Adm. nusižengimo byla Nr. eII-151-1082/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00116-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.48, 21.10.4;
(S)
21.11.1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 11 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,
sekretoriaujant Donatai Švelpaitei,
dalyvaujant pareiškėjai R. K. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui,
nutarimą surašiusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. (toliau – Pareiškėja) atstovo advokato Giedriaus Abromavičiaus skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
n u s t a t ė :
Skundžiamu Institucijos nutarimu R. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 316 straipsnį 200 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. birželio 20 d., kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė), aplinkosaugos skyriaus vadovė, būdama atsakinga už Įmonės aplinkosaugą, nesiėmė priemonių Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 ir 14 punktų pažeidimui išvengti, o būtent neužtikrino, kad Įmonės veiklavietėje naudotų padangų ir stiklo atliekų (atliekos kodais 16 01 03, 20 01 02, 19 12 05, 15 01 07) laikymo zona lauke būtų padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, betonuota, paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamos teritorijos - naudotų padangų laikymo zonoje ir stiklo atliekų laikymo zonoje, būtų surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, būtų įrengtos priemonės, kad paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei kitos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimus.
Pareiškėjos atstovas skundu prašo panaikinti nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinės nuobaudos neskirti. Skunde nurodo, kad atsižvelgus į gautą protokolą dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų pažeidimo, Įmonė sutiko nurodytoje padangų ir stiklo atliekų saugojimo zonoje įrengti stoginę. Pareiškėjos nuomone, tokios priemonės labiau atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus, nes sumažintų galimai užteršiamų paviršinių nuotekų susidarymą ir jų kiekį, o įpareigojimas kartu įrengti ir nuotekų surinkimo sistemą būtų perteklinis bei nuostolingas Įmonei, taip pat prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. Skunde nurodoma, kad nuo pažeidimo nustatymo dienos atliekos toje vietoje ir nurodytomis sąlygomis nebėra laikomos, o Įmonė, įsipareigojusi įrengti stoginę, iki patikrinimo pabaigos to nesuspėjo padaryti, kadangi statyboms reikalingas projekto patvirtinimas. Atsižvelgiant į pažeidimo dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymo pašalinimą, Pareiškėja prašo administracinės nuobaudos neskirti.
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos atstovo skundą prašo Institucijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Pareiškėjos atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su skundo teiginiais, kad nuotekų surinkimo sistemos įrengimas būtų perteklinis ir nuostolingas, prieštarautų protingumo bei proporcingumo principams. Pažymi, jog įmonė pagal išduotą Taršos leidimą atliekas turi laikyti metaliniuose, uždaruose konteineriuose, įmonės teritorijoje, lauke, ant kietos dangos. Nurodo, kad įmonės veiklavietėje naudotų padangų ir stiklo atliekų laikymo zona lauke privalo būti padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, betonuota, paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamos teritorijos – naudotų padangų laikymo zonoje ir stiklo atliekų laikymo zonoje, turi būti surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, turi būti įrengtos priemonės, kad paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei kitos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Institucija be kita ko pažymi, jog R. K. turėjo galimybę pasinaudoti ANK numatytu administracinio nurodymo institutu, bet ja nepasinaudojo. Mano, kad R. K. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš Pareiškėjos atstovo skundo, juo nesutinkama su Pareiškėjos nubaudimu pagal ANK 316 straipsnį ir formuluojami alternatyvūs prašymai – panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinės nuobaudos neskirti. Sutinkamai su skundo teiginiais, nuo pažeidimo nustatymo dienos atliekos toje vietoje ir nurodytomis sąlygomis nebėra laikomos, todėl pašalinus paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų pažeidimą, prašoma Pareiškėjai administracinės nuobaudos neskirti. Taipogi skunde teigiama, kad įpareigojimas įrengti nuotekų surinkimo sistemą būtų perteklinis bei nuostolingas Įmonei, prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams.
Teismas gi, išnagrinėjęs skundą, bylos medžiagą bei susipažinęs su Liteko sistemoje esančiais duomenimis apie Pareiškėjos atžvilgiu vykdomas kitas administracinių nusižengimų teisenas, sprendžia, kad Pareiškėja skundžiamu nutarimu nubausta pagrįstai ir administracinė nuobauda jai individualizuota tinkamai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Pareiškėjai skundžiamu nutarimu inkriminuotas ANK 316 straipsnis numato, kad teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas dėl juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens, kuris nesiėmė priemonių pažeidimui išvengti, kaltės užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODctNzAxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-87-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-87-701/2019">e3K-3-87-701/2019</a> 2019 m. kovo 13 d. nutartyje išaiškino, kad teisinius santykius, susijusius su paviršinių nuotekų tvarkymu, įstatymo lygmeniu reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 36 punktas skelbia, jog paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, išleidimui ir pan. reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Būtent šio reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimų nesilaikymas ir inkriminuotas Pareiškėjai.
Gi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punktas numato, jog galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, o 14 punktas skelbia, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą.
Byloje esantys duomenys patvirtina ir nėra ginčo, kad Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) aplinkosaugos skyriaus vadovė, kuri yra atsakinga už minėtos įmonės aplinkosaugą. Taipogi bylos duomenys liudija, jog 2024 m. gegužės 2 d. – 2024 m. birželio 20 d. Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus atlikto (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu (akto Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad Įmonė pagal Reglamento 2.2. punktą, atliekas (naudotų padangų atliekas kodu 16 01 03 ir stiklo atliekas kodais 20 01 02, 19 12 05, 15 01 07) turi laikyti metaliniuose, uždaruose konteineriuose, Įmonės teritorijoje lauke, ant kietos dangos, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės veiklos vykdymui naudojama teritorija atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą galimai teršiamos teritorijos sąvoką, ir jai yra taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Paviršinių nuotekų reglamentas) 5, 13, 14, 15 ir 16 punktų reikalavimai. Inspekcinių vizitų metu nustatyta, kad Įmonės veiklavietėje naudotų padangų ir stiklo atliekų (atliekos kodais 16 01 03, 20 01 02, 19 12 05, 15 01 07) laikymo zona lauke nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, nebetonuota (neužtikrinama, kad minėta galimai teršiama teritorija yra padengta vandeniui nelaidžia danga) (Priedas Nr. 4. Fotonuotraukų lentelė Nr. 3), paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamos teritorijos – naudotų padangų laikymo zonoje ir stiklo atliekų laikymo zonoje, nėra surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, neįrengtos priemonės, kad paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei kitos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą.
Nors Pareiškėja teisme teigė apie, jos subjektyvia nuomone, tinkamą dangą bei, kad teritorijos, kurioje administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo laikomos medžiagos, paviršius yra kietas, pusiau betonuotas, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog minėtoji danga neatitiko teisės aktų reikalavimų, nenuginčijamai patvirtinama ne tik patikrinimo aktu, bet ir prie jo pateiktomis nuotraukomis. Analizuojant teismui bylos medžiagoje pateiktas teritorijos fotonuotraukas matyti, jog lauke teritorijos aikštelės paviršiaus danga, kur pagal nuotraukas matyti tuo metu buvusios atliekos, nėra padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, ji nebetonuota, kur akivaizdu, jog veikiant kritulių iš atliekų yra išplaunamos įvairios medžiagos, kurios turi galimybę patekti į paviršinius ir požeminius vandenis. Taip pat nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) veiklavietėje nėra įrengta nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklas bei nuotekų valymo sistema. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog per aikštelės paviršių įvairios medžiagos gali patekti į aplinką ar gruntą.
Pati pareiškėja neneigia, jog bendrovės (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijoje nėra įrengta aukščiau paminėta sistema, be to, skunde teigiama apie tokios nuotekų surinkimo sistemos įrengimo nuostolingumą Įmonei bei perteklinį poreikį, kas leidžia manyti, jog šios sistemos nėra įrengtos.
Beje, skundo teiginiai, kur teigiama, jog nuo pažeidimo nustatymo dienos atliekos toje vietoje ir nurodytomis sąlygomis nebėra laikomos, taipogi rodo buvus pažeidimą, ir jokie skundo teiginiai ar dokumentai administraciniame kaltinime nurodytu laiku buvusio reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimų nesilaikymo bei kartu Pareiškėjai inkriminuoto nusižengimo padarymo nepaneigia.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino pareiškėją R. K. padarius jai inkriminuotą ANK 316 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl naikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti pagrindo nėra.
Aukščiau nurodytos teismo išvados nekeičia Pareiškėjos atstovo teisme paminėtos aplinkybės apie tai, kad Pareiškėjos atžvilgiu yra surašytas dar ne vienas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nes teismui susipažinus su Liteko sistemoje esančiais duomenimis apie vykdomas kitas administracinių nusižengimų teisenas (ROIK: 25268257323, 25268259519, 25268259436) R. K. atžvilgiu matyti, kad kiti nutarimai surašyti dėl kitų administracinių nusižengimų, kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nei šioje byloje skundžiamame 2025 m. gegužės 6 d. nutarime. Teismas taipogi pastebi, kad nors R. K. kaltė šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, taip pat ir kitose paminėtose bylose, kurių ROIK: 25268257323, 25268259519, 25268259436, yra grindžiama iš esmės tuo pačiu įrodymu – 2024 m. gegužės 2 d. – 2024 m. birželio 20 d. Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus atliktu (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu Nr. PA-2706 (su priedais), pareiškėjai atskirais nutarimais inkriminuoti administraciniai nusižengimai nėra tapatūs, jie nebuvo padaryti vienu metu, todėl jie laikytini atskirais administraciniais nusižengimais, už kuriuos administracinės nuobaudos už kiekvieną administracinį nusižengimą skiriamos atskirai.
Skunde kaip alternatyvus formuluojamas prašymas pritaikyti Pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinės nuobaudos, pažymint, jog pažeidimas dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymo pašalintas. Tačiau teismas pagrindo tenkinti šį prašymą nenustatė.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjai už ANK 316 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam. Nors Pareiškėjos atstovo manymu, šiuo atveju yra pagrindas Pareiškėjos atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį iš viso neskirti baudos, teismas su tuo nesutinka.
ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde, bei teisme Pareiškėjos ir jos atstovo nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu Pareiškėjai turėtų būti švelninama jos visiškai neskiriant. Skunde nurodyti teiginiai bei aplinkybės (apie tai, kad atliekos minėtoje teritorijoje nebelaikomos) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjai skirtinos administracinės nuobaudos (baudos) atžvilgiu. Teismo manymu, pareiškėjai R. K. paskirtą baudą laikyti per griežta ar neteisinga bei skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra pagrindo.
Remiantis aukščiau išdėstytu, naikinti ar keisti Institucijos nutarimą nėra pagrindo, todėl Pareiškėjos atstovo skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjos R. K. atstovo advokato Giedriaus Abromavičiaus skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Rita Dirkė
