Dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai V. S. nutilus ir apsimetus mirusia, pabėgo

Baudžiamoji byla Nr. 1-56-879/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26397-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2,

(S)

1.1.7.2.5; 1.1.3.1.1; 1.2.10.1; 2.3.6.4.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorams Ričardui Juozainiui, Sandrai Povilonienei,

kaltinamajam D. P. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. S. ir jos atstovui advokatui Rimantui Jonynui,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti mokslus;

2) Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 10 parų arešto bausmė. Vadovaujanti BK 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu paskirtos 10 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, per bausmės atidėjimo laikotarpį taikant intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 20.00 val. iki 07.00 val. ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus;

3)Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 8 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsniu, pakeista į 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu D. P. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, taikant jam intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. D. P. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 20.00 val. iki 07.00 val. ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

D. P. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent 2022 m. liepos 16 d., apie 06.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,99 promilių neblaivumas, patekęs pro garažo nerakintas duris, išėmęs katilinės durų stiklą, įkišęs ranką pro langelį ir atsirakinęs iš vidaus durų spynoje buvusiu raktu duris, neteisėtai, prieš savininkės V. S. valią, įsibrovė į jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpas.

Be to, jis pasikėsino nužudyti V. S., o būtent: įsibrovęs į V. S. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir užlipęs į antrame aukšte esantį kambarį, turėdamas tikslą nužudyti, namuose rastu peiliu tyčia suduodamas 17 kartų lovoje gulinčiai V. S. į gyvybiškai svarbias kūno vietas- kaklą, krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajai daugybines durtines- pjautines žaizdas galvos srityje, kakle, viena iš jų kartu su dešinio I šonkaulio lūžiu, krūtinėje ir rankose komplikavosi kaklo ir krūtinės minkštųjų audinių emfizema, hipivoleminiu šoku ir ūmine potrauminė anemija, tokiu būdu pasikėsino nužudyti V. S., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai V. S. nutilus ir apsimetus mirusia, pabėgo.

Bylos įrodymai

D. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. ar 16 d. pas I. P. su draugais šventė draugo išleistuves, nes draugas baigė 12 klasių, buvo septyniese. Švęsdami gėrė alkoholį – alų ir degtinę, kiek buvo alkoholio ir kiek jis išgėrė, nežino. Išėjo iš šventės su L. G., atstumas nuo tos vietos kur šventė iki nukentėjusiosios namų yra apie 2 km. Pamena, jog išėjo iš šventės, kurioje gatvėje su L. G. išsiskyrė nepamena, atsimena iki turgaus. Nukentėjusiosios namuose prieš tai yra buvęs gal du kartus, vieną kartą pamatęs kaip L. su nukentėjusios dukra D. krovė malkas, padėjo jas krauti, buvo garaže. Kitą kartą su savo panele E. buvo užėję pas D., buvo namo laiptinės aikštelėje, žinojo, jog D. miegamasis antrame aukšte, bet patalpų išdėstymo nežinojo. D. mamą yra matęs, bendravęs, jokio pykčio, konflikto nėra buvę, su D., D. močiute, šeimos nariais nebuvo konfliktų, jų nepažįsta. L. anksčiau bendravo ir draugavo su D., D. mama ar D. nesiskundė, nelabai kalbėjo apie D.. L. vadino broliu – perkeltine prasme. Nebuvo keršto plano atkeršyti D. už brolį, tokias kalbas girdėjo, nes bendrauja su artimaisiais.

Dėl įvykio paaiškino, jog nei kaip pateko, nei kaip išėjo iš namo nežino, nepamena. Kaip paėmė peilį, užlipo su peiliu, sudavė smūgius – nepamena, buvo galvoje toks momentas – rankos mostas, bet nežino ar tikrai atsiminimas. Nukentėjusiosios elgesio, kad ji gintųsi, šauktų – nepamena. Kad 17 kartų sudavė į gyvybiškai pavojingas vietas – nežino, pasitiki ekspertu. Atimti gyvybę nukentėjusiajai nežino ar norėjo, tikriausiai ne, nepamena, nes nebuvo dėl ko atimti gyvybę. Kol buvo suėmime, visą laiką galvojo, kodėl taip padarė, motyvo neturėjo. Po įvykio neteko bendrauti su D., prieš įvykį teko.

Teisme pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus (2 t., b. l. 112-115) patvirtino, kad tuo metu geriau galėjo prisiminti veiksmus. Atsikėlė pievoje apie 9 val., kaip joje atsidūrė nepamena, pieva nutolusi pora kilometrų nuo nukentėjusiosios namo. Su savimi turėjo telefoną, per tą laiką kalbėjo su mama ir panele. Mama paskambino ir pasakė, kad supjaustė žmogų, bet nepatikėjo. Paskui buvo policijos skambutis, apibūdino vietą kur yra, tada atvažiavo, jį surado pareigūnai. Anksčiau alkoholį vartojo paauglystėje būdamas 15-16 metų, tėvai nežinodavo. Suprato, kad nusikaltimai padaryti paveikus alkoholiui, nes pusantrų metų buvo nevartojęs alkoholio iki įvykio. Psichotropinių medžiagų nevartojo. Paauglystėje nebuvo tokių momentų, kad dingtų atmintis. Prieš pat įvykį galimai rūkė, turėjo savo elektroninę cigaretę, elektroninė cigaretė pildoma skysčiu, legaliai pirkta. Tabako cigaretes rūkė šventėje, jos jam nepriklausė. Tą dieną nerūkė žolės, ankščiau yra bandęs. Anksčiau buvo iš pykčio padaryti nusikaltimai, dėl charakterio savybių, buvo užsidegęs, šiuo atveju, pykčio nebuvo. Nevedęs, dirbo (duomenys neskelbtini), baigęs 11 klasių, pagrindinio išsilavinimo, profesijos neįgijo, gyveno su tėvais, tėvai. Buvo tinginys, mokslai nelabai sekėsi, su tėvais draugiški santykiai, su jais ir toliau palaiko santykius, namuose yra dar trys broliai ir sesė. Kai buvo mažas šeima buvo socialinės rizikos įskaitoje. Gailisi labai nuoširdžiai, kad taip pasielgė, rašė atsiprašymo laišką nukentėjusiajai, nežino, ar gavo.

Atsakydamas į klausimus dėl civilinių ieškinių nurodė, kad sutinka su nukentėjusiosios civiliniais ieškiniais dėl 20 000 Eur sumos ir papildomai pareikštos teismo posėdžio metu 1 070 Eur sumos. Sutinka su VSDFV 3 379,66 Eur civiliniu ieškiniu, nes dėl jo kaltės nukentėjusioji buvo nedarbinga. Pripažįsta ir Panevėžio ligonių kasų civilinį ieškinį 364,22 Eur sumai, nes buvo gydoma ligoninėje. Tačiau šiuo metu pinigų civilinių ieškinių atlyginimui neturi, žada padarytą žalą stengtis atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. parodė, kad buvo šeštadienio rytas, ruošėsi keltis ir važiuoti pasivažinėti dviračiu, apie 6 val. prikėlė lojantis šuo, atsikėlė, pažiūrėjo be 10 min. 6 val., dar galvojo atsigulti į lovą pažiūrėti telefoną. Apsirengusi suknią išgirdo, kad kažkas lipa į antrą aukštą. Antrame aukšte yra trys vienodos durys, laiptų aikštelė, pakyla į antrą aukštą, du miegamieji ir tualetas su kriaukle, jos buvo visos uždarytos, jos durys buvo tiesiai. Galvojo dukra lipa į savo miegamąjį, minties nebuvo, kad kažkas gali įsiveržti į namus ją nužudyti. Visiškai be baimės gulėjo, užsimetusi antklodę, bet lipimas buvo lėtesnis nei dukters. Galvojo mama eina, bet ji rakto neturi, o namas buvo užrakintas, garažas būna kartais rakinamas, kartais ne. Jis pateko pro garažą, išsiėmęs durų tarp katilinės ir namo langą. Pravėrė duris labai atsargiai, kad matytųsi tik viena akis ir iš karto atpažino D., jis buvo su kapišonu, žvilgtelėjo, klausė D., ką jis daro. Jis dešine ranka atidarė duris, priėjo, užlipo ant jos, apsižergė ties dubeniu, davė smūgius į veido, kaklo, pakaušio sritis. Kai D. P. užsimojo peiliu, ji dar kartą klausė „ką tu darai?“ pagriebė už rankos. Jis buvo šaltu veidu, be emocijų, pati griebė už peilio ašmenų, kur kliuvo, kur nekliuvo, matė, kad kalba nepadės, pradėjo nežmoniškai klykti. Visi langai buvo uždaryti, niekas negirdėjo, turėjo tikimybę, kad atbėgs dukra, bet paskui galvojo, kad ji tik neatbėgtų. Jis pavargo su ją grumtis, nes buvo įsitvėrusi už jo rankų, tada ją parvertė ant pilvo. Kai apvertė ant pilvo sudavė į pakaušį, pradėjo bėgti kraujas iš burnos, galvojo, kad galvą nupjaus, tada buvo antras smūgis ir jai pradingo kairės rankos ir kairės kojos judesiai, suprato, kad reikia nutilti ir apsimetė mirusia. Visą laiką buvo sąmoninga, galvojo kaip čia gelbėtis. Kai ant pilvo gulėjo, atėmė ranką, koją, galvojo, kad jai paskutinioji, prisiminė draugę, kurią smaugė, o ji sakė, kad apsimetė mirusia. Kai jis pasišalino, ranka pradėjo virpėti. Jis atsitraukė, tačiau niekur nebėgo, neskubėjo. Kraujas liovėsi, juto, kad ranka atsigauna, užeina nežmoniškas skausmas, negalėjo pajudėti. D. P. išėjus iš kambario, galvojo, kad jis nuėjo pas D.. Girdėjo kaip lėtai nulipo, kaip ateina D., jai sakė „ramiai, aš gyva, skambink 112“. Dukra spėjo paklausti, kas čia buvo, pasakė, kad D.. Dukra sakė „išgirdau žviegiant tavo kambaryje, mama, bet buvo ne tavo balsas“, girdėjo kaip kažkas rėkia „D., baik“, todėl pagalvojo, kad atėjo D. su E., galbūt, sugalvojo žadinimą ir visi susitarę ją žadins. Dukra užsirakino duris, kad persirengti, girdėjo, kad klykimas liovėsi, matė, kad į jos kambarį kažkas ateina, bet durys buvo užrakintos, sustingo ir laukė kas bus. Girdėjo, kad žmogus įėjo į tualetą, kažką pasiėmė, uždarė duris, nusileido laiptais, išėjo per garažą, užleido garažo vartus. Atvažiavo greitoji, policija, apklausė, išvežė ją į ligoninę. D. su draugu padėjo D. nešti malkas, žinojo išplanavimą kaip pakliūti į garažą, iš garažo į katilinę, o iš katilinės yra durys į namą. Mano, kad nėra D. sąsajų su ja, kad tai jo kerštas dukrai, kuri draugavo su L., E. ir jų draugystė nutrūko. D. nepaaiškino, kodėl nenori su jais draugauti, mano, kad jie buvo įžeisti, kodėl D. juos atstūmė. D. sakė, kad tiesiogiai su D. neturėjo konfliktų, D. visada būdavo D. pusėje. Malkų krovimas buvo vasario-balandžio mėnesiais, jokio ryšio neturėjo su juo, asmeninio intereso nebuvo jokio. D. pasakojo, kad kai jos rėkimas liovėsi, D. pasakė „na ir mirk“ lyg su šypsenėle, krizenimu, visa egzekucija užtruko apie 10 min., ji ištisai laikė už peilio, visos rankos buvo supjaustytos, jis peilį laikė kairėje rankoje ir badė. Per 10 min, nuo to momento, kai pamatė D. P., negirdėjo nieko, kad jis sakytų, negirdėjo žodžių, kuriuos girdėjo dukra „na ir mirk“.

Pirmieji smūgiai suduoti buvo į kaklą, išskirtinai taikėsi į kaklą, vienintelis pažeistas šonkaulis buvo krūtinės srityje, gal per gynimąsi sužeista buvo. Bandė gintis, rėkė, pas jį noras buvo nužudyti, tokią išvadą padarė, nes yra (duomenys neskelbtini), skaito nemažai psichologinių knygų, žino, kad kartais smurtautoją galima išgąsdinti rėkimu, bet šiuo atveju tai nepadėjo. Iš priekio suduota virš 10 smūgių, kai parvertė ant pilvo, buvo labai du smarkūs smūgiai po kaukole, iš vienos ir kitos pusės. Jo veido išraiška visiškai šalta, niekur neskubėjo, atrodė, kad kvėpuoja ramiai, jėgų labai daug neturėjo, todėl galėjo atremti tuos smūgius, jie nebuvo gilūs, kad pažeisti gyvybiškai svarbius organus. Vėliau, kai jis pavargo, sutankėjo jo kvėpavimas, tada traukėsi nuo jos. Buvo subadytas visas veidas, kraujo klaną atplovė per 3 mėnesius. Pareiškė civilinį ieškinį 20 000 Eur – palaiko jį, nedarbingumas buvo iki 3 mėnesių, operacija nebuvo daryta, bet susiūta 21 žaizda, gulėjo 12 dienų ligoninėje, skirta psichoterapija, didelė psichologinė žala padaryta, kai ją reanimacijoje po 3 dienų pastatė, mintis buvo, kad nebevaikščios, stresas nepraėjo iki šiol. (duomenys neskelbtini) lankėsi pas psichoterapeutą, reabilitacija buvo skirta dėl kaklo. D. P. rašė laišką, standartinis tekstas, bandė atsiprašyti, kalbėti, kad nieko nepamena, laišką išsaugojo, pateiks kitame teismo posėdyje.

Liudytoja V. M. parodė, kad 2022 m. liepos 16 d. rytą, 6 val. paskambino anūkė, kvietė greičiau važiuoti, sakė didelė nelaimė. Sėdo į mašiną ir atlėkė, jau buvo greitoji pagalba, policijos mašina, užlėkė į antrą aukštą, atidariusi duris pamatė lovą, pusnuogę visą kraujuotą dukrą, ji nekalbėjo, po 5-10 min. medikai paguldė ant paklodės, pradėjo nešti, dukra vaitojo kol nešė laiptais, paguldė į mašiną ir paskui važiavo į Visaginą. Įvykio vietoje matė gulinčią dukrą, medikai buvo, lova visa kruvina, pagalvė, kraujo klanas. Vėliau kalbėjo su dukra, kad D. P. tai padarė. Dukra su niekuo nesipyko, pati nesuprato už ką. D. buvo D. draugės vaikinas.

Liudytojas L. G. parodė, kad D. P. yra draugas. 2022 m. buvo susitikę, šventė pas I. P., bendravo, nieko nesakė apie nukentėjusiąją, buvo ramus, kartu buvo 7 ar 8 asmenys, D. gėrė alų, vėliau stipresnį alkoholį. Be alkoholio daugiau nieko nevartojo, rūkė elektronines cigaretes. Kiek D. išgėrė stiprių gėrimų nežino, 2-3 stiklinius butelius alaus tikrai išgėrė. Anksčiau D. išgerdavo po skardinę alaus, buvo laikas, kada visai nevartojo alkoholio. Šventimas baigėsi 4 val. ar pusė 4, išėjo namo su D., išsiskyrė prie liudytojo namų, jis nuėjo namo, D. P. nuėjo link savo namų, jam pakeliui namo yra nukentėjusiosios namas. Einant namo D. kalbėjo ramiai, kaip būtų blaivus, nieko apie nukentėjusiąją nepasakojo, tarp jų ginčo nebuvo. Su jais kartu ėjo A.. Apie viską sužinojo ryte, paskambino policija, kad išeitų iš savo namų, jo laukė, buvo gal pusę 7 ryto, liepė papasakoti apie tą vakarą, vėliau sužinojo apie įvykį. Tarp D. ir D. konfliktų nebuvo, E. su D. geros draugės, nebent jis nežino. Kai sužinojo, kad D. padarė nusikaltimą buvo šoke, negalėjo patikėti, kad taip gali jis padaryti, pažįsta D., nebuvo tokių ginčų, kaip taip pasielgti, net neįsivaizduoja, kad jis taip galėjo pasielgti. Kad anksčiau D. yra smurtavęs, buvo teistas žino tiek, kad probacija buvo. Prieš tą įvykį prieš 1,5 - 1 mėn. su D. liudytojas nutraukė santykius ir išsiskyrė. Kai sužinojo, kad D. nusišalino nuo jo, E., D. buvo neutralūs. D. turėjo savo pasirinkimą, D. sakė, kad gyvenimas toks, spręskitės patys, pasišnekėdavo apie tai. Kartu su D., E. buvo porą kartų pas D..

Liudytojas D. N. parodė, kad liepos 15 d. gavo 12 klasės atestatus, susirinko pas I. P. bute su draugais, šventė, buvo jis, L., S., I. P., G. K., R. ir A. J.. D. P. prisijungė vėliau, atvažiavo su L., paklausė I. ar gali prisijungti, niekas neprieštaravo, tada jis nuvažiavo namo, po to atėjo pėsčiomis, žinojo, kad vartos alkoholį. Kiekvieną kartą išgerdamas prašė nesakyti apie tai E., kad jis vartoja alkoholį, nes buvo jai pasakęs, kad nevartos. Ėjo parūkyti, pasakojo koks yra laimingas su E., kaip pakeitė jį į gerąją pusę. Anksčiau pas jį buvo neatsakingas gyvenimas, jis buvo priekabus prie žmonių, neleisdavo būti provokuojamas. Vakaras ėjo ramiai, nebuvo daug išgerta, pats buvo išvažiavęs, D. šventė su kitais, viskas gerai su juo buvo, buvo į miestą pasivaikščioti išėję. D. P. išėjo namo su A. R. ir L. G., jis juos palydėjo namo, nes jiems į tą pačią pusę eiti, sakė, kad eis namo, išsimiegos, nes rytoj jam į darbą. Apie įvykį sužinojo kai pas L. atvažiavo policija. Pas jį L. tada atvažiavo apie 8 val., atsibudęs buvo dar neišsiblaivęs ir nesuprato ką kalba, galvojo, kad juokauja kai apie 3 val. dienos jau pradėjo visi kalbėti, sunku buvo patikėti. Gražiai bendravo žmogus ir tokį įvykį padarė. E. buvo draugė su D., D. yra nukentėjusios dukra. Buvo momentais susipykę jos, bet buvo gerai viskas. Nenorėjo, kad D. P. atvyktų į vakarėlį, nes žinojo koks jis buvo anksčiau problematiškas išgėręs, kad nesulaužytų ko, bet su juo bendraudavo L., I., pastaruoju metu jis buvo ramus, galvojo, kad nieko nepadarys.

Liudytoja S. B., parodė, kad tą vakarą su draugais susirinko atšvęsti diplomų įteikimą. D. ten neturėjo būti. Vėliau atėjo D. su L. G., truputį pasėdėjo, vyko futbolo varžybos, išėjo visi pažiūrėti, einant atgal į butą, prisijungė D., tada jis vartojo alkoholį. Jokių narkotinių medžiagų nevartojo, tik alkoholis ir cigaretės. Buvo ramus, nekonfliktavo, gal iki 5 val. prasėdėjo ir išėjo jis. Visą vakarą buvo ramus, nekonfliktuojantis. Ryte apie 8 val., atėjo L. G. ir dar kažkas ir pradėjo kalbėti, kad D. kažką padarė negero. Nesitikėjo, praleido pro ausis, nuėjo miegoti, po gero pusvalandžio atsikėlė nuėjo į susirinkimą, tada kažkas pasakė, kad apie 6 val. jis užpuolė ir subadė moterį. Negalėjo patikėti, kad D. taip galėjo padaryti, nes jis tą vakarą labai ramus buvo, nebuvo pykčio nei žodžiuose nei veiksmuose.

Liudytojas R. J. parodė, kad kai visi susirinko švęsti pradžioje D. nebuvo, jis atėjo trumpam, apie 8 val. vakaro buvo futbolo turnyras, nuėjo ten ir iki 1 val. nakties buvo turnyre, gėrė. Kai grįžo iš futbolo turnyro D. P. buvo, vartojo alkoholinius gėrimus, atrodė normaliai, konfliktų nebuvo, draugiškai visi buvo. D. išėjo su L. G.. D. bendravo normaliai, emocijų neigiamų nebuvo. Apie įvykį sužinojo ryte, žinia labai nustebino, nesitikėjo, kad taip gali būti. Anksčiau, kad jis buvo smurtavęs nežinojo, kad jis teistas irgi.

Liudytojas A. J. parodė, kad 2022 m. liepos 15 d. išleistuvėse dalyvavo D. P. visi gėrė alkoholį. Labai draugiškai D. elgėsi kai vartojo alkoholį, kalbėjo draugiškai, gėrė degtinę ir alų, neatrodė, kad girtas, neigiamų emocijų nerodė. Apie 5 val. ryto su L. G. išėjo. Apie įvykį sužinojo apie 8 val. ryto kai išgirdo, galvojo, kad juokauja. Mokykloje jis lįsdavo prie kitų, turėjo konfliktinių situacijų. Vakarėlio metu labai draugiškai su visais elgėsi, be alkoholio nevartojo kitų medžiagų, rūkė elektronines cigaretes.

Nepilnametė liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. yra jos pažįstamas, buvo susitikę kelis kartus kai buvo su L. G.. Viskas prasidėjo kažkur 8 val. vakaro, praeito mėnesio penktadienį, 15 d. Susirinko beveik visi, laukė L. G.. Susirinko pas I. P. bute D. N., G. K., S., pavardės nežino, A., pavardės neatsimena, E. – nežino to žmogaus, I. P., laukė L.. Jis parvaryti mašiną iki namų turėjo, jį parvežė D. P.. Su L. užėjo ir D., pabuvo apie 10-15 min. ir išvažiavo, nes jam reikėjo parvežti savo paną E. V. namo. E. sėdėjo mašinoje kieme. D. išvažiavo. Kai buvo bute vaikinai gėrė. D. nebuvo kviestas, jis vėliau sugrįžo kai nuvežė E., atėjo pėstute apie 12 val. vakaro. Jis vartojo alkoholį, stipriuosius gėrimus. Jam buvo linksma, daug juokėsi, juokavo. Ji beveik visą laiką kalbėjosi ir praleido balkone su D., L., G.. Apie 5 val. ji pasakė L., kad eina namo. D. irgi pasakė, kad eis kartu su jais namo, nes jam iš ryto į darbą. 5 val. 12 min. jie buvo prie L. G. namų - rodo nuotrauką- - L. ir D. iš nugaros, D. įsikabinęs į parankę. Ji fotografavo. Jie su L. nuėjo namo pas L., D. irgi namo, jis gyvena pakeliui. Nuotraukoje laikosi už parankės, nes taip juokavo. D. visai normaliai ėjo. Su D. išsiskyrė prie L. namų vartų, adreso nežino, ramiai išsiskyrė. Jie abu nuėjo pas L., o D. nuėjo namo, jis taip pasakė. Su D. daugiau nebuvo susisiekę. Atsisveikinus jis pakartojo, kad eina namo, pasakė „man rytoj į darbą“. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Gal du kartus atsisveikino ir dar kartą pakartojo, kad į darbą reiks. Kas atsitiko sužinojo ryte kai L. bėgo laiptais pas policijos pareigūnus. Ji D. labai nepažįsta. Nežino kur D. gyvena, D. vardą ir pavardę žino, ją iš matymo pažįsta, bet su ja nebendrauja, nes ji L. buvusi panelė. Tą vakarą D. kelis kartus buvo priėjęs prie jos ir prašė, kad nesakytų E., kad jis buvo vakarėlyje, nes buvo žadėjęs E., kad niekur nevažiuos ir negers. Tame vakarėlyje dalyvavo G. K., L. G., D. P., S., A., R. ir ji. Iš viso septyniese. Tame vakare ji daugiausia su D., L. ir G. buvo balkone, o D., A., E., gėrė stiprius gėrimus svetainėje. Pas I. yra kaljanas, ji nežino, ar tą vakarą naudojo jį, nelabai matė, kas ką darė. L. išgėrė gal du alaus, G. kaip ir L., D. truputį padaugino. D. irgi buvo padauginęs. Kai eidavo į tualetą, vis matydavo, kad jis geria kažką stipraus. Jis juokėsi, juokavo, kalbėjosi. Jam buvo linksma, nepastebėjo, kad D. būtų piktas. Ji nematė vartojant draudžiamas medžiagas, tik cigaretes kaip iš parduotuvės. Rodos iš vieno pakelio rūkė D. ir D.. Jie namo išėjo trise ji, L. ir D.. Su D. išsiskyrė prie L. namų vartų. Jie atsisveikino ir jis pasakė, kad eina namo. Jis nuėjo tiesiai link namų. Kad taip su D. mama D. padarė sužinojo iš E. žinutės L.. Žinutėje buvo parašyta, kad D. papjovė D. mamą. L. sakė, kad D. kažką prisidirbo, kad pabėgęs ir policija ieško. Policija pas L. ieškojo gal dėl to, kad jie su D. seniai bendrauja. Nuo I. buto iki L. namų gal 10-15min. Eidami, per tas 10-15 min. bendravo, ji daugiausia tylėjo, D. daugiausia bandė pajuokauti. Eidamas D. truputį lingavo, kojos kabinosi, bet negriuvinėjo. Įspūdžio nebuvo, kad D. ne namo eis. Ji buvo įsitikinusi, kad eina namo, nes rytoj jam reikėjo į darbą (2 t., b. l. 45-48).

Nepilnametė liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. pažįsta. Jis buvo jai labai artimas vaikinas, draugavo virš 2 metų. Buvo šeštadienis, pusė septynių ryto gavo iš D. skambutį apie šį įvykį. Ji pasakė „D. peiliu uždūrė mano mamą“. Po to skambučio ji paskambino D. P., jis bėgo, verkė, kūkčiojo, klausė jos, kodėl jo ieško policija, kas vyksta. Ji paskambino D. ir pasakė, kad tai tikrai jis padarė. Išgirdusi D. verksmą, nutraukė pokalbį, nes išsigando. Po 5min. vėl paskambino. Skambino įsitikinti, ar tai tikrai jis taip padarė. Ji paklausė „kodėl bėgi, ar tu nudūrei D. mamą“. Jis paklausė, kas D. mamai atsitiko, puolė į paniką – kūkčiojo, verkė, sakė jis neatsimena. Klausė jo, kur yra tuo metu, jis pasakė, kad mieste, bet tikrosios vietos nesakė, kur bėga nesakė. Ji parašė L., paklausė ar buvo D. tame šventime. Buvo apie pusė devynių ryto. L. neatsakė. Tada nuėjo pas L., verkė, buvo šoke. Jie nusigavo į tą vietą, kur vyko atestatų įteikimo šventimas. Mikrorajone, bute pas I. P.. Su L. ir N. ėjo į tą butą. Buvo kažkur arba 8 arba 9 val. ryto. Ji nežinojo, kur dėtis, todėl nubėgo pas L.. Manė, kad L. paaiškins. Ji suprato, kad D. buvo atestatų šventėje. Ji tiksliai nežino, kas ten buvo: I. P., D., pavardės neatsimena, S. B., G., pavardės neatsimena, nežino ar buvo E.. Kai kurie miegojo, kai kurie buvo atsikėlę, kai kurie dar miegojo. Nežino kas ten buvo vartojama alkoholis, buvo skardinės, alaus buvo, stipriųjų gėrimų vienas kitas. Žolės – ne. Žino, kad buvo rūkytas kaljanas. Penktadienį ji su D. P. vakare gal 7 val. buvo nuvažiavę į tą mikrorajoną, jis pasakė, kad eis pasisveikinti. Po kokių 20 min. grįžo ir sakė, kad rūkė kaljaną. Jis buvo adekvatus. Jie išvažiavo važinėtis. 22.18 val. grįžo namo. Jis paliko mašiną, atsisveikino, ji jo paprašė neiti į tas „sugertuves“. Jos namų kiemo kameros užfiksavo, kad jis nuėjo ne į savo namų, o į kitą pusę. Tą naktį jie daugiau nebendravo. Ji tik vėliau sužinojo, kad jis buvo „sugertuvėse“, ganėtinai daug gėrė. L. G. jai sakė. Bet dar sakė, kad D. elgėsi adekvačiai. Kameros užfiksavo pagrindinę gatvę, kaip N., L. ir D. grįžta, apsikabina, pasijuokia, apie 5 val. D. eina namų link. Jis atrodo adekvatus, net nemėtė į šonus, neatrodė girtas. D. namai pakeliui link D. namų. Su D. jie kartu leisdavo laiką, eidavo maudytis. Ji, D., D. ir L. buvo pagrindinė draugų grupė. Pastaruoju metu, dvejus metus D. buvo pasikeitęs į gerąją pusę, ji jį ištempė iš blogų draugų grupės, supažindino su savo draugais. Būdavo, kad dėl smulkmenų susipykdavo, jam išsprūsdavo keiksmažodžiai, nes ne visada pyktį valdydavo, bet ji nesureikšmindavo. Jie vienas kito atsiprašydavo. Veiksmų nebūdavo, būdavo tik žodžiai – keiksmažodžiai. Tik kelis kartus matė girtą, bet jis slėpdavo, kad geria, kad ji nesužinotų. Pastaruoju metu jis, to galima sakyti nedarydavo. Jis rūkydavo elektronines cigaretes. Apie D. mamą, kad būtų prieš ką pasakęs, nėra girdėjusi. Jis sakė, bet gal buvo kaip juokas, kad bijo D. mamos, bet labai seniai. D. namuose yra buvusi, nes yra jos vaikystės draugė. Kiek pasakojo, D. su L. yra padėję malkas nešioti D. mamai. Ji buvo užėjusi su D. pas D., bet D. tada buvo tik koridoriuje, nesupranta, kas galėjo dėtis jo galvoje. Sveiku protu taip nedarytų, nes jis labai bijo kraujo. Ji yra kažkada susižeidusi peiliu, jis bijojo žaizdų. Mano, kad jį galėjo paveikti narkotinės medžiagos. Nežino, iš kur galėjo jų gauti, ar pats pavartojo ar gal kažkas galėjo įpilti į gėrimus tose „sugertuvėse“. Ji nėra su tuo susidūrusi, bet matė internete, kad taip būna, bet tai tik jos spėlionės. Su D. dabar bendrauja laiškais. Jis rašo, kad nieko nepamena, tą įvykį įvardija kaip košmarą, kad įvykis atmintyje likęs kaip iškarpa. Iš jo yra gavusi tik vieną laišką. Savo laiške parašė apie savo būseną, nes nesijaučia gerai. Yra paklaususi, ar jis vartojo. Nemano, kad jis atsakys į tai. Dar negavo jo laiško. Viskas įvyko 6 val. ryto, o išsiskyrimas prie L. vartų buvo 5 val. ryto. Nežino, ką jis galėjo veikti tą valandą. Nuo L. iki V. S. namų apie 3 minutės kelio. Nenutuokia, kur jis galėjo tą valandą būti. Su D. labai gerai sutaria. Tarp jų yra buvęs pyktis, bet jos susitaikė. D. visada palaikydavo D., džiaugdavosi, kai jos susitaikydavo. Jie įprastai būdavo keturiese – D., L., D. ir ji. Kaip su D. mama D. bendravo, nėra mačiusi, bet D. mama sakė „aš nesuprantu, kodėl taip įvyko“. Ji nematė, kad D. ką bloga turėtų prieš D. mamą. Ji nenorėjo kad D. eitų į tą vakarėlį, nes nenorėjo, kad ten vartotų alkoholį. Kitą rytą, šeštadienį, jam reikėjo į darbą. Kai D. yra sakęs, kad bandė žolės. D. jiems pasipasakodavo apie santykius su mama. Gal dėl to D. sakęs, kad bijo D. mamos, nes ji buvo griežta – D. neišleisdavo laukan, todėl ji blogai jausdavosi (2 t., b. l. 56-59).

Nepilnametis liudytojas I. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad pažįsta D. P.. Buvo atestatų įteikimas, nusprendė atšvęsti, nes daug kas išvažiuoja į Vilnių. Susitiko pas jį bute prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Susirinko L. G., S. B., N. R., D. N., G. K., A. J., R., J., D. P. ir jis. L. minėjo, kad D. P. nebūtų, nes per daug žmonių. Susirinko apie 7 val. vakare, buvo penktadienis, po atestatų įteikimo. L. ir D. nuvažiavo į Medumą Latvijoje, nupirko alaus, sidro, dar degtinės. Susimetė pirkiniams. Buvo kaljanas, pusbrolis R. V. buvo nupirkęs tabako kaljanui ir palikęs. Jis viską paruošė kaljanui, beveik visi jį rūkė. D. prisijungė gal po kokių dviejų valandų. Atvažiavo L. su N. R.. Jis paklausė, kodėl D. čia. L. pasakė „atėjo paskui mus, nevysi žmogaus“. D. valandai buvo išėjęs su savo mergina susitikti, paskui grįžo. Vartojo alkoholį, tai, kas buvo. D. buvo linksmas, atsipalaidavęs, nepanašu buvo, kad būtų daug išgėręs. D. kaip svečias atėjo, nesimetė pinigų. Jis vartojo degtinę, alų, rūkė savo cigaretes, paskui S. B. prašė. Su D. apie darbą Danijoje kalbėjo. D. pas juos kažkur nuo vakaro 9 iki 6 val. ryto praleido. Jis klausė, jeigu ką, ar gali pasilikti pas jį nakvoti. Bet paskui su L. G. ir N. R. išvažiavo. L. G. negėrė. D. pasakė, kad važiuoja namo, atsisveikino ir išėjo su L. ir N., palydėjo juos iki durų. Nematė išvažiavimo. Mašina „slyva“, tamsiai žalia BMW. Jis nematė, kaip įsėdo į mašiną. Mašina L. G.. Buvo 8 val. ryto, jie miegojo- D., A., R., G., S. ir jis, šešiese. Atėjo L. ir pasakė, kad D. papjovė moterį. Atėjo N., sako, kad reikia pakalbėt. G. pasakė, kad D. papjovė D. mamą. Jis nuėjo į koridorių, ten sėdėjo D. mergina E., N.. Apie įvykį pirmiausia sužinojo iš L.. Jis nustebo, šokas buvo, išsigando. Mano, kad išėjęs iš buto galėjo pavartoti kažko, taip suprato ir iš L., E., kitų žmonių pasakojimų. Sakė, kad buvo stiklinės akys, kai dūrė. Jam neatrodė, kad jis būtų pavartojęs, kai pas juos buvo. Anksčiau D. nėra matęs išgėrusio. Tą vakarą jo elgesys nesikeitė, jis juokavo, bendravo. D. tą vakarą rūkė kaljaną. Tas pats kaip cigaretės tabakas, tik su skoniu (2 t., b. l. 68-70).

Nepilnametė liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad D. P. užpuolė jos mamą V. S.. Viskas vyko liepos 16 d. apie 6 ryto. Tai buvo jų namuose (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis įėjo pro garažo vartus, juos pakeldamas, pro katilinę, išėmė namų durų stiklą ir atsirakino duris, raktas buvo iš vidaus, tada įėjo į virtuvę. Pasiėmė iš stalčiaus raudoną, virtuvinį, gan storą peilį, bet ne geležinį, gal 20 centimetrų. Tuomet jis ėjo pro jų svetainę, užlipo laiptais į antrą aukštą, atidarė mamos miegamojo duris ir užpuolė lovoje gulinčią mamą. Mama pasakė „D., ką tu čia darai?“. Ji miegojo šalia esančiame savo kambaryje. Pabudo išgirdusi, kai mama sakė „D. baik“. Ji nesuprato, kad tai mama sako, galvojo jos draugai atėjo, todėl užsirakino duris, norėdama apsirengti. Ji rengdamasi girdėjo, kad kažkas paklebeno jos durų rankeną, jos neatidarė, nes buvo užrakintos, tada nusileido laiptais. Nuėjusi į mamos kambarį, pamatė lovoje kruviną mamą, ji gulėjo, buvo sąmoninga. Ji paklausė, kas buvo. Mama pasakė, kad užpuolė D. P.. Ji paskambino 112 ir jos močiutei V. M.. Parašė E., paklausė, kur D.. E. paskambino jam. Atvyko policija ir greitoji. Mama buvo sąmoninga. Ji matė dūrius – apie 40 dūrių. Mama sakė, kad gynėsi. Ji turi versiją, kad D. prisivartojo narkotikų. Ji nesipyko su D., o mama jį pažįsta. D. vieną kartą buvęs jų namuose. Jie pažįstami treji metai. Santykiai geri, tiesiog draugai. Kad buvo prisivartojęs taip mano, nes mama sakė, kad jis buvo neadekvatus, akys stiklinės, silpnas, nes dūriai nelabai stiprūs buvo. Alkoholį vartojant yra mačiusi. Mano, kad tą naktį vartojo, nes buvo dvyliktokų atestatų įteikimas. Jai sakė E. V.. Ji nebuvo mačiusi D. vartojančio narkotikus. Su E. jos santykiai labai geri. Vieną kartą buvo nesutarimas su E. prieš 2-3mėn. Mama D. pažinojo, nes ji dirba su (duomenys neskelbtini), tai dirbo su D. šeima labai seniai, prieš kokius 3 metus. Kai būdavo su draugais, taip pat D., jie pasisveikindavo su jos mama. D. motyvo užpulti jos mamą nežino. Aptarė su E. įvykį. D. buvo dvyliktokų šventėje, dar buvo L. G., I. P., D. N., N. R.. D. į dvyliktokų šventę nebuvo pakviestas, bet nuėjo. Vakarėlis vyko pas I. P., pas jo tetą, kažkur mieste. Ji nedalyvavo. E. jai apie tai sakė. E. jo neleido, bet jis vis tiek ėjo ten nekviestas. E. tą pačią dieną po įvykio jai papasakojo. E. tame vakarėlyje nedalyvavo. Paskutinį kartą D. matė prieš 3 dienas iki įvykio, liepos 14 d. Ji, E. ir D. po miestą važinėjo. Viskas buvo normalu. Anksčiau narkotines medžiagas vartojančio D. nematė. Apsvaigusį nuo alkoholio vieną kartą prieš metus matė. Elgėsi labai neadekvačiai, daug juokėsi, svirduliavo, laidė juokelius. Agresijos nebuvo. „Užmušiu tave“ girdėjo, jis bet kam sakydavo. Truputėlį grėsmę juto, bet 100 procentų grėsmės nebuvo. Tą rytą išgirdo šaukiančią mamą. Ji girdėjo silpnai rėkiant. Tas balsas jai priminė E. balsą, kai buvo „prikolą“ jai padarius. Ji galvojo, kad jos draugai nori ją pažadinti, todėl užsirakino, nes norėjo apsirengti. Net minties neturėjo, kad nesaugu. Tuo metu, kai policija kambaryje mamą apklausinėjo, rado pirmame aukšte prie televizoriaus taisyklingai ant komodos peilį padėtą. Prikrešėjusio kraujo buvo ant peilio ir vienas mamos plaukas. Tai buvo jų peilis. Gali būti, kad jis kriauklėje neplautas gulėjo, kai D. jį paėmė. Tą dieną buvo likę kriauklėje neplauti indai ir galimai peilis buvo kriauklėje. Mama yra mačiusi D. gal penkis kartus. Konfliktų tarp jų nebuvo, jie absoliučiai nebendravo. Nėra mačiusi niekada, kad D. būtų vartojęs narkotikus, iš E. V. ir jo tėčio turi informacijos, kad galimai D. yra vartojęs narkotikus. Jos močiutė kalbėjo su jais po įvykio. Sakė, kad D. vartojo narkotikus. Jie susirašydavo, eidavo pasivaikščioti trise – ji, E. ir D., kartais ir L. G. būdavo su jais. Kai eidavo su draugais pro namus, o mama darže būdavo, tai pasisveikindavo. Į namus D. tik vieną kartą buvo užėjęs. D. negalėjo žinoti, kur mamos miegamasis, jis pas juos tik pirmam aukšte yra buvęs. Jis žinojo, kad pro garažą galima patekti į namą, nes buvo buvęs virtuvėje, svetainėje. Tai buvo tą kartą, kai malkas nešė. Su mama tik dviese gyvena. D. žinojo tai. Ji peilį paėmė nuo tos komodos ir padėjo prie pagrindinių durų ant palangės. D. ir mama nebendravo, nebuvo tarp jų konfliktų. Seniau D. buvo sakęs, kad nekenčia jos mamos, nes ji (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Tai buvo labai seniai, prieš 3 metus, kai tik susipažino. Pro pagrindines duris D. į namus nėjo, kur terasos durys nėjo, garažas vienintelė vieta, kur galėjo įeiti. Ji girdėjo, kaip užsivėrė vartai jam išeinant. Buvo išimtas langas, atrakintos durys. Sunkiai įdėjo stiklą sesers draugas, nežino kaip išimti. Kad D. nekenčia mamos – tik vieną kartą sakė. Nebuvo, kad jaustųsi, jog nekenčia. Nemano, kad pagalba buvo išimant stiklą. D. tą rytą nematė. Ji girdėjo jo juoką. Mama pasakė, kad tai buvo D.. Girdėjo tik žingsnius. Tai buvo panikos juokas. Kažką girdėjo arba „baik“ arba „mirk“ po juoko D. ištariant. Mama minėjo, kad sakė „mirk“, bet ji nėra tikra. Įvykio metu girdėjo mamos rėkimą ir be perstojo „D., baik“. Ji nesuprato, kad mama. Galvojo E.. Tik įėjusi į mamos kambarį suprato, kad tai mama (2 t., b. l. 78-82).

Kaltinamasis D. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė: nuvykus į (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto (duomenys neskelbtini), ranka parodė link dešinės pusės (žiūrint link namo) ir paaiškino, kad 2022 m. liepos 16 d. ėjo iš tos pusės į namus, šiuo keliu einant jis praeina pro namą Nr. 73. D. P. negalėjo nurodyti pro kur pateko į gyvenamąjį namą. Nurodė, kad prisimena tik, kad moteris guli lovoje ir jis kelis kartus dūrė moteriai į kaklą. Buvo paprašyta parodyti ką atsimena. D. P. antrame aukšte esančiame kambaryje pasiėmęs manekeną paguldė jį ir ant lovos ant nugaros ir paaiškino, kad taip gulėjo moteris – V. S., kai jis įėjo į jos kambarį. Tuomet paėmė peilio imitaciją į dešinę ranką ir paaiškino, kad taip laikė peilį. D. P. peilį pridėjo prie manekeno kaklo ir paaiškino, jog atsimena, kad taip 3 kartus dūrė V. S.. D. P. nurodė, kad daugiau nieko nepamena ir parodyti negali (2 t., b. l. 133-135, 136-137).

2022-07-16 - 2022-07-22 įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėta gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), patalpos ir kiemo, šalia esančios gatvės teritorija. Gyvenamojo namo fasadinėje dalyje, kairėje pusėje yra uždaryti garažo vartai, pakeliami rankomis. Vartų apžiūros metu akivaizdžių sugadinimų, įsilaužymo įrankio pėdsakų nėra. Garažo vartų kairės pusės apačioje yra rankena. Rankena yra plastikinė, juodos spalvos, rankenoje nėra atrakinimo - užrakinimo spynos. Ant dulkėto ir purvino rankenos paviršiaus, apatinėje rankenos dalyje yra aiškūs lietimo pėdsakai. daiktų, nėra akivaizdžių smurto pėdsakų. Garaže bendra tvarka nepažeista, nėra išmėtytų ar išvartytų daiktų. Katilinės patalpoje ir šalia durų, laiptų nėra jokių stiklo dalių, šūkių. Už durų yra koridorius vedantis į virtuvę. Koridoriaus pabaigoje yra arkinis įėjimas į virtuvę. Virtuvėje bendra tvarka nepažeista, nėra akivaizdžiai išmėtytų ar išvartytų daiktų, nėra akivaizdžių smurto pėdsakų. Svetainėje bendra tvarka yra nepažeista, nėra išmėtytų ar išvartytų daiktų, nėra akivaizdžių smurto pėdsakų. Svetainės dešinėje dalyje prie įėjimo į svetainę iš virtuvės, prie sienos yra medinė komoda ir prie sienos pritvirtintas televizorius. Ant komodos pažymėtas Nr. 2 yra raudonos spalvos peilis. Pagal matomus bendruosius požymius tikėtina, jog peilis pagamintas pramoniniu būdu. Ant peilio geležtės yra raudonos spalvos medžiagos panašios į kraują dėmės. Peilio rankena yra nelygaus paviršiaus. Svetainėje už komodos yra arkinis įėjimas į pagrindinį koridorių. Koridoriuje bendra tvarka nepažeista, nėra išmėtytų ar išvartytų daiktų, nėra akivaizdžių smurto pėdsakų. Mediniai laiptai vedantys į antrą aukštą yra apie 4,60 m ilgio ir 85 cm pločio, dešinėje pusėje yra turėklai. Apie 2,50 m atstumu nuo laiptų apačios ant sienos yra raudonos spalvos medžiagos, panašios į kraują, smulkios dėmės, kurios yra apie 45X30 cm dydžio plote. Tai ištįsusios formos dėmės, plačiausioje vietoje panašios į elipsės formos figūrą, o pabaigoje yra siaura "uodega“. Miegamojo centre stovi dvigulė lova apie 2,00X1,87 m dydžio. Ant lovos kairės pusės čiužinio, dešinėje čiužinio pusėje yra dvi raudonos spalvos medžiagos panašios į kraują dėmės. Pirma dėmė yra didesnė apie 57X55 cm dydžio. Nuo lovos krašto (kojos) iki dėmės yra apie 12 cm atstumas ir nuo čiužinio kairio krašto iki dėmės apie 32 cm atstumas. Antra dėmė yra mažesnė prie lovos galvūgalio dešinėje čiužinio pusėje. Dėmė yra apie 30X15 cm dydžio. Nuo dėmės iki galvūgalio yra apie 13 cm atstumas, o nuo čiužinio kairio krašto iki dėmės apie 76 cm atstumas. Tarp dėmių yra apie 1,05 m atstumas. Ant čiužinio yra raudonos spalvos naminio gyvūno, katino, pėdsakų. Lovos galvūgalyje ties čiužinio centru yra raudonos spalvos medžiagos panašios į kraują dėmė apie 18X12 cm dydžio. Ant grindų prie lovos, kairėje lovos pusėje, yra sujaukta antklodė. Ant jos užvalkalo yra raudonos spalvos medžiagos, panašios į kraują, dėmių. Ant grindų prie lovos, dešinėje lovos pusėje, yra pagalvė. Šalia rozetėje yra mobilaus telefono pakrovėjas, knyga ir veltinės šlepetės su aulais. Pagalvės užvalkalas ir pagalvė permirkę raudonos spalvos medžiaga, panašia į kraują, dėmė ant užvalkalo yra apie 45X33 cm dydžio.. Durų rankena yra apie 1,08 m aukštyje nuo grindų. Ant durų rankenos yra raudonos spalvos medžiagos panašios į kraują dėmė. Pirmo kambario apžiūros metu jame bendra yra tvarka nepažeista, nėra išmėtytų ar išvartytų daiktų, nėra akivaizdžių smurto pėdsakų. Įvykio vietos apžiūros metu gyvenamojo namo patalpose nėra akivaizdžių išgertuvių pėdsakų. Įvykio vietos apžiūros metu ant įvairių paviršių panaudojus daktiloskopinius miltelius rankų pėdsakų neišryškinta (1 t., b. l. 19-25, 26-63, 64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2881/2022(01) nurodyta, kad:

1. V. S. nustatyta: daugybinės durtinės- pjautinės žaizdos galvos srityje, kakle, kur viena iš jų kartu su dešinio I šonkaulio lūžiu, krūtinėje ir rankose, kas komplikavosi kaklo ir krūtinės minkštųjų audinių emfizema, hipovoleminiu šoku ir ūmine potraumine anemija. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2022-07-16. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 17 trauminių poveikių.

2. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

3. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 104-108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1483/ 2022(01) nurodyta, kad D. P. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 0,99 proc. (promilės) etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (2 t., b. l. 144).

2022-07-16 Utenos apskr. VPK Zarasų r. PK RS tyrėjo Sigito Liorinto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-07-16 apie 06.22 val. iš Utenos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) "Prieš 2 min. pranešėjos motina sužalota su peiliu. Sužalojo pranešėjos motinai pažįstamas vardu D.. Praneša dukra. Laukia. Moteriai 52 m. kraujuoja iš galvos. GMP, AVPK inf.". 06.26 val. atvykus nurodytu adresu, atidarius namo lauko duris, koridoriuje pasitiko pranešėja D. S., sakė, kad jos mamą V. S. peiliu sužalojo pažįstamas vardu D.. Paklausus kur yra mama, D. S. užlipo laiptais į viršų ir parodė į priešais laiptus esantį kambarį. Kambaryje ant lovos, kairėje lovos dalyje, ant dešinio šono, galvą į lovos kojūgalį, gulėjo V. S.. Moteris buvo sąmoninga. V. S. galva, veidas, kaklas ir rankos buvo kruvini. Po jos galva matėsi kraujo dėmė. Dešinėje lovos dalyje prie galvūgalio buvo kruvina pagalvė. V. S. paaiškino, kad apie 06 val. ji jau nemiegojo, gulėjo lovoje. Pamatė, kad į kambarį įėjo jai pažįstamas D. P.. Ji paklausė "D. ką tu čia veiki?", ar D. P. jai ką nors sakė ji nurodyti negalėjo. V. S. teigė, kad iš pradžių lyg ir pajuto smūgį į veidą, po to D. P. ją pradėjo badyti peiliu. Peiliu pataikė į kaklo ir galvos sritis, ji gynėsi rankomis, todėl jai buvo sužalotos ir rankos. V. S. nurodė, kad D. P. pažįsta iš ankščiau, nes dirba (duomenys neskelbtini), o D. P. yra iš (duomenys neskelbtini). Zarasų GMP brigada dėl durtinių žaizdų kaklo, galvos srityje išvežė į Visagino miesto ligoninę. D. S. žodžiu nurodė, kad miegojo savo kambaryje, kuris yra greta mamos kambario, mamos kambaryje išgirdo triukšmą, mama rėkė "D. ką darai". Vėliau iš asmens balso ji atpažino, kad tai buvo D. P.. D. S. užrakino savo kambario duris. Asmuo priėjęs prie jos kambario durų paklebino rankeną, vėliau ji girdėjo kaip trinktelėjo apačioje esančio garažo pakeliami vartai, kuriuos D. S. manymu, ji su mama pamiršo užrakinti. D. S. išėjusi iš kambario pamatė, kad savo kambaryje, ant lovos, guli kruvina jos mama. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Vykdant D. P. paiešką, buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvusi D. P. motina O. P. nurodė, kad sūnus D. P. namuose nenakvojo, vakare, tai yra 2022-07-15, grįžusi po darbo jo namuose jau neberado. Buvo žodžiu bendrauta su E. V., ji nurodė, kad 2022-07-15 vakare su D. P. buvo pasivažinėti, grižo apie 23 val. pas ją į kiemą. D. P. pasakė, kad jam anksti keltis ir išėjo, kaip ji pamaniusi, namo. E. V. sakė, kad šiandien ryte gal apie 7 val. ar gal šiek tiek vėliau, jai parašė D. P. motina O. P. ir pasakė, kad D. nenakvojo namuose. Tada Ji paskambino D. P., jis atsiliepęs pasakė, kad yra mieste, jog jo ieško policija. Dar jai pasakė „susitiksime kitame gyvenime“ ir kaip jai pasirodė pradėjo sunkiai kvėpuoti, padėjo ragelį ir telefonu neatsiliepė. L. G. žodžiu nurodė, kad D. P. matė tik 2022-07-15 dienos vakare, miesto centre, kai buvo išėjęs pasivaikščioti su klasiokais D. N. ir G. K.. Vėliau pasak L. G. jis D. P. nematė. Su minėtais draugais šventė atestatų įteikimą pažįstamo vardu I. bute. Jis gyvena galimai adresu (duomenys neskelbtini) name, buto numerio nepamena. Tikrinant galimas D. P. buvimo vietas pagal gautas telefono ((duomenys neskelbtini)) buvimo vietos koordinates, buvo patikrinta teritorija aplink D. P. gyvenamąją vietą. Pakrantė palei Zaraso ežerą nuo Vilniaus g. iki K. D. g. Zarasų Didžiosios salos miškingoji dalis nuo įėjimo į salą iki didžiojo didžiosios estrados. Tikrinant teritorijas buvo bandoma susisiekti telefonu su D. P.. Iš pradžių telefonu niekas neatsiliepė, vėliau telefonas buvo išjungtas. Apie 08.40 val. D. P. telefonu atsiliepė iš balso pasirodė neblaivus, paklausus, kur jis randasi, savo buvimo nenurodė, pasakė, kad jo visi ieško ir padėjo ragelį. Vėliau kelis kartus bandant prisiskambinti jis neatsiliepė. Dar vėliau paskambino pats ir teigė nežinantis kur jis yra, kad negyvens, nes sužinojo, kad užmušė žmogų, padėjo ragelį. Prisiskambinus ir įtikinus D. P., jog V. S. gyva, tik sužalota, pavyko išsiaiškinti, kad jis galimai yra (duomenys neskelbtini) kažkur laukuose. Apie 09.10 val. nuolat bendraujant telefonu D. P. pastebėtas pievoje tarp (duomenys neskelbtini) sodybų. Įkalbėtas D. P. priėjo prie jų. Alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0092, patikros sertifikato Nr. 1680158, D. P. nustatyta 0,60 prom. girtumas. Matėsi, kad jis yra labai susijaudinęs, verkė, sunkiai tvardė emocijas. Jis teigė, kad nakties metu vartojo įvairius alkoholinius gėrimus su pažįstamais asmenimis. Tai darė pas pažįstamą Į. bute, (duomenys neskelbtini) name, buto Nr. neatsimena. Ryte ėjo namo (duomenys neskelbtini) gatve pro turgų, ėjo su L. G. ir panele, kurią žino tik iš matymo. Kompanija išsiskirstė, jis ėjo vienas. Kas įvyko vėliau ryte teigė, kad neprisimena. Prisimena tik, kad buvo kažkur pievoje. Jam esant pievoje, paskambino draugė E. V. ir pasakė, kas jis užmušė žmogų. Vėliau aprimęs D. P. pradėjo sakyti, kad prisimena tik nuotrupas, daug kraujo, kad V. S. rėkė. V. S. jis pažinojo iš ankščiau. Daugiau D. P. teigė šiuo metu nieko neprisimenantis. Įtarus, kad D. P. gali būti apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, 10.00 val. jis buvo pristatytas į VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jam paimta tiriamoji medžiaga-šlapimas (2 t., b. l. 86-89).

2022-09-19 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2473144-22 nurodyta:

1. Ant tirti pateiktų popieriaus dalies, tamponų, tiriant pažymėtų N. 3, Nr. 5-8, paimtų 2022-07-16 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkama asmens tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-25.

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova, padaryta 2022-07-16 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tunkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 1 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. P. lokusų genotipu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6x10-25

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta 2022-07-16 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti DNR.

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 4, su nuoplova, padaryta 2022-07-16 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių vyro ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti. Ant tampono Nr. 4 nustatytas mišrus vyro ir moters biologinių pėdsakų DNR profilis sutampa su V. S. ir D. P. genotipų sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant tampono Nr. 4 alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10-36

Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 9, su nuoplova, padaryta 2022-07-16 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant tampono Nr. 9 rastas žmogaus kraujas Ant tampono Nr. 9 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. P. genotipu.

2. Ant tirti pateikto megztinio, paimto 2022-07-16 atliekant D. P. asmens kratą, rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr. 15), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 14), tinkamų vienos moters tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant megztinio mėg. Nr. 14 ratas žmogaus kraujas. Ant megztinio mėg. Nr. 15 rasto moters kraujo ir mėg. Nr. 14 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. S. genotipu.

Ant tirti pateiktų kelnių, paimtų 2022-07-16 atliekant D. P. asmens kratą, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 17), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 16), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kelnių mėg. Nr. 16 žmogaus kraujo nerasta.

3. Ant tirti pateikto tampono su D. P. kairės rankos panagių turinių žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su D. P. genotipu.

Ant tirti pateikto tampono su D. P. dešinės rankos panagių turiniu žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių nemažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono su D. P. dešinės rankos panagių turiniu rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. P. genotipu.

Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo D. P. dešinės rankos plaštakos rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. P. genotipu (1 t., b. l. 70-79).

2022-07-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. M. pateikė suknelę (1 t., b. l. 197-199).

2022-08-22 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima gėlėta suknelė, juodos, baltos, raudonos spalvų. Suknelė priekyje susegama sagutėmis per visą ilgį, nugarinėje dalyje suknelė perkirpta, taip pat kirpimo žymės matyti ir per rankovių ilgį. Suknelė su apykakle. Kairėje, priekinėje, viršutinėje dalyje matyti rudos spalvos dėmės panašios į kraują. Taip pat kairėje, priekinėje, viršutinėje dalyje matyti medžiagos pažeidimai. Pirmas pažeidimas yra 40x5 mm., antras pažeidimas 30x 7 mm dydžio; trečias pažeidimas30x15 mm dydžio, ketvirtas 35x25mm dydžio, penktas 25x5mm dydžio, šeštas 10x3mm dydžio, septintas trikampio formos pažeidimas14x15 mm dydžio, aštuntas 15x15 mm dydžio, devintas 8x5 mm dydžio, devintas 15x4mm dydžio (2 t., b. l. 1-2, 3-6).

2022-08-30 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuskaityti duomenys iš mobilaus telefono "Samsung SM-J530F"; S/N: "RF8K50ZKKMW" ir jame esančios SIM kortelės "pildyk"; kortelės Nr. "89370038009003162987". Gauti duomenys įrašyti į nešiojamą duomenų laikmeną (3 t., b. l. 91-92). 2023-03-23 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta laikmena, kurioje yra duomenų išskleidimo ataskaita. Atlikus ataskaitos analizę matoma D. P. siųstos ir gautos SMS žinutės, D. P. skambučių žurnalas (3 t., b. l. 93-102, 103-130).

Dėl D. P. veikos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo

BK 165 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai, slaptai ar atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį būstą. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ir norą taip veikti.

D. P. viso proceso metu visiškai pripažino kaltę tiek dėl neteisėto patekimo į nukentėjusios V. S. namą. Kaltinamasis teigė, jog neprisimena aplinkybių, kaip pateko į gyvenamąjį namą, patvirtino, kad nukentėjusiosios namuose prieš tai yra buvęs du kartus, vieną kartą su L. ir D. krovė malkas ir buvo garaže. Tokias pačias apie aplinkybes D. P. pagalbą D. S. sukrauti malkas patvirtino nukentėjusioji V. S., liudytojai D. S., L. G. ir E. V.. V. S. nurodė, kad D. P. su draugu padėjo D. nešti malkas, žinojo išplanavimą kaip pakliūti į garažą, iš garažo į katilinę, o iš katilinės yra durys į namą. Jis galėjo patekti į namą tik pro garažą, nukentėjusioji neprisiminė ar tą naktį garažas buvo užrakintas. D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo taip pat parodė, kad D. tik vieną kartą buvo užėjęs, jis žinojo, kad pro garažą galima patekti į namą, yra buvęs virtuvėje, svetainėje. V. S. ir D. S. viso proceso metu kategoriškai teigė, kad durys tarp namo ir katilinės iki to įvykio buvo su stiklu, o stiklas buvo išimtas ir buvo rastas padėtas šalia.

D. P. į gyvenamąjį namą pateko pro garažo nerakintas duris, išėmęs durų, skiriančių katilinę ir gyvenamąjį namą stiklą, įkišęs ranką pro tarpą ir iš vidaus atsirakinęs durų spynoje buvusiu raktu duris. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad gyvenamojo namo fasadinėje dalyje, kairėje pusėje yra uždaryti garažo vartai, pakeliami rankomis. Ant dulkėto ir purvino rankenos paviršiaus, apatinėje rankenos dalyje yra aiškūs lietimo pėdsakai. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tampono Nr.1 su nuo garažų vartų rankenos rastas DNR pėdsakas sutampa su D. P. genotipu. Tokie įrodymai kolegijai leidžia spręsti, kad D. P. į V. S. garažą pateko pakėlęs garažo vartus, kurie buvo neužrakinti. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra buvęs nukentėjusios garaže, kai padėjo D. S. krauti malkas, todėl jis numanė, kad per garažą galima pateikti į gyvenamąsias patalpas. D. P. pateko išėmęs durų stiklą. Nors įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuotas prie krosnies padėtas durų stiklas, tačiau teismo posėdžio metu liudytoja D. S. parodė, kad sesės draugas rado vieną didelį stiklą katilinėje. V. S. taip parodė, kad stiklas buvo padėtas, po pietų atvažiavo dukra G. Š. ir pasakė, kad jos draugas Š. S. sudėjo stiklą. Padidinus durų, jungiančių katilinę su namu nuotrauką Nr. 23 (1 t. b. l.39, CD b. l. 64) matyti, kad iš medinės durų stiklą prilaikančios konstrukcijos išimta apatinė stiklą prilaikančio rėmelio dalis (1 t, b. l. 64). Iš katilinės fotonuotraukos, kurios nėra byloje, bet ji yra įvykio vietos apžiūros CD diske, aiškiai matyti prie šildymo katilo iš šono atremtas apdulkėjęs durų stiklas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajai parodžius įvykio vietos apžiūros protokolą fotonuotrauką (1 t., b. l. 39) ji patvirtino, kad durys visada buvo su stiklu, jos iš vidaus buvo užrakintos ir paliktas raktas, kad D. P. išėmė stiklą jai pasakojo dukra kai buvo ligoninėje, o jos draugas Š. S. sudėjo stiklus. Kadangi visos kitos namo durys buvo rastos užrakintos, o laužimo pėdsakų nerasta, kolegijos vertinimu byloje įrodyta, kad D. P. į namą pateko pakėlęs neužrakintas garažo duris, iš garažo per katilinę į namą pateko išėmęs durų lango stiklą, per durų lango rėmą įkišęs ranką ir atsirakinęs duris iš vidinės pusės. Kokiu būdu D. P. pateko į namą jis tuo pačiu keliu ir išėjo, nes D. S. parodė, jog girdėjo kaip D. P. išėjo ir užtraukė garažo duris.

Kolegija tikslina kaltinimo dalį, „išėmęs lauko durų stiklą,“, nes nustatyta, kad buvo išimtas katilinės durų, skiriančių katilinę ir namą stiklas.

Kaltinamasis į nukentėjusios gyvenamąjį namą pateko be išankstinės savininkės V. S. valios išreiškimo, o tai reiškia, kad neteisėtai, toks neteisėtas elgesys yra laikomas asmens būsto neliečiamumo pažeidimu. Patekimu laikomas kaltinamojo įėjimas į V. S. namo pagalbines patalpas, pro kurias buvo įeita į gyvenamąsias patalpas ir tai laikoma nusikalstamos veikos baigtumo momentu, veika padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais veikiant tiesiogine tyčia. Aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis neteisėtai pateko į gyvenamąjį namą priklausantį nukentėjusiajai, būdamas neblaivus, jam po įvykio nustatytas 0,99 proc. alkoholio koncentracija šlapime ir padarė BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl D. P. veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto kvalifikavimo

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas pagal BK 129 straipsnį įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis formaliąją nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimo stadija gali būti konstatuota, jeigu kaltininkas suvokė savo veikos pavojingumą, norėjo taip veikti ir pabaigti veiką, bet to nesugebėjo padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas (konkretumas, neabstraktumas), nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018, 2K-115-788/2020 ir kt.).

Taigi, siekiant teisingai kvalifikuoti D. P. nusikalstamą veiką, kaltinant jį pasikėsinimu nužudyti nukentėjusiąją V. S., būtina nustatyti jo tyčios turinį. Kaip jau minėta, veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę kitam asmeniui. Esant apibrėžtai tyčiai, asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori griežtai kiekybiškai ir kokybiškai apibrėžtų padarinių. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal kaltininko tyčios kryptingumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik pagal paties kaltininko aiškinimą, kaip jis suvokė savo veiksmus ir kokių padarinių norėjo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-521/2013, 2K-212-303/2018 ir kt.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus įrodymus dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą daro išvadą, kad D. P. veika pasikėsinus nužudyti nukentėjusiąją įrodyta, tačiau nenustatyta veiką kvalifikuojanti aplinkybė „itin žiauriu būdu“.

Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir viso ikiteisminio tyrimo metu kaltę pilnai pripažino, tačiau negalėjo paaiškinti savo veiksmų motyvų ir pačių veiksmų. Jis teigė, kad nukentėjusiosios namuose prieš tai yra buvęs du kartus, vieną kartą padėjo su L. krauti malkas, o kitą kartą su E. buvo užėję pas D. ir buvo namo laiptinės aikštelėje, patvirtino, kad žinojo, jog miegamieji yra antrame namo aukšte. Pamena, jog išėjo iš šventės, atsimena kaip ėjo iki turgaus. Kaip įeina į namą, paima peilį, užlipa laiptais neatsimena, galvoje išlikęs momentas - rankos mostas, nukentėjusios elgesio, kad ji šauktų ar gintųsi neatsimena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu iš karto po sulaikymo savo kaltę pripažino ir taip pat parodė, kad pamena kaip ėjo namo, tačiau kaip pateko į V. S. namus neįsivaizduoja, o kai buvo viduje atsimena tik tiek, kad V. S. šaukė jo vardą, kad V. S. peiliu dūrė gal kokius tris kartus, tikrai ne 25 kartus, tą momentą jis atsimena. Negali prisiminti, ar ji tuo metu buvo veidu į jį, ar nugara, ar jis tuo metu stovėjo, ar klūpėjo nežino. Atsimena, kad V. S. buvo lovoje. Iš kur gavo peilį negali paaiškinti, tikriausiai tame pačiame name pasiėmė, nes peilio išeidamas iš draugų jis su savimi neturėjo. Jis neįsivaizduoja iš kur žinojo, kad reikia lipti į antrą aukštą, dėl ko ir į kurią vietą dūrė peiliu negali pasakyti. Atsimena, kad ji rėkė, atsimena, kad dūrė kokius tris kartus, išsigando ir pabėgo (2 t., 112-115 b. l.). Vėliau apklaustas 2023-03-24 parodė, kad kažkiek atmintyje yra išlikęs vaizdas, kaip dešinėje rankoje laiko peilį, koks jis buvo pasakyti negali, negali jo apibūdinti, negali pasakyti nei jo dydžio, nei ilgio, nei iš kur jį paėmė, ir juo mosikuoja, atsimena tik tris mostus, kur dūrė negali pasakyti, viskas lyg migloje, rūke. Taip pat atsimena, kad kai mosikavo peiliu girdėjo moters balsą, dabar jau žino, kad tai buvo V. S., ji šaukė jo vardą, atsimena tik tą trumpą epizodą (2 t, b. l. 128-131).

Apie kaltinamojo tyčios turinį teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes -nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, motyvus, nukentėjusios ir kaltinamojo tarpusavio santykius, kaltinamojo elgesį prieš ir po įvykio. Liudytojai L. G., D. N., S. B., R. J., A. J., A. R., E. V. parodė, kad aptariamo įvykio išvakarėse kaltinamasis kartu su nurodytais asmenimis bendravo ir dalyvavo mokyklos atestatų įteikimo vakarėlyje, kuriame vartojo alkoholį bei rūkė elektronines ir paprastas cigaretes. Su niekuo nekonfliktavo, jokių tolesnių savo tikslų niekam nepasakojo, t. y. nebuvo pastebėtas jo agresyvus ar neadekvatus elgesys. Pabaigus švęsti D. P. apie 5 val. ryto su L. G. ir A. R. išėjo namo. A. R. patvirtino, kad apie 5 val. 12 min. su D. išsiskyrė prie L. namų vartų, o D. pasakė, kad eina namo, nes jam rytoj reikia į darbą. Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. ilgą laiką, kai draugavo su E. V. t. y. 1,5 metų nevartojo alkoholio, nors prieš tai turėjo su alkoholio vartojimu susijusių problemų, o būdamas nepilnamečiu turėjo teistumų dėl smurto protrūkių, o šis alkoholio vartojimas buvo po ilgos pertraukos.

Byloje nustatyta, kad D. P. prieš įsibraudamas į gyvenamąjį namą jokio nusikaltimo įrankio- peilio ar kito žaloti pritaikyto daikto neatsinešė, tačiau tai savaime neįrodo, jog jis neturėjo išankstinio ketinimo nužudyti ar smurtauti prieš nukentėjusiąją. Iš liudytojų parodymų matyti, kad D. P. namai yra pakeliui pro V. S. namą ir jis nuėjo ta kryptimi, kito kelio į savo namus eiti jis neturėjo. D. P. su A. R. ir L. G. išsiskyrė apie 5 val. 12 min, jam iki V. S. namų buvo eiti apie 3 min. Nukentėjusioji teigė, kad atsikėlė prieš 6 val. ryto, lovoje gulėdama naršė telefone, kuomet išgirdo žingsnius ir pro duris įėjo D. P., kuris buvo su kapišonu, o už nugaros rankoje laikė peilį. Kaltinamasis nieko nesakydamas ją gulinčią apsižergė ties dubeniu ir pradėjo smūgiuoti peiliu į kaklo sritį. Gindamasi nukentėjusioji griebė už rankos, tačiau kaltinamasis šaltu veidu, be emocijų, smūgiavo peiliu, tada nukentėjusioji griebė už peilio ašmenų, suprasdama, kad kalba „D. baik“ nepadės, pradėjo klykti. Kai D. P. pavargo su ją grumtis, nes buvo įsitvėrusi už jo rankų, tada ją parvertė ant pilvo, sudavė į pakaušį, pradėjo iš burnos bėgti kraujas, tada buvo antras smūgis ir jai pradingo kairės rankos ir kairės kojos judesiai, suprato, kad reikia nutilti ir apsimetė mirusia, nes prisiminė draugę, kurią kai smaugė, o ji apsimetė mirusia. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. P. ant jos užlipus ir pradėjus iš karto badyti peiliu ji gynėsi, tarp jų vyko grumtynės, bandant išsilaisvinti kažkokiu būdu galimai parkrito ant pilvo ir pajautė, kad bado iš nugaros į kaklo nugarinę dalį, sąmoningai nutilo, neberėkė, nebejudėjo, apsimetė, kad mirė (1 t., b. l. 85-86). Vėliau papildomojoje apklausoje 2023-01-26 teigė, jog jai atrodė, kad D. P. pavargo, nes smūgiai silpnėjo, be to ji aktyviai visą laiką priešinosi ir laikėsi įsikabinus jo rankos. Kai D. P. bandė nulipti nusitempė ir nukentėjusiąją, kuri laikėsi įsikibus jo rankos ir tempiant apsivertė ant pilvo. Tuomet jis dar sudavė du stiprius smūgius į kaklo galinę sritį, po to nukentėjusioji apsimetė mirusia. Kai ji nebejudėjo D. P. iš karto atsitraukė ir išėjo (1 t., b. l. 93-94).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2881/2022(01) nurodyta, kad V. S. nustatyta: daugybinės durtinės- pjautinės žaizdos galvos srityje, kakle, kur viena iš jų kartu su dešinio I šonkaulio lūžiu, krūtinėje ir rankose, kas komplikavosi kaklo ir krūtinės minkštųjų audinių emfizema, hipovoleminiu šoku ir ūmine potraumine anemija. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu iki kreipiantis medicininės pagalbos 2022-07-16. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 17 trauminių poveikių. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. S. padarytos priekiniame kaklo paviršiuje 3 žaizdos nuo 3 mm iki 3,3,5 cm, tokio paties dydžio trys žaizdos kairėje kaklo pusėje, iki 3 cm 2 žaizdos sprando srityje, krūtinkaulio srityje viena žaizda 3 cm, dešinėje viršraktikaulinėje dalyje viena žaizda 2 cm, viršutinės lūpos ir kairio skruosto žaizdos 2 cm, kairės ir dešinės plaštakos pirštų žaizdos, kakle padarytos 6 žaizdos, dvi krūtinės srityje ir dvi sprando, žaizdų pobūdis nuo 3 mm iki 3,3,5 cm. Tokia žaizdų lokalizacija rodo, kad D. P. smūgiai buvo tiksliai nukreipti gyvybiškai svarbias kūno vietas kaklą ir krūtinę ir tik aktyvi nukentėjusios gynyba ir priešinimasis nesukėlė ypač rimtų ar mirtinų padarinių jos sveikatai. V. S., kad D. P. visą laiką bandė įvykdyti savo sumanymą, ir su ja grūmėsi tol kol pavargo, nukentėjusioji visą laiką priešinosi, laikė įsikabinusi jo rankos, griebė peilio ašmenis, tą patvirtina žaizdos ant nukentėjusios abiejų rankų pirštų. Grumtynės tęsėsi apie 10 min., tuo metu kai nukentėjusioji apsivertė ant pilvo ir nebegalėjo priešintis, D. P. sudavė du smūgius į sprando sritį, po šių smūgių nukentėjusiajai nutirpo rankos ir kojos, pasirodė iš burnos kraujas, tuomet ji apsimetė mirusia, o D. P. atsitraukė ir išėjo.

Kolegijos vertinimu D. P. veiksmų intensyvumas net 10 minučių badant peiliu ir bandant įveikti nukentėjusiąją, bejausmis veidas, nereagavimas į nukentėjusios šauksmą ir jos pasipriešinimą rodo jo tiesioginę ir konkrečią tyčią siekti nukentėjusios gyvybės atėmimo, o tokie padariniai realybėje nekilo tik dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. D. S. parodė, kad pabudo nuo mamos rėkimo, girdėjo, kaip ji be perstojo sakė „D. baik“, išeinant girdėjo jo panikos juoką. Iš fragmentuotų D. P. atsiminimų apie įvykį matyti, jog jis atsimena, kad nukentėjusioji rėkė ir atsimena savo tris dūrius bei tai, kad išsigando ir pabėgo. Kai V. S. nebegalėjo priešintis, šaukti (nurodė, kad po smūgio į sprandą iš burnos pasipylė kraujas) bei nebegalėjo judėti, kaltinamasis iš karto nebetęsė jokių veiksmų ir pasišalino. Toks kaltinamojo pasikeitęs elgesys iš aktyvaus bandymo peiliu suduoti smūgius į staigų tokių veiksmų nutraukimą, kolegijos nuomone buvo akivaizdžiai susijęs su tik su pasikeitusiu nukentėjusios elgesiu ir nebesipriešinimu. O tai leidžia spręsti, kad D. P. smurtinių veiksmų pabaigą sąlygojo ne jo paties valinis sprendimas tokių veiksmų nebetęsti, o nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, t. y. pasikeitęs V. S. elgesys - nebesipriešinimas, neberėkimas ir nejudrumas bei apsimetimas mirusia. Nors kaltinamojo gynėjo manymu D. S. apsimetimo mirusia negalima susieti su kaltinamojo smurtinių veiksmų pabaiga, jam aiškiai suvokiant, kad jau pasiekė rezultatą -nukentėjusios gyvybės atėmimą, tačiau aptarti įrodymai kolegijai leidžia daryti priešingą išvadą. Iš D. S. parodymų, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kaltinamasis prieš lipdamas laiptais žemyn dar užėjo į vonią, bandė įeiti į D. S. kambarį ir paklebeno jos durų rankeną, nulipęs laiptais taisyklingai padėjo peilį ant komodos, kurį vėliau rado D. S., ieškojo kuo nusišluostyti kruvinas rankas, prieš išeidamas atsidarė ir uždarė garažo vartus, t. y. pasišalinti iš įvykio vietos neskubėjo. V. S., D. S. ir V. M. parodymai apie D. P. ištartą frazę lipant laiptais „ na ir mirk“ prieštaringi (V. S. teigė, kad V. P. neištarė nė žodžio, D. M., teigė, kad tai sužinojo iš dukros, o D. S. teigė, kad jai pasakė mama, pati nėra tikra ar girdėjo „baik“ ar ‚mirk“), todėl kolegija jais nesiremia.

V. S. nesiejo D. P. veiksmų su tuo, jog nukentėjusioji dirbo (duomenys neskelbtini), nors jai buvo žinoma, kad D. P. šeima praeityje buvo (duomenys neskelbtini) šeimų grupėje. Tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta priešinga išvada, t. y. nustatyta, kad nukentėjusioji D. P. nėra visiškai nereikšmingas asmuo. Išvadoje nurodyta, kad D. P. veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio, patologinio afekto ar patologinio girtumo būsenoje, jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ir asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (3 t., b. l. 10-16). Iš išvados aprašomosios dalies matyti, kad D. P. augo disfunkcinėje šeimoje (mama piktnaudžiavo alkoholiu, tėtis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme) dėl tėvų nepriežiūros buvo laikinai patalpintas į vaikų globos namus. Ekspertams analizuojant D. S. parodymus, jog D. P. prieš tris metus iki įvykio buvo sakęs, kad nekenčia jos mamos, nes ji (duomenys neskelbtini), kaltinamasis žinojo kur yra nukentėjusios namas, be to yra buvęs tų namų teritorijoje padaryta išvada, kad tai galėjo toliau sąlygoti jo elgesį. Teisėjų kolegija su tokia išvada visiškai sutinka.

V. S. patvirtino, kad D. P. šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos ir apie tą šeimą ji žinojo. Ekspertizės metu D. P. pripažino, kad paauglystėj dažnai vartojo alkoholį, tačiau byloje nustatyta, kad iki įvykio jo nevartojo apie 1,5 metų. Kaltinamasis per tą laikotarpį su V. S. ir jos dukra elgėsi pabrėžtinai mandagiai, padėjo krauti malkas, jų ryšiai buvo draugiški. Įvykio vakarą po ilgos pertraukos D. P. vartojo įvairių rūšių alkoholį, gėrė alų, degtinę, viską maišė, rūkė ir elektronines ir tabako cigaretes, teigė, kad jautėsi pakankamai neblaivus ir apsvaigęs. D. P. ekspertizės metu patvirtino, kad jam yra buvę amnestinių (su atminties spragomis) pasigėrimo epizodų ir anksčiau, ekspertai nustatė, kad jo asmenybei yra būdingas polinkis nesilaikyti socialiai priimtinų normų ir elgtis impulsyviai. Tokias aplinkybes apie impulsyvų D. P. elgesį patvirtino liudytojai L. G. (žinojo, kad anksčiau kaltinamasis yra smurtavęs ir teistas), D. N. (V. yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, ji dirbo su D., gal iš vaikystės kas užsiliko ir paveiktas alkoholio tai padarė, nenorėjo kad atvyktų į vakarėlį, jo problematiškas elgesys, mėgsta kabinėtis prie žmonių, niekada nežinai koks jis gali būti išgėręs, lankėsi probacijoje, jo draugai irgi turėjo teistumų). Ankstesni nuosprendžiai dėl veikų, kurias D. P. padarė dar būdamas nepilnamečiu taip pat rodo, jo polinkį spontaniškai spręsti situacijas smurtu (2 t, b. l. 194-200, 3 t., b. l. 1-11). Iš D. P. susirašinėjimo telefonu su D. S. beveik iš karto po įvykio 6.45 val., matyti, kad į jos siųstą žinutę „D. P. papjovė mano mamą“ kaltinamasis iš pradžių rašo, kad nesupranta kas buvo, kad tai ne jis, kad jis nusižudys (3 t., b. l. 13-106). Į E. V. žinutę ar jis namie 6. 27 val. D. P. rašo, kad jo ieško policija, nežino kodėl, kad pabėgo iš namų (3 t., b. l. 106-118). Iš 2022-07-16 tyrėjo S. Liorento tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių tikslinimo ir įtariamojo paieškos matyti, kad D. P., sužinojęs jog užmušė žmogų tyrėjui telefonu sakė, kad negyvens, vėliau jam paaiškinus, kad V. S. gyva tik sužalota ir jį suradus, jis pats priėjo prie pareigūnų, buvo labai susijaudinęs, verkė, sunkiai tvardė emocijas, aprimęs D. P. pradėjo sakyti, kad prisimena tik nuotrupas, daug kraujo, ir kad V. S. rėkė (2 t., b. l. 86-88).

Įvertinusi šiuos bylos įrodymus kolegija daro išvadą, kad D. P. po ilgo abstinencijos laikotarpio, būnant paprasto girtumo būsenoje, kuri atsirado vartojant įvairių rūšių gėrimus, žinodamas kur gyvena V. S., turėdamas iš paauglystės polinkį smurtauti, eidamas namo pro V. S. namus dėl neblaivumo nebekontroliavo savo elgesio ir veiksmų, todėl turėta neapykanta nukentėjusiai kaip (duomenys neskelbtini) buvo realizuota impulsyviai įsibraunant į namą ir suduodant smūgius peiliu į kaklą ir krūtinę taip bandant atimti gyvybę. D. P. patvirtino jog matė daug kraujo, girdėjo nukentėjusios rėkimą, prisimena tris savo smūgius peiliu, kas kartu su jau aptartais įrodymais įrodo D. P. tiesioginę apibrėžtą tyčią duriant peiliu nukentėjusiajai atimti gyvybę. Kaltinamasis nusikalstamų veiksmų nebetęsė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. S. nustojo priešintis ir apsimetė negyva, ką D. P. suprato, kaip pasiektą rezultatą ir pasišalino.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai) kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–14/2012, 2K–235–222/2016). Taip pat pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto kvalifikuojančio požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinys baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas, kaip ir kitų požymių aiškinimas, jis pateikiamas teismų praktikoje. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus sprendžia, kad jų nepakanka pasikėsinimą nužudyti V. S. kvalifikuoti kaip įvykdytą itin žiauriu būdu. Nagrinėjamu nustatyta, kad į gyvybiškai svarbias vietas, kaklą, krūtinę peiliu suduota 10 smūgių, likę trauminiai poveikiai veide, lūpose, pirštuose iš nepriskirtini prie aptariamo kvalifikuoto nusikaltimo padarymo būdo. Smūgiai buvo suduoti atsitiktinai name rastu peiliu, kas teisėjų kolegijos vertinimu nerodo kaltinamojo kryptingo, žiauraus elgesio siekiant nužudyti nukentėjusįjį ar sukelti jai dideles kančias. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis savo veiksmus būtų planavęs iš anksto, tam ruošęs atitinkamus įrankius, kad jis būtų svarstęs galimo nužudymo būdą, o peilis buvo pasirinktas atsitiktinai įvykio vietoje. D. P. nukentėjusios namuose taip pat atsirado atsitiktinai, nes nėra jokių įrodymų patvirtinančių jo ketinimus ten eiti, t. y. jis veikė spontaniškai, be išankstinio pasiruošimo ir be išankstinio tikslo ir motyvo, kuris susiformavo apsvaigimo įtakoje einant pro nukentėjusios namą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius, intensyvumas, smurtavimo pobūdis ir trukmė, kaltinamojo asmeninės savybės nesiekia kvalifikuoto – kankinant ar kitaip itin žiauriai – nužudymo požymių, todėl kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į 129 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. P. pasikėsino nužudyti V. S., o būtent: įsibrovęs į V. S. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir užlipęs į antrame aukšte esantį kambarį, turėdamas tikslą nužudyti, namuose rastu peiliu tyčia suduodamas ne mažiau kai 17 kartų lovoje gulinčiai V. S. į gyvybiškai svarbias kūno vietas- kaklą, krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajai daugybines durtines- pjautines žaizdas galvos srityje, kakle, kur viena iš jų kartu su dešinio I šonkaulio lūžiu, krūtinėje ir rankose, kas komplikavosi kaklo ir krūtinės minkštųjų audinių emfizema, hipivoleminiu šoku ir ūmine potrauminė anemija, tokiu būdu pasikėsino nužudyti V. S., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai V. S. nutilus ir apsimetus mirusia, pabėgo, t. y. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamą veiką.

Civiliniai ieškiniai ir kiti bylos klausimai

Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 20 000 Eur civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 117-120) neturtinei žalai atlyginti bei turėtoms išlaidoms už kineziterapeuto konsultacijas ir patirtas advokato išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu pateikė ieškinio papildymą, jame nurodė jog advokato išlaidos sudaro 1000 Eur, kineziterapijos paslaugoms sumokėjo 70 Eur ir šiomis išlaidomis papildo ieškinio reikalavimus (4 t., b. l. 19-21) bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia patirtu dideliu stresu ir išgąsčiu, patirtu skausmu ir kančiomis negalint kurį laiką apsitarnauti, apsirengti, nes buvo sužaloti pirštai, gydėsi dvi savaites ligoninėje, tris mėnesius buvo nedarbinga, ją vis dar kankina nesaugumo jausmas, buvo konsultuojama psichologo ir psichiatro.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis CK 6.250 str. atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo padarytos daugybinės – pjautinės žaizdos galvos, srityje kakle, krūtinėje, lūžo dešinysis šonkaulis, ji patyrė komplikacijas, šoką, ūminę potrauminę anemiją, kentėjo fizinį skausmą, tris mėnesius buvo nedarbinga. Teismo vertinimu atsižvelgus į kaltinamojo poziciją (su žala sutinka, norėtų atlyginti), teismų praktiką panašiose bylose, sveikatos sutrikdymo mastą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), kilusias pasekmes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo turtinę padėtį, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai yra padaryta 7000 Eur neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Turtinė 70 Eur žala pagrįsta dokumentais ir susijusi su nukentėjusios patirta trauma, ji priteistina visa.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė 3379,66 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti, nes nukentėjusiajai būnant nedarbinga mokėjo ligos pašalpas (1 t., b. l. 145-170); Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 364,22 eurų civilinį ieškinį žalai atlyginti (1 t., b. l. 178-180) už V. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas jai gydantis ligoninėje. Ieškiniai pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais, ginčo dėl ieškinių sumų nėra, todėl jie tenkinami pilnai.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje bei 165 straipsnio 1 dalyje lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu parašydamas nuoširdų atsiprašymo laišką, tą patį išsakė paskutiniame žodyje, jo atgaila tikra ir nuoširdi, kas rodo, jog kaltinamasis supranta savo neteisėto elgesio pasekmes ir yra kritiškas savo elgesiui. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas numatytas BK 165 straipsnio dalyje ir labai sunkus nusikaltimas numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje jį pasikėsint padaryti, veikos tyčinės, į nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nesunkiai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis yra labai jauno amžiaus, 3 kartus teistas už smurtines veikas, veikos padarytos jam būnant nepilnamečiu, administracine tvarka baustas 2019-10-18 pagal LR ANK 492 str. 1 d. (3 t., b. l. 12-15) D. P. iki sulaikymo dirbo (duomenys neskelbtini). Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptartos teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvados matyti, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas pakaltinamas, jam konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurių jis galėjo (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. P. jam inkriminuojamos nusikalstama veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio, patologinio afekto ar patologinio girtumo būsenoje (3 t., b. l. 70-76).

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas nėra. Taip pat nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), todėl skirti švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą ir šios bylos aplinkybes, D. P. už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. už pasikėsinimą įvykdyti labai sunkų nusikaltimą ir už BK 165 straipsnio 1 dalyje padaryta nesunkų nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė nustatytina artimesnė bausmės minimumui. Būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmės tikėtina pasieks tuos tikslus, kuriuos kelia BK 41 straipsnis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skiriant galutinę bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė - suėmimas paliekama galioti iki nuosprendžio įsitiesėjimo, nes jos taikymo sąlygos nėra išnykę.

Nukentėjusioji kartu su papildomu ieškiniu pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų susijusių su advokato darbo apmokėjimu (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 106 straipsnis), bei pateikė išlaidas pagrindžius dokumentus susijusius su atvykimu į teismo psoėdžius.V. S. apmokėta 182,31 Eur kelionės išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis iš D. P. 1000 Eur proceso išlaidų priteisiant nukentėjusiajai V. S. ir 182,31 Eur Valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr.APD-2023-13384 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 370 Eur apmokėjimo už D. P. suteiktas advokato paslaugas (4 t., b. l. 55). Kaltinamajam gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl to, kad jis yra suimtas. D. P. nekilnojamojo turto ir pajamų šiuo metu neturi, priteisti civiliniai civiliai ieškiniai, todėl iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už jam skirto gynėjo advokato darbo apmokėjimą nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 4 dalimi daiktai turintys reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti sportinio tipo megztinis, sportinio tipo trumpos kelnės grąžintinos D. P., nuoplovos, suglamžyto popieriaus dalis, peilis, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, 2 vokai su DNR ėminiais, DNR ėminys, daktiloskopinė kortelė, suknelė, perduoti saugojimui į Utenos apskr. VPK saugojimo patalpą nuosprendžiui įsitesėjus sunaikintini (1 t., b. l. 80-81, 82).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą septyneriems metams. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. liepos 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. P. 7070 Eur (septynis tūkstančius septyniasdešimt Eur) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą V. S., likusioje dalyje nukentėjusios ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. P. 364,22 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis Eur, 22 cnt) žalos atlyginimą Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. P. 3379,66 eurus (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis, 66 Eur) žalos atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Priteisti iš D. P. Valstybei 182,31 Eur proceso išlaidas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 4 dalimi sportinio tipo megztinis, sportinio tipo trumpos kelnės grąžintinos D. P., nuoplovos, suglamžyto popieriaus dalis, peilis, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, 2 vokai su DNR ėminiais, DNR ėminys, daktiloskopinė kortelė, suknelė, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo jiems dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai D. Jatužis

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė