Civilinė byla Nr. e2A-24-368/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21351-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.;
(S)
2.6.10.2.4.2.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lietuvos ryto televizija“ dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančią tikrovės, pažeidžiančios asmens garbę ir orumą, tokios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Lietuvos Rytas“, K. R., R. J., A. J., S. P. ir 2017 m. lapkričio 10 d. papildomo sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. teismo prašė pripažinti, kad
- 2016-03-25 atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 57 (7523) pirmame ir penktame puslapiuose straipsnyje „Lietuvos bankas – per sprangus kąsnis ir STT“ paskelbti teiginiai: „<... > iš <...> kredito unijos 50 tūkst. eurų bus prievartaujama prisidengus pažintimi su atsakingu Lietuvos banko darbuotoju veikėjus [kalbama apie V. V.]; „V. V. esą ne kartą užsiminė apie sunkią finansinę padėtį, apie tai, kad neseniai įsigijo namą ir pirko automobilį žmonai, todėl jam būtų patogu gauti pinigų už kredito unijai palankų sprendimą “ neatitinka tikrovės ir žemina V. V. garbę ir orumą;
- įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, artimiausiame šeštadieniniame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, pirmajame ir trečiajame puslapiuose, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ieškovo V. V. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje išspausdinant paneigimą;
- pripažinti, kad atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ 2016-05-10 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“ paskelbti teiginiai: „Lietuvos ryto“ TV laida „Patriotai“ gavo įrašą, kuriame V. V. su savo bičiuliu A. L. galimai kalba apie tai, kad kredito unija turi duoti jiems kyšį.“; „Klausyk, ko norėjau, žinai, V. (tarpininkas – Red.) dar kartą kalbėjo su jais – įraše girdėti A. L. balsas. – Tai jie, koroče, sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi (čia ir toliau kalba netaisyta. – Red).„ Tuoj, bl... aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl... nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis“, - įraše pasigirsta V. V. balsas.“; „Beje, minėtame įraše V. V. išgirtas pavaldinys ne tiktai galimai kalba apie kyšius, bet ir nepagarbiai atsiliepia apie savo vadovą“ neatitinka tikrovės, žemina V. V. garbę ir orumą ir neturi nieko bendra su V. V. asmeniu;
- pripažinti, kad UAB „Lietuvos ryto televizija“ 2016-04-12 Lietuvos rytas televizijos kanalu (lrytas.tv) transliuotoje laidoje „Patriotai“ paskelbti teiginiai: „R. J. O istorija tokia. 50 tūkst. eurų kyšis galimai eks priežiūros tarnybos vadovui V. V. turėjo būti padėtas į tokio vilniečio V. A. sąskaitą, maždaug tuo metu, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė staiga nutraukti nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir nelaukti, kol tas A. faktiškai nupėdins iki Lietuvos banko. Galime netgi patikslinti, STT taip skubėjo patraukti tą A. iš takelio, vedančio į Lietuvos baką, kad net nepasirūpino paimti tos pono A. banko kortelės, ji taip ir liko pas tuos, iš kurių neva Lietuvos banko departamento vadovo naudai buvo reikalaujama 50 tūkst. Eurų kyšio, kad tas V., kuris tiesiog užsisėdo ant šito K. R., nuo jo po galais nuliptų“; „Jis, V., spusteli R., A. žiūrėk ir pataria kuo greičiau susimokėti“ neatitinka tikrovės ir žemina V. V. garbę ir orumą;
- pripažinti, kad UAB „Lietuvos ryto televizija“ 2016-05-10 Lietuvos rytas televizijos kanalu (lrytas.tv) transliuotoje laidoje „Patriotai“ paskelbti teiginiai: „R. J. Taip kalbėjo ne koks nors skustagalvis reketininkas iš 1990-ųjų, taip kalbantį, specialieji agentai atpažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą, žmogų baltais marškiniais. “„S. P. Po to, kai padedant STT ir prokurorui, V. buvo išsuktas iš baudžiamosios atsakomybės už kyšio prievartavimą <...>“, „Saulė skaitys tai, ką sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas ponas V., o aš jau būsiu jo draugelis. O Jūs sakykit „pyp“ toje vietoje, kur nebegalima. Gerai, tai aš būsiu už tą L.: <...> (nekartojamas tekstas, nurodytas ieškinyje), neatitinka tikrovės, žemina V. V. garbę ir orumą ir neturi nieko bendra su V. V. asmeniu;
- priteisti iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ V. V. naudai po 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės per 2 mėnesius (nuo 2016-03-25 iki 2016-05-17) trimis skirtingomis vienai visuomenės informavimo priemonių grupei priklausančiomis visuomenės informavimo priemonėmis, t. y. per dienraštį („Lietuvos rytas“ Nr. 57(7523) 1 ir 5 psl., Nr. 88 (7554) 3 psl., Nr. 89 (7555) 17 psl.), interneto svetainę ir televizijos kanalą (laidą „Patriotai“ 2 kartus), tendencingais, kategoriškais, tiek teisiniu, tiek kalbiniu ir loginiu požiūriu konstatuojamojo pobūdžio teiginiais visuomenei sistemingai skleidė (ir toliau skleidžia) tikrovės neatitinkančias žinias, neva ieškovas, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas, kurio pagrindinė funkcija yra užtikrinti skaidrią ir efektyvią finansų rinkos dalyvių priežiūrą, šios funkcijos neatlieka, priešingai, naudodamasis tarnybine padėtimi iš konkrečių finansų rinkos dalyvių, grasindamas nutraukti jų veiklą, reikalauja kyšių ir tokiu neteisėtu būdu siekė finansinės naudos sau. Tokie viešai skelbiami ir su ieškovu siejami duomenys neatitinka tikrovės ir neturi jokio faktinio pagrindo bei žemina jo garbę ir orumą. Kadangi atsakovės yra pirminės teiginių skleidėjos ir melagingų teiginių autorės, todėl būtent joms tenka įstatymuose nustatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimą ir itin didelės žalos ieškovui, tiek kaip asmeniui, tiek kaip valstybės tarnautojui padarymo. Teigė, jog dėl atsakovių paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos buvo padaryta didelė neturtinė žala. Tai yra, ieškovas prarado visuomenės pasitikėjimą, buvo suabejota tiek kaip asmeniu, tiek kaip aukštas pareigas užimančiu valstybės tarnautoju. Visą teiginių skleidimo laikotarpį ir iki šiol ieškovas priverstas aiškintis dėl atsakovių paskleistos informacijos tikrumo, neigti kyšio reikalavimo faktą, įrodinėti, kad su paskleista informacija neturi nieko bendra ir kaip valstybės tarnautojas nėra padaręs jokių teisei priešingų veikų. Dėl atsakovių paskleistų teiginių yra nuolat klausinėjamas bendradarbių, pažįstamų, bičiulių, rašė pasiaiškinimus darbdaviui, aiškinosi žodžiu Lietuvos banko struktūrinių padalinių vadovų pasitarime, davė interviu portalui www.15min.lt. Be to, dėl plačiai pasklidusios melagingos informacijos teko aiškinosi valstybės institucijose, davė parodymus STT. Susidariusi beprecedentė situacija sukėlė stiprius vidinius išgyvenimus: padidėjo įtampa, kilo emocinė depresija, pradėjo kamuoti nemiga. Patirtą neturtinę žalą įvertino atsižvelgdamas į tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo sistemingumą bei atsakovių turimą didelį skaitytojų ratą.
2. Atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškinio reikalavimų ir argumentų nėra aišku, ką iš tiesų ieškovas reikalauja paneigti (pripažinti) neatitinkančiais tikrovės: ar aplinkybę, kad jis apskritai reikalavo kyšio, ar aplinkybę, kad atsakovių redakcijos turi paviešintą garso įrašą, kuriame įrašytas ieškovo pokalbis su kyšio reikalavimo (perdavimo) tarpininku. Dėl publikacijoje „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ paskelbtų ir reikalaujamų pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginių, pažymėjo, kad ieškovas reikalauja paneigti ištisas citatas, nežiūrint to, kad jose yra frazių ir teiginių, dėl kurių tikrumo (netikrumo) ieškovas tiesiog negali turėti informacijos. Dalis teiginių, kuriuos ieškovas reikalauja paneigti, kaip ir pirmosios publikacijos („Lietuvos bankas – per sprangus kąsnis STT“) atveju, priklauso K. R. K. R. interviu, kurio metu jis sako šiuos teiginius (apie šantažą ir kyšio reikalavimą) yra nufilmuotas ir demonstruotas laidoje „Patriotai“. Pabrėžė, kad visas publikuotas ir reikalaujamas paneigti dialogas pristatomas žodžiu „galimai“ kas indikuoja, apie daromą prielaidą, jog tai yra minėtų asmenų pokalbio įrašas, o prielaida nėra teiginys - taip publikacijoje išreikšta žurnalisto nuostata, kad jo išklausytas pokalbio įrašas pagal turinį, krepinius ir kitus duomenis gali būti minėtų asmenų pokalbio įrašas. Dėl laidose „Patriotai“ pasakytų ir reikalaujamų pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginių, atsakovės nurodė, kad atsikirtimų į šį ieškinio reikalavimą argumentai glaudžiai susiję su atsikirtimais dėl ieškinio reikalavimų dėl publikacijos „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“. Tai yra, ieškovas reikalauja paneigti ištisas citatas, nežiūrint to, kad jose yra frazių ir teiginių, dėl kurių tikrumo (netikrumo) ieškovas tiesiog negali turėti informacijos. Taip pat nurodė, kad pristatant pokalbį, kurio turinį reikalauja paneigti ieškovas, laidos vedėjos naudoja žodžius „kyšis galimai <...> V. V.“; „neva Lietuvos banko departamento vadovo naudai buvo reikalaujama 50 tūkst. eurų kyšio“ ir kt. Šiuo atveju akivaizdžiai daroma prielaida, jog tai yra būtent minėtų asmenų pokalbio įrašas. Prielaida nėra teiginys, taip (kaip ir publikacijoje „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“) išreikšta laidos vedėjų nuostata, kad jų pateikiama pokalbio stenograma pagal turinį, krepinius ir kitus duomenis gali būti minėtų asmenų pokalbio stenograma. Patį kyšio reikalavimo faktą patvirtina jau patvirtina jau ne kartą minėtas interviu su K. R. vaizdo įrašas. Nesutiko su ieškovas reikalaujama 30 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti suma, nes toks neturtinės žalos įvertinimas neatitinka nei įstatymo nuostatų nei suformuotos teismų praktikos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad: 1) 2016-03-25 UAB „Lietuvos rytas“ dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 57 (7523) pirmame ir penktame puslapiuose straipsnyje „Lietuvos bankas – per sprangus kąsnis ir STT“ paskelbti teiginiai: „<... > iš <...> kredito unijos 50 tūkst. eurų bus prievartaujama prisidengus pažintimi su atsakingu Lietuvos banko darbuotoju veikėjus“; „V. V. esą ne kartą užsiminė apie sunkią finansinę padėtį, apie tai, kad neseniai įsigijo namą ir pirko automobilį žmonai, todėl jam būtų patogu gauti pinigų už kredito unijai palankų sprendimą.“ neatitinka tikrovės ir žemina V. V. garbę ir orumą; Įpareigojo UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, artimiausiame šeštadieniniame dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, pirmajame ir trečiajame puslapiuose, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ieškovo V. V. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam korespondento A. J. straipsniui „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ vietoje išspausdinant teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą paneigimą; 2) kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 2016-05-10 dienraštyje „Lietuvos rytas“ Nr. 89 (7555) straipsnyje „Kyšių reikalavo keiksmais“ paskelbti teiginiai: „Lietuvos ryto“ TV laida „Patriotai“ gavo įrašą, kuriame V. V. su savo bičiuliu A. L. galimai kalba apie tai, kad kredito unija turi duoti jiems kyšį.“; „Klausyk, ko norėjau, žinai, V. dar kartą kalbėjo su jais – įraše girdėti A. L. balsas. – Tai jie, koroče, sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi (Čia ir toliau kalba netaisyta. – Red.).„ Tuoj, bl... aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl... nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis“, - įraše pasigirsta V. V. balsas.“; „Beje, minėtame įraše V. V. išgirtas pavaldinys ne tiktai galimai kalba apie kyšius, bet ir nepagarbiai atsiliepia apie savo vadovą“ neatitinka tikrovės, žemina V. V. garbę ir orumą ir neturi nieko bendra su V. V. asmeniu; 3) kad UAB „Lietuvos ryto televizija“ 2016-04-12 Lietuvos rytas televizijos kanalu (lrytas.tv) transliuotoje laidoje „Patriotai“ paskelbti teiginiai: „R. J. O istorija tokia. 50 tūkst. eurų kyšis galimai eks priežiūros tarnybos vadovui V. V. turėjo būti padėtas į tokio vilniečio V. A. sąskaitą, maždaug tuo metu, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė staiga nutraukti nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir nelaukti, kol tas A. faktiškai nupėdins iki Lietuvos banko. Galime netgi patikslinti, STT taip skubėjo patraukti tą A. iš takelio, vedančio į Lietuvos banką, kad net nepasirūpino paimti tos pono A. banko kortelės, ji taip ir liko pas tuos, iš kurių neva Lietuvos banko departamento vadovo naudai buvo reikalaujama 50 tūkst. eurų kyšio, kad tas V., kuris tiesiog užsisėdo ant šito K. R., nuo jo po galais nuliptų“; „Jis, V., spusteli R., A. žiūrėk ir pataria kuo greičiau susimokėti“ neatitinka tikrovės ir žemina V. V. garbę ir orumą; 4) kad UAB „Lietuvos ryto televizija“ 2016-05-10 Lietuvos rytas televizijos kanalu (lrytas.tv) transliuotoje laidoje „Patriotai“ paskelbti teiginiai: „R. J. Taip kalbėjo ne koks nors skustagalvis reketininkas iš 1990-ųjų, taip kalbantį, specialieji agentai atpažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą, žmogų baltais marškiniais.“; „S. P. Po to, kai padedant STT ir prokurorui, V. buvo išsuktas iš baudžiamosios atsakomybės už kyšio prievartavimą <...>“; „S. skaitys tai, ką sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas ponas V., o aš jau būsiu jo draugelis. O Jūs sakykit „pyp“ toje vietoje, kur nebegalima. Gerai, tai aš būsiu už tą L.: <......> neatitinka tikrovės, žemina V. V. garbę ir orumą ir neturi nieko bendra su V. V. asmeniu; 5) priteisė iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos rytas televizija“ ieškovo V. V. naudai po 1500,00 Eur žalos atlyginimo bei po 1118,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atsakovės paskleidė informaciją apie ieškovą, jog jis, būdamas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovu, grasindamas nutraukti konkretaus finansų rinkos dalyvio veiklą, reikalavo kyšio, tokiu būdu siekdamas finansinės naudos ir informacija atitinka žinios sampratą. Įvertinęs straipsniuose, pateiktos informacijos visumą, formuluotes, teismas sprendė, jog nors atsakovai ir paskleidė duomenis su abejone, tačiau dirbtinas lingvistinis pateiktos informacijos pateikimas prielaidų forma, nesudaro pagrindo vertinti, jog tai buvo pateiktas subjektyvus požiūris į žinias. Kadangi pastaroji informacija gali būti objektyviai patikrinta, todėl teismas laikė, jog jai taikytinas tiesos kriterijus.
5. Teismas nustatė, jog atsakovės iš esmės paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą ir viešai paskleistas ginčo duomenų turinys leido aiškiai suprasti, kad ieškovas, kaip valstybės tarnautojas, įtariamas kriminalinio nusikaltimo padarymu. Atsižvelgiant į tai bei į formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, jog tokio pobūdžio informacijos, neatitinkančios tikrovės, paskleidimas savaime yra žeminančio pobūdžio, kuri aiškiai buvo nukreipta sumenkinti ieškovo reputaciją. Tokius atsakovių veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningus, kurių pasėkoje ieškovas patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydį teismas parinko atsižvelgdamas į viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdą, jog svarbiausias yra tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o ne piniginės išraiškos dydis, taip pat, kad tikrovės neatitinkanti informacija pasklido plačiai per populiarius visuomenės informavimo kanalus, buvo publikuojamas ne vienas straipsnis, parodytos kelios laidos, į tai, jog prieš skleidžiant informaciją nebuvo su ieškovu susisiekta ir į kitus kriterijus.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ ieškovo V. V. naudai po 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliantas (ieškovas) V. V. prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria V. V. iš atsakovių priteista po 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir po 1118,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovių ieškovui po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, po 2616,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. V. priteista valstybės naudai 14,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir jas priteisti iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ lygiomis dalimis valstybės naudai; 3) priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (įskaitant žyminį mokestį), patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį nepakankamai įvertino esminius kriterijus. Tai yra, subjektą, apie kurį buvo paskleista informacija ir jo viešumo laipsnį. Apeliantas, nors yra viešasis asmuo ex officio (pagal einamas pareigas), tačiau jis nėra aukščiausio lygmens viešasis asmuo, t. y., jis nėra politikas, jo pareigos nėra renkamos, o jo neturtinių teisių gynimo ribos pagal EŽTT jurisprudenciją yra neabejotinai platesnės, nei politikų. Nors asmuo gali būti priskirtas viešųjų asmenų ex officio kategorijai, viešumo lygis nėra vienodas visiems tokiems viešiesiems asmenims. Apeliantas nėra aukščiausio lygio viešasis asmuo, t. y. jis nėra vyriausybės narys ir (ar) politikas, todėl jo neturtinių teisių gynimo ribos yra platesnės ir nėra pagrindo taikyti taisyklę, kad apeliantui turėtų pakakti tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo.
7.2.Teismas taip pat neįvertino ir tokių kriterijų kaip paskleistos informacijos apimties ir masto. Atsakovės sukūrė ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamą apelianto sunkų nusikaltimą - stambų kyšininkavimą. Informacijos sklaidos mastas – didžiulis - melagingos žinios skleistos tikslingai ir sąmojingai kelis mėnesius per visas Lietuvos ryto žiniasklaidos grupės žiniasklaidos priemones (5 straipsniai laikraštyje (100 000 egzempliorių) su skandalingomis apeliantą kaltinančiomis antraštėmis ir iliustruotos apelianto atvaizdu ir 2 TV laidos (šmeižikiško pobūdžio informaciją pateikta geriausiu eterio laiku 21.30 val., ją pateikė žinoma žurnalistė R. J.), dešimtys teiginių ir paskelbtos suklastotos tariamos pokalbių išklotinės), vieši kaltinimai sunkaus nusikaltimo padarymu,
7.3. Teismas taipogi neįvertino ir kilusių neigiamų pasekmių apelianto karjerai bei sveikatai kriterijų. Informacija sukėlė rezonansą visuomenėje, dėl jos Lietuvos Respublikos Seime privalėjo aiškintis tiek Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tiek Generalinis prokuroras. Ieškovas du kartus apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos (kas kėlė skaudžius neigiamus išgyvenimus apeliantui ir darė neigiamą įtaką jo reputacijai, karjerai), po atsakovių paskelbtos informacijos, t. y. nuo 2016-05-12 iki 2016-06-09 buvo sankcionuotas slaptas apelianto sekimas, t, y. jo telefoninių pokalbių pasiklausymas (kas kėlė papildomus emocinius išgyvenimus ir nerimą apeliantui, kad buvo įsibrauta į jo asmeninį gyvenimą). Dėl atsakovių paskleistos informacijos apeliantas neteko ne tik plačiosios visuomenės, bet ir aukščiausių valstybės pareigūnų (politikų) pasitikėjimo, taip pat privalėjo raštu aiškintis Lietuvos banko valdybos pirmininkui, kas yra pradinė drausminės nuobaudos skyrimo procedūros stadija. Nuo 2016-03-30 iki dabar yra priverstas lankytis kassavaitinėse individualios psichoterapijos sesijose. Apeliantas taip pat patyrė itin didelę įtampą ne tik profesinėje, bet ir artimiausioje savo aplinkoje, todėl visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog dėl paskleistų, tikrovės neatitinkančių žinių, ieškovo atžvilgiu būtų pradėtos drausminių nuobaudų skyrimo procedūros.
7.4. Apeliantas bylą iš esmės laimėjo, tačiau apeliantui sprendimu priteista mažiau, nei pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų - 2 237,10 Eur. Teismas klaidingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidų ir patenkintų reikalavimų proporciją, o apeliantui priteistinas bylinėjimosi išlaidas drastiškai sumažino nepaisant jų realumo ir to, kad jos nesiekia Rekomendacijose nurodyto dydžio, o taip pat neįvertinęs advokato laiko sąnaudų, teismo posėdžių ir apelianto jo atstovų teiktų prašymų (paaiškinimų) skaičiaus, atsakovių procesinio elgesio ir kitų esminių aplinkybių.
7.5. Apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimu, apeliantas V. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 papildomą sprendimą, kuriuo jam iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ priteista po 300 bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovių ieškovo naudai po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo grindžia argumentais, kad iš apelianto patirtų 5715 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas sprendimu ir papildomu sprendimu viso priteisė tik 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra tik 42 proc. visų patirtų išlaidų.
8. Atsiliepimu į ieškovo V. V. apeliacinį skundą atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ prašo: 1) ieškovo apeliacinį skundą atmesti; 2) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 3) priteisti iš ieškovo atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; 4) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas sprendime pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, kad „svarbiausiu viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs“. Nors ieškovas ir nurodo, kad jo viešumas, dėl to, kad jis nėra politikas yra siauresnis, o garbės ir orumo gynimas yra platesnis, tačiau ieškovas savo veikloje naudoja viešuosius resursus, jo darbo pobūdis susijęs su itin svarbiu valstybės valdymo sektoriumi – kredito įstaigų priežiūra ir kontrole, kuri, kaip žinia, yra neatsiejama valstybės finansų sistemos dalis. Todėl ieškovo „viešumo laipsnis“, apie kurį kalbama apeliaciniame skunde yra pakankamai aukštas.
8.2. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad patyrė visus neturtinės žalos požymius - fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, kas neva yra visiškai įrodyta, tačiau nei vienas ieškovo pakviestas liudytojas nepatvirtino ir nenurodė, kad dėl paskelbtų ginčo publikacijų pablogėjo ar kitaip pasikeitė jų požiūris į ieškovą ar nustojo su juo bendrauti. Taip pat ieškovas neįrodė, kad dėl paskelbtų publikacijų jo karjeros galimybės sumažėjo.
8.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovą byloje atstovavo net trys atstovės, kas nėra būtina ir laikytina nepagrįstu ieškovo išlaidavimu. Be to, ieškovas ir jo atstovės, teikdamos ieškinį, tarp suinteresuotų (trečiųjų asmenų) nenurodė ginčo laidos ir ginčo publikacijų autorių, nors privalėjo šį veiksmą atlikti iš karto be papildomo prašymo ir atsiliepimų į jį rašymo. Teismas papildomu sprendimu padidino priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau apeliaciniame skunde jo (galimais) papildymais tai nėra įvertinta.
8.4. Atsiliepimu į ieškovo papildomą apeliacinį skundą, atsakovės prašo jį atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo) V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami neturtinės žalos, nustačius tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą, kurie žemina jo garbę ir orumą, paskleidimo faktą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai.
11. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas savo poziciją grindžia argumentais, kad teismas priteisdamas neturtinę žalą nepakankamai įvertino esminius kriterijus - subjektą, apie kurį buvo paskleista informacija, jo viešumo laipsnį, paskleistos informacijos apimtį ir mastą, kilusias neigiamas pasekmes apelianto karjerai bei sveikatai. Taip pat apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
Dėl žodinio proceso.
12. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tokio pareikšto apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas davė paaiškinimus ir buvo apklausti ieškovo liudytojai, kurių parodymais ieškovas siekė įrodinėti ieškinio aplinkybes. Taigi, nagrinėjant bylą apylinkės teisme ieškovui buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus ir atsikirtimus. Tokiu būdu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
Dėl bylos esmės.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016-03-25 UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 57 (7523) pirmame ir penktame puslapiuose publikavo straipsnį „Lietuvos bankas – per sprangus kąsnis ir STT“ (toliau – Straipsnis I) (1 t., b. l. 22-23). 2016-04-12 UAB “Lietuvos ryto televizija“ Lietuvos rytas televizijos kanalu (lrytas.tv) 21.30 val. transliavo laidą „Patriotai“ (toliau – Laida I) (1 t., b. l. 29-42). 2016-05-07 UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 88 (7554) pirmame ir trečiame puslapiuose publikavo korespondento A. J. straipsnį „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ (toliau – Straipsnis II) (1 t., b. l. 43-44). 2016-05-10 dienraštis „Lietuvos rytas“ Nr. 89 (7555) publikavo straipsnį „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ (toliau – Straipsnis III). 2016-05-10 UAB “Lietuvos ryto televizija“ Lietuvos rytas televizijos kanalu (lrytas.tv) 21.30 val. transliavo laidą „Patriotai“ (toliau – Laida II) (1 t., b. l. 51-,69). Straipsniuose bei laidose (žr. 27.1-27.5 punktai) pateikti ginčijami duomenys:
1) „<...> iš <...> kredito unijos 50 tūkst. eurų bus prievartaujama prisidengus pažintimi su atsakingu Lietuvos banko darbuotoju;
2) „V. V. esą ne kartą užsiminė apie sunkią finansinę padėtį, apie tai, kad neseniai įsigijo namą ir pirko automobilį žmonai, todėl jam būtų patogu gauti pinigų už kredito unijai palankų sprendimą.“;
3) „R. J. O istorija tokia. 50 tūkst. eurų kyšis galimai eks priežiūros tarnybos vadovui V. V. turėjo būti padėtas į tokio vilniečio V. A. sąskaitą, maždaug tuo metu, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė staiga nutraukti nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir nelaukti, kol tas A. faktiškai nupėdins iki Lietuvos banko. Galime netgi patikslinti, STT taip skubėjo patraukti tą A. iš takelio, vedančio į Lietuvos baką, kad net nepasirūpino paimti tos pono A. banko kortelės, ji taip ir liko pas tuos, iš kurių neva Lietuvos banko departamento vadovo naudai buvo reikalaujama 50 tūkst. eurų kyšio, kad tas V., kuris tiesiog užsisėdo ant šito K. R., nuo jo po galais nuliptų.“;
4) „Jis, V., spusteli R., A. žiūrėk ir pataria kuo greičiau susimokėti.“;
5) „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“(dienraštis); „Lietuvos rytas“ gavo įrašus, kuriuose girdėti, kaip Lietuvos vadovo V. V. dėl moralės giriamas pavaldinys su bičiuliu galimai kalba apie kyšius“;
6) „Buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas K. R. vargu ar baisiausiame sapne sapnavo, kad įstaiga, kuriai jis vadovavo, po savo sparnu priglaus veikėjus, kurie jį šantažuos ir reikalaus kyšio“;
7) „STT tuomet pritaikė nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, pagal kurį kredito unijos apsaugos vadovas vedė derybas su V. A., spaudusiu greičiau sumokėti pinigus, kurie esą bus perduoti V. V.“;
8) „Čia pateikti galimai V. V. ir jo pažįstamo A. L. pokalbiai vieno prekybos centro picerijoje Vilniuje praėjusių metų gruodžio pabaigoje ir šių metų sausį.“;
9) „Tuo metu V. V. sudaryta Lietuvos banko komisija purtė kredito uniją Centro taupomąją kasą, jai buvo pritaikytos sankcijos, grasinama net atimti licenciją.“;
10) „Tačiau į „Lietuvos ryto“ rankas pateko skandalingų pokalbių įrašai <...>“. „Pirmasis pokalbis: 2015 metų gruodžio pabaiga kalba netaisyta, tik praleisti rusiški keiksmažodžiai, o jų – tikrai nemažai.; A. L.: Labas. V. V.: Zdarova (labas – rusiškai). A.L.: Jau ką nors užsakei? Man paėmei alaus? V.V.: Ne, aš su mašina. A.L.: Klausyk, ko norėjau, žinai, V. (tarpininkas V. A.. – Red.) dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče (trumpai – rusiškai), sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi...V.V: Tuoj, bl... aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl... nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis.(K. R. tvirtino, kad po šio pokalbio, gruodžio 30-ąją, jis buvo iškviestas į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, ir V. V. užsiminė, kad kredito unija gali netekti licencijos.); A.L.: Va va, ir aš taip sakiau. V.V.: Dengi večerom, a stulja utrom (pinigai vakare – kėdės rytą – rusiškai.); A.L.: Aš taip V. ir sakiau, kad nesiterliotų, jis, žinai, cackinasi ten su jais, p... jiems protą.; V.V.: Gerai, koroče, pagąsdinsime juos rašteliu, kad... (Netrukus iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos buvo atsiųstas perspėjamasis raštas, kad tikrinimo metu rasta bloga padėtis kredito unijoje. – Red.). A.L.: Va, taip geriau.“; „Antras pokalbis, 2016 metų sausio mėnesio antroji pusė. A. L.: V. (turimas galvoje V. A.. – Red.) nori susitikti. V. V.: Ko? A.L.: Nu, koroče, sakė, kad jie pakraupo nuo tavo rašto, sako, nori... V.V.: O ko jie tikėjosi? Pas mane, va, A... (kalbama apie kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoją A. S.. – Red.). V.V.: A. bus, kaip visi, taip ir jai, o sankcijos ten – ch..., sankcijos ten dar bus. (Kredito unijai Lietuvos banko Priežiūros departamentas pritaikė plėtrą ribojančias sankcijas, balandį buvo paskirta nauja inspektuojanti Lietuvos banko komisija. – Red.); A.L.: Su V. mes pasitarėme ir sakome, gal kokių piatdesiat (penkiasdešimt – rusiškai)? Mums po piatiorka (penkis – rusiškai), kad būtų ką ant duonos tepti.(Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog V. A. iš kredito unijos reikalavo būtent 50 tūkst. eurų kyšio, kuris esą būtų perduotas V. V., po 5 proc. šios sumos atseikėjant dviem tarpininkams. – Red.); V.V.: Gerai, gerai. A.L.: O ką pirmininkas? V.V.: O pirmininkas man p...ui, jis gi dabar kėdę mėgina išsaugoti, vat, o mes liekam... (pokalbis vyko prieš paskiriant V. V. Lietuvos banko pirmininku antrajai kadencijai. – Red.); A.L.: Gerai tada, sakau piadisokas (penkiasdešimt – rusiškai) pradžiai gerai. V.V.: Gerai sakai – pradžiai, eee...“ „Lietuvos ryto“ TV laida „Patriotai“ gavo įrašą, kuriame V. V. su savo bičiuliu tenisininku A. L. galimai kalba apie tai, kad kredito unija turi duoti jiems kyšį.“; „Klausyk, ko norėjau, žinai, V. (tarpininkas – Red.) dar kartą kalbėjo su jais – įraše girdėti A. L. balsas. – Tai jie, koroče, sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi (Čia ir toliau kalba netaisyta. – Red.).„Tuoj, bl... aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl... nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis“, - įraše pasigirsta V. V. balsas.“;
11) „Beje, minėtame įraše V. V. išgirtas pavaldinys ne tiktai galimai kalba apie kyšius, bet ir nepagarbiai atsiliepia apie savo vadovą“;
12) „R. J. Taip kalbėjo ne koks nors skustagalvis reketininkas iš 1990-ųjų, taip kalbantį, specialieji agentai atpažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą, žmogų baltais marškiniais.“;
13) „S. P. Po to, kai padedant STT ir prokurorui, V. buvo išsuktas iš baudžiamosios atsakomybės už kyšio prievartavimą <...>“;
14) „S. skaitys tai, ką sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas ponas V., o aš jau būsiu jo draugelis. O Jūs sakykit „pyp“ toje vietoje, kur nebegalima. Gerai, tai aš būsiu už tą L.:
A. L.: Labas.
V. V.: Zdarova.
A. L.: Jau ką nors užsakei? Man paėmei alaus?
V. V.: Ne, aš su mašina.
A. L. Ir aš... Oras toks..., kad visas šlapias kaip ciucekas.
V. V. Nu tai va..., Aš, aš...
A. L. Dar žmoną vežt reikėjo... (ir prieina padavėjas tuoj). Klausyk, ko norėjau, žinai, V. (čia jų bendras draugas, toksai tarpininkas to kyšio išmušinėjimo) dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče, sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi...
V. V: Tuoj, bl... aš jiems įrodymus duosiu, tuoj bl... nusiųsiu raštą, kad žagsės žąsis.
A. L.: Va va, ir aš taip sakiau.
V. V.: Dengi večerom, a stulja utrom.
A. L.: Aš taip V. ir sakiau, kad nesiterliotų, jis, žinai, cackinasi ten su jais, p... jiems protą.
V. V.: Gerai, koroče, pagąsdinsime juos rašteliu, kad...
A. L.: Va, taip geriau.
V. V.: Ryt nusiųsiu, niekur jie nedings.
A. L.: Bus, tuoj bus, man ir reikia...
R. J. Geriau pypsėti. Ir toliau tęsiasi, galų gale toks momentas, kaip jie susitaria dėl sumos. Net suma yra. Mums po petiorą, kad būtų ant duonos tepti. Ta prasme dalį jie susidera, tie tarpininkai susidera dėl dalies nuo kyšio, įtariamojo, reikia sakyti. Ir tada V. pareiškia, kad jam tai…
S. P. Pirmininkas man (pypt). Ką man, jis gi dabar kėdę mėgina išsaugoti, o mes liekame.
R. J. Ir tada L. pasako, gerai, tada sakau pidisokas pradžioje ir gerai.
<...>
S. P. Paklausykite, kavinėje prie staliuko aptarti reiklų susėda du vyrai. O speciali, slapto pasiklausymo įranga fiksuoja kiekvieną žodį.
V.: O pirmininkas man p...ui, jis gi dabar kėdę mėgina išsaugoti, vat, o mes liekam...
Taip mūsų žiniomis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis kalbėjo ponas V. V., Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovas, kuris pagal spec. tarnybų versiją per tarpininką su bičiuliu L., kuriam ir buvo pasakyti tie žodžiai apie pirmininką, t. y. V., iš kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ reikalavo 50 tūkstančių eurų kyšio.
R. J. Schema paprasta, tas V. spaudžia centrinę Taupomąją kasą sankcijomis, tarpininkas V. A. reikalauja pinigų tiesiogiai, o tas L., perduoda kyšį V.
S. P. Klausykite pone V. V., klausykite. Čia tas, kurio tamsta pasitikite, tarėsi su tuo, kuris turėjo atnešti jam 50 tūkst. eurų.
„A. L.: Labas.
(iš slapta įrašyto Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovo V. V. pokalbio su bičiuliu A. L.)“
S. P. 50 tūkst. eurų kyšis Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovui V. V. turėjo būti padėtas į tokio vilniečio V. A. sąskaitą. Maždaug tuo metu, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė staiga nutraukti nusikalstamos veikos imitavimo modelį, ir nelaukti, ar tas A. faktiškai nupėdins iki Lietuvos banko, perduoti pinigus.
R. J. Galima netgi patikslinti, STT taip skubėjo patraukti tąjį A., kol jo turėti perduoti pinigai nenugulė į V. kišenę, kad netgi nepasirūpino paimti to A. banko kortelės, ji taip ir liko pas tuos, iš kurių neva Lietuvos banko departamento vadovo naudai buvo reikalaujama 50 tūkst. eurų kyšio.
„A.L.: Klausyk, ko norėjau, žinai, V. dar kartą kalbėjo su jais. Tai jie, koroče, sutinka mokėt, bet nori kokių nors įrodymų, kad tikrai tu padėsi, ir tas sankcijas, areštus, nu koroče, tu žinai, nuimsi...
A. L.: Va, taip geriau.“
V. V.: O pirmininkas man p...ui, jis gi dabar kėdę mėgina išsaugoti, vat, o mes liekam... (pokalbis vyko prieš paskiriant V. V. Lietuvos banko pirmininku antrajai kadencijai. – Red.).
A. L.: Gerai tada, sakau piadisokas pradžiai gerai.
V. V.: Gerai sakai – pradžiai, eee...“
A. L.: V. nori susitikti.
V. V.: Ko?
A. L.: Nu, koroče, sakė, kad jie pakraupo nuo tavo rašto, sako, nori...
V. V.: O ko jie tikėjosi? Pas mane, va, A...
V. V.: A. bus, kaip visi, taip ir jai, o sankcijos ten – ch..., sankcijos ten dar bus.
A. L.: Su V. mes pasitarėme ir sakome, gal kokių piatdesiat? Mums po piatiorka, kad būtų ką ant duonos tepti.
V. V.: Gerai, gerai.“
15. Taigi, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie ieškovą buvo paskleisti sekantys duomenys:
1) Straipsnyje I viešai paskelbti duomenys, jog „<...> V. V. esą ne kartą užsiminė apie sunkią finansinę padėtį, apie tai, kad neseniai įsigijo namą ir pirko automobilį žmonai, todėl jam būtų patogu gauti pinigų už kredito unijai palankų sprendimą.<...>; „<...> iš <...> kredito unijos 50 tūkst. eurų bus prievartaujama prisidengus pažintimi su atsakingu Lietuvos banko darbuotoju“ <...>; <...> „V. V. neslėpė neigiamo požiūrio į mus, užsiminė, kad ilgiausiai užsilaikysime iki birželio.“ <...>; <...> juk tęsiant modelį būtų buvę galima atsekti, pas ką iš tiesų atsidurs tie 50 000 tūkst. Eurų, kuriuos V. A. siūlė perduoti būtent V. V.?“ <...>;
2) Straipsnyje II iliustruota ieškovo foto nuotrauka bei jame viešai paskelbtas tariamas pokalbis tarp ieškovo ir A. L.. Taip pat viešai paskleisti duomenys, jog <...> „STT tuomet pritaikė nusikalstamos veiklos imitavimo modelį, pagal kurį kredito unijos apsaugos vadovas vedė derybas su V. A., spaudusiu greičiau sumokėti pinigus, kurie esą bus perduoti V. V.“ <...>; <...> „Čia pateikti galimai V. V. ir jo pažįstamo A. L. pokalbiai vieno prekybos centro picerijoje Vilniuje praėjusių metų gruodžio pabaigoje ir šių metų sausį.“ <...>;
3) Straipsnyje III taip pat iliustruota ieškovo foto nuotrauka bei jame viešai paskelbtas tariamas pokalbis tarp ieškovo ir A. L., taip pat duomenys, jog <...> „Lietuvos ryto“ TV laida „Patriotai“ gavo įrašą, kuriame V. V. su savo bičiuliu tenisininku A. L. galimai kalba apie tai, kad kredito unija turi duoti jiems kyšį.“;
4) Laidose I ir II paskelbti duomenys, jog <...> „O istorija tokia. 50 tūkst. eurų kyšis galimai priežiūros tarnybos vadovui V. V. turėjo būti padėtas į tokio vilniečio V. A. sąskaitą, maždaug tuo metu, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba nusprendė staiga nutraukti nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir nelaukti, kol tas A. faktiškai nupėdins iki Lietuvos banko. Galime netgi patikslinti, STT taip skubėjo patraukti tą A. iš takelio, vedančio į Lietuvos baką, kad net nepasirūpino paimti tos pono A. banko kortelės, ji taip ir liko pas tuos, iš kurių neva Lietuvos banko departamento vadovo naudai buvo reikalaujama 50 tūkst. eurų kyšio, kad tas V., kuris tiesiog užsisėdo ant šito K. R., nuo jo po galais nuliptų.“ <...> bei jame viešai paskelbtas tariamas pokalbis tarp ieškovo ir A. L.
16. Šiuos paskleistus duomenis pirmosios instancijos teismas pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Atsakovės šioje dalyje sprendimo neginčija.
Dėl apelianto (ieškovo) V. V. apeliacinio skundo argumentų.
17. Apeliantas teigia, kad teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį nepakankamai įvertino subjektą, apie kurį buvo paskleista informacija ir jo viešumo laipsnį. Anot apelianto, nors jis ir yra viešasis asmuo ex officio (pagal einamas pareigas), tačiau jis nėra aukščiausio lygmens viešasis asmuo, t. y., jis nėra politikas, jo pareigos nėra renkamos, o jo neturtinių teisių gynimo ribos pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją yra neabejotinai platesnės, nei politikų, todėl nėra pagrindo taikyti taisyklę, kad apeliantui turėtų pakakti tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo.
18. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad viešojo asmens sampratą įtvirtina net keletas teisės aktų. Kaip antai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Kasacinio teismo praktikoje viešu asmeniu įvardijamas toks asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAtNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260-695/2015">3K-3-260-695/2015</a>).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas yra Lietuvos banko priežiūros tarnybos vadovas. Lietuvos banko reikšmingumą ir svarbą patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucijos) 125 straipsnis, kuriame įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, Lietuvos banko misija yra kurti naudą visuomenei. Bankas, būdamas Eurosistemos dalis, kartu su Europos Centriniu Banku ir kitų euro zonos šalių centriniais bankais, priima sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos, dalyvauja ją įgyvendinant ir prisideda didinant Lietuvos žmonių pasitikėjimą valstybės centriniu banku ir visa šalies finansų sistema (https://www.lb.lt/lt/apie-mus), todėl natūralu, kad dėl jame dirbančių bei vadovaujančias pareigas užimančių asmenų veiklos, priimamų sprendimų ir jų elgesio aplamai, įstaiga kelia visuomenės susidomėjimą. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos (vienos didžiausių Lietuvos banko struktūrinių padalinių), kurios vadovu yra apeliantas, uždaviniai bei funkcijos yra siekti finansų sistemos stabilumo ir patikimumo, nuolat bendrauti su finansų rinkos dalyviais ir jų klientais, nagrinėti ginčus tarp vartotojo ir finansų rinkos dalyvio bei priimti sprendimus, taikyti teisines inovacijas finansų sektoriuje (https://www.lb.lt/lt/prieziuros-tarnyba), kas vėlgi parodo tiek įstaigos, tiek jos struktūrinio padalinio specifiškumą ir išskirtinumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijoje pabrėžtą Lietuvos banko svarbą valstybės mastu, viešai deklaruojamą itin reikšmingą šios įstaigos misiją bei įstaigos struktūrinio padalinio, kuriam vadovauja apeliantas uždavinius, sprendžia, jog apeliantas nepagrįstai sumenkina savo kaip viešo asmens statusą. Tiek Lietuvos bankas, tiek jo struktūrinis padalinys – Priežiūros tarnyba savo esme yra pagrindinė finansinė įstaiga Lietuvos Respublikoje su specifinėmis tik jai vienai priklausančiomis funkcijomis. Šios įstaigos ir jos struktūrinių padalinių veiklai bei juose dirbantiems asmenims keliami ypatingai dideli skaidrumo, viešumo, patikimumo, priimtinumo ir kiti reikalavimai ir tai, kad apelianto pareigos nėra renkamos, kaip teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jo viešumo laipsnis yra mažesnis, o neturtinių teisių gynimo ribos pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją yra platesnės, nei politikų. Pabrėžtina, kad nei įstatymai, nei formuojama kasacinio teismo praktika, nediferencijuoja viešų asmenų ir jų neišskiria pagal svarbumo laipsnį. Apelianto, kaip valstybės pareigūno pareigybė yra prilyginama valstybės politikui, teisėjui ar kitam fiziniam asmeniui, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto, kaip viešo asmens užimamų pareigų išskirtinumą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl jo turimo aukšto lygio viešo asmens statuso ir siauresnių neturtinių teisių gynimo ribų, o priešingus apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
20. Apeliantas nurodo, kad teismas taip pat neįvertino paskleistos informacijos apimties ir masto. Pasak apelianto, paskleistos apie apeliantą melagingos informacijos apie tariamą kyšininkavimą sklaidos mastas – didžiulis. Žinios skleistos kelis mėnesius per visas Lietuvos ryto žiniasklaidos grupės žiniasklaidos priemones (5 straipsniai laikraštyje (100 000 egzempliorių) su skandalingomis apeliantą kaltinančiomis antraštėmis ir iliustruotos apelianto atvaizdu ir 2 TV laidos (informaciją pateikta geriausiu eterio laiku, ją pateikė žinoma žurnalistė R. J.), dešimtys teiginių ir paskelbtos suklastotos tariamos pokalbių išklotinės. Apeliantas teigia, kad Lietuvos teismų praktika šios kategorijos bylose yra reikšmingai kitokia nei skundžiamame sprendime.
21. Vertinant šiuos apelianto teiginius ir nurodomą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad už kur kas mažesnio masto, mažesnės svarbos ir mažesnį skaičių pažeidimų, regioninėse žiniasklaidos priemonėse, kurių finansinis pajėgumas ir sklaida visuomenėje daug kartų mažesni nei Lietuvos ryto žiniasklaidos grupės, kurios jau net prieš 8-10 metų, kai buvo visai kitas kainų ir pragyvenimo lygis buvo priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas nei priteisė apeliantui pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime. Visgi, teisėjų kolegija, atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad iš aštuonių (8) apelianto nurodomų bylų (Priedas Nr. 1 prie apeliacinio skundo) dėl garbės ir orumo pažeidimų, didesnės sumos nei apeliantui priteisė pirmosios instancijos teismas (nuo 3765 – 5792 Eur) buvo priteistos tik trijose kasacine tvarka nenagrinėtose bylose laikotarpiu nuo 2007-2010 metų. Vėlesnėse, kasacinio teismo nagrinėtose bylose (2015-2016 metų) priteistas mažesnis neturtinės žalos dydis (po 1000 Eur) nei apeliantui priteisė pirmosios instancijos teismas. Visų bendrai apelianto nurodomų bylų (8) dėl garbės ir orumo pažeidimų priteistas neturtinės žalos vienoje byloje vidurkis - 2892,62 Eur, kas reiškia, jog yra mažesnis nei apeliantui priteisė (3000 Eur suma) pirmosios instancijos teismas. Paminėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad svarbiausiu viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; pabrėžiama, kad viešas asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97/2011">3K-3-97/2011</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino paskleistos informacijos apimtį, mastą ir kitas aplinkybes (Sprendimo 56 punktas), atsižvelgė į teismų praktiką bei išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą, taip pat neatgrasant nuo naudojimosi saviraiškos laisve, nustatė teisingą ir pakankamą 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir taip nuo priteistinų neturtinės žalos dydžių garbės ir orumo bylose, nenukrypo, todėl apelianto argumentai šioje skundo dalyje taip pat atmestini kaip pagrįsti.
22. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neįvertino ir kilusių neigiamų pasekmių apelianto karjerai bei sveikatai. Anot apelianto, informacija sukėlė rezonansą visuomenėje, dėl jos Lietuvos Respublikos Seime privalėjo aiškintis tiek Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tiek Generalinis prokuroras. Apeliantas du kartus apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos (kas kėlė skaudžius neigiamus išgyvenimus apeliantui ir darė neigiamą įtaką jo reputacijai, karjerai), po atsakovių paskelbtos informacijos, t. y. nuo 2016-05-12 iki 2016-06-09 buvo sankcionuotas slaptas apelianto sekimas, t, y. jo telefoninių pokalbių pasiklausymas (kas kėlė papildomus emocinius išgyvenimus ir nerimą apeliantui, kad buvo įsibrauta į jo asmeninį gyvenimą). Dėl atsakovių paskleistos informacijos apeliantas neteko ne tik plačiosios visuomenės, bet ir aukščiausių valstybės pareigūnų (politikų) pasitikėjimo, taip pat privalėjo raštu aiškintis Lietuvos banko valdybos pirmininkui, kas yra pradinė drausminės nuobaudos skyrimo procedūros stadija. Nuo 2016-03-30 iki dabar yra priverstas lankytis kassavaitinėse individualios psichoterapijos sesijose dėl patirto stresinio įvykio, susijusio su viešais kaltinimais kyšio paėmimu.
23. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai ir atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas teigdamas, jog jis nėra aukščiausio lygmens viešasis asmuo, motyvuoja kilusias neigiamas pasekmes jo karjerai ir sveikatai tuo, kad dėl paskleistos informacijos kilusio rezonanso Lietuvos Respublikos Seime privalėjo aiškintis tiek Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tiek Generalinis prokuroras. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie apelianto argumentai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nes tai, kad dėl paskleistos informacijos kilusio rezonanso Seime turėjo aiškintis tiek Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tiek Generalinis prokuroras tik patvirtina apelianto pareigų reikšmingumą ir jo, kaip viešo asmens statuso išskirtinumą, kas yra natūrali, dėl pakleistos informacijos, kilusio ažiotažo pasekmė bei apelianto einamų pareigų atsakomybės bei atskaitomybės rezultatas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Lietuvos banko steigėjas ir yra būtent Lietuvos Respublikos Seimas, kuriam pastarasis reguliariai privalo atsiskaityti. O tai, kad apeliantas du kartus apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos ir po atsakovių paskelbtos informacijos, t. y. nuo 2016-05-12 iki 2016-06-09 buvo sankcionuotas slaptas apelianto sekimas, t, y. jo telefoninių pokalbių pasiklausymas, kas jam, kaip nurodo pats apeliantas, kėlė papildomus emocinius išgyvenimus ir nerimą, kad buvo įsibrauta į jo asmeninį gyvenimą, dar kartą patvirtina apelianto kaip viešo asmens statuso svarbumą ir einamų aukšto lygio pareigų reikšmingumą.
24. Pastebėtina, kad nors apeliantas ir nurodo, kad dėl atsakovių paskleistos informacijos neteko plačiosios visuomenės, bet ir aukščiausių valstybės pareigūnų (politikų) pasitikėjimo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. O teigdamas, jog jo pasiaiškinimas Lietuvos banko valdybos pirmininkui yra pradinė drausminės nuobaudos skyrimo procedūros stadija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neįrodė, kad jo pasiaiškinimas Lietuvos banko valdybos pirmininkui yra būtent pasiaiškinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir reiškia, kad buvo pradėta drausminės nuobaudos skyrimo procedūra. Būtent to, apelianto į bylą pateiktuose raštuose nėra nurodyta. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog dėl paskleistų, tikrovės neatitinkančių žinių, būtų pakenkta ieškovo karjerai ar apelianto atžvilgiu būtų pradėtos drausminių nuobaudų skyrimo procedūros, ar nukentėjo jo reputacija, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl tokių duomenų trūkumo ir laikė tokius apelianto teiginius, kurie galėtų įtakoti priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai pagrįstais.
Dėl apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
25. Apeliantas nesutinka ir su priteistomis bylinėjimosi ir procesinėmis išlaidomis. Nurodo, kad jam priteista mažiau, nei pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog teismas klaidingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidų ir patenkintų reikalavimų proporciją, o apeliantui priteistinas bylinėjimosi išlaidas drastiškai sumažino nepaisant jų realumo ir to, kad jos nesiekia Rekomendacijose nurodyto dydžio, o taip pat neįvertinęs advokato laiko sąnaudų, teismo posėdžių ir apelianto jo atstovų teiktų prašymų (paaiškinimų) skaičiaus, atsakovių procesinio elgesio ir kitų esminių aplinkybių. Apelianto nuomone, jo patenkintų reikalavimų dalis sudaro ne 60 % kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 76 %. Apeliaciniu skundu
26. Su apelianto aukščiau nurodytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTEtNjg2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-111-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-111-686/2017">3K-3-111-686/2017</a>).
27. Minėta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (-am) – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš esmės buvo patenkinti ieškovo reikalavimai dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančią tikrovės bei jo paneigimo bei iš dalies tenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl sprendė, jog pirmos grupės patenkinti reikalavimai visų suformuluotų reikalavimų kontekste sudaro 50 proc., o reikalavimas dėl žalos atlyginimo – 10 proc., viso patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 proc. (50 + 10) (Sprendimo 63 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir pritaria apeliantui, kad visgi ieškinyje buvo reiškiami ne du (dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančią tikrovės bei jo paneigimo), o trys savarankiški reikalavimai kaip asmens teisių gynimo būdai CK 1.137 str. ir CK 1.138 str. prasme: 1) įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tikrovės neatitinkančius bei asmens garbę bei orumą žeminančius duomenis; 2) teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais asmens garbę bei orumą; 3) priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus suskirstęs į dvi grupes - ne piniginio ir piniginio pobūdžio bei nustatęs, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 proc. (50 +10), nepagrįstai apibendrintai susiaurino reikalavimų apimtį, taip neteisingai nustatydamas patenkintų procentine išraiška reikalavimų dalį. Kadangi ieškovas reiškė tris reikalavimus ir kiekvienas iš jų sudaro po 33 procentus, patenkinus du reikalavimus pilna apimtimi, o trečią tik 10 proc., pripažintina ir nustatytina, kad viso apelianto patenkintų reikalavimų dalį sudaro 76 proc. (66 + 10).
29. Apelianto išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sudarė 5715 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 728 Eur žyminis mokestis. Pagal CPK 88 straipsnį, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi vadovautis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, o pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, pagal CPK 98 str. 2 d. turi spręsti, ar visa sumokėta suma turi būti atlyginama, atsižvelgiant į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tiek į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, tiek į apeliacinio skundo argumentus, tiek į CPK normas dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydžių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, bylos nagrinėjimas truko beveik 1 metus ir šešis mėnesius, buvo surengti net 8 teismo posėdžiai, nes jie buvo atidedami būtent dėl atsakovių žurnalistų ir jų kviečiamų asmenų neatvykimo, t. y. dėl atsakovių ir su ja susijusių trečiųjų asmenų netinkamo procesinio elgesio, procesinio sprendimo priėmimas pirmosios instancijos teisme atidėtas tame tarpe ir dėl bylos sudėtingumo faktinių aplinkybių tyrimo požiūriu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos, realios, protingos ir pagrįstos. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, bylinėjimosi išlaidos didintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir iš atsakovių priteistina po 2448,53 Eur (4897,06 Eur (6443,50 x 76 proc.) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat perskaičiuotina ir iš ieškovo priteistina suma susijusi su procesiniu dokumentu įteikimu, priteisiant iš jo 8,81 Eur (24 proc.), o atsakovėms atitinkamai 27,90 Eur (76 proc.) lygiomis dalimis po 13,95 Eur.
Dėl apelianto patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
30. Apeliantas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Jas sudaro 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos, kurios neviršija maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11.) ir 608 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovių lygiomis priteistina po 497,04 Eur (994 Eur (1308 Eur x 76 %)) apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties.
31. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), tačiau netinkamai taikė procesines teisės normas paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į jų susidarymo aplinkybes, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jį išdėstyti taip:
priteisti iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Lietuvos ryto televizija“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis po 2448,53 (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 53 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ lygiomis dalimis valstybės naudai po 13,95 Eur (trylika eurų 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovių UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lietuvos ryto televizija“ lygiomis dalimis po 497,04 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 04 ct), ieškovo V. V. naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. V. valstybės naudai 8,81 Eur (aštuonis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Rasa Bartašienė
Irena Stasiūnienė