Civilinė byla Nr. e3K-3-58-611/2018
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00419-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7.; 3.3.1.11.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Baltic Research“ netiesioginį ieškinį, pareikštą ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vardu, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lexforis“ dėl lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis) ir bankroto administratoriaus teisę į sutartą sėkmės mokestį, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė AB „Baltic Research“ prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovei BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 108 052,20 Eur, kuriuos atsakovė, būdama BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorė, neteisėtai ir nepagrįstai iš bankrutavusios įmonės banko sąskaitos sau pervedė kaip sėkmės mokestį, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas administratorės atlyginimas – 50 000 Eur plius mokesčiai visam laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, taip pat sėkmės mokestis – 20 proc. plius mokesčiai nuo išieškotų sumų. Kreditoriai sėkmės mokestį susiejo su papildomomis administratorės pastangomis, sukuriančiomis kreditoriams papildomą, neplanuotą, naudą.
Prašomą priteisti sumą atsakovė nurašė nuo 439 104,05 Eur, sugrąžintų įmonei nuosprendžio Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01My0xNzQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-53-174/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-53-174/2015">1-53-174/2015</a> vykdymo metu. Administratorė jokių veiksmų dėl šios sumos išieškojimo neatliko, nes neinicijavo jokio teisminio proceso, ši suma bet kuriuo atveju būtų buvusi pervesta įmonei. Atsakovė nedalyvavo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvusio vadovo S. L. baudžiamojoje byloje, nereiškė civilinio ieškinio, t. y. neatliko jokių aktyvių veiksmų, todėl sėkmės mokestis jai nepriklauso. Nepagrįstai išsimokėdama nurodytą sumą atsakovė pažeidė tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių, tarp jų ir ieškovės AB „Baltic Research“, interesus.
BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir atsakovė UAB „Lexforis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad būtent dėl bankroto administratorės pastangų bankrutuojančiai įmonei buvo grąžinta 439 104,05 Eur suma, kuri vėliau buvo panaudota kreditorių reikalavimams ir administratorės patirtoms išlaidoms padengti. Atsakovė baudžiamojo proceso metu profesionaliai atstovavo bankrutavusiai įmonei.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. ieškinį tenkino: priteisė iš UAB,,Lexforis“ BUAB,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ naudai 108 052,20 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1321,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas nustatė, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas administratorės atlyginimas – 50 000 Eur plius mokesčiai visam laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Sėkmės mokestis – 20 proc. plius mokesčiai nuo išieškotų sumų. Atsakovė, vadovaudamasi šiuo nutarimu, nusirašė 168 552,20 Eur sumą kaip administratoriaus atlyginimą ir sėkmės mokestį nuo 439 104,05 Eur sumos, priteistos įmonei baudžiamojoje byloje ir sugrąžintos nuosprendžio vykdymo proceso metu.
Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01My0xNzQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-53-174/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-53-174/2015">1-53-174/2015</a> 2015 m. gegužės 13 d. priimtas nuosprendis, kuriuo lėšos, pasisavintos iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ bei kratų metu rastos pas nuteistuosius, buvo grąžintos savininkams, tarp jų ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“. Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi tik Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ civilinio ieškinio nereiškė. Atsakovė pateikė 4 raštus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nuosprendyje nurodytų lėšų grąžinimo į įmonės sąskaitą.
Teismo vertinimu, atsakovė, veikdama kaip bankrutuojančios įmonės administratorė, tik paprašė pervesti įmonei baudžiamojoje byloje priteistas lėšas, jokių sudėtingų bankrutuojančios įmonės turto realizavimo veiksmų neatliko, t. y. atliko įprastinį veiksmą, nurodytą pavedimo sutartyje, kurios turinys yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Administratorė savo veiksmais nesukūrė jokios pridėtinės vertės bankrutuojančios įmonės kreditoriams, dėl kurios ji turėtų teisę į sėkmės mokestį. Sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas, kai sėkmės mokestis yra siejamas išimtinai su įmonės įplaukomis, atgavus baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta iki bankroto bylos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ iškėlimo, priteistas sumas, neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes būtų mokamas administratorei atliekant įprastines ĮBĮ nustatytas administratoriaus funkcijas. Byloje nėra duomenų, kokių papildomų veiksmų, nenurodytų ĮBĮ, administratorė ėmėsi, siekdama geriausių rezultatų kreditoriams, kokių papildomų išteklių tokių funkcijų vykdymas pareikalavo, o už įprastinę įplauką toks mokestis, teismo vertinimu, administratorei nepriklauso.
Teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotėje, kuria buvo nutarta mokėti sėkmės mokestį nuo išieškotų sumų, paminėtas išieškojimas – tai bankrutuojančios įmonės savo lėšų atgavimas iš skolininkų, t. y. administratorės darbas su įmonės debitoriais, jų mokumo nustatymas, civilinių bylų iškėlimas, teismo sprendimų vykdymas, ikiteisminės skolų išieškojimo vykdymo procedūros. Šioje byloje administratorė neįrodė, kad nurodytus veiksmus atliko, todėl, teismo vertinimu, neteisėtai nusirašė sau sėkmės mokestį nuo baudžiamojoje byloje, kurios ji nebuvo iškėlusi, įmonei grąžintų lėšų.
Teismas sprendė, kad bankroto administratorė, nusirašydama ginčo sumą kaip sėkmės mokestį, padarė įmonės kreditoriams žalą, nes šia suma sumažėjo galimybė patenkinti jų reikalavimus. Teismo vertinimu, įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, vykdant sudarytą pavedimo sutartį, t. y. neteisėti veiksmai – sėkmės mokesčio nusirašymas nuo neišieškotos sumos; šį neteisėtą veiksmą atliko įmonės administratorė, todėl jos veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis bankrutuojančios įmonės kreditoriams (108 052,20 Eur suma turėjo būti skirta įmonės kreditorių reikalavimams dengti (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.246, 6.247 straipsnis). Ieškovė iškėlė ginčą tik dėl 20 proc. sėkmės mokesčio, įmonės administratorė atlyginimą už savo darbą gavo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės draudikių įtraukimo į bylą, atkreipė dėmesį į tai, kad civilinės atsakomybės draudikių nedalyvavimas byloje nėra esminė procesinė kliūtis bylą nagrinėti iš esmės, kadangi teismo sprendimu dėl šių asmenų teisių ir pareigų nepasisakoma, o asmenims, nedalyvavusiems civilinėje byloje, joje priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios. Kolegija konstatavo, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudikės neturėjo būti įtrauktos į šią bylą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo kolegija sprendė, kad atsakovė turėjo galimybę kartu su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus iš baudžiamosios bylos pateikti pirmosios instancijos teismui, o to nepadariusi, netenka galimybės jais grįsti apeliacinį skundą (CPK 314 straipsnis).
Spręsdama klausimą dėl sėkmės mokesčio kolegija sutiko su BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą 7 darbotvarkės klausimu, nedetalizavo, už kokius išieškojimo veiksmus šis mokestis bus mokamas, tačiau pati sėkmės mokesčio paskirtis, kolegijos vertinimu, lemia tai, jog jis negali būti mokamas už įprastinius bankroto administratorės veiklos rezultatus, už kuriuos administratorei mokama fiksuota atlyginimo dalis. Kitoks aiškinimas, be kita ko, lemtų tai, kad administratorei būtų mokama du kartus už tų pačių veiksmų atlikimą.
Atsižvelgdama į tai, kad šios nutarties 8 punkte aptartas teismo procesinis sprendimas priimtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio nuostatas, įpareigojančias teismą priimant nuosprendį grąžinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teisėtiems savininkams, kolegija sprendė, jog BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ grąžintų lėšų pagal šį nuosprendį nėra pagrindo laikyti išieškota suma, nuo kurios bankroto administratorei turėtų būti skaičiuojamas sėkmės mokestis, kadangi šios sumos grąžinimas bendrovei buvo neišvengiamas teisinis baudžiamosios bylos rezultatas ir visiškai nepriklausė nuo bankroto administratorės iniciatyvos ir (ar) valios. Vien tik tinkamo atstovavimo įmonei baudžiamojoje byloje faktas nesukuria prielaidų bankroto administratorei gauti sėkmės mokestį, kadangi tinkamas atstovavimas bankrutuojančiai įmonei yra tiesiogiai iš ĮBĮ nuostatų išplaukianti bankroto administratorės pareiga, tai įprastinių bankroto administratoriaus funkcijų vykdymas, pats savaime nesukuriantis pridėtinės vertės kreditoriams.
Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad jei BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditoriai, 2015 m. kovo 13 d. susirinkime priimdami nutarimą dėl administratorės atlyginimo, būtų žinoję apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir neketindami skirti sėkmės mokesčio administratorei nuo nuosprendžio vykdymo metu pervestų sumų, tai jie būtų nustatę išimtį arba kitaip konkretizavę išieškojimus. Aiškindama terminą „išieškotos sumos“ ir atsižvelgdama į sėkmės mokesčio esmę bei paskirtį, kolegija padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotės frazė „išieškotos sumos“ neapima sumos, pervestos įmonei nuosprendžio vykdymo metu, todėl kreditoriams nebuvo poreikio konkretizuoti priimamo nutarimo šiuo aspektu. Kreditorių ketinimo nuosprendžio vykdymo metu gautą sumą laikyti išieškota suma, nuo kurios mokamas sėkmės mokestis administratorei, kolegijos vertinimu, negali patvirtinti ir vėlesni (2016 m. birželio 7 d.) kreditorių veiksmai, atlikti siekiant sumažinti administratorės atlyginimą.
Kolegija nesutiko su atsakovės argumentu, kad jei ne jos aktyvūs veiksmai po Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio priėmimo, 439 104,05 Eur suma bendrovei galėjo būti nepervesta. Kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendis, proceso dalyviams per įstatymo nustatytą terminą neapskundus jo apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Nuosprendžio vykdymo metu 2015 m. birželio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kurios depozitinėje sąskaitoje buvo laikomos ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų metu teisiamųjų S. L. namuose bei jo paties, taip pat M. P. vardu AB DNB banke nuomojamuose individualiuose seifuose rastos ir paimtos lėšos, prašymas išaiškinti, kokio dydžio sumas ir kam pagal 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį grąžinti. Taip pat 2015 m. birželio 17 d. į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu išaiškinti pirmiau nurodytą nuosprendį kreipėsi nuteistojo S. L. gynėjas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi patikslino nuosprendį, nurodydamas, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ grąžintina 439 104,05 Eur, UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ 187 321,62 Eur, o likusieji 19 656,21 Eur grąžintini S. L.. Dėl šios teismo nutarties buvo paduoti prokuroro ir nuteistojo S. L. skundai. Atsiliepimo į skundus UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovas nepateikė, duomenų apie BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ar kitokį pozicijos išreiškimą byloje nėra.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija sprendė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, klausimas dėl lėšų grąžinimo buvo teismo išspręstas be BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovo dalyvavimo ir valios, taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, 439 104,05 Eur suma, pervesta bendrovei vykdant teismo nuosprendį, negali būti laikoma „išieškota suma“, nuo kurios administratorei galėjo būti skaičiuojamas sėkmės mokestis.
Kolegija konstatavo, kad pagrįstai nustatęs, jog nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo metu bendrovei pervestos sumos sėkmės mokestis neturėjo būti skaičiuojamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą neteisėtai pervestą sėkmės mokestį nuo šios sumos grąžinti BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“. Tai, kad pirmosios instancijos teismas grąžintiną sumą įvardijo kaip bendrovės kreditoriams padarytą žalą, o ne be teisinio pagrindo iš bankrutuojančios bendrovės įgytas lėšas, neturi esminės įtakos teismo išvados pagrįstumui (CPK 328 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netiesioginį ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis), ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-120/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-120/2013">3K-3-120/2013</a>; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200-219/2015">3K-3-200-219/2015</a>). Šios nutarties 3 punkte nurodyto kreditorių susirinkimo nuostatos dėl administratorės atlyginimo buvo perkeltos į 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutartį, kurios 4.1.3 punkte nustatyta, kad sėkmės mokestis administratorei sudaro 20 proc. plius PVM nuo išieškotų sumų. Aiškindamas šią nuostatą, teismas iš esmės vadovavosi tik ieškovės aiškinimu, pateiktu procesiniuose dokumentuose, visiškai neatsižvelgdamas į ikisutartinius santykius, iš kurių buvo aiškūs tikrieji šalių ketinimai ir valia. Tikruosius šalių ketinimus įrodo šios faktinės aplinkybės: ieškovės AB „Baltic Research“ ir atsakovės vienintelės akcininkės UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkime balsavimo raštu biuletenius pasirašė ir 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime šioms bendrovėms asmeniškai atstovavo R. K., kuris nuo 2008 m. kovo 13 d. yra ieškovės AB „Baltic Research“ prokuristas; R. K. pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. įgaliojimą įgaliotas atstovauti BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ baudžiamojoje byloje ir faktiškai dalyvavo 2014 m. rugsėjo 22 ir 29 d. teismo posėdžiuose. Taigi R. K. buvo žinomos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad yra galimybė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (ne)atgauti pas teisiamuosius S. L. ir M. P. rastas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ lėšas, R. K. iniciatyva dar 2013 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. spalio 3 d. parengtų prašymų teismas nebuvo patenkinęs. Remiantis sutarčių aiškinimo nuostatomis iš kreditorių susirinkimo nutarimo ir pavedimo sutarties turinių akivaizdu, kad kreditorės AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“, balsuodamos už 20 proc. sėkmės mokesčio nuo išieškotų sumų administratorei skyrimą, negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad dėl lėšų grąžinimo bus sprendžiama baudžiamojoje byloje, kurios baigtis nėra aiški, kad vietoj BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovavusio R. K. po bankroto bylos iškėlimo baudžiamojoje byloje atstovaus bankroto administratorės įgaliotas asmuo, taigi, esant teigiamam teismo nuosprendžiui, nuo šioje baudžiamojoje byloje išieškotų sumų administratorei priklausys sėkmės mokestis. Iš to darytina išvada, kad visų kreditorių tikrieji ketinimai ir valia buvo paskatinti bankroto administratorę siekti geriausio rezultato ir minėtoje baudžiamojoje byloje, nes priešingu atveju, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, kreditoriai dėl tokios didelės sumos būtų nustatę išimtį ar kitaip konkretizavę išieškojimus.
Teismas nepagrįstai susiaurino išieškojimo sąvoką. Išieškojimas yra ilgalaikė procedūra, todėl ta aplinkybė, kad administratorė veiksmus atliko jau pradėtoje baudžiamojoje byloje, nereiškia, jog turtas nebuvo išieškotas. Administratorė išieškojo 439 104,05 Eur – ši suma buvo priteista Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01My0xNzQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-53-174/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-53-174/2015">1-53-174/2015</a> ir sugrąžinta BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nuosprendžio vykdymo metu. Administratorė aktyviai veikė baudžiamojoje byloje, asmeniškai arba per atstovą dalyvavo visuose baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose, reiškė prašymą grąžinti lėšas, prieštaravo valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro prašymui konfiskuoti šias lėšas valstybės naudai, po nurodyto nuosprendžio įsiteisėjimo reikalavo lėšas grąžinti, dėl to buvo priimta palanki Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis dėl nuosprendžio išaiškinimo. Šie veiksmai akivaizdžiai įeina į išieškojimo sąvoką, nes jų tikslas buvo atgauti turtą. Jei bankroto administratorė teisme nebūtų prieštaravusi prokurorui, teismas būtų galėjęs lėšas konfiskuoti, o jei bankroto administratorė po nuosprendžio įsiteisėjimo nebūtų reikalavusi lėšų pervesti, jos galėjo būti grąžintos nuteistajam S. L..
Teismas be pagrindo nustatė, kad ginčo santykiai kvalifikuotini kaip nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas (CK 6.237, 6.242 straipsniai). Nepagrįsto praturtėjimo institutu asmens teisės gali būti ginamos tik tais atvejais, kai reikalavimas grąžinti turtą ar priteisti nuostolius negali būti apgintas kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai. Sėkmės mokestis buvo išmokėtas pavedimo sutarties pagrindu, todėl ieškovės teisės negali būti ginamos nepagrįsto praturtėjimo institutu.
Į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktos draudimo bendrovės „Baltikums Vienna Insurance group AAS“ ir „AAS Gjensidige Baltic“, apdraudusios bankroto administratorės civilinę atsakomybę (draudimas galiojo sėkmės mokesčio pervedimo metu).
Ieškovei priteista žalos atlyginimo suma mažintina PVM dydžiu. Teismas neturėjo pagrindo priteisti PVM sumos, patenkančios į gautą sėkmės mokestį, nes PVM iš šios sumos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ privalėjo būti įtrauktas į PVM ataskaitą, t. y. šią sumą turėjo susigrąžinti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas galėjo priteisti tik 89 299,34 Eur.
Teismas pažeidė atsakovės teisę gintis. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo prijungti išnagrinėtą baudžiamąją bylą, tačiau sprendime pasisakė dėl įrodymų, kurių pats nepridėjo, trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė (CPK 314 straipsnis). Papildomų įrodymų pridėjimo klausimą prašoma išspręsti kasacinio teismo.
Ieškovė AB „Baltic Research“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, išanalizavo ir atsižvelgė ne tik į ieškovės, tačiau ir į atsakovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Aiškindamiesi šalių sudarytos sutarties normą, kurios pagrindu atsakovė išsimokėjo sėkmės mokestį, bylą nagrinėję teismai nesirėmė vien pažodiniu aiškinimu, tačiau analizavo ginčo nuostatoje pateiktas sąvokas („sėkmės mokestis“, „išieškojimas“), jų sampratą bei turinį, šių sąvokų tarpusavio ryšį. Nagrinėjamu atveju šalys sulygo, kad sėkmės mokestis mokamas nuo „išieškotų sumų“, t. y. ne nuo bet kokių įplaukų į bankrutuojančios įmonės sąskaitą, bet nuo sumų, kurių išieškojimą lėmė bankroto administratorės aktyvūs ir ypatingi (neįprasti) veiksmai. Atitinkamai bylą nagrinėję teismai aiškinosi ir sąvokos „išieškotų sumų“ turinį ir sampratą. Šioje byloje susiklosčiusią situaciją reikėtų įvertinti ir tuo aspektu, ar rezultatas būtų buvęs kitoks, jei bankroto administratorė būtų nesiėmusi jokių veiksmų, būtų nedalyvavusi baudžiamosios bylos nagrinėjime ir (ar) neteikusi raštų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 439 104,50 Eur dydžio suma BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo grąžinta kaip teisėtai savininkei pagal 2015 m. gegužės 13 d. teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje. Teisė į šias lėšas buvo apribota vykdant ikiteisminį tyrimą, taigi lėšos buvo ikiteisminio tyrimo institucijos žinioje. Net ir nesant atsakovės prašymų minėtos lėšos būtų pervestos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, nes taip nustatė įsiteisėjęs teismo nuosprendis, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neturėjo diskrecijos spręsti dėl šių lėšų likimo, taigi, administratorės veiksmai to taip pat nelėmė: nors bankroto administratorė baudžiamojoje byloje pateikė papildomus prašymus dėl lėšų grąžinimo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (šie prašymai, be kita ko, jau buvo pateikti ir anksčiau), šie jos veiksmai nevertintini kaip specialūs, reikalaujantys papildomų pastangų ir viršijančių įprastas bankroto administratoriaus funkcijas; be to, nuo kreditorių susirinkimo (2015 m. kovo 13 d.) iki teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo (2015 m. gegužės 13 d.) praėjo tik du mėnesiai, taigi nepagrįstas teiginys, kad kreditorių tikroji valia buvo paskatinti bankroto administratorę siekti geriausio rezultato ir minėtoje baudžiamojoje byloje, kuri jau buvo iš esmės išnagrinėta ir be bankroto administratorės pastangų bei indėlio. Todėl teismas, įvertinęs atsakovės veiksmus, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju 439 104,50 Eur, grąžintų BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nuosprendžio vykdymo metu, nėra pagrindo laikyti „išieškota suma“.
Teismas pagrįstai atsakovės veiksmus kvalifikavo kaip nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovės veiksmai, be pagrindo išsimokant sėkmės mokestį, atitinka nepagrįstą praturtėjimą, nes, nors tarp šalių ir buvo sudaryta pavedimo sutartis, tačiau šie veiksmai išeina už sutarties ribų, t. y. atsakovė pinigus išsimokėjo ne sutarties pagrindu ar pažeisdama sutartį, o nepaisydama sutartyje nustatyto susitarimo.
Atsakovės argumentas dėl ieškovei priteistos sumos mažinimo PVM dydžiu yra naujas, ji juo nesirėmė nagrinėjant bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, taigi jis negalimas ir kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Šis atsakovės kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo viską grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), taigi atsakovė privalo neteisėtai išsimokėtas lėšas grąžinti ieškovei. Minėta teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad šalys turi būti grąžinamos į tokią padėtį, kokia buvo prieš nepagrįstą praturtėjimą. Šiuo konkrečiu atveju bet kokios piniginės ar mokestinės operacijos, atliktos dėl sėkmės mokesčio bankroto administratorei išmokėjimo tiek BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, tiek ir UAB „Lexforis“ buhalterinėje apskaitoje, privalės būti panaikintos, atitinkamai mokesčių administratorei pateikiant pakoreguotas PVM deklaracijas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 2 dalis). Taigi atsakovės nurodytas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ galimai atliktas įskaitymas turėtų būti anuliuotas. Tuo tarpu iš atsakovės priteisus sėkmės mokesčio sumą be PVM (89 299,34 Eur), ieškovė neatgautų visko, ko buvo netekusi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o atsakovė savo ruožtu vis tiek būtų gavusi nepagrįstas PVM dydžio pajamas.
Atsakovė nepagrįstai nurodo, esą į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktos jos civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės. Atsakovė šio klausimo nekėlė pirmosios instancijos teisme, o jį iškeldama tik apeliaciniame ir kasaciniame skunduose dirbtinai siekia įteigti esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir tuo pagrindu nuginčyti teismo sprendimą. Nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose atsakovė nenurodė, kokioms konkrečiai draudimo bendrovių teisėms ir pareigoms turi įtakos skundžiami procesiniai teismų sprendimai. Skundžiamu sprendimu nebuvo keliamas klausimas dėl draudikių veiksmų, nereikalaujama draudimo išmokos ar žalos, teismas nevertino ir nepasisakė dėl draudikių teisių ir pareigų. Teismo sprendimo įpareigojimas grąžinti neteisėtai nusirašytas lėšas nedaro jokios įtakos draudimo bendrovių teisėms. Taigi teismui nebuvo pagrindo atsakovės nurodomas draudimo bendroves įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje patvirtino apeliacinės instancijos teismas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė informavo draudimo bendroves apie bylą, tačiau jos savo iniciatyva į bylą jokiu procesiniu statusu neįstojo, o tai patvirtina poziciją, kad byla neturi įtakos draudimo bendrovių teisėms ir (ar) pareigoms.
Į kasaciniame skunde atkartojamus atsakovės argumentus dėl papildomų dokumentų pridėjimo ieškovė išsamiai yra pasisakiusi atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl šių argumentų nekartoja ir prašo teismo remtis atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais.
Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01My0xNzQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-53-174/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-53-174/2015">1-53-174/2015</a> medžiagą, matyti, jog baudžiamojoje byloje tikrai kilo rizika dėl 439 104,05 Eur konfiskavimo ir atsakovė prisidėjo prie šių lėšų grąžinimo, tačiau šios įmonei sugrąžintos skolos negalima laikyti sėkmės mokesčio objektu, nes atsakovė neįrodė, jog be jos atliktų veiksmų lėšos būtų buvusios konfiskuotos. Šios sumos grąžinimas bendrovei buvo pakankamai tikėtinas teisinis baudžiamosios bylos rezultatas, ir nors jis iš dalies priklausė nuo bankroto administratorės atliktų veiksmų, tačiau šie veiksmai nebuvo lemiantis veiksnys susigrąžinti lėšas. Vien tik tinkamo atsakovės atstovavimo įmonei baudžiamojoje byloje faktas negali lemti bankroto administratorės reikalavimo teisės į sėkmės mokestį, kadangi tinkamas atstovavimas bankrutuojančiai įmonei yra tiesiogiai iš ĮBĮ nuostatų išplaukianti bankroto administratoriaus pareiga, t. y. sąžiningai atliktų, tačiau įprastinių bankroto administratoriaus funkcijų vykdymas, pats savaime nesukuriantis papildomos pridėtinės vertės kreditoriams.
Atsižvelgiant į tai, kad sėkmės mokestis yra administratorės atlyginimo dalis, sutiktina su teismo motyvais, jog išieškotomis administratorės sumomis negali būti laikomos bet kurios įplaukos į bankrutavusios bendrovės sąskaitą, nepriklausomai nuo tokių įplaukų kilmės. Nors išieškojimo proceso pobūdis (ikiteisminis, teisminis, civilinis ar baudžiamasis) pats savaime neturi lemiamos reikšmės, išieškotinomis sumomis, nuo kurių skaičiuotinas sėkmės mokestis administratorei, negali būti pripažintos įplaukos, kurios nebuvo tiesiogiai nulemtos tam tikros bankroto administratorės iniciatyvos ar pastangų. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad bankroto administratorei būtų mokama už tapačius veiksmus du kartus – išmokant atlyginimą bei sėkmės mokestį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio taikymo ir bankroto administratorės teisės į sutartą sėkmės mokestį
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje: esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.
Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200-219/2015">3K-3-200-219/2015</a>; ir kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; ir kt.).
Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, 14 punktas; kt.).
Teismai nustatė, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas administratorės atlyginimas – 50 000 Eur plius mokesčiai visam laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, taip pat sėkmės mokestis – 20 proc. plius mokesčiai nuo išieškotų sumų. Šios nuostatos dėl administratorės atlyginimo buvo perkeltos į 2015 m. kovo 13 d. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pavedimo sutartį, kurios 4.1.3 punkte nustatyta, kad sėkmės mokestis administratorei sudaro 20 proc. plius PVM nuo išieškotų sumų.
Bylą nagrinėję teismai taip pat nustatė, kad atsakovė, vadovaudamasi pirmiau nurodytu nutarimu, nusirašė 168 552,20 Eur sumą kaip administratoriaus atlyginimą ir sėkmės mokestį nuo 439 104,05 Eur sumos, grąžintos įmonei baudžiamojoje byloje (žr. šios nutarties 8 punktą) nuosprendžio vykdymo proceso metu.
Spręsdami klausimą dėl sėkmės mokesčio nusirašymo pagrįstumo teismai sprendė, kad atsakovė, veikdama kaip bankrutuojančios įmonės administratorė, tik paprašė pervesti įmonei baudžiamojoje byloje priteistas lėšas, jokių sudėtingų bankrutuojančios įmonės turto realizavimo veiksmų neatliko, ginčo sumos grąžinimas bendrovei buvo neišvengiamas teisinis baudžiamosios bylos rezultatas, t. y. bankroto administratorė atliko įprastinį veiksmą, nustatytą pavedimo sutartyje, kurio turinys yra reglamentuotas ĮBĮ; administratorė savo veiksmais nesukūrė jokios pridėtinės vertės bankrutuojančios įmonės kreditoriams, dėl kurios turėtų teisę į sėkmės mokestį; kitoks aiškinimas lemtų tai, kad administratorei būtų mokama du kartus už tų pačių veiksmų atlikimą.
Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl aptariamo bankroto administravimo sėkmės mokesčio teisinės prigimties bei pripažinta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas gali būti nustatomas iš dviejų dalių: pirmoji – kai bankroto administratoriui yra nustatomas atlyginimas už atliktus darbus, kuriuos jis privalo atlikti pagal ĮBĮ nuostatas ir kreditorių susirinkimo sprendimus, ir antroji – kreditorių susirinkimo nustatyta premijinė atlyginimo forma, kuriai gali būti prilyginamas sėkmės mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2012">3K-3-568/2012</a>).
Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2010">3K-3-508/2010</a>; ir kt.).
Bankroto administratoriaus, kaip ir bet kokio kito profesinės veiklos subjekto, pareigos yra ne pareigos pasiekti konkretų rezultatą, bet pareigos siekti geriausių pastangų. Sėkmės mokestis nekeičia vykdomos prievolės prigimties – ji ir toliau lieka prievole siekti geriausių pastangų, tačiau nustatomas papildomas atlyginimas už nustatytų rezultatų pasiekimą ir jei CPK nustatyta procesine tvarka įrodyta, kad administratorius ir įmonės vardu pavedimo sutartį su juo sudaręs kreditorių susirinkimas papildomai susitarė dėl sėkmės mokesčio, toks susitarimas tampa šios pavedimo sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2012">3K-3-568/2012</a>).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 patvirtintų atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad priemoka už sėkmingą turto pardavimą negali viršyti 30 proc. turto, parduodamo ne iš varžytynių, pardavimo ir kreditorių susirinkimo nustatytos šio turto pardavimo kainų skirtumo ir sumų, išieškotų už beviltiškomis laikytas skolas.
Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, teisė į jį buvo susieta su tam tikro tikslo pasiekimu (nuo išieškotų lėšų). „Kanceliarinės kalbos patarimų žodyne“ pateikta žodžio išieškoti samprata – „per teismą ar kitu administraciniu būdu išreikalauti“; artimos reikšmės veiksmažodis išreikalauti reiškia gavimą paprasto reikalavimo būdu (žr. Kanceliarinės kalbos patarimų žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998 m., p. 115, 118).
Pažymėtina, kad skolų administravimas susideda iš dviejų etapų – skolų prevencijos ir skolų išieškojimo. Nors kreditorių susirinkimui ir nedraudžiama skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį, kuris atlieka skatinamąją funkciją, tačiau tokiu atveju administratorius, siekdamas papildomo atlygio už vykdomas funkcijas, išreikšto sėkmės mokesčiu procentine išraiška, turi atlikti ir (ar) pateikti informaciją apie atliktinus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bankroto administratorės atlikti veiksmai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir po jos išnagrinėjimo nelaikytini „sėkme“ sėkmės mokesčio prasme, kadangi faktinis dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir (ar) administratorės parašyti keli raštai dėl lėšų pervedimo į bankrutavusios bendrovės sąskaitą atitinka tipiškus, įprastus veiksmus, t. y. tokius, kokius ją įpareigoja atlikti specialaus subjekto – bankroto administratoriaus – teisinis statusas ir veiklos funkcijos, nustatytos ĮBĮ.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis aktas Klaipėdos apygardos teisme gautas 2013 m. gruodžio 2 d. Jame nurodyta, kad lėšos, kurioms nuo 2012 m. gruodžio 3 d. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, įneštos į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos depozitinę sąskaitą. 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d., UAB,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi išspręstas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio vykdymo metu kilusių neaiškumų pašalinimo, klaidų ištaisymo bei daiktinių įrodymų išsprendimo ir, be kita ko, nutarta nustatyti, kad, nuosprendžiui įsiteisėjus, lėšos, kurios buvo pasisavintos iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“, grąžintinos savininkams, t. y. UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ grąžintina 439 104,05 Eur, UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ – 187 321,62 Eur.
Vertinant kasacinio skundo argumentus dėl ikisutartinių šalių santykių, iš kurių buvo aiškūs tikrieji šalių ketinimai ir valia (faktinis dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime, neaiški baudžiamosios bylos baigtis, ieškovės atstovo R. K. 2013 m. gegužės 15 d. ir 2013 m. spalio 3 d. raštų nepatenkinimas), pažymėtina, kad nutarties 36 punkte nurodyti duomenys patvirtina, jog teisė į lėšas buvo apribota vykdant ikiteisminį tyrimą, taigi jos buvo ikiteisminio tyrimo institucijos žinioje. Ieškovės atstovo R. K. ir (ar) bankroto administratorės veiksmai nenulėmė baudžiamosios bylos baigties, jos rezultatas priklausė nuo tinkamo ikiteisminio tyrimo atlikimo, organizavimo, vadovavimo jam, o tai yra prokuroro prerogatyva. Sutiktina su ieškovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad, net ir nesant atsakovės prašymų, lėšos būtų pervestos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, nes taip nustatė įsiteisėjęs teismo nuosprendis, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neturėjo diskrecijos spręsti dėl šių lėšų likimo, taigi administratorės veiksmai to irgi nelėmė: nepaisant to, kad bankroto administratorė baudžiamojoje byloje pateikė papildomus prašymus dėl lėšų grąžinimo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (nors, kaip minėta, šie prašymai jau buvo pateikti ir 2013 m.), šie veiksmai nevertintini kaip specialūs, reikalaujantys papildomų pastangų, viršijantys įprastas bankroto administratoriaus funkcijas, jie laikytini įprastiniais normaliais veiksmais.
Be to, nuo kreditorių susirinkimo (2015 m. kovo 13 d.) iki teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo (2015 m. gegužės 13 d.) praėjo tik du mėnesiai. Taigi nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad visų kreditorių, balsavusių už 20 proc. sėkmės mokesčio nuo išieškotų sumų administratorei skyrimą, tikrieji ketinimai ir valia buvo paskatinti bankroto administratorę siekti geriausio rezultato ir minėtoje baudžiamojoje byloje.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bankroto administratorė atliko papildomus veiksmus, siekdama geriausių rezultatų kreditoriams, taip pat nurodančių, kokių papildomų išteklių tokių veiksmų vykdymas galėjo pareikalauti, pvz., kad bankroto administratorė atliko papildomus veiksmus, susijusius su skolų prevencija ir išieškojimu: dėjo pastangas nustatant skolininką ir (ar) jo finansinę situaciją (turtą), analizavo skolininko finansinę padėtį, rengė kreditingumo ataskaitas, teikė pretenzijas, organizavo derybas ir (ar) jose dalyvavo, pan.; taip pat atliko veiksmus, susijusius su skolų grąžinimu ne teismo tvarka, ikiteisminiu skolos ir (ar) žalos išieškojimu, numatė konkretų (nestandartinį) turto realizavimo būdą ar atliko veiksmus dėl išieškojimo pagal beviltiškomis laikytas skolas.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad 439 104,05 Eur grąžinimas buvo teisinis baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatas. Vien ta aplinkybė, kad pagal baudžiamojoje byloje susiklosčiusią situaciją buvo pagrindas ištaisyti netiksliai suformuluotą rezoliucinę teismo nuosprendžio dalį, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog bankroto administratorė įgijo teisę į sėkmės mokestį, mokamą nuo išieškotų sumų.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a>).
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016, 15 punktas).
Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad bankroto administratorė neįgijo teisės į sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo metu BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ pervestos sumos, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šios nutarties 21.3 punkte nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisiniam bylos rezultatui.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLTcwMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1-701/2016">3K-3-1-701/2016</a>, 52 punktas).
Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neprijungęs išnagrinėtos baudžiamosios bylos, pažeidė jos procesinę teisę gintis, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė (žr. šios nutarties 21.6 punktą). Papildomų įrodymų pridėjimo klausimą prašoma išspręsti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. teismo posėdyje nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nutarė dėl atsakovės prašymo prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-533-174/2015 spręsti po šalių pasisakymų. Teismas, išklausęs bylos šalis, nutarė visos baudžiamosios bylos medžiagos nepridėti, tačiau atsakovės atstovų M. M., advokato D. K. atsiklausė, ar pastarieji nepageidauja teismo posėdžio pertraukos tam, kad galėtų surinkti konkrečius baudžiamosios bylos dokumentus, jų manymu, reikalingus procesinei pozicijai pagrįsti, ir pateikti į šią bylą, t. y. teismas sudarė galimybę atsakovei pateikti dokumentus, kuriuos ji teikė su apeliaciniu skundu ir kurių pridėjimo klausimą prašo išspręsti kasacinio teismo. Tačiau atstovės atstovai minėtame teismo posėdyje nepageidavo teismo pertraukos ir jokių dokumentų neteikė.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės AB „Baltic Research“ atsiliepime išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suteikė atsakovei galimybę pasinaudoti procesine teise ir pateikti konkrečius dokumentus iš baudžiamosios bylos, tačiau atsakovė teismo posėdyje neišreiškė tokio noro.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, atmeta kasacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teisę gintis, o apeliacinės instancijos teismas, neištaisęs šios klaidos, pažeidė CPK 314 straipsnį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Atsakovė nurodo, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktos draudimo bendrovės „Baltikums Vienna Insurance group AAS“ ir „AAS Gjensidige Baltic“, apdraudusios bankroto administratorės civilinę atsakomybę (draudimas galiojo sėkmės mokesčio pervedimo metu) (žr. šios nutarties 21.4 punktą). Teisėjų kolegija laiko šį kasacinio skundo argumentą nepagrįstu.
Pažymėtina, kad atsakovė nenurodo, kokioms konkrečiai draudimo bendrovių teisėms ir pareigoms turi įtakos priimti procesiniai teismų sprendimai. Teismo sprendimu dėl civilinės atsakomybės draudikės teisių ir pareigų nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudikė neturėjo būti įtraukta į šią bylą dėl tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio.
Atsakovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovei priteista žalos atlyginimo suma mažintina PVM dydžiu, todėl teismas galėjo priteisti tik 89 299,34 Eur.
Šios nutarties 48 punkte minėta, kad pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Šios nutarties 52 punkte nurodytas kasacinio skundo klausimas yra naujas, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl priteistos sumos mažinimo PVM dydžiu, šiuo argumentu nurodomos naujos aplinkybės, atsakovė formuluoja savarankišką bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo pagrindą, kuris kasaciniame teisme nėra galimas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme. Kasacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Ieškovė AB „Baltic Research“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos (2018 m. sausio 24 d.) nepateikė duomenų apie savo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 93 straipsnis).
Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš atsakovės ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 12,06 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ (j. a. k. 302941012) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ (j. a. k. 300030548) naudai 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ (j. a. k. 302941012) valstybės naudai 12,06 Eur (dvylika Eur 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Andžej Maciejevski
Dalia Vasarienė
