakovei paskolą. Pagal ieškovės valdomos platformos duomenis, atsakovės faktiniams paskolos davėjams – investuotojams negrąžinta pagrindinė paskolų suma sudaro 4 860 911 Eur, tuo tarpu ieškovė atskirai yra apskaičiusi 297 579,81 Eur sukauptų paskolų palūkanų sąnaudų sumą. Taigi, vertinant ieškovės nurodomo reikalavimo dydį negali būti sutapatinamos skirtingos ekonominės ir teisinės prigimties sumos – investuotojų suteiktų paskolų pagrindinė suma ir pagal finansavimo dokumentus apskaičiuotos palūkanos. Todėl ieškovės nurodomi 7 241 586,65 Eur negali būti laikomi savarankišku jos reikalavimu, kaip ir 4 860 911 Eur negrąžinta pagrindinė paskolų suma negali būti tapatinama su ieškovės savo lėšomis suteiktu finansavimu ar vien jai ekonomiškai priklausančia skola. Be to, ieškovės deklaruojamo reikalavimo teisinis pagrindas ir jo užtikrinimo priemonių realizavimo galimybės šiuo metu yra teisminio ginčo dalykas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1858-861/2026, kurioje teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose pagal ieškovės vykdomuosius įrašus. Nors nurodytos aplinkybės savaime nepaneigia ieškovės procesinio statuso nemokumo byloje, tačiau yra reikšmingos vertinant, ar 7 241 586,65 Eur turėtų būti traktuojami kaip aiškus, neginčijamas ir pradelstas atsakovės įsipareigojimas būtent ieškovei.
24.2. Atsakovė yra nekilnojamojo turto vystymo bendrovė, kurios veikla orientuota į konkretaus projekto vystymą. Bendrovė nėra nutraukusi veiklos ir toliau atlieka projektų vystymui, statybos teisės klausimų išsprendimui, statinių įregistravimui bei jų būsimam realizavimui reikalingus veiksmus. Tokio pobūdžio nekilnojamojo turto vystymo bendrovės veiklos modelis objektyviai skiriasi nuo nuolatines periodines pajamas generuojančio ūkio subjekto veiklos. Būtent šias konkrečias aplinkybes įvertino teismas skundžiamoje nutartyje.
24.3. Teismas teisingai įvertino atsakovės turto struktūros specifiką, t. y. kad vystomas nekilnojamojo turto projektas atsakovės buhalterinėje apskaitoje yra apskaitomas kaip atsargos. Teismas teisingai įvertino ir atsakovės įsipareigojimų struktūrą, kad reikšmingą atsakovės įsipareigojimų dalį – daugiau kaip 6,4 mln. Eur sudaro akcininkės ir susijusio asmens suteiktas projekto finansavimas bei šių asmenų raštus, kuriais patvirtintas pasirengimas ir toliau finansuoti atsakovės veiklą, reikalingą projektui užbaigti.
24.4. Atsakovė vykdo einamuosius atsiskaitymus, neturi reikšmingų pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, rangovams, projektuotojams ir kitiems veiklos paslaugų teikėjams, taip pat neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Esminis nevykdomas reikalavimas, kuriuo ieškovė grindžia atsakovės nemokumą, yra ginčijamas ieškovės reikalavimas, kurio teisinis pagrindas, subjektinė priklausomybė ir dydis nėra tapatūs faktinių investuotojų suteiktų paskolų pagrindinei sumai. Todėl vien aplinkybė, kad maždaug 1,5 metų nėra atliekami ieškovės reikalaujami mokėjimai, vertinant tai kartu su ieškovės reikalavimo dydžio ir teisinio pagrindo ginčijimu, ankstesniais reikšmingos apimties mokėjimais pagal finansavimo santykius ir faktiniu atsakovės einamųjų prievolių vykdymu, nėra pakankama konstatuoti atsakovės nemokumą pagal likvidumo kriterijų.
24.5. Ieškovės pateikiamas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto skaičiavimo metodas, sumuojant Nekilnojamojo turto registre nurodytas nekilnojamojo turto vertes ir rangovės atliktų darbų aktuose įvardytą statybos darbų vertę, nėra tinkamas realiai atsakovės turto vertei nustatyti, nes sutapatinami skirtingos ekonominės prigimties rodikliai. Nekilnojamojo turto registre nurodytas 12 proc. statybos baigtumas negali būti sutapatinamas su faktiniu statinio fiziniu baigtumu ir naudojamas kaip pakankamas faktinės jo ekonominės vertės rodiklis. Registro duomenys neparodo visos faktiškai sukurto nekilnojamojo turto apimties. Taip pat statybos darbų savikaina nėra tapati šiais darbais sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Rangovo atliktų darbų aktuose nurodytos sumos parodo atliktų darbų kainą, tačiau savaime neatsako į klausimą, už kokią kainą šiais darbais sukurtas nekilnojamasis turtas galėtų būti realizuotas rinkoje.
24.6. Vertinant atsakovės veiklos tęstinumo perspektyvą negali būti ignoruojamas faktinis ankstesnio finansavimo mastas (6,4 mln. Eur) ir finansavimą jau suteikusių subjektų (akcininkės ir susijusio asmens) išreikšta valia jį tęsti vien todėl, kad būsimas finansavimas nėra užtikrintas besąlygine teisine garantija. Veiklos tęstinumo aplinkybes papildomai patvirtina 2026 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos duomenys, įrodantys tęsiamą bendrovės ūkinę veiklą – tiekėjams buvo sumokėta 341 066,48 Eur avansų, tarp jų projektuotojams, statybos ir kitų su projekto vystymu susijusių paslaugų teikėjams. Tokie mokėjimai objektyviai patvirtina, kad projektas nėra apleistas, o atsakovė ir toliau patiria su jo vystymu susijusias išlaidas. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma – daugiau kaip 6,4 mln. Eur suteiktas akcininkės ir susijusio asmens finansavimas, jų išreikšta valia tęsti finansavimą, daugiau kaip 9,4 mln. Eur apskaitoma vystomo projekto atsargų vertė, tęsiami atsiskaitymai su projekto dalyviais ir faktinis projekto vystymas – nesudaro pagrindo ieškovės išvadai, kad atsakovės finansavimo ir būsimų pajamų perspektyva yra vien hipotetinė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti bankroto bylą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)buvimo
27. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.
28. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
29. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
30. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti jo kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nors pagal balanso testą atsakovės įsipareigojimai viršija turto vertę, o nuosavas kapitalas yra neigiamas, tačiau atsakovė neatitinka nemokaus juridinio asmens kriterijų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos specifiką, taip pat tai, kad ji neturi reikšmingų pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, išskyrus ieškovės reikalavimą, ir įsiskolinimo valstybės biudžetui, bendrovė toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, planuoja gauti pagal sudarytas sutartis užtikrintas pajamas, o jos veikla papildomai finansuojama akcininko ir susijusio asmens lėšomis.
33. Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą bendrovės (ne)mokumo vertinimą pagal balanso ir likvidumo testus bei teigia, kad atsakovė atitinka nemokumo būsenai konstatuoti reikalingus elementus, t. y. atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių bei atsakovės turimos skolos (realios, o ne nurodytos jos balanse) žymiai viršija atsakovės turimo turto (tikrąją, o ne nurodytą balanse) vertę. Taip pat apeliantė kvestionuoja atsakovės veiklos tęstinumo galimybes ir teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog šiuo metu atsakovės vystomuose nekilnojamojo turto objektuose yra atliekami kokie nors realūs statybos darbai, nepateikta paaiškinimų dėl statybos darbų vykdymo terminų, kada planuojama užbaigti statybos darbus, kokios lėšos reikalingos likusiems statybos darbams užbaigti ir iš kokių šaltinių šios lėšos bus gautos.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2025 metus ir už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d., padarė išvadą, kad bendrovės finansinė būklė pagal balanso testą nėra teigiama, nes bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, nuosavas kapitalas neigiamas, nurodytais laikotarpiais atsakovės veikla buvo nuostolinga ir negeneravo pajamų, todėl vien balanso testo požiūriu egzistuoja prielaidos konstatuoti nemokumo požymius, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka galutinei išvadai dėl bendrovės nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, sutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vertinant atsakovės (ne)mokumą pagal balanso testą, bendrovė formaliai atitinka nemokaus juridinio asmens sampratą, tačiau pažymi, jog tai savaime, kaip nurodo apeliantė atskirajame skunde, nereiškia, kad bendrovė yra nemoki ir negyvybinga. Pažymėta, kad juridinio asmens balansas ir (ar) pelno nuostolių ataskaita nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti jo mokumą. Dėl juridinio asmens mokumo sprendžiama ne tik pagal finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir remiantis kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024).
35. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės iškeltomis abejonėmis dėl bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, tikrumo ir neobjektyvumo, kadangi jos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Minėta, kad apeliantė kvestionuoja atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų ieškovei dydį, nurodytą atsakovės balanse už 2025 metus mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų eilutėje bei Didžiojoje knygoje, teigdama, jog atsakovės įsiskolinimas ieškovei siekia 7 241 586,65 Eur, o ne 4 860 911 Eur, kaip nurodo pati atsakovė. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1858-861/2026 pagal KŪB,,Diamona Baltic Development Polocko“ ieškinį Estijos Respublikos bendrovei „Estateguru tagatisagent OÜ“ dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais buvo užtikrinamas prievolės įvykdymas pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytus 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. spalio 25 d. susitarimus dėl lygiagretaus įsipareigojimo. Minimoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas tiek dėl hipotekos sandorių, tiek ir dėl pačios prievolės dydžio. Tuo atveju, kai bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018; 2026 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje e2-600-407/2026). Kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas, be kita ko, ir dėl ieškovės pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo įvardytos skolos dydžio, todėl apeliantės argumentai, jog atsakovė į bendrą pradelstų įsipareigojimų sumą įskaičiuoja mažesnę sumą, nei realiai yra jai skolinga, atmetami kaip nepagrįsti.
36. Apeliantės iškeltos abejonės dėl į balansą įrašyto turto (nekilnojamojo turto) tikrosios vertės nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat neturi objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamojo turto vertės ir rangovo atliktų darbų aktuose nurodytos statybos darbų vertės suma patvirtina tikrąją atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Kaip pagrįstai pastebi atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, Nekilnojamojo turto registre nurodytas 12 proc. statybos baigtumas negali būti sutapatinamas su faktiniu statinio fiziniu baigtumu ir naudojamas kaip pakankamas faktinės jo ekonominės vertės rodiklis, todėl šiuo atveju tokia nurodyta verte nėra pagrindo vadovautis. Sutiktina ir su tuo, kad statybos darbų savikaina nėra tapati šiais darbais sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitaip įvertinti nekilnojamojo turto vertę, apeliantė nepateikė.
37. Vertinant atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, reikšminga, kad bendrovė neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Pažymėtina ir tai, kad bendrovės įsipareigojimų struktūroje didžiąją dalį sudaro ne pradelsti įsipareigojimai tretiesiems asmenims, o projekto finansavimas – akcininko „Diamona Holding B.V.“ ir susijusio asmens „DIAMONA PARTNERS LLP“ suteiktas finansavimas, kurio nominali vertė viršija 6,4 mln. Eur. Be to, įvardyti asmenys yra išreiškę valią ir toliau tęsti finansavimą bendrovės vystomam projektui. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės akcininko ir susijusio asmens suteiktas finansavimas atsakovės vystomam nekilnojamojo turto projektui iš esmės šiuo metu nekelia grėsmės bendrovės mokumui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose į bendrovių kreditorių sąrašus buvo įtraukti akcininkai, suteikę ilgalaikį ir beprocentinį finansavimą bendrovėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-180-407/2019, 24 punktas; 2026 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-600-407/2026, 50 punktas). Be to, nors apeliantė akcentuoja, kad atsakovė jau 1,5 metų jai nevykdo skolinių įsipareigojimų, dėl to ieškovei yra išduoti vykdomieji raštai, tačiau tarp šalių esant kilusiam teisminiam ginčui dėl hipotekos sandorių ir prievolės apimties, atsakovės neatsiskaitymas su ieškove negali būti laikomas sistemingais ir nuolatinio pobūdžio veiksmais, atsakovei nevykdant prievolių kreditoriams. Juo labiau kad byloje esantys duomenys pagrindžia, jog atsakovė dengia įsipareigojimus tiekėjams.
38. Toliau vertinant atsakovės gyvybingumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog bendrovė iš esmės tęsia ūkinę komercinę veiklą. Atsakovės pateikti duomenys apie jos finansinius srautus patvirtina, kad bendrovė vykdo einamuosius atsiskaitymus – tiekėjams sumokėtų avansų suma siekia 341 066,48 Eur, sumokėtų depozitų – 3 360 Eur, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. bendrovė gavo 79 724,44 Eur įplaukų, patyrė 43 719,11 Eur išlaidų, laikotarpio pabaigoje atsakovės banko sąskaitos likutis sudarė 36 017,64 Eur. Nors apeliantė kvestionuoja atsakovės veiklos tęstinumą, tačiau duomenų, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti atsakovės pateiktus duomenis apie jos finansinius srautus ir daryti išvadas dėl veiklos nevykdymo, nepateikė (CPK 176 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė neneigia, jog ji yra susidūrusi su kliūtimis siekiant užbaigti vystomą projektą, kurias šiuo metu siekia pašalinti, bei finansiniais sunkumais, kuriuos taip pat siekia įveikti akcininkui ir susijusiam asmeniui sutinkant suteikti jai finansavimą projekto užbaigimui, taigi byloje ginčo dėl to nėra. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog atsakovė planuoja gauti pagal sudarytas sutartis užtikrintas pajamas, nedetalizavo pagal kokias konkrečias sutartis atsakovė ketina gauti tokias pajamas, kokio dydžio ir kada šios pajamos atsakovės būtų gautos. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra susijusi su vystomo nekilnojamojo turto projekto įgyvendinimu, todėl iki projekto galutinio išvystymo bei išleidimo į rinką didžiąja dalimi yra patiriamos tik sąnaudos. Atsakovė neginčija, kad jos veikla šiuo metu yra tolesnėje projekto vystymo stadijoje, todėl bendrovė patiria veiklos sąnaudas vystydama projektą, o reikšmingesnes pajamas planuoja gauti jį užbaigusi ir rinkoje realizavusi pastatytus butus.
39. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė vykdo veiklą ir yra gyvybinga.
40. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti pagrindai iškelti bankroto bylą KŪB „Diamona Baltic Development Polocko“.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsisakydamas atsakovei iškelti bankroto bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovė JANĮ prasme nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti atsakovei iškelti bankroto bylą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė
