Civilinė byla Nr. 3K-3-82/2013
Proceso Nr. 2-56-3-01865-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dalis erdvės“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Dalis erdvės“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl užsakovo, rangovo ir subrangovo susitarimo, pagal kurį užsakovas, rangovui turint finansinių sunkumų, atsiskaitė tiesiogiai su subrangovu, teisėtumo.
Ieškovas BUAB „Murena“ teismo prašė: pripažinti ieškovo ir atsakovų UAB „Dalis erdvės“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“ 2009 m. vasario 3 d. susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Dalis erdvės“ 110 100 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 110 100 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Byloje nustatyta, kad užsakovas UAB „Lietuvos“ sanatorija (dabartinis pavadinimas – UAB „Grand SPA Lietuva“) ir rangovas UAB „Murena“ 2008 m. gegužės 29 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl pastato projektavimo ir rekonstrukcijos, nustatant galimybę pasitelkti subrangovą. UAB „Murena“ ir UAB „Dalis erdvės“ 2008 m. birželio 12 d. sudarė projektinės dokumentacijos parengimo sutartį, pagal kurią UAB „Dalis erdvės“ įsipareigojo atlikti projektavimo darbus.
UAB „Lietuvos“ sanatorija, UAB „Murena“ ir UAB „Dalis erdvės“ 2009 m. vasario 3 d. susitarimu susitarė, kad pagal Statybos rangos sutartį užsakovas atsiskaitys ne su rangovu, o tiesiogiai su darbus atlikusiu subrangovu UAB „Dalis erdvės“, sumokėdamas jam 110 100 Lt. Šis susitarimas įvykdytas. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Murena“. Į BUAB „Murena“ kreditorių sąrašą UAB „Dalis erdvės“ neįtraukta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ginčo susitarimas, jog už subrangovo atliktus darbus apmokės ne rangovas, bet užsakovas, atitinka CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl spręstina, kad kitų kreditorių interesai pažeisti nebuvo, užsakovas lėšas sumokėjo asmeniui, su kuriuo jį siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas. Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais prieš sudarant susitarimus nereiškia, kad atsakovai buvo nesąžiningi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreditorius, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo, ar ji neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atsakovai, būdami verslininkai, kuriems keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, turėjo pasidomėti, ar 2009 m. vasario 3 d. susitarimu nepažeidžiami kitų kreditorių interesai, tačiau to nepadarė, todėl laikytini nesąžininga sutarties šalimi. Iš atsakovų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ginčijamo susitarimo sudarymą paskatino aplinkybė, jog UAB „Murena“ vėlavo atsiskaityti su atsakovu UAB „Dalis erdvės“. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams nurodžius tokią ginčijamo susitarimo sudarymo priežastį, akivaizdu, kad jiems buvo žinoma apie UAB „Murena“ finansinius sunkumus, be to, tai buvo matyti ir iš duomenų viešuose Juridinių asmenų ir Turto arešto aktų registruose apie šios įmonės balansą ir laikiną areštą jos turtui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Dalis erdvės“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Rangovui netinkamai vykdant įsipareigojimus subrangovui, užsakovas, siekdamas galutinio statybos rangos sutartyje numatyto rezultato, remdamasis sutarties laisvės principu, inicijavo ginčo susitarimą ir prisiėmė atsakomybę už ieškovo prievoles subrangovui bei tiesioginę pareigą sumokėti už dalį subrangovo atliktų projektavimo darbų. Kreditoriui neleidžiama priimti prievolės tik tuo atveju, jei skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, toks atsikaitymas atitiko įprastą verslo praktiką. Ginčo susitarimas vertintinas kaip užsakovo ir subrangovo susitarimas, informuojant apie jį rangovą, todėl nei užsakovas, nei subrangovas neturėjo teisinės pareigos rūpintis rangovo mokumu ir jo kreditorių interesais. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad ginčo susitarimu nepažeisti kitų UAB „Murena“ kreditorių interesai.
2. CK 6.691 straipsnyje nustatyta pareiga rangos sutarties šalims bendradarbiauti ir jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Statybos rangos sutartis nedraudė šalims ateityje sudaryti šio sutarties priedų (papildymų), o užsakovas įsipareigojo vykdyti sutarties šalių pasirašytuose prieduose, kurie yra neatskiriama sutarties dalis, prisiimtus įsipareigojimus.
3. Nustatytos aplinkybės, kad UAB „Murena“ turėjo finansinių sunkumų, jos turtui buvo taikomas laikinas areštas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui reikšmingą aplinkybę, nes ginčo sandorio sudarymo metu ieškovo veikla nebuvo nutrūkusi, jis vykdė komercinę ūkinę veiklą ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę. Be to, atsiskaitymai, vykdant ginčo susitarimą, įvykdyti iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui.
4. Kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo, administratoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>, ir 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2012">3K-3-204/2012</a>, yra prieštaringa.
Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės aiškinimo ir taikymo precedento reikšmės
Atsakovas pateiktame kasaciniame skunde kelia klausimą dėl užsakovo, rangovo ir subrangovo susitarimo, pagal kurį užsakovas, rangovui turint finansinių sunkumų, atsiskaitė tiesiogiai su subrangovu, teisėtumo, teigdamas, kad šis sandoris nepažeidžia įstatymo nuostatų ir kitų rangovo kreditorių teisėtų interesų. Kasacinio teismo praktikoje šiais klausimais jau yra pasisakyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Alseka Kaunas“ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2012">3K-3-398/2012</a>; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2012">3K-3-508/2012</a>, analizavo analogiškus klausimus. Nurodytų ir nagrinėjamos bylų teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, dėl to visose bylose turi būti taikomos tos pačios teisinės nuostatos. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuota, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Dėl to teisėjų kolegija bylą sprendžia remdamasi pirmiau nurodytose ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotais teisės taikymo išaiškinimais.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir ginčo sandorio šalių nesąžiningumo, kaip būtinųjų actio Pauliana teisės instituto taikymo sąlygų
Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl kai kurių actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo: pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nenustatytas nei ieškovo kreditorių interesų pažeidimas sudarius ginčijamą sandorį, nei atsakovo nesąžiningumas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra visos CK 6.66 straipsnyje išdėstytos actio Pauliana taikymo sąlygos. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes, remiantis sutarties laisvės principu, jis turėjo teisę sudaryti ginčo susitarimą ir neturėjo teisinės pareigos rūpintis rangovo mokumu bei jo kreditorių interesais, be to, nustatytos aplinkybės, kad UAB „Murena“ turėjo finansinių sunkumų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo nemokumą kaip actio Pauliana taikymui reikšmingą aplinkybę.
Nors sutarties laisvės principas užtikrina rangos sutarties šalims galimybę pakeisti sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, susitariant, kad užsakovas už subrangovų atliktą darbą su jais atsiskaitytų tiesiogiai, bet ne per generalinį rangovą, tačiau, svarbu, kad toks sandoris nepažeistų ir kitų asmenų, t. y. tokį susitarimą sudarančių šalių turimų kreditorių teisių. Kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas yra viena būtinųjų actio Pauliana instituto sąlygų, kartu ir įstatymo įtvirtintas atvejis, kuris apriboja šalių teisę laisvai sudaryti sutartis, t. y. nustato sutarties laisvės principą ribojančią išimtį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2012">3K-3-508/2012</a>).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Turto bankas“ v. BAB,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB,,Cetarium“, UAB,,Ortofina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2006">3K-3-17/2006</a>; kt.). Be to, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2012">3K-3-204/2012</a>).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, sudarant ginčijamą 2009 m. vasario 3 d. sandorį, UAB,,Murena“ buvo nemoki. UAB,,Murena“ nemokumo faktą patvirtino netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo priimta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartis, kuria šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Ginčo sandoriu perleidus UAB,,Murena“ reikalavimo teisę atsakovui UAB „Dalis erdvės“, nepagrįstai suteikta pirmenybė būtent šiam kreditoriui gauti viso reikalavimo patenkinimą, kartu sumažintos tuo metu buvusių UAB,,Murena“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tokie šalių veiksmai atitinka pirmiau aprašytuosius, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Be to, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ginčijamo susitarimo sudarymą lėmė jo šalių žinojimas apie UAB „Murena“ finansinius sunkumus, t. y. šalys, žinodamos apie ieškovo nemokumo būseną, susitarė pakeisti 2008 m. gegužės 29 d. sudarytą statybos rangos sutartį taip, kad būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, išvengiant prievolių įvykdymo kitiems ieškovo kreditoriams, turintiems reikalavimo teisę. Minėta, kad tokie sandorio šalių veiksmai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ginčo susitarimo šalių veiksmus vertino kaip nesąžiningus. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti kasatoriaus ginčijamų actio Pauliana taikymo sąlygų (ieškovo kreditorių teisėtų interesų pažeidimas sudarius ginčijamą sandorį ir jo šalių nesąžiningumas) egzistavimą.
Dėl vienodos teismų praktikos formavimo
Kasatorius teigia, kad kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo, administratoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>, ir 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2012">3K-3-204/2012</a>, yra prieštaringa. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, jog reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: teisės aiškinimo taisyklės sukūrimo laiką; taisyklė atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; taisyklės argumentacijos įtikinamumą; reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, įvykusius priėmus atitinkamą teismo sprendimą, kuriame išdėstyta taisyklė, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“, E. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-194/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-194/2008">3K-3-194/2008</a>; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Baltic vairas“ v. RAB,,Arves velo“, bylos 3K-3-345/2011).
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>, nustatytų faktinių aplinkybių ypatumų (sandorio dalyko specifikos, skolininko nemokumo būklės nekonstatavimo), lėmusių bylos baigtį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau išsamiai pasisakė 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Murena“ v. UAB „Alseka Kaunas“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2012">3K-3-398/2012</a>, padarydamas išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis skirtingas teisės taikymas nevertintinas kaip prieštaringas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2012">3K-3-398/2012</a> ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos, jose dalyvavo tas pats ieškovas ir vienas iš atsakovų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi yra išnagrinėjęs dar vieną civilinę bylą UAB „Murena“ v. UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2012">3K-3-508/2012</a>, kurioje taip pat nustatytos analogiškos nagrinėjamai bylai faktinės aplinkybės. Abiejose šiose bylose teisės aiškinimas ir taikymas, sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo, atitinka suformuluotąjį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2012">3K-3-204/2012</a>. Dėl nurodytų priežasčių kasacinio skundo argumentas dėl teismų praktikos prieštaringumo atmestinas kaip nepagrįstas.
Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 48,83 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš UAB „Dalis erdvės“ (kodas 234383290) 48,83 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Zigmas Levickis
Pranas Žeimys
