Dėl akto panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2881-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00382-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Dianos Butrimienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alio“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pakrantės būstas“) dėl akto panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Alio“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Administracija) 2021 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo aktą Nr. A51-132449/21 (2.14.3.8E-AD25) (toliau ir – Aktas); 2) jei teismas prašymo dėl Akto panaikinimo netenkintų, sumažinti Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį, skaičiuojant nuo S’ - 404,62 m2. ploto, t. y. tik nuo pastato bendrojo ploto; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėja nurodo, kad teritorijoje Vilniuje, kurioje pareiškėja įsigijo žemės sklypą ir planuoja statyti statinį, yra visiškai išvystyta infrastruktūra: joje yra išvystyta visa reikalinga inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra. Paaiškina, kad UAB „Pakrantės būstas“ (toliau ir – Statytojas) išvystė kvartalą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra pareiškėjos sklypas. Pažymi, kad Statytojas išplėtojo ~22 ha. kvartalą „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Kvartalas), kuriame suformavo žemės sklypus individualių namų statybai, komercinei veiklai bei susisiekimo/inžinerinei infrastruktūrai, taip pat parengė techninius projektus “Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų statybos, 10 kv elektros tinklų rekonstravimo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Vilniaus mieste, projektas“ ir „Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, Vilniaus mieste, statybos projektas“ dėl inžinerinių tinklų bei gatvių įrengimo Kvartale (toliau ir – Techniniai projektai). Techninių projektų pagrindu gauti statybos leidimai Nr. LSNS-01-190902-00893 ir LSNS-01-190829-00886 (toliau – Statybos leidimai). Pabrėžia, kad Kvartalo aptarnavimui Techniniuose projektuose numatyta įrengti naujus inžinerinius tinklus jungiantis prie miesto komunikacijų bei asfaltuotos gatvės su šaligatviais, apšvietimu. Teigia, kad statybos darbai pagal Statybos leidimus yra atlikti. Į Kvartalo plėtrą investuota 3.396.082,01 Eur: 1) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų įrengimas 1.648.094,77 Eur su PVM, 2) Litgrid aukštos įtampos elektros kabelizavimas 673.439,80 Eur su PVM; 3) Telia ryšių reguliavimas 25.410,00 eur su PVM; 4) gatvių su šaligatviai ir apšvietimu įrengimas 1.037.384,44 Eur su PVM; 5) skveras „Tautų skveras“ Kvartalo gyventojams 11.753,00 Eur su PVM.

3. Skunde pareiškėja nurodo, kad Kvartalo gyventojai, kurie įsigijo sklypus individualių namų statybai, pirkdami sklypą jau turėjo visą, pilnai įrengtą susisiekimo/inžinerinę/poilsio infrastruktūrą.

4. Skunde pareiškėja akcentuoja, kad įsigydama žemės sklypą, sumokėjo pardavėjui kainą, į kurią buvo įskaičiuotas ir infrastruktūros plėtros mokestis, todėl Administracija neturi pagrindo reikalauti mokėti už infrastruktūrą, kuri yra visiškai išvystyta ir veikianti ir atitinkanti visus teisės aktų reikalavimus, darkart. Be to, nurodo, kad Administracijos Akto 2 dalyje privalo būti nurodyta reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau šioje dalyje nieko nenurodyta.

5. Pareiškėja paaiškina, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo akto viena iš dalių, pagal kurias skaičiuojamas įmokos dydis, yra S” – inžinerinių statinių (dangų) plotas. Nurodo, kad kaip matyti iš pateikiamo pastato projekto, dangų plotas sklype sudarys 309,40 kv. m., o šiame plote pareiškėja jau numatė išvystyti susisiekimo infrastruktūrą – savo lėšomis iškloti sklypą plytelių dangą, kuria galės naudotis viešųjų paslaugų gavėjai ir kiti kvartale ar už jos ribų gyvenantieji. Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) bei Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu (toliau – ir SIPĮ) ir teigia, kad minėtam plotui naudoti aiškiai nėra reikalinga infrastruktūra, kadangi ji kvartale jau yra išplėtota, į kvartalo plėtrą buvo investuota 3 396 082,01 Eur.

6. Papildomai pabrėžia, kad visi duomenys, susiję su pareiškėjos į (duomenys neskelbtini) kvartalo infrastruktūros plėtrą investuotomis lėšomis, yra nurodyti 2021 m. liepos 9 d. rašte „Dėl statytojo UAB „Pakrantės būstas“ investicijų kvartalo „(duomenys neskelbtini)“ plėtrai“.

7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo teismo jo netenkinti.

8. Atsiliepime į skundą Administracija atkreipia dėmesį, kad ji nėra priėmusi sprendimo netenkinti kokio nors pareiškėjos prašymo, priešingai, Administracija yra priėmusi sprendimą tenkinti pareiškėjos prašymą dėl savivaldybės infrastuktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, todėl mano, kad susidaro situacija, kai pareiškėja į teismą kreipiasi dėl jos pačios prašymo tenkinimo, o ne kokio nors neigiamo Administracijos sprendimo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiškėja į teismą kreipėsi ne dėl pažeistos jos teisės, bet dėl pačios pareiškėjos prašymu įgyvendintos jos teisės. Teigia, kad nesant ginčo dalyko – Administracijos priimto sprendimo netenkinti kokio nors pareiškėjos prašymo, ar vilkinimo spręsti pareiškėjos keliamą klausimą, ši administracinė byla turėtų būti nutraukta.

9. Pažymi, kad pareiškėja nei pateiktame prašyme, nei patikslintame prašyme Administracijai, o taip pat ir skunde teismui nenurodė nė vieno konkretaus faktinio ir teisinio pagrindo atleisti ją nuo įmokos mokėjimo, ar sumažinti įmokos dydį. Kelia klausimą, kodėl pareiškėjos atžvilgiu apskritai turėjo būti priimtas sprendimas atleisti ją nuo įmokos mokėjimo, ar sumažinti įmokos dydį, kurio ji pati neprašė. Teigia, kad nesant pagrindo, t. y. pačios pareiškėjos prašymo priimti sprendimą atleisti ją nuo įmokos mokėjimo ar įmokos dydį sumažinti, tokio sprendimo Administracija negalėjo priimti. Mano, kad negali būti laikoma, kad Administracija atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nepriimdama sprendimo, kurio pareiškėja ir neprašė priimti.

10. Argumentuoja atsiliepime į skundą, kad pareiškėjai savo pateiktame prašyme nenurodžius jokios informacijos, kuri pareiškėjos nuomone galėjo turėti reikšmės įmokos dydžio apskaičiavimui, Administracija visiškai pagrįstai ir teisėtai nepriėmė sprendimo atleisti pareiškėją nuo įmokos mokėjimo ar įmokos dydį sumažinti.

11. Akcentuoja, kad pagal 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl tarifų Nr. I-816, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinį į vieną iš Infrastruktūros plėtros įmokų zoną (12 – Perspektyviniai mažaaukščiai kvartalai) patenka pareiškėjos žemės sklypas.

12. Akcentuoja, kad 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas dėl tarifų Nr. 1-816 pareiškėjos nebuvo ir nėra ginčijamas, o taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės Bendrasis planas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes tiek pareiškėjai, tiek Administracijai, sprendusiai dėl Akto priėmimo.

13. Dėl pareiškėjos teiginio, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas įsigijo žemės sklypą ir planuoja statyti statinį, yra visiškai išvystyta infrastruktūra: joje yra išvystyta visa reikalinga inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra – tai įrodo prie bylos pridedama Statytojo pažyma, atsakovė nesutinka, nes skunde pareiškėja kalba išimtinai apie inžinerinę infrastruktūrą, nors savivaldybės infrastruktūra teisės aktų prasme apima ne tik inžinerinę, tačiau ir socialinę. Teigia, kad pagal SIPĮ, savivaldybės infrastruktūra apima socialinę savivaldybės infrastruktūrą ir inžinerinę. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka yra mokama ne tik dėl inžinerinės infrastruktūros, kaip tą nori skunde pateikti pareiškėja, tačiau ir dėl socialinės infrastruktūros.

14. Nurodo, kad iš pareiškėjos skundo turinio galima suprasti, kad ji SIPĮ vartojamą sąvoką „teritorija“ supranta kaip savo žemės sklypą ir šalia esančias gatves, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl „teritorija“ SIPĮ prasme turėtų būti suprantama tik kaip pareiškėjos žemės sklypas ir gretimos gatvės. Pažymi, kad tokia sąvokos interpretacija akivaizdžiai prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Teigia, kad minėta sąvoka reiškia teritoriją, kuri yra apibrėžta galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu, t. y. bendruoju ar detaliuoju planu, ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu, kuriame grafiškai pateikiami tos teritorijos sprendiniai.

15. Šiuo atveju aktualus yra Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 (toliau ir – Bendrasis planas), kuris apima visą Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Taigi, nagrinėjamu atveju sąvoka „teritorija“ akivaizdžiai apima ne tik paties pareiškėjo žemės sklypą ir greta esančius inžinerinius statinius, tačiau apima visą Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją.

16. Paaiškina, kad net jei sutiktų su pareiškėja, jog „teritorija“ apima tik jos žemės sklypą ir gretimas gatves, tai situacijos vertinimo nekeistų, kadangi ir aplink pareiškėjos žemės sklypą yra numatyta savivaldybės infrastruktūros socialinės ir inžinerinės plėtra.

17. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad, kaip teigia, į kvartalo plėtrą buvo investuota 3 396 082,01 Eur, o Kvartalo gyventojai, kurie įsigijo sklypus individualių namų statybai, pirkdami sklypą sumokėjo ir atitinkamą inžinerinių, susisiekimo, rekreacinės infrastruktūros kainą. Be to, nesupranta, kaip reiktų vertinti pareiškėjos poziciją, kad ji sumokėjo inžinerinės infrastruktūros kainą – ar pareiškėja tokiu būdu įsigijo inžinerinę infrastruktūrą.

18. Teigia, kad pareiškėjos galimas mokėjimas už infrastruktūrą yra pačios pareiškėjos ir tą infrastruktūrą įrengusio subjekto reikalas; natūralu, kad infrastruktūrą įrengęs subjektas galėjo norėti susigrąžinti savo išlaidas į infrastruktūrą, o pareiškėja sutiko jas dalinai padengti. Vertinimas, kad įmoka būtų neskaičiuojama įsigyjant sklypą ir deklaruojant, kad į sklypo kainą buvo įtrauktos išlaidos už infrastruktūrą, leistų visiems subjektams piktnaudžiauti ir paprasčiausiai kiekvieną kartą būtent taip ir deklaruoti, kad jau įsigyjant sklypą sumokėjo už infrastruktūrą. Pažymi, kad pareiškėja nurodo, už kokią infrastruktūrą ji sumokėjo, tačiau atsakovė pastebi, kad didelė dalis šios infrastruktūros yra reikalinga pačiai pareiškėjai, o be to, ji skunde nurodo ir apie Litgrid ir Telia ryšių įrengimą, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra.

19. Pamini, kad pareiškėjos nurodomas apmokėjimas už infrastruktūrą ją įrengusiam subjektui bet kokiu atveju yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjamam ginčui, kadangi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką turi mokėti ne sklypą perkantis subjektas, o statybą norintis vykdyti subjektas, be to, tokia įmoka mokama savivaldybei, o ne kokiam nors kitam subjektui.

20. Dėl pareiškėjos argumento, kad Akto 2 dalyje privalo būti nurodyta reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau šioje dalyje yra nieko nenurodyta, todėl tai patvirtina pareiškėjos poziciją, kad Kvartale visa infrastruktūra yra išvystyta, atsakovė nurodo, kad (1) Administracijos rašte, kuriuo pareiškėjai pateiktas Aktas, nurodyti pagrindiniai teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas Aktas ir kurių visiškai pakanka pagrįsti Akto priėmimą; (2) visiškai nepagrįsta pareiškėjos pozicija, kad būtent Kvartale turi būti numatyta savivaldybės infrastruktūra; (3) Vilniaus miesto savivaldybė apima didžiulę teritoriją, kurioje numatomi didžiuliai kiekiai infrastruktūros, į Akto turinį neįmanoma sutalpinti tos savivaldybės infrastruktūros, kuri yra numatoma.

21. Dėl įmokos perskaičiavimo atsakovė pabrėžia, kad pareiškėja nekvestionuoja paties įmokos dydžio apskaičiavimo, pateikto Akte, teisingumo, mano, kad pareiškėja tik nori, kad jos atžvilgiu be jokio pagrindo būtų padaryta išimtis – nebūtų skaičiuojamas dangų plotas, tačiau nurodo, kad pareiškėjai teisiškai nepagrindus tokio savo reikalavimo, jis turi būti atmetamas.

22. Trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pakrantės būstas“ atsiliepime į skundą teismo prašo pareiškėjo skundo reikalavimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

23. Atsiliepime į pareiškėjos skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių infrastruktūros plėtrą, taikymu. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad nėra kompetentingas aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl negali vertinti pareiškėjos pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo.

konstatuoja:

24. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos Akto teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Administracijos Aktą; 2) jei teismas prašymo dėl Akto panaikinimo netenkintų, sumažinti Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį, skaičiuojant nuo S’ - 404,62 m2. ploto, t. y. tik nuo pastato bendrojo ploto; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

26. Iš byloje esančio 2021 m. liepos 20 d. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad pareiškėja pagal 2021 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio plotas 0,1051 ha, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, turto grupė – komercinės paskirties žemė. Šiame sklype pagal projektą pareiškėja numato statyti 404,64 kv. m. paslaugų paskirties pastatą.

27. Pareiškėja Administracijai pateikė 2021 m. gruodžio 8 d. prašymą „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“ (siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą), kuriame nurodė, kad numatomo statyti negyvenamojo pastato – paslaugų paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendras plotas yra 404,62 m2. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė papildytą prašymą, kuriame nurodė, kad numatomo statyti negyvenamojo pastato – paslaugų paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendras plotas yra 404,62 m2, automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 309,40 m2. Pirminiame ir papildytame pareiškėjos prašymuose buvo nurodyta, kad poreikis savivaldybės infrastruktūros plėtrai paimti žemę visuomenės poreikiams nenumatytas.

28. 2021 m. gruodžio 28 d. Administracija priėmė Aktą, kuriame priskaičiuota savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos suma – 21420,60 Eur bei nurodyta jos apskaičiavimo formulė.

29. Pareiškėja nesutinka, kad ji turi pareigą mokėti įmoką, taip pat nesutinka su įmokos dydžiu.

30. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – pareiškėjo prašymo apskaičiuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestį pateikimo metu) buvo nustatyta, kad: savivaldybės infrastruktūra – socialinė savivaldybės infrastruktūra ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra (2 straipsnio 5 dalis); socialinė savivaldybės infrastruktūra – kultūros, švietimo ir mokslo, sveikatos, sporto paskirties statiniai ir (arba) savivaldybės funkcijoms atlikti skirti objektai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas (2 straipsnio 12 dalis); inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas (2 straipsnio 1 dalis); savivaldybės infrastruktūros plėtra – savivaldybės infrastruktūros projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą arba didinant ir (ar) atkuriant esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus (2 straipsnio 6 dalis); savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia (2 straipsnio 7 dalis). SIPĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką sudaro šios dalys: 1) savivaldybės infrastruktūros projektavimo, statybos ir (ar) įrengimo finansavimas; 2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams finansavimas (1 dalis); savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis, skirta savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą (kvadratiniais metrais) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą (kvadratiniais metrais) padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo (2 dalis); savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį); savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba; teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį (4 dalis). SIPĮ 15 straipsnyje, kuris reglamentuoja, kas yra savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojas, nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (1 dalis); savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas šių statinių statybai ar rekonstrukcijai: 1) valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ar statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; 2) geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius; 3) savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jos aptarnavimui skirtiems statiniams (2 dalis); nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka; tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis SIPĮ 13 straipsnio 3 dalimi (3 dalis); savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus negu SIPĮ 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama; šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis (4 dalis).

31. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje (toliau ir – Metodika), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.), kuri reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo tvarką, nustatyta: įmoką apskaičiuoja organizatorius, gavęs statomo pastato ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojo (vystytojo) prašymą apskaičiuoti įmoką (pagal Metodikos 1 priede pateiktą formą); mokėtojas prašymą pateikia prieš teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (2 punktas); prašyme apskaičiuoti įmoką turi būti nurodyta statinio rodikliai: pastato bendrasis plotas (m2) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytas plotas (m2) (3.2 papunktis); organizatorius apskaičiuoja įmokos dydį (Į) (Eur) pagal formulę: Į = Spsį + Žpaėmimo; čia: Spsį – savivaldybės infrastruktūros projektavimo, statybos ir (ar) įrengimo finansavimas (Eur); Žpaėmimo – žemės paėmimo visuomenės poreikiams finansavimas (Eur) (9 punktas); organizatorius įmokos dalį (Eur), skirtą savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti (Spsį), apskaičiuoja pagal formulę: Spsį = T x S; čia: T – įmokos tarifas, nustatomas savivaldybės tarybos sprendimu (Eur/m2); S – pastato ar inžinerinio statinio rekonstruojamo į pastatą bendrasis plotas (m2) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytas plotas (m2); bendrasis plotas ir užstatytas plotas nurodomi vadovaujantis statinio projektu, kai pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantis dokumentas privalomas, ar statinio rodikliais (kai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas), kurių pakaktų apskaičiuoti mokėtinos įmokos dydį (10 punktas).

32. Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, tvarkos apraše (toliau ir – Aprašas), patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-815 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.), nurodyti atvejai, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nėra skaičiuojama, nuo jos atleidžiama arba ji mažinama. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad kitos paskirties inžineriniams statiniams: kiemo aikštelėms, aplinkos tvarkymo elementams, automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5, 3.1.6, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodyti pastatai, įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje. Aprašo 17.3 papunktyje nustatyta, kad įmoka neapmokestinami kitos paskirties inžineriniai statiniai, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų); tačiau šiuo atveju įmoka neskaičiuojama tik tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojo sąlygos ar raštas su informacija apie tokio paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą.

33. SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu savivaldybės tarybos įgaliotos tvirtinti savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-812 „Dėl savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo ir prioritetinių savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijų nustatymo“ 2.6 papunktyje nustatyta, kad viena iš prioritetinių Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūrų yra ta infrastruktūra, kuri yra naujos integruotų funkcijų teritorijos periferinėje zonoje – Ukmergės kryptimi (Pavilionys, Bajorai), Pilaitėje (Smalinė, Zujūnai), Nemėžio kryptimi (Kalnėnai, Nemėžis) bei prioritetinės pramonės įmonių plėtros teritorijos Kuprioniškėse ir prie Lentvario (Vaidegiai), įvertinant galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendro plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“, sprendinius.

34. SIPĮ 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad: savivaldybės infrastruktūros plėtros tarifas (toliau – Tarifas), pagal kurį apskaičiuojama Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kurią savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius sumoka į savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programą, yra apskaičiuojamas pagal formulę: T = Į x Z x R, kur T – tarifas, skaičiuojamas piniginių lėšų kiekiu vienam kvadratiniam metrui; Į – prioritetinės arba neprioritetinės teritorijos įkainis (toliau – Įkainis), Z – koeficientas, kuris yra nustatytas statinio tipui (toliau – Statinio tipas) konkrečioje miesto funkcinėje teritorijoje ar zonoje (toliau – Funkcinė teritorija); R – konkretaus miesto teritorinio rajono (toliau ir – Rajonas), savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygio koeficientas (1 punktas); „Į“ (Įkainio dydis) prioritetinės plėtros teritorijose – 30 (trisdešimt) Eur už vieną kv. m. (2.1 papunktis); neprioritetinėse plėtros teritorijose – 50 (penkiasdešimt) Eur už vieną kv. m. (2.2 papunktis); nustatyti tokius atskirus Statinio tipus, kurių kiekvienas apimtų šias išvardytas pastatų paskirtis, kurios apibrėžiamos taip pat, kaip yra apibrėžtos galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (3 punktas): <...> paslaugų paskirties pastatai (3.2.3 papunktis); nustatyti, kad Vilniaus miesto teritorijoje yra išskiriami 164 (vienas šimtas šešiasdešimt keturi) Rajonai, kurių teritorinis išdėstymas ir sąrašas pateikti sprendimo 2 priede „Rajonų žemėlapis“ (5 punktas); Z koeficientas pastatų, nurodytų šio sprendimo 3.3.3 papunktyje (gamybos, pramonės paskirties pastatai) ir 3.3.4 papunktyje (sandėliavimo paskirties pastatai) ir esančių perspektyvinėse lokalių centrų, paslaugų, Esamose gamybinėse ar Planuojamose gamybinėse funkcinėse zonose, plotui lygus 0,5 (penkioms dešimtosioms); visiems kitiems pastatams visose kitose funkcinėse zonose Z koeficientas lygus 1 (vienetui) (6.2 papunktis); R koeficientas Šiaurinės Rajono yra lygus 3,0 (trejeto) reikšmei, visiems kitiems Rajonams yra lygus 1 (vieneto) reikšmei (7.4 papunktis).

35. Teismas pažymi, kad atsakovo pozicija, jog ši administracinė byla turi būti nutraukta, nes pareiškėja pati kreipėsi su prašymu dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, o dabar byloje skundžią Aktą, kuris priimtas remiantis pačios pareiškėjos prašymu, yra nepagrįstas, nes pareiškėja prašymą Administracijai teikė, siekdama tinkamai įvykdyti SIPĮ, Metodikoje nustatytus reikalavimus, susijusius su savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimu, kai siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti.

36. Šioje administracinėje byloje pareiškėja prašo panaikinti Administracijos Aktą, nes, pareiškėjos nuomone, ji neprivalo mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Pareiškėja nurodo, kad teritorijoje Vilniuje (duomenys neskelbtini), kurioje ji įsigijo žemės sklypą ir planuoja statyti statinį, yra visiškai išvystyta infrastruktūra: joje yra išvystyta visa reikalinga inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra. Skunde pareiškėja akcentuoja, kad įsigydama žemės sklypą, sumokėjo pardavėjui – trečiajam suinteresuotam asmeniui, kainą, į kurią buvo įskaičiuotas ir infrastruktūros plėtros mokestis, todėl Administracija neturi pagrindo reikalauti mokėti už infrastruktūrą, kuri yra visiškai išvystyta ir veikianti ir atitinkanti visus teisės aktų reikalavimus, darkart. Be to, nurodo, kad Administracijos Akto 2 dalyje privalo būti nurodyta reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau šioje dalyje nieko nenurodyta.

37. Su šia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka.

38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja 2021 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę įsigijo žemės sklypą Vilniuje (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip matyti iš byloje esančio projekto, pareiškėja nori statyti (naujas statinys) paslaugų paskirties pastatą, kurio bendras plotas 404,62 kv. m., automobilių stovėjimo aikštelės plotas – 309,40 kv. m. Siekdama gauti pastato statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėja 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė Administracijai prašymą (2021 m. gruodžio 27 d. patikslintą prašymą) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo.

39. Kaip minėta, pagal SIPĮ savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia (2 straipsnio 7 dalis). Taigi iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad, pirma, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką savivaldybei moka juridinis asmuo ar kitas subjektas, pateikęs prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti, antra, savivaldybei savivaldybės infrastruktūros įmoka mokama, jeigu tokioje savivaldybėje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.

40. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kokie dokumentai priskirtini teritorijų planavimo dokumentams. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad yra šios teritorijų planavimo dokumentų rūšys: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai; specialiojo teritorijų planavimo dokumentai (1 dalis); kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai (2 dalies 2 punktas), detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu) (2 dalies 3 punktas).

41. Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972, kuris apima visą Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje numatyta Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktūros (tiek inžinerinės, tiek socialinės) plėtra. Atsižvelgiant į Bendrąjį planą ir aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą, galiojusį Akto priėmimo metu, darytina išvada, kad nepagrįsta yra pareiškėjos pozicija, jog teritorijoje Vilniuje (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja įsigijo žemės sklypą ir planuoja statyti statinį, yra visiškai išvystyta infrastruktūra, kad pirkdama žemės sklypą iš trečiojo suinteresuoto asmens „Pakrantės būstas“, pareiškėja kartu sumokėjo ir infrastuktūros plėtros mokestį, kuris buvo įskaičiuota į žemės sklypo pirkimo kainą, todėl Vilniaus mieto savivaldybei ji neturi mokėti infrastuktūros plėtros mokesčio. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad sąvoka „teritorija“ šios bylos kontekste apima ne tik pareiškėjos žemės sklypą ir greta esančius inžinerinius statinius, gretimas gatves, tačiau apima visą Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją.

42. Teismo vertinimu, pareiškėja atitinka SIPĮ 2 straipsnio 7 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjekto, turinčio mokėti Vilniaus miesto savivaldybei savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, požymius, nes savivaldybės infrastuktūros plėtros įmoka turi būti mokama Vilniaus miesto savivaldybei, o ne kitam subjektui, ją moka juridinis asmuo, pateikęs prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastuktūros plėtra. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ nurodyta, jog Vilniaus miesto teritorijoje yra išskiriami 164 (vienas šimtas šešiasdešimt keturi) teritoriniai rajonai (Vilniaus savivaldybės infrastruktūros rajonai), iš kurių vienas yra (duomenys neskelbtini), o apskaičiuojant infrastuktūros plėtros įmoką pagal formulę T = Į x Z x R, „R“ – konkretaus miesto teritorinio rajono, savivaldybės infrastuktūros išvystymo lygio koeficientas – Šiaurinės Rajono yra lygus 3,0 (trejeto) reikšmei, visiems kitiems Rajonams (įskaitant ir duomenys neskelbtini) yra lygus 1 (vieneto) reikšmei; „Į“ (Įkainio dydis) prioritetinės plėtros teritorijose – 30 (trisdešimt) Eur už vieną kv. m. (duomenys neskelbtini) priskiriami prie prioritetinių plėtros teritorijų.

43. Kaip minėta, SIPĮ 15 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyti atvejai, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, Apraše nustatyti atvejai, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nėra skaičiuojama, nuo jos atleidžiama arba ji mažinama. Pareiškėja nei Administracijai pateiktame 2021 m. gruodžio 8 d. prašyme „Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo“, nei 2021 m. gruodžio 27 d. papildytą prašyme, nenurodė, jokių SIPĮ, Apraše nurodytų aplinkybių, dėl kurių savivaldybės infrastuktūros plėtros įmoka neturėtų būti būtų skaičiuojama, pareiškėja turėtų būti nuo jos atleista arba neturėtų jos mokėti. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir savo skunde teismui. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad jei teismas prašymo dėl Akto panaikinimo netenkintų, sumažinti Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį, skaičiuojant nuo S’ - 404,62 m2 ploto, t. y. tik nuo pastato bendrojo ploto, neskaičiuojant nuo automobilių stovėjimo aikštelės ploto, kuris sudaro 309,40 m2.

44. Pareiškėja nurodo, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo akto viena iš dalių, pagal kurias skaičiuojamas įmokos dydis, yra S” – inžinerinių statinių (dangų) plotas; nurodo, kad, kaip matyti iš pateikiamo pastato projekto, dangų plotas sklype sudarys 309,40 kv. m., o šiame plote pareiškėja jau numatė išvystyti susisiekimo infrastruktūrą – savo lėšomis iškloti sklypą plytelių dangą, kuria galės naudotis viešųjų paslaugų gavėjai ir kiti kvartale ar už jos ribų gyvenantieji; remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) bei SIPĮ ir teigia, kad minėtam plotui naudoti aiškiai nėra reikalinga infrastruktūra, kadangi ji kvartale jau yra išplėtota, į kvartalo plėtrą buvo investuota 3 396 082,01 Eur.

45. Pagal SIPĮ 14 straipsnio 2 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis, skirta savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą (kvadratiniais metrais) ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą (kvadratiniais metrais) padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo.

46. Kaip minėta, Aprašo 16 punkte nustatyta, kad kitos paskirties inžineriniams statiniams: automobilių stovėjimo aikštelėms ir privažiavimo keliams, kai jie statomi tame pačiame sklype kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5, 3.1.6, 3.3 ir 3.4 papunkčiuose nurodyti pastatai, įmoka mažinama 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėja siekia statyti paslaugų paskirties pastatą, kuris nepatenka nė į vieną iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 1-816 „Dėl infrastruktūros plėtros įmokos tarifų tvirtinimo“ 3.1.3 papunktyje (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučio) pastatai), 3.1.4 papunktyje (gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai), 3.1.5 papunktyje (viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai), 3.1.6 papunktyje (poilsio paskirties pastatai), 3.3 papunktyje (gamybos/pramonės pastatai) ir 3.4 papunktyje (visuomeninės paskirties pastatai) nurodytą Statinio tipą. Aprašo 17.3 papunktyje nustatyta, kad įmoka neapmokestinami kitos paskirties inžineriniai statiniai, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles, jeigu paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas nuo jų numatomas sklypo ribose (neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų); tačiau šiuo atveju įmoka neskaičiuojama tik tuo atveju, jeigu prie prašymo apskaičiuoti įmoką pateikiamos miesto tinklų valdytojo sąlygos ar raštas su informacija apie tokio paviršinio (lietaus) vandens tvarkymo būdą. Pareiškėjas Aprašo 17.3 punkte nurodytų aplinkybių patvirtinančio dokumento nepateikė.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą sumažinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį, skaičiuojant nuo S’ - 404,62 m2. ploto, t. y. tik nuo pastato bendrojo ploto, o neskaičiuojant dar ir nuo automobilių stovėjimo aikštelės ploto, kuris sudaro 309,40 m2.

48. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

49. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alio“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Diana Butrimienė

Indrė Pukanasytė-Biekšė