Civilinė byla Nr. e2-366-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01735-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 25 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Kamilei Valaitienei, Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant ieškovei N. L. ir jos atstovui advokatui Žydrūnui Ambrizui,
atsakovui E. K.,
atsakovų E. K. ir R. K. atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atsakovams E. K. ir R. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo už bendro naudojimo objekto išlaikymą ir priežiūrą.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
1. Ieškovė N. L. parengiamojo posėdžio metu galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. K. ir R. K. (toliau ir – atsakovai) 7145,72 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei, E. A., V. A. ir E. K. bei R. K. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 0,1939 ha (toliau ir – sklypas). Ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso ir gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – namas). Ieškovei priklauso ½ pastato dalis, atsakovams taip pat ½ dalis. Namas šalims priklauso nuo 2000 m., o sklypas – nuo 2001 m. Atsakovas E. K. name nenakvoja, tačiau kone kasdien namu naudojasi, t. y. jame laiko savo automobilius, naudojasi sanitariniais mazgais, virtuvėje gaminasi maistą.
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovė ir atsakovai jiems bendrai priklausantį turtą turi išlaikyti ir juo rūpintis lygiomis dalimis. Iki 2023 m. atsakovas E. K. iš dalies prisidėjo prie turto išlaikymo, tačiau nuo 2023 m. balandžio 6 d. nustojo prisidėti finansiškai. Ieškinyje nurodytam turtui išlaikyti būtina jį šildyti, saugoti bei mokėti mokesčius už paslaugas, kuriomis naudojasi ir atsakovas. Ieškovė turtui išlaikyti nuo 2015 m. patyrė šias sąnaudas: UAB „Elektrum“ 4732,42 Eur; UAB „Enefit“ 5446,42 Eur, UAB „Ignitis“ 7289,19 Eur, UAB „Jungtis“ 1903,61 Eur (dalis mokėjimų buvo atlikta per UAB „Viena sąskaita“). Taigi, bendram turtui išlaikyti ieškovė iš viso išleido 19 421,64 Eur (turėtų būti 19 371,64 Eur), iš kurių ½ turėjo sumokėti atsakovai. Atsakovas E. K. ieškovei yra kompensavęs tik 2540,10 Eur išlaikymo sąnaudų, todėl ieškovei ir atsakovų priteistina 7145,72 Eur skola.
4. Atsakovas E. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nesutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė patvirtino, jog atsakovas prisidėjo prie turto išlaikymo iki 2023 m. balandžio mėnesio, t. y. patvirtino, jog niekuomet anksčiau ginčo dėl namo išlaikymo nebuvo. Ieškovė niekuomet nesikreipė į atsakovus dėl tariamos skolos. Priešingai, būtent atsakovas dėl šio namo pagerinimo, t. y. šildymo sistemai atnaujinti, 2017 m. patyrė daugiau nei 15 000 Eur išlaidų. Ieškovė, žinodama šias aplinkybes, pareikštu ieškiniu elgiasi nesąžiningai. Nors atsakovas negyveno name, tačiau prisidėjo ženkliomis išlaidomis prie namo tvarkymo. Taip pat organizavo namo stogo tvarkymą, nupirko didžiąją dalį buities daiktų. Šie dokumentai liko name, kurių N. L. neatiduoda. Atsakovas name nebegyvena nuo 2018 m., jame gyvena ir juo naudojasi ieškovė bei jos ir atsakovo pilnametis sūnus. Atsakovė R. K. galimai net nėra buvusi šiame name.
5. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti. Pagrindinę atsakovų skolos dalį ieškovė kildina iš elektros energijos sąskaitų apmokėjimo. Tokios išlaidos laikytinos vartojamojo pobūdžio. Šios išlaidos nėra būtinosios namui išlaikyti. Nei jis, nei R. K., negyvendami minėtame name, negalėjo suvartoti elektros energijos, todėl atsakovams negali kilti prievolė atlyginti išlaidų už suvartotą elektros energiją. Kaip matyti iš į bylą pateiktų sąskaitų, jos teikiamos net ir už pavasario – rudens laikotarpius, kuomet namas nėra šildomas. Jei namu nesinaudotų ieškovė, name net ir žiemos metu nereikėtų naudoti elektros energijos. Tiek pilnametis sūnus, tiek N. L. naudojasi name visais elektros įrenginiais ir prietaisais, iš namų vykdo veiklą, todėl jie turi apmokėti suvartotą elektros energiją.
6. Atsakovas taip pat mano, kad iš jo nepagrįstai prašoma priteisti ir išlaidų dalį už saugos tarnybos paslaugas UAB „Jungtis“. Ieškovė vienasmeniškai nusprendė šį pastatą saugoti, todėl reikalauti šių išlaidų dalies priteisti iš atsakovų yra nepagrįsta ir nesąžininga. Šios išlaidos taip pat nėra būtinos namui išsaugoti. Atsakovas net nežino namo apsaugos kodo, todėl jis negali laisvai patekti į namą, kadangi signalizacijos kodus žino tik ieškovė.
7. Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės N. L. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ginčo objekte niekuomet nėra buvusi, neturi namo raktų, namu nesinaudoja. Ieškovė niekuomet nesikreipė į atsakovę dėl tariamos skolos. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra vartojamojo pobūdžio. Šios išlaidos nėra būtinos namui išlaikyti. Atsakovai negyvendami name negalėjo suvartoti ir elektros energijos, todėl mano, kad atsakovams negali kilti ir prievolė atlyginti išlaidų už suvartotą elektros energiją. Elektros energija buvo tiekiama ir pavasario – rudens laikotarpiais, kuomet namas nėra šildomas. Jeigu namu nesinaudotų ieškovė, name net ir žiemos metu nereikėtų naudoti elektros energijos. Visais elektros įrenginiais naudojasi pilnametis sūnus ir N. L., todėl jie turi apmokėti suvartotą elektros energiją.
8. Atsakovė taip pat mano, kad iš jos nepagrįstai prašoma priteisti ir išlaidų dalį už saugos tarnybos paslaugas UAB „Jungtis“. Atsakovė nėra buvusi minėtame name, jame negyvena. Šiuo atveju ieškovė vienasmeniškai nusprendė pastatą saugoti minėtoje saugos tarnyboje, todėl reikalavimas šią išlaidų dalį priteisti iš atsakovų yra nepagrįstas ir nesąžiningas.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės N. L. atstovas advokatas Žydrūnas Ambrizas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, išdėstytais argumentais ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Ieškovė N. L. papildomai nurodė, kad atsakovas periodiškai prisidėdavo prie namo išlaikymo, skolos sumą ji skaičiuoja nuo 2015 m., nors problemų buvo ir anksčiau – nuo 2009 m. Kai ji prašydavo pinigų namo išlaidoms, E. K. atsakydavo, kad pinigų neturi ir ji turėdavo pati sumokėti. Jokių grynų pinigų jis jai neduodavo. Atsakovas E. K. name gyveno maždaug iki 2009 m., po to gyveno tik periodiškai. Namo būklė yra prasta, jis yra „kiauras“ ir pagrindinės elektros išlaidos yra skiriamos šildymui. Name nei ieškovė, nei jos sūnus jokios veiklos nevykdo. Šiuo metu nuo 2025 m. gegužės mėn. name gyvena ji su sūnumi. Nuo 2015 m. iki 2020 m. name gyveno su sūnumi, nes jis buvo nepilnametis. Sūnus 2020 m. išsikraustė ir sugrįžo gyventi su mama 2025 m. gegužės mėn. E. K. nuo 2015 m. iki 2025 m. name gyveno periodiškai, grįždavo kas antrą mėnesį. Ilgiausias periodas, kai E. K. gyveno name, buvo 2018 m.–2019 m. – apie pusmetį. Paskutinį kartą E. K. name buvo 2025 m. liepos 24 d. Atsakovas minėtoje namų valdoje laiko savo automobilius. Automobiliai nėra elektriniai. Anksčiau jis automobilio Mercedes Benz akumuliatorių kraudavo elektra, ji byloje yra pateikusi nuotraukas. Akumuliatoriaus krautuvą pasistatė pats atsakovas. Tarp jos ir atsakovo susitarimo dėl turto išlaikymo nebuvo, jis jai pervesdavo pinigų tiek, kiek norėdavo. Namuose yra įprastiniai buities prietaisai, namas yra šildomas elektra, oras–vanduo metodu. Dėl šios priežasties elektros sąskaitos žiemą būna didesnės. Gyvenamosiose patalpose nebūna aukštesnė nei 19 laipsnių temperatūra. 2016–2017 m. buvo pastatytas katilas, kuris kainavo 7 300 Eur su pastatymu. Katilas yra ne 11 kW, o 9 kW galingumo. Saugos tarnyba buvo pasamdyta 2001 m., kai atsakovas dar gyveno name ir jis su tuo sutiko. Atsakovas nesikreipė ir neprašė, kad būtų nutraukta apsaugos sutartis. Name esančiais elektros prietaisais – skalbimo mašina, džiovykle, šaldytuvu atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2025 m. naudojosi, dažnai skalbėsi drabužius, šaldytuve laikė savo maistą. Atsakovės R. K. daiktų name nėra.
10. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas Donatas Dužinas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagristą. Teismo posėdžio metu atsakovas E. K. papildomai paaiškino, kad stengėsi ieškovei sukurti gyvenimą, nupirko visus buitinius prietaisus, kad ji galėtų jais naudotis. Iki 2023 m. liepos mėn., kol neįvyko konfliktas, viskas buvo apmokama, po to jis nutraukė finansavimą. Name esantys buitiniai prietaisai – šaldytuvas, viryklė, skalbimo mašina, džiovyklė yra nupirkti iš jo pinigų, atsakovė jais tik naudojasi. Šiuo metu jis gyvena kur papuola – sodyboje, pas mamą, Kaune. Ginčo turte nuo 2023 m. lankytis neįmanoma, iš karto kviečiama policija. Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2025 m. adresu: (duomenys neskelbtini), negyveno, gal yra miegojęs keletą naktų. 2019 m. name negyveno. Paskutinį kartą nakvojęs name yra 2018 m. – 2019 m. Su automobiliais, kurie stovi teritorijoje, važinėjo ir pati ieškovė, ir jų sūnus. Lengvasis automobilis šiuo metu stovi garaže adresu: (duomenys neskelbtini). Maistą name gaminęs ir skalbęs rūbus paskutinį kartą yra gal 2016 m. Ten stovi jo daiktai – žoliapjovė, katilas, buitiniai prietaisai. Jo asmeniniai daiktai išmesti. Jis negali patekti į namą, nes būna įkišti raktai spynoje. Jis ieškovei yra tiek pervedęs pinigų, tiek davęs grynaisiais. Namui, kad jis liktų tokios būklės, kokios yra, elektros nereikia. Saugos tarnybos paslaugos yra nereikalingos, jo ten laikomi automobiliai yra apdrausti. Bankrutavus anksčiau objekto saugojimą vykdančiai bendrovei, ieškovė asmeniškai persirašė sutartį su UAB „Jungtis“, jis buvo prieš, jam tai nereikalinga paslauga. Mano, kad skolą priteisti iš atsakovų norima dėl savanaudiškų paskatų, kadangi iki 2023 m. viskas buvo kompensuojama, o po 2023 m. buvo nutrauktas finansavimas. R. K. nėra buvusi name. Ieškovės pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas prietaisas, kuriuo buvo kraunamas automobilio – kabrioleto akumuliatorius, buvo naudojamas gal vieną dieną, pavasarį, prieš užkuriant automobilį, nes automobilis žiemą stovi garaže. Ten laikomos transporto priemonės nėra varomos elektra. Žiemos laikotarpiu nebūtina naudoti elektros energiją namo šildymui, kadangi šildymo sistema užpildyta antifrizu. Iki ieškinio pateikimo ieškovė nebuvo teikusi jam pretenzijų dėl laikotarpiu nuo 2015 m. susidariusių skolų, kadangi jis iki 2023 m. vykdė mokėjimus. Maistą į šaldytuvą sukraudavo, nes jį nupirkdavo ir atveždavo savo sūnui. Dėl bendro turto išlaikymo nuo 2023 m. nutrūko santykiai
11. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. (ieškovės ir atsakovo sūnus) atsisakė duoti parodymus ar atsakyti į teismo užduotus klausimus, kadangi tai reikštų parodymų prieš savo šeimos narius davimą.
konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
12. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovės patirtų išlaidų bendrajai dalinei nuosavybei su atsakovais, t. y. gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti ir išsaugoti (t. y. namo šildymo ir apsaugos išlaidų), susijusių su bendrąją daline nuosavybe, atlyginimo. Taigi šalių ginčas yra dėl atsakovų atsisakymo mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektui suteiktas paslaugas, kurių atsakovai nesutinka atlyginti, nes jie name adresu: (duomenys neskelbtini), nebūna ir tik ieškovė bei jos pilnametis sūnus pilnai naudojasi visu turtu, todėl jie ir turi mokėti reikalaujamus mokesčius.
13. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosio dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso N. L. ir E. K. Minėtą turtą atsakovas E. K. įgijo santuokos metu, todėl preziumuojama, kad turtas atsakovams E. K. ir R. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
14. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė atsiskaitymus su elektros tiekėjais ir saugos tarnyba UAB „Jungtis“ pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad N. L. nuo 2015 m. patyrė šias sąnaudas: UAB „Elektrum“ 4732,42 Eur; UAB „Enefit“ 5446,42 Eur, UAB „Ignitis“ 7289,19 Eur, UAB „Jungtis“ 1903,61 Eur (dalis mokėjimų buvo atlikta per UAB „Viena sąskaita“). Pasak ieškovės, minėtos išlaidos buvo patirtos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui išlaikyti ir išsaugoti, t. y. šildyti bei fiziškai saugoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), be to, minėtos išlaidos susidarė atsakovui E. K. epizodiškai lankantis namuose adresu: (duomenys neskelbtini), ir naudojant elektros energiją savo poreikiams: skalbimui, maisto gaminimui, kitų buitinių prietaisų, kuriems reikalinga elektros energija, naudojimui. Be to, pasak ieškovės, atsakovas E. K. garaže nuolat laiko savo automobilius, juos plauna, krauna automobilių akumuliatorius, kam taipogi reikalinga elektros energija.
15. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2006">3K-3-576/2006</a>).
16. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad ji dešimt metų, t. y. nuo 2015 m., viena savo lėšomis šildė jai ir kitiems bendrasavininkiams priklausantį gyvenamąją namą, rūpinosi jo išlaikymu ir patyrė viso 19 371,64 Eur gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų, todėl namo bendrasavininkiai, t. y. atsakovai E. K. ir R. K., proporcingai savo daliai privalo atlyginti jos patirtus nuostolius, atsiradusius jai vienai šildant, rūpinantis namo saugumu ir taip išlaikant, išsaugant bendrą namą. Kaip nurodė ieškovė, to neneigė ir atsakovas E. K., atsakovas E. K. ieškovei yra kompensavęs 2 540,1 Eur bendro turto išlaikymo sąnaudų. Pažymėtina, kad ieškovė ilgą laiką mokėdama mokesčius nesikreipė į atsakovus dėl bendro naudojimo objekto išlaikymo išlaidų. Tačiau atsakovai E. K. ir R. K. nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl gyvenamojo namo šildymo ir saugojimo išlaidų proporcingai jų daliai priteisimo, t. y. atsakovas nurodė, kad yra kompensavęs 2 540,1 Eur bendro turto išlaikymo sąnaudų, bendru turtu nesinaudoja, todėl ieškovės patirtos išlaidos už šildymą ir objekto apsaugą yra vartojimo išlaidos. Likusios išlaidos, kurias prašo priteisti ieškovė, pasak atsakovų ir jų atstovo, yra nepagrįstos ir nebūtinos, kadangi namo net ir žiemą nereikia šildyti, tuo tarpu namo apsauga taip pat nėra būtina, kadangi name esantis turtas yra draustas.
17. Šiuo atveju atsakovai savo atsisakymą mokėti bendro turto išlaikymo išlaidas grindžia aplinkybėmis, jog jie ginčo name negyvena, o ginčo turtu iš esmės naudojasi pati ieškovė ir jos sūnus, tačiau su šiais atsakovų pateiktais argumentais pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip minėta šio sprendimo 15 punkte, kiekvienas bendraturti turi prievolę tvarkyti ir išlaikyti jam priklausančio bendro turto dalį, o tokių veiksmų neatliekant, minėtos teisės normos suteikia kitam bendraturčiui teisę, šiuo atveju – ieškovei, tokias išlaikymo išlaidas sumokėti įgyjant teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė moka mokesčius už bendram turtui tiekiamą elektros energiją, taip pat už turto fizinę apsaugą. Atsakovas E. K. taip pat bendro turto išlaikymui pervedė 2 540,10 Eur, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar ši suma yra pakankama namo išlaikymui proporcingai atsakovui turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
18. Nors atsakovai teigia, kad ieškovė gyvenamąjį namą šildo ir jį išlaiko tenkindama tik savo asmeninius interesus, kadangi jame gyvena, tačiau su šiais atsakovų argumentais sutikti taip pat negalima, kadangi individualaus gyvenamojo namo šildymas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sietinas ne tik su asmens individualiais poreikiais, tačiau ir su gyvenamojo namo būklės išlaikymu, apsauga nuo išorinio atmosferos poveikio šaltuoju metų sezonu.
19. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu. Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškintinas kaip reiškiantis tai, kad šildymas yra reikalingas ir būtinas namui, šalims priklausančiam bendrosios dalinės nuosavybės teise, išlaikyti ir išsaugoti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 12 29 įsakymu Nr. V-1081 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose būtina palaikyti 18-22 C temperatūrą. Vadinasi, priešingai nei teigia atsakovai, namo šildymas šaltuoju metų laiku yra būtinas jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti nuo neigiamos atmosferos įtakos. Be to, kaip jau minėta, atsakovas padengė dalį namo išlaikymo išlaidų, kas iš esmės taip pat patvirtina, jog pats atsakovas pripažino, kad namo išlaikymui reikalingos tam tikros lėšos.
20. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė kartu su šeimos nariu (sūnumi) aktualiu laikotarpiu nuolatos gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas E. K. teismui teiktuose paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad jis minėtame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, lankosi tik epizodiškai. Duomenų, kad atsakovė R. K. lankosi name, byloje nėra. Taigi ieškovė, palyginus su atsakovais, kurie ginčo name nuolatos negyvena, ženkliai didesne dalimi kasdieniams poreikiams tenkinti suvartoja elektros energiją. Kita vertus, atsakovas neneigia, kad jis turi galimybę name naudotis elektros energija, laikyti valdomus automobilius, taip pat ir teismo posėdžių metu patvirtino, jog šiais ištekliais, nors ir retai, tačiau faktiškai naudojosi, jo suvartojamų išteklių kiekis buvo daug mažesnis, nei ieškovės ir jų sūnaus sunaudojamas elektros energijos kiekis. Nagrinėjamu atveju nesant tikslių apskaitos duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokį kiekį išteklių suvartoja asmeniškai atsakovas, negalima nustatyti ir tikslios atsakovams tenkančios mokėtinos dalies už suvartotą elektros energiją. Atsižvelgiant į šiame sprendime nurodytus argumentus, šalių paaiškinimus, paprastai Lietuvoje trunkantį šildymo sezoną (spalio – balandžio mėnesiais), teismas vertina, kad nurodytų išlaidų elektros energijai nėra pagrindo susieti su turimo nekilnojamojo turto dalimi (atsakovams priklauso ½ dalis gyvenamojo namo), o teisingiau yra laikyti, kad atsakovams tenka pareiga atlyginti 30 procentų ieškovės patirtų išlaidų už elektros energiją, t. y. 5240,41 Eur (17 468,03 x 30 proc.). Teismo manymu, tokia suma yra pakankama padengti namo šildymo išlaidas šaltuoju laikotarpiu proporcingai atsakovų turimai nuosavybės daliai, be to, dalį elektros išteklių atsakovas galėjo suvartoti lankydamasis name.
21. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas už gyvenamojo namo saugojimo išlaidas yra pagrįstas. Teismo posėdžio metu apklaustos šalys patvirtino, kad gyvenamasis namas yra pilnai apstatytas, jame tiek ieškovė, tiek atsakovas E. K. laiko vertingus daiktus, garaže saugo automobilius. Nuo bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo namas buvo saugomas saugos tarnyboje, tam neprieštaravo ir E. K., kuris minėtame name gyveno iki 2009 m. Nors teismo posėdžio metu E. K. teigė nesutinkantis, jog namas būtų saugomas ieškovės pasirinktoje bendrovėje, tačiau jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų siūlęs sutartį sudaryti su kita saugos tarnyba ar ją nutraukti, byloje nėra. Kadangi namo apsaugos paslaugos buvo teikiamos dėl tinkamo namo, šalims priklausančio bendrąja daline nuosavybe, išlaikymo ir jo išsaugojimo, todėl dėl šio namo saugojimo patirtos išlaidos pripažintinos būtinomis ir priteisiamos iš atsakovų proporcingai jų turimai turto daliai.
22. Nors atsakovas E. K. teisme teigė, kad ieškovei duodavo pinigų ir grynaisiais, ne tik juos pervesdamas, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu tai, kad, pasak atsakovo E. K., jis name savo lėšomis įrengė šildymo katilą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi savarankiškas reikalavimas dėl tokių išlaidų priteisimo iš ieškovės nebuvo pareikštas.
23. Atsižvelgiant į paminėtą, iš viso atsakovai E. K. ir R. K. turi ieškovei atlyginti 3652,12 Eur (5240,41 Eur + (1903,61 Eur / 2) – 2540,1 Eur) ieškovės patirtų ginčo gyvenamojo namo šildymo ir apsaugos išlaidų (CPK 178 straipsnis, CK 4.76 straipsnis).
Dėl palūkanų
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
26. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro jos sumokėtas 161 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 1 750 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), viso – 1 911 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustatyto dydžio. Kadangi ieškinys tenkinamas 51,11 proc., tai ieškovei iš atsakovų priteisiama 976,71 Eur (1911 x 51,11 proc) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Atsakovas E. K. patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė R. K. – 400 Eur, pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas atsakovų bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismui patenkinus ieškinį iš dalies (51,11 proc.), atsakovui E. K. iš ieškovės priteistina 880,02 Eur (1800 x 48,89 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovei R. K. – 195,56 Eur (400 x 48,89 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
28. Šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkintini iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu, teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovams priteisia 98,87 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (880,02 Eur + 195,56 Eur - 976,71 Eur), t. y. kiekvienam atsakovui lygiomis dalimis po 49,44 Eur.
29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai solidariai iš atsakovų E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3652,12 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 12 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovams E. K. ir R. K. iš ieškovės N. L. kiekvienam atsakovui po 49,44 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
