Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-309-883/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06567-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.11.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

sekretoriaujant I. D.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žvalguva“ atstovei D. P. – S.,

atsakovės UAB „Dovinta“ atstovei advokato padėjėjai M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žvalguva“ ieškinį atsakovei UAB „Dovinta“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė UAB „Žvalguva“ 2018-10-02 pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dovinta“ 55 756,80 Eur skolą. Šiaulių apylinkės teismas 2018-10-04 civilinėje byloje Nr. L2-14118-251/2018 priėmė teismo įsakymą dėl 55 756,80 Eur skolos, 22,30 Eur sutartinių palūkanų, 6% dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 303 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Atsakovė UAB „Dovinta“ dėl minėto Šiaulių apylinkės teismo įsakymo pareiškė prieštaravimus.

2. Ieškovė UAB „Žvalguva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Dovinta“ 55 756,80 Eur skolos, 22,30 Eur palūkanų, 1 099,50 Eur žyminio mokesčio, 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Dovinta“ atžvilgiu taikymu, ieškovės UAB „Žvalguva“ naudai. Ieškiniu UAB „Žvalguva“ taip pat prašė įpareigoti atsakovę mokėti 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad UAB „Žvalguva“ ir UAB „Dovinta“ 2018-03-12 sudarė pardavimo sutartį Nr. PR2018/19_379-180312-1 (toliau – Sutartis), kuria susitarė, kad pirkėjas (UAB „Dovinta“) perka, o pardavėjas (UAB „Žvalguva“) parduoda trąšas, sėklas, pesticidus ir kitas žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes bei žemės ūkio paslaugas (toliau – prekės). Atsakovė UAB „Dovinta“ už prekes turėjo atsiskaityti Sutarties 4.2 punkte nustatytais terminais (t. y. atsiskaitymo už prekes terminai yra nurodomi išrašytose PVM sąskaitose faktūrose). Galutinis atsiskaitymo už prekes terminas yra 2018 m. rugsėjo 30 d. Jeigu PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta kita įsipareigojimų įvykdymo data, tai šalys susitaria, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta data yra galutinė atsiskaitymo data). Šalys taip pat buvo susitarusios dėl palūkanų, skaičiuojamų UAB „Dovinta“ praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, dydžio. Ieškovė nurodė, kad UAB „Dovinta“ iki ieškinio pasirašymo dienos nesumokėjo UAB „Žvalguva“ savo skolos pagal 2018-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013913, 2018-03-21 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013948, 2018-03-16 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013968, 2018-03-28 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013992 ir palūkanų, paskaičiuotų dėl atsiskaitymo terminų pažeidimo.

3. Atsakovė UAB „Dovinta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ji sutinka ir neginčija, kad šiai dienai jos skola nėra padengta, tačiau nurodė, kad ieškovei bei atsakovei sudarius pirkimo pardavimo sutartį šalys žodžiu sulygo, kad atsakovei bus sudarytos galimybės už parduotas prekes atsiskaityti užauginta produkcija. Atsakovei pristačius pirmąjį produkcijos kiekį, ieškovė atsisakė priimti atsakovės produkciją, taip pat atsakovė susidūrė su sunkumais siekiant ją realizuoti, todėl nepavyko gauti planuojamų pajamų, dėl ko atsakovė prarado galimybę padengti skolą. Atsakovė, esant sunkiai jos finansinei būklei, prašo teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje išdėstyti lygiomis dalimis mokant po 400 Eur sumą per mėnesį, mokėjimą atliekant iki paskutiniosios mėnesio dienos.

Ieškinys tenkinamas.

4. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Žvalguva“ ir atsakovė UAB „Dovinta“ 2018 m. kovo 12 d. sudarė Pardavimo sutartį Nr. PR2018/19_379-180312-1 (Sutartis), kuria šalys susitarė, kad pirkėjas (UAB „Dovinta“) perka, o pardavėjas (UAB „Žvalguva“) parduoda trąšas, sėklas, pesticidus ir kitas žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes bei žemės ūkio paslaugas. Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė, kad atsiskaitymo už prekes terminai yra nurodomi išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Galutinis atsiskaitymo terminas yra 2018 m. rugsėjo 30 d. Jeigu PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta kita įsipareigojimų įvykdymo data, tai šalys susitarė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta data yra galutinė atsiskaitymo data. Sutarties 4.4. punktu pirkėjui neapmokėjus už nupirktas prekes nustatytu terminu pirkėjas įsipareigojo mokėti pardavėjui 0,04 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Dovinta“ išrašė 2018-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr.0013913 (30 201,60 Eur), 2018-03-21 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr.0013948 (12 777,60 Eur), 2018-03-26 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013968 (6 388,80 Eur), 2018-03-28 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr.0013992 (6 388,80 Eur). Iš viso pagal minėtas sąskaitas faktūras atsakovė UAB „Dovinta“ skolinga 55 756,80 Eur. Iš minėtų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad prekės pagal šias sąskaitas faktūras buvo perduotos pirkėjui. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad šios PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos iki 2018-10-01, tačiau byloje duomenų apie šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą nėra.

5. Atsiliepimu atsakovė UAB „Dovinta“ nurodė, kad ji sutinka ir neginčija, kad šiai dienai jos skola nėra padengta, tačiau nurodo, kad ieškovei bei atsakovei sudarius pirkimo pardavimo sutartį šalys žodžiu sulygo, kad atsakovei bus sudarytos galimybės už parduotas prekes atsiskaityti užauginta produkcija; atsakovei pristačius pirmąjį produkcijos kiekį bendrovei „Agrospelta“ (sutarties 4.3.1 p.), produkciją priimti buvo atsisakyta, taip pat atsakovė susidūrė su sunkumais siekiant produkciją realizuoti, todėl nepavyko gauti planuojamų pajamų, dėl ko atsakovė prarado galimybę padengti skolą.

6. CK 6.38 str. 1 d. nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 str. numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.63 str. 1 d. numatyti atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, o to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

7. Kaip minėta, byloje nustatytais duomenimis ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, kilę iš Pardavimo sutarties Nr. PR2018/19_379-180312-1. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad UAB „Dovinta“ yra iki šiol neatsiskaičiusi pagal 2018-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013913, 2018-03-21 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013948, 2018-03-16 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013968, 2018-03-28 PVM sąskaitą faktūrą Serija RŽG Nr. 0013992, šio fakto neginčija ir pati atsakovė. CK 6.63 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Dovinta“ neapmokėjus ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų atsakovė laikytina pažeidusia sutartinę prievolę. Atsižvelgus į išdėstytą konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl 55 756,80 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Dovinta“ yra tenkinamas (CK 6.38 str. 1 d.).

8. Ieškovė taip pat prašo priteisti 22,30 Eur palūkanų. Sutarties 4.4. punkte, kaip minėta, šalys susitarė dėl palūkanų mokėjimo sutarties neįvykdymo atveju. CK 6.261 str. numatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgus į išdėstytą tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 22,30 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės.

9. Teismas taip pat tenkina ieškovės UAB „Žvalguva“ reikalavimą priteisti iš atsakovės 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra juridinis asmuo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 6% dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkinamas.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

10. Atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra bloga ji yra skolinga „Sodrai“, šiuo metu neturi darbuotojų, o ieškovės finansinė padėtis yra gera, todėl prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant pirmais metais po 400 Eur per mėnesį.

11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad įmonė šiuo metu neturi darbuotojų, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsirado 2018-01-16 ir nuo tada didėjo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo įsipareigojimų ieškovei nevykdė nuo pat pirmosios PVM sąskaitos faktūros išrašymo (2018-03-12), atsakovė nevykdo prievolių valstybės socialinio draudimo fondo biudžetui, atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad ji būtų pajėgi vykdyti skolos mokėjimą dalimis. Be to, kaip minėta, sprendimo įvykdymo išdėstymas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, taip pat netinkamas šio instituto aiškinimas ir taikymas šiuo atveju, teismo nuomone, reikštų teisėtų kreditorės interesų pažeidimą. Todėl, atsižvelgus į išdėstytą, nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-14118-251/2018 buvo tenkintas UAB „Žvalguva“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ne didesnei kaip 55 779,10 Eur reikalavimo sumai atsakovei UAB „Dovinta“ priklausančius nekilnojamuosius ir/arba kilnojamuosius daiktai, o šio turto nesant areštuoti ne didesnei kaip 55 779,10 Eur reikalavimo sumai skolininkės UAB „Dovinta“ pinigines lėšas, gautinas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Ieškovė minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį pateikė vykdyti antstoliui A. Š.. Antstolis pateikė apmokėjimui 2018-10-08 PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo 2018-10-09.

14. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 88 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl, remiantis išdėstytu, iš atsakovės UAB „Dovinta“ ieškovei priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15. CPK 79 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylos duomenimis ieškovė buvo sumokėjusi 303 Eur žyminio mokesčio už 2018-09-27 pareiškimo Nr. 156/2018 teismui pateikimą, iš kurių 37,50 Eur buvo sumokėti už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Už ieškinio pateikimą ieškovė papildomai sumokėjo 796,50 Eur. Iš viso ieškovė yra sumokėjusi 1 099,50 Eur žyminio mokesčio, kuris, ieškinį tenkinus, ieškovei UAB „Žvalguva“ yra priteistinas iš atsakovės UAB „Dovinta“ (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dovinta“, juridinio asmens kodas 302780324, ieškovei UAB „Žvalguva“, juridinio asmens kodas 175848895, 55 779,10 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 10 ct) skolos, 22,30 Eur (dvidešimt du eurus 30 ct) palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 099,50 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Irena Stasiūnienė