Baudžiamoji byla Nr. 2K-47-628/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04221-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.11;1.1.9.8;1.2.25.4.2.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigitos Bieliauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei skirta galutinė trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teisių vairuoti transporto priemonę atėmimas) trejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, kuria nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. R. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 27 d., apie 18.55 val., Šiauliuose, S. Daukanto ir Vytauto g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,35 proc. (promilės) – etilo alkoholio.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį – netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės ir panaikinti automobilio „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam R. P. buvo paskirta per griežta bausmė, netinkamai įvertinus jo asmenybę ir jį apibūdinančią medžiagą. R. P. tinkamai vykdė jam skirtus lygtinio paleidimo įpareigojimus, nuo 2016 m. vasario 26 d. dirba UAB „K“, apibūdinamas teigiamai, 2017 m. įgijo teisę vairuoti transporto priemones, nuo 2017 m. birželio pradėjo savanoriauti Šiaulių miesto VšĮ „Malonės namai“, yra vedęs, stengiasi integruotis į visuomenę, po padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi pagalbos į specialistus, šie jam pradėjo taikyti specifinį antialkoholinio preparato gydymą, turi finansinių įsipareigojimų, kurie jį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmės bus nukreipti į jo žmoną, paimtą kreditą sąžiningai moka. Kasatoriaus manymu, teismai, skirdami jam bausmę, tinkamai neįvertino jo noro taisytis, integruotis į visuomenę, gyventi dorai, nebūti suvaržytam, neįvertino aplinkybės, kad jo padaryta veika kriminalizuota tik nuo 2017 m. sausio 1 d., o pagal anksčiau galiojusią tvarką jis būtų nubaustas administracine tvarka ir net nebūtų kilęs klausimas dėl jo pasiuntimo realiai atlikti likusios bausmės dalies.
2.2. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo konfiskuojant R. P. priklausantį automobilį. Kasatorius nurodo, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas ne nubausti kaltininką, bet padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų darymą. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nepripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir negali būti konfiskuojamas. Šiuo atveju kasatorius nesutinka, kad automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Tai, pasak jo, yra didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esantiems blaiviems ir turintiems specialią teisę ja naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, kuri laikytina sudėties objektyviuoju požymiu.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu prašo nuteistojo skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime teigiama, kad kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė, aptardamas esminius klausimus tiek dėl aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, vertinimo, tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo aspektų bei transporto priemonės konfiskavimo. Kasaciniame skunde nepateikiama kitų argumentų, kurie leistų abejoti apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis. Prokuroras, pakartodamas apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadas dėl bausmės rūšies ir dydžio ir jas pagrindžiančius motyvus, pritaria tokiam sprendimui.
3.2. Atsiliepime taip pat teigiama, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo. Prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo pateiktam BK 72 straipsnio aiškinimui, pagal kurį turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, jis privalomai skiriamas visais atvejais nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnyje nėra numatyta šios normos taikymo išimčių, susijusių su tuo, kad nusikalstamos veikos priemonė nurodyta šio kodekso specialiojoje dalyje konstruojant nusikaltimo sudėtį (kaip būtinasis požymis). Pasak prokuroro, įstatymų leidėjas ir kitose sudėtyse yra nurodęs nusikaltimo padarymo priemonę kaip objektyvųjį sudėties požymį (pvz., BK 180 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), tačiau tai nepašalina bendroje BK dalyje nurodyto imperatyvo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę ar įrankį. Nors R. P. transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas (BK 281 straipsnio 7 dalis). Transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl baudžiamojo poveikio priemonė skirta pagrįstai. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui. Be to, atsiliepime prokuroras pažymi, kad toks sprendimas atitinka formuojamą kasacinę praktiką šiuo klausimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2018).
4. Nuteistojo R. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
5. Kasatorius ginčija jam paskirtą bausmę, tvirtindamas, kad, teismams neįvertinus jo asmenybės ir kitos bylos medžiagos, paskirta subendrinta bausmė yra per griežta. Su tokiu kasatoriaus skundo teiginiu nėra pagrindo sutikti.
6. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas, pripažindamas R. P. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nubaudė jį trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teismas parinko griežčiausią bausmės rūšį, įtvirtintą straipsnio sankcijoje, paskirdamas minimalų terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminą – tris mėnesius, be to, pritaikęs BK 641 straipsnį, bausmės laiką sumažino iki dviejų mėnesių. Galutinė bausmė – trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimas – R. P. paskirta subendrinus minėtą paskirtą dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę su pagal kitą nuosprendį paskirta neatlikta bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P. Kaišiadorių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje iki 2019 m. sausio 16 d., neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2019 m. sausio 16 d.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo iki 2019 m. sausio 16 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. sausio 16 d. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo grąžinimu į pataisos namus toliau atlikti bausmės, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas.
8. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199/2014">2K-199/2014</a>).
9. R. P. lygtinio paleidimo metu padaryta veika – vairavimas kelių transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – veikos darymo metu pagal galiojantį įstatymą buvo laikoma nusikalstama veika, įtvirtinta BK 281 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas nuosprendyje bausmių bendrinimo pagrindu teisingai nurodė BK 64 straipsnio 1, 3 dalis.
10. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus teismo nuosprendžio argumentus dėl įstatymo taikymo skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei paskirtą bausmę bendrinant su kitu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, įstatymo taikymo klaidų nenustatyta, todėl nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
11. Kasaciniame skunde automobilio, kuris priklausė nuteistajam R. P., konfiskavimas skundžiamas tik tuo aspektu, kad kasatorius nesutinka, jog šiuo atveju transporto priemonė (automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino turto sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas, jis paneigtas aiškia kasacine praktika analogiško pobūdžio bylose dėl nusikalstamų veikų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį padarymo.
12. Kasacinėse nutartyse yra išaiškinta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal formuojamą kasacinę praktiką, transporto priemonė padarius nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 281 straipsnio 7 dalyje, neabejotinai pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone, t. y. BK 72 straipsnio prasme atitinkančia konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, kasatorius skunde nesant kitų argumentų dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo, nėra pagrindo keisti ar naikinti teismų sprendimų dalis dėl automobilio „Mitsubishi Carisma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
Sigita Bieliauskienė
