V. A. pagal BK 145 str.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 10 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38560-17, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Prienų rajono apylinkės teismo 2017-05-02 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 7 d. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta galutinė bausmė 18 MGL dydžio bauda. Pagal BK 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones. Sutinkamai su BK 72 str. konfiskuotas V. A. priklausantis motoroleris,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Teismas

n u s t a t ė :

V. A. 2017-07-30 apie 16 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia šaukdamas grasino fiziniu smurtu ir susidorojimu sugyventinei I. R., su kuria kartu bendrai gyvena neįregistravę santuokos, sakydamas „užmušiu, priplosiu“, I. R. nepilnametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, akivaizdoje, tokiu būdu nukentėjusiajai I. R. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas užmušti gali būti įvykdytas.

Šiuose V. A. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.

V. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. įrodyta:

Kaltinamojo V. A. apklausos protokolu (b.l. 48-49) nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymo jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventine I. R., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017-07-30 grįžo į namus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jo ir I. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis supyko, vadino I. R. necenzūriniais žodžiais. Dėl girtumo nepamena ar grasino ją užmušti, bet galėjo taip pasakyti iš pykčio, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būna agresyvus. I. R. atsiprašė.

Nukentėjusiosios I. R. apklausos protokolais (b.l. 6-8, 10) nustatyta, kad su V. A. gyvena apie 4 metus. 2017-07-30 ji sugrįžo iš miško į namus, kuriuose rado savo sugyventinį V. A. girtą. Jis vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu smurtu, susidorojimu, sakydamas: „užmušiu, priplosiu“. Kadangi buvo atvejų kai jis jos atžvilgiu naudojo smurtą, tai ir šį kartą ji suprato, kad konfliktas gali peraugti į muštynes. Ji išėjo į lauką, kur kieme buvo ir kiti vaikai, t.y. dukra M. R., taip pat mažametė jos ir sugyventinio dukra A. A., kurių akivaizdoje V. A. ir toliau grasino susidorojimu. Paaiškino, kad V. A. psichologinis smurtas grasinant užmušti, vejant iš namų ir grasinimas fiziniu smurtu realūs, nes smurto atvejų būta ir anksčiau, ji bijojo, kad grasinimai gali būti įvykdyti, taip pat bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės

Liudytojos M. R. apklausos protokolu (b.l. 28-29) nustatyta, kad ji gyvena su mama I. R., jos sugyventiniu V. A. ir seserimis V. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017-07-30 apie 16 ar 17 val. girdėjo, kad kambaryje rėkia V. A. ant mamos, vadina ją necenzūriniais žodžiais, liepia dingti jai iš namų, sakydamas „aš tave užmušiu“ ir panašiai. Mama išėjo į kiemą, tada V. A., atsidaręs langą ir duris, rėkė, t.y. vadino mamą necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad užmuš. Jos akivaizdoje patėvis V. A. grasino mamai, sakydamas, kad ją užmuš ar kitaip sužalos.

2017-07-31 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 22) liudytoja M. R. pateikė 2017-07-31 konflikto metu fiksuotą vaizdo įrašą. 2017-08-01 objektų apžiūros protokole (b.l. 23-24) užfiksuota, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog filmuojama žolė, matosi moters kojos ir šešėlis, toliau vaizdo nematyti nes vaizdo kameros objektyvas uždengtas pirštu, girdimas pokalbis tarp moters ir vyriškio. Pokalbio metu vyriškis veja „visas“ iš namų, liepia dingti, kiti vyriškio girdimi žodžiai aiškiai nesuprantami.

Alkotesterio parodymais (b.l. 32) V. A. 2017-07-30 18:25 val. nustatyta 3,85 promilės etilo alkoholio iškvėpimo metu.

BK 145 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teigti, kad kaltinamojo V. A. kaltė dėl grasinimo nužudyti, esant pakankamam pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, yra įrodyta. Kaltinamasis V. A., būdamas girtas, be jokios dingsties vaikų akivaizdoje nukentėjusiajai I. R. šaukdamas grasino susidorojimu –„užmušti, priploti“. Kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas nukentėjusioji manė ir dėl to, kad, bylos duomenimis, kaltinamasis jos atžvilgiu anksčiau buvo vartojęs fizinį smurtą, kas psichologinio poveikio pasekoje I. R. davė pagrindo suvokti realų pavojų dėl ketinamo jos atžvilgiu panaudoti fizinio smurto bei realiai kylančios grėsmės. Kaltinamojo V. A. veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriuo jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. A. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 51-55).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis V. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pagal BK 60 str. 1 d. 9 p. kaltinamojo V. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. V. A. anksčiau teistas (b.l. 41), baustas administracine tvarka (b.l. 39-40), nedirba (b.l. 38), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 37), psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas (b.l. 35). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pirmiau aptartus duomenis, šeiminę – turtinę padėtį, V. A. charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, siekiant nubaudimo bei prevencijos tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta bausmė – viešieji darbai.

Vadovaujantis BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-07-30 iki 2017-07-31 (1 dieną), prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 72² str., įpareigoti V. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per du (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įteikti kaltinamajai V. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė