Baudžiamosios bylos Nr. 1-719-1240/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38728-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;
(S)
1.1.8.12; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.2.1;
2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.1; 2.3.6.4.2;
2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos vardu
2025 m. liepos 10 d.
Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,
sekretoriaujant Laimai Gučaitei,
dalyvaujant prokurorei R. M.,
kaltinamajai Ž. V.,
nukentėjusiajai L. N., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,
civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti Pasvalio ligoninėje virtuvės pagalbine darbuotoja, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,
n u s t a t ė :
1. Ž. V. 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, artėdama prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, vairuodama automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 136.4 punktų reikalavimus, o būtent: privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdama lenkimą, privalėdama įsitikinti, kad baigdama lenkti, ji galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei, to nepadarė, (duomenys neskelbtini) gatvėje lenkė ta pačia kryptimi, tiesiai pagrindine gatve važiuojančią elektrinę mikrojudumo priemonę, vairuojamą L. N., baigdama lenkimą, privažiavo sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir į ją suko, taip užtverdama kelią bei sukliudydama lenkiamai elektrinei mikrojudumo priemonei, ir su ja susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojos L. N. sveikata, – jai nustatyta nenurodyto pobūdžio – (tikėtina plėštinė) kairiosios čiurnos srities žaizda su čiurnos raiščių ir nervų pažeidimu, kuri gydymo eigoje komplikavosi kairiosios blauzdos poodinių audinių uždegimu ir pūliniu.
Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji Ž. V. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad turi 10 metų vairavimo stažą. Įvykis įvyko 2024 m. rugpjūčio 30 d. 12 val. Tą dieną varė automobilį į autoservisą. Vyras važiavo jai iš paskos. Sukdama į gatvę, į sankryžą užkliudė „čioperį“. Darė lenkimo manevrą. Matė kitą važiuojančią transporto priemonę. Galvojo, kad spės aplenkti. Pajutusi smūgį, iš karto sustojo. Jis atsitrenkė į jos automobilio dešinį šoną. Pajutusi smūgį, iš karto sustojo. Išlipo iš automobilio. Vyras privažiavo. Pakėlė moterį ir „čioperį“. Nukentėjusiajai iš kojos bėgo kraujas, ji buvo prakirsta. Susidūrė netyčia. Tikrai nenorėjo, kad taip įvyktų, netyčia susidūrė. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Nukentėjusiosios atsiprašė, ją parvežė į namus. Pagelbėjo, nupirko lazdas, kad jai būtų lengviau vaikščioti. Prisipažįsta kalta dėl sukelto autoįvykio. Visą laiką domėjosi nukentėjusiosios būkle. Supranta, kad pasielgė blogai, taip atsitiko netyčia. Atsiprašo nukentėjusiosios. Ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies. Dirba pagalbine darbuotoja virtuvėje, augina du vaikus, laukiasi trečiojo. Sutinka, kad reikia apmokėti gydymo išlaidas. Mano, kad nukentėjusiajai draudimo išmokėta suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti.
3. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovė A. P. parodė, kad nukentėjusiajai išmokėta 5544 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apskaičiuojant žalą remtasi rekomendacijomis eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymui, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro. Rekomendacijų 4.8 punkte yra nustatyta, kad neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir gydymosi laikotarpiui nuo 3 iki 6 mėnesių yra iki 6 minimalių mėnesinių atlyginimų. Įvykio dieną vienas mėnesinis minimalus atlyginimas buvo 924 Eur, tai sudaro 4620 Eur. Kadangi buvo atlikta papildoma operacija, gydymas užtruko, todėl primokėta. Mano, kad tai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti. Formuojama teismų praktika ir atlyginama nuo 500 Eur iki 5000 Eur. Manytina, kad reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Panašiose bylose atlyginta 3500 Eur, 3000 Eur, o ne 10000 Eur dydžio reikalavimas. Pavyzdžiui baudžiamojoje byloje 1A-425-988/2021 buvo sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo kraujosrūvos, nubrozdinimai, nukentėjusysis buvo komos būsenos, ilga reabilitacija ir jam priteista 9000 Eur. Kitoje byloje buvo sunkus sveikatos sutrikdymas, lūžę 8 šonkauliai, blužnies plyšimas, nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę, žmogus prarado 30 procentų bendro darbingumo ir buvo priteista 10000 Eur. Reikia pažymėti, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas. Reikia atsižvelgti, kad po paskutinės operacijos buvo žymus pagerėjimas, sveikata pagerėjo, gyja gerai, judesiai neribojami, prognozė šiuo atveju palanki, liekamųjų reiškinių nėra. Manome, kad neturtinės žalos dydis atlygintas pakankamai. Gautas raštas dėl teisinių išlaidų. Remiantis BK 103, 106 straipsniais mano, kad iš kaltinamosios turi būti priteisiamos minėtos išlaidos. Prašo atmesti civilinio ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos kaip nepagrįstą ir pripažinti draudimo bendrovės atliktą neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą pakankamu nukentėjusiosios atžvilgiu.
4. Kaltinamajai Ž. V. pripažinus kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei, advokatei bei kaltinamajai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
5. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.
6. 2024 m. spalio 3 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2024 m, rugpjūčio 30 d., apie 12.49 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), važiuodama automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu ir sukdama į dešinę, kliudė tiesiai pagrindine gatve, priekyje, važiavusią elektrinę mikrojudumo priemonę, kurią vairavo L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoja L. N., kuri buvo pristatyta į VšĮ Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių. Įvykio aplinkybėms išsiaiškinti 2024 m. rugsėjo 16 d. buvo paskirta užduotis atlikti L. N. medicininį tyrimą, siekiant nustatyti jos sužalojimo sunkumo mastą. 2024 m. spalio 2 d. buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. N. nustatyta kairiosios čiurnos srities žaizda su čiurnos raiščių pažeidimu. L. N. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi Ž. V. veikoje yra požymių nusikalstamos veikos numatytos LR baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 11-14).
7. Nukentėjusiosios L. N. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad apklausos metu nukentėjusioji parodė, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 13.00 val., ji važiavo elektriniu motoroleriu (duomenys neskelbtini) miesto pagrindine gatve nuo žiedo link miesto centro. Gatvės pavadinimo nežino. Važiavo važiuojamąja gatvės dalimi, ne šaligatviu. Šiai transporto priemonei vairuoti nereikia turėti vairavimo teisių. Ji kelių eismo taisykles žino, jų laikosi, važiavo kiek galima arčiau dešiniojo krašto. Greitis tikrai nedidelis, panašiai kaip važiuojant dviračiu. Jos motoroleriui degė priekyje ir gale žibintai, buvo šviesus metas, todėl ryškiaspalvės liemenės nedėvėjo, bet vilkėjo šviesią striukę. Važiavo tiesiai, niekur sukti neketino. Privažiavus sankryžą su kita gatve, kurios pavadinimo nežino, ją aplenkė baltos spalvos automobilis ir užsuko jai iš priekio, ir užkabino jos motorolerį ir pradėjo jį nešti į šoną. Ją praktiškai įtempė į kitą jai iš dešinės pusės esančią gatvę, į kurią ir suko tas baltos spalvos automobilis. Ji sukti į tą gatvę nesiruošė, važiavo tiesiai. Sukdamas baltos spalvos automobilis, jai praktiškai užtvėrė kelią ir ji neturėjo kur dėtis, be to, kaip sakė, šis ją užkabino ir nutempė į šoną. Ji nespėjo net sustabdyti savo transporto priemonės, susidūrimo metu nuo smūgio virto ant gatvės. Kiek pamena, griuvo su visu motoroleriu ant dešinės pusės, ant gatvės bordiūro. Griūdama prisitrenkė visa, visu kūnu griuvo, jai buvo sužalotas dešinės kojos kelis ir kairės kojos čiurna, kraujavo kairė koja. Griūdamas motoroleris ją taip pat užgavo, sumušė kūną, atsirado kraujosruvos. Pamena, kad pirmas prie jos priėjo vyriškis, padėjo jai atsisėsti. Jis jai pasiūlė kartu nuvykti į Joniškėlio polikliniką pasirodyti medikams. Ji sutiko, jis ją įsisodino į savo automobilį ir nuvežė į Joniškėlio polikliniką, kur jai buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, liepė skubiai vykti į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, nes reiks siūti žaizdą. Tas pats vyriškis ją savo automobiliu nuvežė į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo teikiama medicininė pagalba. Eismo įvykio vietoje iš to balto automobilio buvo išlipusi ir prie jos priėjusi moteris. Suprato, kad ši vairavo ir ją partrenkė savo automobiliu, kas tas vyras, kuris ją vežė į ligoninę, nežino, kaip vėliau suprato, jis galimai tos moters vyras. Ji iki šiol jaučia eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes, jai buvo pažeisti kojos nervai, nejautra visos kairės kojos pėdos. Jai diagnozavo odos jutiminio nervo sužalojimą čiurnos ir pėdos lygyje. Pas šeimos gydytoją lankosi, buvo ir spalio mėnesį, jai buvo tęsiamas gydymas. Be to, spalio 21 jai gavosi komplikacija dėl kojos traumos ir ją paguldė į Pasvalio ligoninę. Todėl nori kad prie bylos medžiagos būtų surinkti ir pridėti visi iki šios dienos esantys jos medicininiai duomenys, kad būtų viskas užfiksuota ir jai nustatyti visi eismo įvykio metu padaryti sužalojimai bei pasekmės. Iki šiol turi nedarbingumą. Nuo gruodžio mėnesio prasidės reabilitacija (1 t., b.1. 94-96).
8. Nukentėjusiosios L. N. papildomos apklausos protokolu, kuriame parodė, kad nori patikslinti savo pirminius parodymus ir pasakyti, kad eismo įvykio metu buvo nublokšta už važiuojamosios kelio dalies ant pievos ir kad sužalojimai padaryti kairėje kojoje, čiurnos srityje, atsitrenkiant į bordiūrą. Jai buvo padaryta čiurnoje plėštinė žaizda 12 cm ilgio, susiūti 4 sluoksniai, dėl to jai atsirado kairės pėdos nejautra, iki šiol nepagerėjo. 2024 m. lapkričio 12 d. vyko į Vilnių, į Gerovės kliniką, esančią Nemenčinės plente, pas vidaus ligų gydytoją, vyko dėl kairės kojos sužalotų nervų. Jai buvo paskirtas gydymas. 2024 m. lapkričio 15 d. Panevėžio „Affidea“ klinikoje jai buvo atliktas dešinės kojos kelio magnetinis rezonansas ir buvo diagnozuotas dešinio kelio menisko trūkimas. Čia taip pat to eismo įvykio pasekmės. 2024 m. lapkričio 5 d. Pasvalio ligoninės patalpose jai buvo atlikta kairės kojos čiurnos echoskopija. Čia vyko su ortopedo-traumatologo D. P. siuntimu. 2024 m. gruodžio 6 d. lankėsi Pasvalio poliklinikoje pas neurologę R. M. dėl pėdos nejautros. Iki šiol vartoja vaistus. Iki šiol jaučia skausmus, vaikšto su ramentų pagalba, visai nejaučia visos kairės pėdos. Ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Žalos dydį tikslins ateityje (1 t., b. l. 103-106, 107-112).
9. Liudytojo G. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, jog apklausos metu liudytojas parodė, kad Ž. V. yra jo sutuoktinė. Jam teisės ir pareigos išaiškintos, jis sutinka duoti parodymus. 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie pietus, Živilė automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) k., išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Liudytojas kitu automobiliu važiavo iš paskos, vieną automobilį reikėjo palikti pas meistrus, būtų į namus iš (duomenys neskelbtini) grįžę vienu automobiliu. Jis visą kelią važiavo Ž.V. iš paskos, niekada jos iš akiračio nebuvo pametęs, ji važiavo leistinu greičiu, ji niekada greitai nevažinėja, yra labai atsargi. Joniškėlyje, važiuojant pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve, dar neprivažiavus sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, matė, kad žmona parodė posūkio signalą ir pradėjo lenkti jai priekyje važiavusį elektrinį motorolerį. Jis žinojo, kad Ž.V. turės netrukus įsukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Matė, kaip ji aplenkė motorolerį, parodė dešinįjį posūkio signalą ir įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu, kai ji pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo kliudytas motoroleris, jis taip pat dėl susidūrimo su automobiliu pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir virto ant šono. Po susidūrimo abi transporto priemonės sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis taip pat sustojo, užstatė savo automobilį abiems sustojusioms transporto priemonėms iš galo, kad taip būtų saugiau ir kažkas kitas neįlėktų. Nuskubėjo pažiūrėti, kas nutiko motorolerio vairuotojai. Matė, kad tai buvo moteris, ant jos buvo užvirtęs tas motoroleris, jis šį nuo moters atkėlė ir pastatė. Priėjo ir žmona Ž.V., matė, kad ji išsigandusi. Moterį pasodino ant gatvės bortelio, toje pusėje jokio šaligatvio nėra. Matė, kad moteriai sužalota koja, nes kraujavo iš kojos. Norėjosi kuo greičiau moteriai suteikti pagalbą, klausė, ar kviesti greitąją, ar ją jam nuvežti iki Joniškėlio ambulatorijos, kuri buvo netoli, o greitoji kol būtų atvažiavusi iki Joniškėlio, būtų užgaišę ilgiau. Moteris sutiko, kad ją nuvežtų iki ambulatorijos. Ž.V. liko eismo įvykio vietoje, ji skambino 112 ir pranešė apie įvykį, o jis nukentėjusiąją nuvežė į ambulatoriją, jai ten suteikė pirminę pagalbą ir liepė vežti į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, nes reikalinga detalesnė apžiūra ir pagalbos suteikimas. Jis tą moterį nuvežė į ligoninę. Jis, kaip vairuotojas, supranta, kad dėl eismo įvykio kilimo šiuo atveju kalta Ž.V. Ji, aplenkusi motorolerį, užsuko jam iš priekio, taip užtvėrė kelią, dėl to įvyko susidūrimas. Matyt ji neįvertino atstumų. Kadangi jis važiavo iš paskos, jam sunku pasakyti, kiek metrų buvo iki sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve, kai žmona pradėjo lenkimo manevrą, jis asmeniškai tokioje situacijos gal ir nebūtų bandęs lenkti, būtų palaukęs, kol ji pravažiuos, ir tik tada pasukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jie su žmona tai nukentėjusiajai moteriai suteikė pagalbą, po įvykio aplankė, nupirko vaikščiojimo lazdas ir jas padovanojo, sumokėjo už vaistus, siūlė ir materialinę pagalbą (1t., b. l. 166-169).
10. 2024 m. spalio 25 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Kelio danga – asfaltbetonis, sausa. Apžiūros metu šviesus paros metas, natūralus apšvietimas. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies plotis 6,50 m. (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje matoma pieva ir medžiai, o kairėje pusėje – šaligatvis, kurio plotis 2,20 m ir segmentinė tvora. (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies plotis 7,10 m. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 17-20, 21-26, 27).
11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2024 m rugsėjo 27 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. N. nustatyta: nenurodyto pobūdžio – (tikėtina plėštinė) kairiosios čiurnos srities žaizda su čiurnos raiščių pažeidimu. Sužalojimas padarytas trauminio poveikio į kairės čiurnos sritį veikiant trinties-tempimo jėgoms pasekoje, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2024-08-30, 13:26 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. L. N. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl čiurnos raiščių pažeidimo tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 68).
12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2025 m. kovo 27 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. N. nustatyta: nenurodyto pobūdžio – (tikėtina plėštinė) kairiosios čiurnos srities žaizda su čiurnos raiščių ir nervų pažeidimu, kuri gydymo eigoje komplikavosi kairiosios blauzdos poodinių audinių uždegimu ir pūliniu. Po gydymo tiriamajai išlieka nežymus kairiosios pėdos jutimo sutrikimas. Tiriamosios dešiniojo kelio sąnario būklė vertinama kaip lėtinių degeneracinių ligų paūmėjimas ir su nagrinėjamu įvykiu nesietina. Sužalojimas padarytas trauminio poveikio į kairės čiurnos sritį veikiant trinties-tempimo jėgoms pasėkoje, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2024-08-30, 13:26 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. L. N. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl čiurnos raiščių pažeidimo tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 85-86).
13. 2024 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 30 d., 12.53 val. Bendrajame pagalbos centre gauto Ž. V. pranešimo garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip moteris informuoja, kad susidūrė su motociklu, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje, sukant į darželį. Informuoja, kad motorolerio vairuotojai sužalota koja, kraujuoja, jos vyras ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Nurodo savo automobilio markę, valstybinius numerius, pasisako savo vardą ir pavardę (1 t., b. l. 47-50).
14. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame „BTA“ ADB filiale Lietuvoje, nurodyta, kad transporto priemonės-automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2024 m. gruodžio 18 d (1 t., b. l. 52).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
15. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-1-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-1-693/2018">2K-7-1-693/2018</a>).
16. Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalos kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis).
17. Pažymėtina, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta ne tik tai, kokius KET reikalavimus pažeidė asmuo, bet ir tai, ar konkretūs padaryti KET reikalavimų pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais. Tai reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų teisiniam vertinimui esminės reikšmės turi tik tie padaryti KET pažeidimai, kurie yra eismo įvykio priežastimi, t. y. kurių nepadarius, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
18. Kaltinamajai inkriminuoti KET 9 ir 136.4 punktų pažeidimai. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. KET XVI skyriaus, reglamentuojančio lenkimą ir eismą juostose, 136 punkte nustatyta, jog vairuotojams rekomenduoja vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės (KET 136.4 punktas).
19. Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d., apie 12.45 val. dėl Ž. V. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis dėl kurio kilo BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyti padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdama prie sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus tuo, kad lenkė ta pačia kryptimi, tiesiai pagrindine gatve važiuojančią L. N. vairuojamą elektrinę mikrojudumo priemonę, baigdama lenkimą, privažiavo sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir į ją suko, taip užtverdama kelią bei sukliudydama lenkiamai elektrinei mikrojudumo priemonei, ir su ja susidūrė. Taip įvyko eismo įvykis, kurio metu L. N. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
20. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamoji Ž. V., kuri parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje lenkdama ta pačia kryptimi važiuojančią elektrinę mikrojudumo priemonę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, baigdama lenkimą, privažiavusi sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, į ją suko, taip užtverdama kelią lenkiamai elektrinei mikrojudumo priemonei, ir su ja susidūrė. Ji sutinka, kad dėl jos neatsargių veiksmų buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas įrodytas teisiamajame posėdyje kaltinamosios duotais parodymais, nukentėjusiosios L. N., liudytojo G. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadomis, tarnybiniais pranešimais, kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
21. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiosios L. N. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nukentėjusiajai nustatyta: nenurodyto pobūdžio – (tikėtina plėštinė) kairiosios čiurnos srities žaizda su čiurnos raiščių ir nervų pažeidimu, kuri gydymo eigoje komplikavosi kairiosios blauzdos poodinių audinių uždegimu ir pūliniu. L. N. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl čiurnos raiščių pažeidimo tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
22. Teismo vertinimu, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi būdama nepakankamai atidi neįvertino situacijos, nesuprato savo veikos rizikingumo, nenumatė, kad jos padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinio ieškinio
23. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
24. Nukentėjusioji L. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 990,06 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 125-130, 131-141).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nukentėjusiajai išmokėjo 5846,40 Eur draudimo išmoką. Nukentėjusiosios atstovė advokatė I. Radinienė teismo posėdyje nurodė, kad draudimo bendrovės sumokėtos 5544 Eur draudimo išmokos neužtenka nukentėjusiajai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad didesnės sumos priteisiamos, kada atliekama papildoma operacija, kai išlieka liekamieji reiškiniai, kurie sutrikdė organizmo vienovę. Konkrečiu atveju nukentėjusiajai buvo padarytos trys sudėtingos operacijos. Paskutinė operacija atlikta jau po to, kai buvo pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusiajai teko operuotis Santaros klinikose dėl nervų ir kraujagyslių tinklo. Paskutinėje epikrizėje nurodyta, kad jos būklė geresnė, bet judėjimo funkcija nėra atsistačiusi. Po įvykio praėjo devyni mėnesiai, nukentėjusioji dar nėra išgijusi, ji tebegydoma iki šiol. Pateikta medikų išvada, kad nukentėjusioji iki rugsėjo mėnesio negali dirbti jokio fizinio sunkaus darbo. Nukentėjusioji nedirba. Pagal amžių ji galėtų dirbti, tačiau dėl fizinio aktyvumo praradimo dirbti neįmanoma. Mano, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iš draudimo bendrovės papildomai priteisti 4456 Eur neturtinei žalai atlyginti.
26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
27. Pagrindas baudžiamojoje byloje tenkinti civilinį ieškinį kyla nustačius visas civilines (deliktinės) atsakomybės sąlygas: žalą, nusikalstamus veikus, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni02NDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-648/2018">2K-7-66-648/2018</a>). Priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, laikoma, kad nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos).
28. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, žalą privalo atlyginti draudikas. Ir tik jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).
29. Eismo įvykio metu kaltinamosios vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta „BTA“ ADB filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 52), todėl pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas draudimo bendrovė privalo atlyginti kalto asmens veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose.
30. Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriuo prašė civilinį ieškinį atmesti. Nurodė, jog pagal nukentėjusiosios atstovės advokatės I. Radinienės pranešimą buvo atliekamos žalos skaičiavimo procedūros ir atlyginta nukentėjusiosios patirta turtinė ir neturtinė žala. Nukentėjusiajai buvo atlyginta 5544 Eur neturinės žalos atlyginimui ir 302,40 Eur turtinei žalai atlyginti pagal pateikus vaistų pirkimo kvitus. Mano, kad tokia išmoka yra tinkama, pakankama, adekvati ir teisinga neturtinės žalos kompensacija. Draudimo išmoka apskaičiuota atsižvelgiant į patirtų sužalojimų sunkumą, nepatogumus, patirtus dėl sužalojimų, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiosios savybes, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis ir teismų praktika (2 t., b. l. 57-64). Civilinio atsakovo atstovė teismo posėdyje atsiliepimą palaikė.
31. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDQvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-604/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-604/2005">3K-3-604/2005</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227/2011">2K-227/2011</a>, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
33. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina finansų ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 4.2.2 punktu, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, kai jis trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, rekomenduojamas neturtinės žalos dydis yra iki 5 minimalų mėnesinių atlyginimų (MMA). Veikos įvykdymo metu (2024-08-30) MMA siekė 924,00 Eur, t. y. apskaičiuotinas rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis šiuo atveju sudaro 4620 Eur (5 MMA x 924 Eur). Teismas pažymi, kad tokie skaičiavimai yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui nėra privalomi, tačiau vertinant aplinkybių visumą, į tai būtina atsižvelgti siekiant teisingai ir proporcingai nustatyti asmens patirtos neturtinės žalos dydį.
35. Nagrinėjamu atveju 2025 m. birželio 12 d. draudimo bendrovei pateikus duomenis apie tai, kad 2025 m. gegužės 28 d. L. N. atlikta operacija, kairio blauzdinio nervo dekompresija ir neurolizė. Po operacijos jaučia žymų pagerėjimą, išnyko skausmai, nebunda naktimis, pade pagerėjo jutimas, kulne, kur buvo anestezija, atsirado silpnas taktinis jutimas, vaikščiojimas nesukelia skausmo, gyja gerai, tolesnis gydymas ambulatorinis, judesiai neribojami. Draudimo bendrovės gydytojai įvertinus išrašą, atsižvelgiant, kad buvo reikalingas papildomas operacinis gydymas, buvo priimtas sprendimas išmoką neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 5544 Eur.
36. Pažymėtina, jog asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, ja vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-697/2020">2K-252-697/2020</a>, 2K-128-511/2022 ir kt.).
37. Byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamosios kaltės nekentėjusioji patyrė sveikatos sužalojimus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto 2025 m. kovo 27 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. N. nustatyta nenurodyto pobūdžio – (tikėtina plėštinė) kairiosios čiurnos srities žaizda su čiurnos raiščių pažeidimu. Sužalojimas padarytas trauminio poveikio į kairės čiurnos sritį veikiant trinties – tempimo jėgoms pasekoje. L. N. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl čiurnos raiščių pažeidimo tiriamosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 85-86).
38. Teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo dėl sužalojimų gydymo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir kai kuriuos nepatogumus, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką, siekiant nustatyti teisingą neturtinės žalos dydį, reikšminga atsižvelgti ne tik į sveikatos sužalojimo mastą, bet ir į pasekmes sveikatai, patirtus psichologinius išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į paties nukentėjusio asmens elgesį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
39. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose priimtus teismo sprendimus, matyti, kad tokio pobūdžio bylose, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra labai įvairi, priteista neturtinė žala skiriasi net keletu kartų. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-280/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-280/2010">2K-280/2010</a>, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020 ir kt.). Pastebėtina, kad didesnės sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nusikaltimo metu yra sužalojama gyvybiškai svarbūs organai – galva, stuburas bei vidaus organai, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusiajam padaryta didesnė neturtinė žala yra nustatoma tuomet, kai asmeniui yra nustatomas dalinis darbingumo bei dalyvumo lygis, ar dėl sužalojimo išsivystė gretutinės ligos.
40. Byloje jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas kokio nors dydžio dalyvumo, neįgalumo lygis, ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, transporto priemonę ji vairavo būdama blaivi, turėjo teisę vairuoti, savo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Aptartos aplinkybės rodo, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinga ir proporcinga situaciją vertinti kaip išskirtinę, kas leistų nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo baudžiamosiose bylose dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Taigi, aptartų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.
41. Teismas, įvertinęs visas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, neturtinę žalą padariusios Ž. V. kaltę, jos turtinę padėtį, aplinkybę, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala atlyginta, jau atlygintos neturtinės žalos dydį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiajai šiuo metu atlyginta neturtinė žala – 5544 Eur, kuri atitinka Rekomendacijų maksimalų dydį, yra teisinga satisfakcija dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų ir pagrindo dar padidinti nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą nėra. Teismo vertinimu, tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir užtikrina nukentėjusiajai teisingą kompensaciją.
Bausmės skyrimo motyvai
42. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
43. Kaltinamosios Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
44. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai Ž. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnis), kadangi būdama nepakankamai atidi neįvertino situacijos, nesuprato savo veikos rizikingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Teismo posėdžio metu ji kalta pripažino, dėl įvykio gailėjosi, iš dalies pripažino civilinį ieškinį. Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 193), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 195), dirba (1 t., b. l. 197), duomenų kad kaltinamoji būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra.
45. Atsižvelgiant į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurio dydis nustatytinas neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) numatytas minimalus. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.
46. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
47. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skirtinos baudos dydį, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
48. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.
49. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
50. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė aplaidžiai besinaudodama jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemonę, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kai nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, lenkdama kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir su ja susidūrė, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Ž. V. automobilį vairavo blaivi, eismo įvykis nesukėlė labai sunkių ar sunkių pasekmių nukentėjusiajai. Kaltinamoji neigiamai vertina savo veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, dirba, turi išlaikytinių, gyvena kaime, transporto priemonė jai reikalinga važinėti į darbą. Teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamoji nėra pavojinga visuomenei, padarys atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti, todėl nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo.
Kiti bylos klausimai
51. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 1-4).
52. Byloje gautas nukentėjusios atstovės 2025 m. birželio 25 d. prašymas dėl 2178 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo iš kaltinamosios ir civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.
53. Nustatyta, jog byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatė Inga Radinienė, kuri teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, paruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą teisme.
54. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios L. N. išlaidas advokato pagalbai sudaro: 605 Eur už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu pagal 2024-12-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimą; 786,50 Eur už civilinio ieškinio parengimą pagal 2025-04-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 786,50 Eur už pasirengimą bylai, atstovavimą teisme, įrodymų teikimą teismui pagal 2025-06-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimą, iš viso 2178 Eur (2 t., b. l. 71-76).
55. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, prašomų priteisti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiosios – civilinės ieškovės atstovės dalyvavimo laiką ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamosios Ž. V. priteisiamos proceso išlaidos nukentėjusiosios teisinei pagalbai apmokėti.
56. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ž. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. V. paskirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti Ž. V., kad paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų raštinei.
Išaiškinti Ž. V., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš Ž. V. L. N. naudai 2178 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.
Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su iš Bendrojo pagalbos centro gautu garso įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 46), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.
Teisėjas Marius Zubkas
