Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-4230-816/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01642-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,

dalyvaujant pareiškėjai antstolei Brigitai Palavinskienei, jos atstovui advokatui Šarūnui Vegiui,

atsakovės atstovei Jūratei Jurevičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Linui Blažulioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J., dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja antstolė Brigita Palavinskienė teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI, Inspekcija) 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-197 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja teigia, jog Sprendimas, kuriuo nuspręsta 1) K. J. skundo dalį dėl Antstolės veiksmų pripažinti pagrįsta, 2) pateikti Antstolei nurodymą – užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui, 3) apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2022 m. balandžio 14 d., yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Nesutinka su Sprendime pateiktu vertinimu dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų tikrinimo apie asmens, kuris nėra vykdomosios bylos dalyvis, tačiau yra itin glaudžiai turtiniais ryšiais susijęs su pagrindiniu vykdomosios bylos dalyviu – skolininku, turtą. Be to, Sprendimas be pagrindo varžo antstolių teises ir pareigas vykdyti savo tiesiogines funkcijas. Dėl minėtų priežasčių VDAI duotas nurodymas Antstolei užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui, yra perteklinis.

Pareiškėjos įsitikinimu, konkrečioje vykdomojoje byloje Antstolė turėjo teisę ir teisinę pareigą rinkti ginčo duomenis apie tiesiogiai su skolininku AB (duomenys neskelbtini) (šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Skolininkas) susijusio asmens turtą. Šį teiginį grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, jog tam tikri CPK numatyti išieškojimo užtikrinimo veiksmai antstolio gali (esant tam tikroms aplinkybėms turi) būti prevenciškai įvertinti gaunant tam tikrą informaciją ne tik tiesiogiai apie skolininką, bet ir apie kitus asmenis, kurie turtiniais santykiais gali būti susieti su skolininku (pvz., vykdant CPK 624 str. nuostatas dėl išieškojimo nukreipimo į pas kitus asmenis esančius skolininko pinigus ar turtą), arba jų sąsają su skolininku. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas asmens duomenų tikrinimas buvo atliekamas itin glaudžiais, tiesioginiais turtiniais ryšiais su Skolininku susijusio asmens atžvilgiu, nes K. J. yra Skolininko valdybos pirmininkas, buvęs generalinis direktorius, jis nurodytas ir prie Skolininko istorinių duomenų skiltyje „Fizinių asmenų istorija“. Nurodo, kad duomenys buvo reikalingi siekiant įsitikinti ar nėra pagrindo aprašyti ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą ir/ar turtines teises, įsitikinti ar tretieji asmenys neturi turto ar turtinių teisių, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą vykdomojoje byloje. Papildomai nurodo, kad šiuo metu Skolininko (bendrovės) vadove, pagal viešai prieinamus duomenimis, yra galimai K. J. dukra I. J.. Be to, vienintelio K. J. nuotrauka skundo ruošimo dienai (2022-04-08) talpinama Skolininko interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skiltyje „Apie mus“, vien iš to galint spręsti, kad tai yra vienas pagrindinių Skolininko sprendimus (įskaitant dėl turto, prievolių) įtakojančių asmenų. Pabrėžia, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl duomenų apie žemės sklypą tikrinimo, kai tiesioginės Skolininko veiklos sritys be kita ko yra žemės sklypų pirkimas-pardavimas bei jų nuoma, tai deklaruojant Skolininko interneto tinklapyje, taip pat VĮ „Registrų centras“. Nurodo, jog rinkdama duomenis, aiškinosi, kokiais turtiniais santykiais K. J. yra susijęs su Skolininku ir ar tokie turtiniai santykiai gali būti reikšmingi vykdomojoje byloje. Pareiškėjos manymu, akivaizdu, kad Skolininkas verčiasi prekyba žemės sklypais, jų nuoma ir vystymu, todėl pats faktas, kad itin glaudžiais ryšiais su Skolininku susijęs asmuo valdo analogišką turtą (kokį turtą, nuo kada ir t.t.) yra reikšmingas vykdomojoje byloje. Paaiškina, jog informacijos paieškos tikslas buvo turtinių Skolininko ir susijusio asmens ryšių patikrinimas ieškant Skolininkui priklausančio turto ir/ar turtinių teisių. Nurodo, jog ginčo žemės sklypo įgijimo pagrindai, žymos apie tokio turto nuomą, panaudą, įkeitimą ir/ar kitus turto suvaržymus, susijusius su Skolininku, galėtų lemti actio Pauliana ar kitus procesus siekiant vykdomojo dokumento realaus įvykdymo. Su skolininko turtu susijęs įrašas viešame registre gali turėti esminės įtakos bylos įvykdymo perspektyvai (pvz. skolininkas gali būti atlikęs tam tikrus darbus/suteikęs paslaugų trečiajam asmeniui ir tuo pagrindu įgyti turtinę teisę iš trečiąjį asmenį). Teigia, kad Antstolei prevenciškai įvertinus registro duomenis, jie nebuvo spausdinti ir tvarkomi vykdomojoje byloje.

Pareiškėja nurodo, jog antstolis turi pareigą būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti.

Teigia, jog Antstolės veiksmai atitiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 str. 2 p. ir buvo proporcingi siekiamam tikslui, nebuvo renkama daugiau duomenų, nei buvo būtina funkcijoms vykdyti. Nurodo, kad tikrino duomenis apie nekilnojamą turtą – žemės sklypą, tačiau nerinko jokių su K. J. asmeniu susijusių duomenų.

Teigia, jog VDAI netinkamai interpretavo Antstolės pateiktus paaiškinimus, nurodydama, kad į klausimus buvo neatsakyta, kadangi antstolė išsamiai pagrindė, kad šioje konkrečioje vykdomojoje byloje buvo poreikis surasti ir aprašyti Skolininkui priklausantį turtą ir/ar turtines teises.

Mano, jog atsakovė peržengė savo kompetenciją, aiškindamasi, kokiu būdu rinkti duomenys galėjo įtakoti veiksmus vykdomojoje byloje ir kokius su rinktais duomenimis susijusius veiksmus iki ir po duomenų rinkimo atliko Antstolė. Teigia, jog atsakovės veiksmai pažeidžia antstolių nepriklausomumo principą, nes apriboja antstolio galimybes vykdyti tiesiogines savo funkcijas. Nurodo, jog antstolis iš anksto negali nuspręsti, kiek tam tikra informacija registre gali būti naudinga/aktuali vykdant bylą, todėl pirmiausia, jis ją patikrina ir tik tada priima atitinkamą procesinį sprendimą, o nepatikrinus turtinės informacijos apie skolininką, gali būti padaryta žala kreditoriams. Bet kokia informacija registre gali turėti esminės įtakos bylos įvykdymo perspektyvai, todėl susaistyti antstolio galimybę tikrinti informaciją yra iš esmės kišimasis į vykdymo proceso organizavimą.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus ir įvertinus visą surinktą informaciją bei vadovaujantis BDAR ir ADTAĮ nuostatomis.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje K. J. nėra skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis, Skolininkas su pareiškėju nėra bendraturčiai, pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, Skolininkas tik atlikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Nurodo, jog pareiškėja duomenų apie tai, kad K. J. yra turtiniais santykiais susijęs su Skolininku, ir juos pagrindžiančių įrodymų Inspekcijai nepateikė, nenurodė, pagal kokią Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją pareiškėja darė išvadas, ar nėra trečiųjų asmenų, kurie už tam tikras Skolininko suteiktas paslaugas ar darbus galėtų būti skolingi Skolininkui, ir kas buvo daroma su gauta informacija vėliau. Atsižvelgdama į tai, atsakovė Sprendime vertino, jog pareiškėja išsamiai ir visapusiškai nepagrindė, kodėl ir kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti buvo būtinas asmens duomenų tvarkymas, taigi nebuvo pagrindo daryti išvados, kad toks antstolio veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio e punkte nustatytą sąlygą, ir Antstolės veiksmus vertino kaip BDAR reikalavimų asmens duomenų tvarkymui pažeidimą.

Pabrėžia, kad pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog K. J. turi tiesioginių sąsajų su Skolininku, yra Skolininko valdybos pirmininkas, buvęs generalinis direktorius, bei, kad, jis nurodytas prie Skolininko istorinių duomenų skiltyje „Fizinių asmenų istorija“ Inspekcijai pareiškėjos teikiamuose atsakymuose nebuvo nurodomos, šiomis aplinkybėmis pareiškėja K. J. duomenų tvarkymo negrindė, taigi Inspekcija negalėjo jų vertinti. Pasak atsakovės, Antstolė Inspekcijai teigė, kad vykdomojoje byloje matėsi registro ir kadastro žymos nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir K. J. nekilnojamo turto registras buvo tikrintas būtent dėl tos žymos. Mano, jog teismui nurodomos naujos aplinkybės taip pat nepagrindžia jo duomenų tikrinimo Nekilnojamojo turto registre ir nepaaiškina, kodėl buvo būtina net kelis kartus peržiūrėti jam priklausančio nekilnojamojo turto registro duomenis 2020 m. lapkričio 1 d. Nurodo, jog Antstolė nenurodė pagal kokią konkrečiai informaciją, esančią Nekilnojamojo turto registre buvo galima daryti išvadas ar nėra trečiųjų asmenų, kurie už tam tikras Skolininko suteiktas paslaugas ar darbus galėtų būti skolingi Skolininkui, bei kokių veiksmų buvo imtasi peržiūrėjus šią informaciją, nenurodė konkrečios informacijos, kaip K. J. yra susijęs su vykdomąja byla, taigi nepagrindė nurodyto tikslo ir būtinybės šiuo tikslu tikrinti K. J. duomenis nekilnojamojo turto registre.

Nurodo, kad pareiškėja, nepagrindusi K. J. duomenų tvarkymo būtinybės, pažeidė BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atskaitomybės principą, pagal kurį duomenų valdytojas turi užtikrinti, o prireikus – sugebėti įrodyti, kad asmens duomenys yra renkami (ar kitaip tvarkomi) nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau nebetvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu.

Inspekcija nesutinka su skundo teiginiais, jog nagrinėdama K. J. skundą, ji peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi vykdė jai nustatytus uždavinius ir funkcijas, nustatytas ADTAĮ 11 str., BDAR 57 str., vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais reikalavimus, kad priimamas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, priimamas atlikus nuodugnų tyrimą.

Taip pat nesutinka su teiginiu, jog Sprendimas daro reikšmingą neigiamą poveikį antstolių instituto veiklai, pažeidžia antstolių nepriklausomumo principą. Mano, jog Sprendimu niekaip neapribojo antstolio galimybių vykdyti tiesiogines savo funkcijas, antstolis turi pareigą tvarkydamas asmens duomenis laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Teigia, jog Inspekcijos Sprendimu duotas nurodymas (užtikrinti, kad paieška AIS būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui bei apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją) nėra perteklinis, nes Inspekcija, kaip asmens duomenų tvarkymo teisėtumą kontroliuojanti institucija turėjo teisę atkreipti pareiškėjos dėmesį į padarytą pažeidimą ir suformuluoti jai bendro pobūdžio nurodymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo Atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiojo suinteresuoto asmens naudai.

Teigia, jog pareiškėja nepagrįstai rinko duomenis, aiškindamasi, kokiais turtiniais santykiais K. J. yra susijęs su Skolininku ir ar tokie turtiniai santykiai gali būti reikšmingi vykdomojoje byloje. Nurodo, kad,,turtiniai santykiai“ yra plati ir abstrakti sąvoka, turtiniai santykiai gali apimti, pvz. darbo užmokesčio ar tantjemų mokėjimą.

Nurodo, kad K. J. nėra Skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis, Skolininkas su pareiškėju nėra bendrataučiai, pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją, Skolininkas tik atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastro žyma). Teigia, jog pareiškėja nei Inspekcijai, nei skunde nenurodė, kodėl bei kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti buvo reikalinga net kelis kartus peržiūrėti K. J. nekilnojamojo turto registro duomenis. Paaiškina, jog NTR registre ieškant skolininkui priklausančio turto ir/ar turtinių teisių, paieška atliekama pagal skolininko, o ne trečiojo asmens duomenis, t. y. įvedant skolininko kodą.

Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su actio Pauliana ar kitų procesų siekiant vykdomojo dokumento realaus įvykdymo, pažymi, jog antstolis neturi teisės ginčyti skolininko sudarytų sandorių ir pan., tai gali atlikti išimtinai tik pats kreditorius, taigi pareiškėja veikė viršydama kompetenciją.

Atsižvelgdamas į minėtus argumentus mano, jog pareiškėja nepagrindė BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto duomenų tvarkymo pagrindo egzistavimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Antstolė paaiškino, kad duomenys rinkti pagal skolininko kodą, pirmiausia gaunama NTR duomenų suvestinė. Nepaspaudus nuorodos ant konkretaus turtinio vieneto nėra galimybės patikrinti, ar duomenys yra reikšmingi konkrečiame vykdyme. Duomenys nebuvo saugomi. Turto ryšiai su skolininku nebuvo žinomi, kol konkrečiai nebuvo patikrinta.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjos pozicija nenuosekli ir poreikis 2014 metais užvestoje vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai teismo sprendimas toje pačioje civilinėje byloje buvo 2015 metais įvykdytas, rinkti kito asmens duomenis nepagrįstas.

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 3R-197 (2.13-1.E), kuriuo konstatuotas asmens duomenų tvarkymo pažeidimas antstolio veikloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta:

Antstolė Brigita Palavinskienė (toliau – ir Antstolė) vykdė vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06560 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį Nr. 2-45097-465/2014 dėl skolininko AB-Firmos (duomenys neskelbtini) (į/k (duomenys neskelbtini)) turto arešto trečios eilės išieškotojo Kauno SĮ „Kauno planas“ (į/k 133810450) naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi teismas nutarė areštuoti AB firmos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto nesant ar nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose. Pagal minėtą nutartį matyti, jog K. J. nėra skolininku vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06560.

2014 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. 2-45097-465-2014 minėtą 2014 m. spalio 31 d. teismo nutartį Antstolė priėmė vykdyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-349-465/2015 nusprendė priteisti iš atsakovo AB firma (duomenys neskelbtini) 6806,07 Eur skolos, 954,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ir palūkanas, priimti atsisakymą nuo likusios ieškinio dalies byloje Nr. 2-45097-465/2014.

Kauno SĮ „Kauno planas“ 2015 m. spalio 3 d. raštu Nr. 2015-405 „Dėl skolos padengimo“ pateikė AB firmai (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad AB firma (duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitė su Kauno SĮ „Kauno planas“ pagal 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-349-465/2015 (6806,07 Eur skolos, 954,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 202,21 Eur palūkanų).

2014 m. lapkričio 11 d. VĮ Registrų centro LR juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, AB firmos (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 1992-07-29 ir valdybos pirmininkas nuo 2013-03-18 buvo K. J., taip pat K. J. nurodytas 17 p. „Fizinių asmenų istorijoje“.

2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. lapkričio 1 d. antstolės Brigitos Palavinskienės (toliau – ir Antstolė) kontoros darbuotojai, naudodamiesi Antstolių informacine sistema (AIS) atliko Nekilnojamojo turto registre skolininkui priklausančio turto paiešką tik pagal jo kodą juridinių asmenų registre. Tarp paieškos rezultatų buvo surinkti ir duomenys apie K. J. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 18 d. ataskaita apie asmenis, kurie domėjosi Nekilnojamojo turto registru (toliau – ir NTR) už 12 mėn. laikotarpį, e. b. l. 2 t., 18, RC išplėstinis išrašas nuo e. b. l. 2 t., 24). Antstolės kontoros darbuotojai, Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) atlikę paieškas pagal UAB (duomenys neskelbtini) duomenis, suformavo nekilnojamojo turto registro išrašus be istorinių duomenų. Duomenys nebuvo išsaugoti ar kitaip panaudoti. Skolininkas vykdomojoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) atliko trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiame žemės sklype kadastrinius matavimus (kadastro žyma). Duomenys Antstolės kontorai teikti automatiniu būdu pagal Antstolių informacinės sistemos naudojimo sutartį Nr. AIS-26.

2021 m. sausio 7 d. VDAI gavo K. J. 2021 m. sausio 5 d. skundą dėl neteisėto jo asmens duomenų tvarkymo, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d. antstolės B. Palavinskienės (atliktų užklausų apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini)) neturint vykdytinų dokumentų, kurių pagrindu galėtų pateikti atitinkamas užklausas.

VĮ Registrų centras Inspekcijai pateiktame atsakyme (Inspekcijoje gautas 2021-01-29, reg. Nr. 1R-648(2.13.Mr)) nurodė, kad patikrinus NTR duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją, nustatyta, kad K. J. dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) (K. J. priklauso negyvenamas pastatas – pirtis (toliau – ir Turtas), žemės sklypo (toliau – Sklypas) savininkė – Lietuvos Respublika) duomenis 2020 m. lapkričio 1 d. peržiūrėjo Antstolės kontoros darbuotojai, Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) atlikę paieškas pagal UAB (duomenys neskelbtini) duomenis, suformavo nekilnojamojo turto registro išrašus be istorinių duomenų. VĮ Registrų centras taip pat nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko šiame registre nurodyto Sklypo kadastrinius matavimus. Duomenys teikti automatiniu būdu pagal AIS naudojimo sutartį Nr. AIS-26 (toliau – Sutartis).

Inspekcija prašė antstolės paaiškinimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo.

Antstolės atsakyme Inspekcijai (Inspekcijoje gautas 2021-03-05, reg. Nr. 1R-1638(2.13.Mr) nurodyta, kad pareiškėja vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06560 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį dėl Skolininko AB (duomenys neskelbtini) (šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini)) turto arešto, trečios eilės išieškotojo Kauno SĮ „Kauno planas“ naudai. Antstolė K. J. duomenų tvarkymą grindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytomis duomenų tvarkymo sąlygomis. Nurodė, jog tvarkyti duomenis buvo būtina vykdant vykdomuosius dokumentus, tuo tikslu surandant ir areštuojant Skolininko turtą. Rėmėsi teismų praktika, nurodančia, kad vykdant išieškojimą, informacijos apie skolininko turtinę padėtį tikrinimas gali apimti ir kitų asmenų, kurie tam tikrais ryšiais yra susiję su skolininku ir jo valdomu kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, taip pat galimomis prievolėmis skolininkui, tikrinimą.

Inspekcija 2021-12-23 raštu Nr. 2R-6232(2.13.Mr) prašė antstolės pateikti paaiškinimus, kodėl (kokiu tikslu) vykdomosios bylos kontekste 2020-11-01 buvo būtina peržiūrėti pareiškėjo, kuris nėra susijęs su vykdomąja byla (nėra skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis) nekilnojamojo turto registro duomenis ir kodėl bei kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti buvo reikalinga kelis kartus peržiūrėti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto registro duomenis, renkant duomenis apie Skolininką.

Antstolės papildomuose paaiškinimuose Inspekcijai (Inspekcijoje gauti 2022-01-24, reg. Nr. 1R-417(2.13.Mr) pareiškėja nurodė, jog antstolio pareiga surasti pas trečiuosius asmenis esantį skolininko turtą ir su šia pareiga susijusi antstolio teisė gauti informaciją iš trečiųjų asmenų apie jų žinioje galimai esantį skolininko turtą kyla iš konkrečioje vykdomojoje byloje vykdomo teismo procesinio sprendimo. Paaiškino, kad pagal teismų praktiką tam tikri, CPK numatyti išieškojimo užtikrinimo veiksmai, antstolio gali (esant tam tikroms aplinkybėms turi) būti prevenciškai įvertinti gaunant tam tikrą informaciją ne tik tiesiogiai apie skolininką, bet ir apie kitus asmenis, kurie turtiniais santykiais gali būti susieti su skolininku, o kiek tokios informacijos panaudojimas yra reikalingas, antstolis gali įvertinti tik ją surinkęs ir dėl šios priežasties antstolis negali apsiriboti vien tik skolininko nuosavybės teisės tikrinimu. Nurodė, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06560 esančių duomenų matyti daikto registro ir kadastro žymos nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to, siekiant nustatyti skolininko turtines teises ir buvo tikrintas minimas turtas. Informacija registre buvo patikrinta su tikslu įsitikinti ar nėra trečiųjų asmenų, kurie už tam tikras skolininko suteiktas paslaugas / darbus, galėtų būti skolingi skolininkui, o antstolis, savo ruožtu, galėtų areštuoti pas trečiuosius asmenis skolininkui priklausančias išmokėtinas lėšas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartis Nr. 2-45097-465/2014 buvo išregistruota, todėl vykdomoji byla nutraukta, todėl ateityje nebus atliekamos jokios registrų patikros apie Skolininką, jo turtą ar su Skolininku ar jo turtu susijusius trečiuosius asmenis.

Inspekcija, atsižvelgusi į pareiškėjos nurodytą duomenų tvarkymo tikslą, kurio siekiant buvo tikrinami pareiškėjo duomenys NTR, 2022-02-25 raštu Nr. 2R-932(2.13.Mr) prašė antstolės pateikti papildomus paaiškinimus ir nurodyti, pagal kokią NTR esančią informaciją (nurodant konkrečiai) ji darė išvadas, ar nėra trečiųjų asmenų, kurie už tam tikras skolininko suteiktas paslaugas / darbus, galėtų būti skolingi skolininkui ir kokių konkrečiai veiksmų ji ėmėsi peržiūrėjus NTR esančią informaciją apie asmenis, kuriems skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) teikė paslaugas.

VĮ Registrų centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“, pateiktame atsakant į Antstolės 2022 m. sausio 18 d. užklausą, nurodoma, jog AIS saugoma tik informacija apie asmens duomenų užklausą į NTR data ir laikas, o informacija apie NTR užklausos rezultatus AIS nėra saugoma; NTR pateikiama visa informacija, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, o ne su asmeniu, kuris turi teises į nekilnojamąjį daiktą; AIS pateikus užklausą į Nekilnojamojo Turto registrą pagal asmenį, teikiamas neišplėstinis asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto sąrašas, kuriame nurodomas nekilnojamojo turto registro numeris, registro tipas, teisės tipas, turto adresas.

Inspekcijai pateiktame atsakyme (Inspekcijoje gautas 2022-03-14, reg. Nr. 1R-1412(2.13.Mr) antstolė pateikė VĮ Registrų centro informaciją, gautą atsakant į pareiškėjos 2022-01-18 raštą. Pareiškėja nurodė, jog Skolininko duomenys buvo tikrinti siekiant nustatyti visą skolininko turtą ir turtines teises, tame tarpe ar skolininko turtas yra ar gali būti išnuomotas tretiesiems asmenims, bendraturčiams ar kitiems asmenims, taip pat informacija buvo patikrinta su tikslu įsitikinti, ar nėra trečiųjų asmenų, kurie už tam tikras skolininko suteiktas paslaugas ar darbus, galėtų būti skolingi skolininkui, o antstolis savo ruožtu galėtų areštuoti pas trečiuosius asmenis skolininkui priklausančias išmokėtinas lėšas.

2022-03-21 Inspekcija priėmė sprendimą Nr. 3R-197(2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas) kuriuo nusprendė, kad Antstolė duomenų subjekto K. J. asmens duomenis tvarkė nesant nei vienos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos teisėto duomenų tvarkymo sąlygos, todėl padarė išvadą, kad duomenų subjekto asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą bei BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą. Inspekcija vertino, kad pareiškėja nepagrindė K. J. asmens duomenų tvarkymo teisėtumo. Pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog antstolė tvarkė pareiškėjo duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (antstolė turėjo galimybę AIS atlikti paiešką ir gauti rezultatą tik apie UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią nuosavybę, tačiau paieškos rezultatuose buvo suformuota ir informacija apie tai, kokiems objektams Skolininkas atliko kadastrinius matavimus, tarp kurių buvo ir pareiškėjui priklausantis žemės sklypas), taigi nebuvo galima daryti išvados, jog toks antstolės veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą sąlygą. Taip pat antstolės veikimui netaikytina BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto sąlyga, nes ji taikoma, tais atvejais, kai atitinkama prievolė yra nustatyta įstatymu tokiu būdu, kad prievolė būtų galiojanti ir privaloma, aiškiai nustatant duomenų tvarkymo būtinumą, proporcingumą ir tikslų apribojimą, duomenų tvarkymo pobūdį ir tikslą. Dėl to K. J. skundo dalį dėl jo asmens duomenų tvarkymo Inspekcija pripažino pagrįsta ir antstolei B. Palavinskienei teikė nurodymą – užtikrinti, kad paieška Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) būtų atliekama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečioje vykdomojoje byloje antstoliui atliekamų funkcijų įgyvendinimui ir nurodė apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2022 m. balandžio 14 d. Taip pat už nustatytą pažeidimą Sprendimu Antstolei pareikštas papeikimas.

Pareiškėja 2022-04-21 teismui apskundė Inspekcijos Sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja asmens duomenų apsaugos reikalavimus, antstolių veiklos ir vykdymo proceso reikalavimus nustatantys teisės aktai, taip pat kiti teisės aktai: 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (toliau – ir AĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. ADTĮ 12 str. 2 d. 5 p. nustato, jog VDAI turi teisę teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos.

BDAR 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustato, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį duomenų tvarkymas yra bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

Duomenys apie asmens turtą yra asmens duomenys BDAR 4 straipsnio 1 punkto prasme. Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų reikalavimus.

Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principai); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi; d) tikslūs ir prireikus atnaujinami, turi būti imamasi visų pagrįstą priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi (tikslumo principas); e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; asmens duomenis galima saugoti ilgesnius laikotarpius, jeigu asmens duomenys bus tvarkomi tik archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal 89 straipsnio 1 dalį, įgyvendinus atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurių reikalaujama šiuo reglamentu siekiant apsaugoti duomenų subjekto teises ir laisves; f) tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi nesant nė vieno teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijaus, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.

BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi.

BDAR numato, jog priežiūros institucija turi įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų, įskaitant papeikimo duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, pareiškimą (58 straipsnio 2 dalies b punktas), nurodymą duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui suderinti duomenų tvarkymo operacijas su BDAR nuostatomis, tam tikrais atvejais – nustatytu būdu ir per nustatytą laikotarpį (BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punktas). Atitinkamai nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, jog atsakovas peržengė savo kompetenciją ir antstolio veiklos nepriklausomumą principą, kadangi skundžiamame sprendime nėra kvestionuojami antstolio priimti procesiniai sprendimai, kurių priežiūrą pagal įstatymą atlieka teismas. Inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją nagrinėdama asmens skundą vertino asmens duomenų tvarkymo galimus pažeidimus. LVAT praktikoje ne kartą nurodyta, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės (LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDM4OC05NjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4388-968/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4388-968/2020">eA-4388-968/2020</a>).

LVAT savo praktikoje pažymi, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (žr., LVAT 2021-07-02 nutartį administracinėje byloje eA-745-261/2021).

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, esą nagrinėjamu atveju ginčo asmens duomenys galėjo būti tvarkomi vadovaujantis ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, duomenų tvarkymo pagal šį punktą teisėtumas siejamas su būtinybe duomenų valdytojui tvarkyti konkrečius asmens duomenis tam, kad būtų įvykdyta jam taikoma teisinė prievolė, atsižvelgiant į BDAR 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus („1 dalies c punkte nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama“). Faktinė situacija neatitinka duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 str. 1 d. c punktą.

Atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo argumentus (ginčo duomenų tvarkymas buvo būtinas antstolio funkcijoms vykdyti, kaip tai numato AĮ 22 str. 1 d.) teismas vertina, jog pareiškėja iš esmės siekia įrodyti ginčo duomenų tvarkymo teisėtumą BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytos sąlygos pagrindu. Antstolių veiksmų teisėtumas BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto pagrindu buvo vertintas teismų praktikoje (pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzI1OS02MjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3259-629/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3259-629/2020">eA-3259-629/2020</a>, 2021 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk1MS05NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2951-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2951-968/2021">eA-2951-968/2021</a>).

Atsakovas padarė išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens aukščiau nurodyti duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, iš esmės nesilaikant ir nepagrindus BDAR 6 str. 1 dalies e punkte nustatytos duomenų tvarkymo sąlygos visų kriterijų.

LVAT 2020-12-09 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzI1OS02MjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3259-629/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3259-629/2020">eA-3259-629/2020</a> yra nurodęs, kad asmens duomenys asmenų, kurie nėra įtraukti į vykdomąją bylą ir jų atžvilgiu nėra pradėtas išieškojimas, gali būti tvarkomi tik tuo tikslu, kuriam jie surinkti. Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad esant tokiai faktinei situacijai, kai skolininkas, kuris su pareiškėju nėra bendraturtis, taip pat nėra įrašų apie kitas skolininko daiktines teises į pareiškėjo turtą, juridinius faktus, o yra tik vienintelė žyma, jog skolininkas atliko pareiškėjo turto geodezinius matavimus, nesant visapusiškai ir išsamiai surinktų duomenų apie tai, kodėl ir kokioms antstolio funkcijoms vykdomojoje byloje atlikti antstoliui buvo reikalinga net kelis kartus peržiūrėti pareiškėjo nekilnojamojo turto registro duomenis, dėl nurodytos žymos, neleidžia daryti išvados, kad toks antstolio veikimas patenka į BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą sąlygą.

Faktinė situacija šioje byloje susiklostė panaši, kadangi kaip nustatyta, trečiasis suinteresuotas asmuo nėra skolininkas ar vykdomosios bylos dalyvis, tačiau nurodytoje kitoje administracinėje byloje antstolis rinko detalius turto duomenis apie kitą asmenį. Šioje byloje nenustatyta tokios faktinės aplinkybės, be to, nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra susijęs su skolininku (ši aplinkybė pareiškėjos išsamiai nebuvo nurodyta paaiškinimuose Inspekcijai, todėl skundžiamame sprendime dėl jos reikšmingumo sprendžiant apie duomenų tvarkymo teisėtumą pagal BDAR 6 str. 1 d. e punktą nepasisakyta). Kaip matyti, teismų praktikoje formuojama pozicija, kad gali būti tvarkomi kitų asmenų duomenys vykdymo procese ribota apimtimi, tačiau kiekvienu atveju būtinas situacijos išsamus tyrimas, įvertinant kokie duomenys surinkti, kokie duomenų tvarkymo veiksmai atlikti, jų intensyvumas, koks poreikis vykdymo procese nurodytų duomenų ir jų panaudojimas vykdant antstolio funkcijas, padarytos ar potencialios žalos asmeniui padarymas, be kita ko, įvertinant ir tam tikrų duomenų gavimo atsitiktinumo ar informacinių sistemų funkcionalumo apribojimų faktorių.

Tad pirmiausia pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimami administraciniai sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti teisiškai reikšmingos faktinės informacijos konkrečiu atveju surinkimu, visapusišku, išsamiu ir objektyviu faktinių aplinkybių išanalizavimu ir išvadų, paremtų surinktais reikšmingais faktiniai duomenimis, padarymu (Viešojo administravimo įstatymo 3, 10 str.).

AĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 15 d.) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų.

AĮ 3 straipsnis nustato antstolių veiklos principus, tarpe kurių, jog „vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų“ (1 dalis), „atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu“ (2 dalis).

AĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje šalys iš esmės neneigia, jog pareiškėja teismo antstolė vykdė vykdomąjį dokumentą (teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių aukščiau nurodyto skolininko atžvilgiu), nors atsakovė, visapusiškai ir išsamiai šios aplinkybės neištyrė ir reikšmingų duomenų iš antstolės nepareikalavo (patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo), kas leistų objektyviai laike nustatyti aplinkybę (atmesti arba patvirtinti) apie 2020 metais rinktų duomenų vykdant konkretų 2014 metais išduotą vykdomąjį dokumentą egzistavimą. Pažymėtina, kad tik atliekant įstatyme įtvirtintas funkcijas antstolis gali rinkti duomenis (tvarkyti juos), kadangi antstolis neturi teisės reikalauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ir trečiasis asmuo kėlė šios aplinkybės nepakankamo ištyrimo klausimą, teikdamas duomenis iš civilinės bylos, kuriais, visgi, negalima nei patvirtinti, nei atmesti pareiškėjos pateiktų paaiškinimų dėl 2020 metais vykdomojoje byloje atliktus būtinus vykdymo veiksmus, kadangi nėra duomenų, jog civilinėje byloje esantys duomenys buvo perduoti (žinomi) teismo nutartį vykdančiam antstoliui.

Be to, atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą ir darydama išvadas dėl neteisėto konkrečiu atveju duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 str. 1 d. e p., pakankamai išsamiai neįvertino antstolės teiktų paaiškinimų konkrečios vykdomosios bylos vykdymo aspektų kontekste.

Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalis, kurios normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 str. 1 d.).

Kaip minėta, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Konkrečius vykdymo veiksmus pasirenka antstolis, įvertinęs priimto vykdyti vykdomojo dokumento pobūdį, skolininko turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui (CPK 629 str. 2 d.). Atitinkamai nutrauktoje vykdomojoje byloje ne tik prieš skolininką, bet ir prieš kitus asmenius jokios priverstinio vykdymo priemonės negali būti atliekamos. CPK 624 straipsnio 2 dalis detalizuoja galimas bendrąsias priverstinio vykdymo priemones, kurių sąrašas nėra baigtinis: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės.

Šiuo konkrečiu atveju nevertinta tai, kad antstolė vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iš esmės turto arešto) taikymo, kuriai CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija numato specialias taisykles (CPK VI dalies XLVIII skyrius turto areštas, 675-690 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 7-57 punktai). Tyrimo metu nesurinkti reikšmingi faktiniai duomenys, kurie leistų patvirtinti ar paneigti antstolės ir trečiojo asmens paaiškinimus ir atitinkamai pagrįsti Inspekcijos išvadą apie būtinybės 2020 metais rinkti apie skolininko turtą duomenis (ne)buvimą, kadangi vykdant teismo nutartį dėl turto arešto paprastai jį įvykdoma sudarant turto arešto aktą (apyrašą), kuris vėliau pagal poreikį gali būti keičiamas. Aprašant areštuojamą turtą antstolis įvertina ir išieškotojo eiliškumą, esamus turto apribojimus, galimybes ateityje išieškoti iš turto ir galimus išieškojimo apribojimus, arešto mastą ir kitus reikšmingus duomenis. Sutiktina, kad pareiškėja teikė pernelyg abstrakčią ir apibendrintą informaciją teikdama paaiškinimus Inspekcijai, tačiau būtent viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga visapusiškai ir išsamiai nustatyti objektyvias ir reikšmingas faktines aplinkybes administraciniams sprendimams priimti. Prašydama papildomai paaiškinimų Inspekcija dalinai gavo reikšmingą informaciją savo išvadoms pagrįsti, tačiau nesurinkus reikšmingų duomenų iš vykdomosios bylos nėra teisinio pagrindo sutikti su pernelyg skubota skundžiamo sprendimo išvada, jog antstolė nepagrindė būtinybės ir rinktų duomenų proporcingumo siekiamam vykdymo tikslui reikalavimo. Juo labiau, kad pagal įstatymą ir nuoseklią bendrosios kompetencijos teismų praktiką antstoliui keliamas reikalavimas imtis visų priemonių greitai ir realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Taip pat atsakovas atmetė pareiškėjos argumentus dėl AIS sistemoje atitinkamų funkcionalumų nebuvimo siekiant susiaurinti paiešką pagal skolininką, nurodydamas, kad AIS ekrano nuotraukos (e. b. l. 2 t., l. 338-339) patvirtina, jog tokie funkcionalumai egzistuoja. Visgi teisėjų kolegija laiko, kad ši išvada taip pat nėra pagrįsta išsamiu ir visapusišku faktinių aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu, juolab reikalaujančiu ir atitinkamos srities specialių žinių. Vien tai, kad paieškos lauke „teisių tipai“ yra galimybė paiešką atlikti ne tik pagal skolininko kodą (kaip buvo atlikta šiuo atveju), bet ir pasirinkti konkretų „teisių tipą“, nepaneigia, neatlikus gilesnio tyrimo, pareiškėjos paaiškinimų, jog tokiu būdu atliekant paiešką apie skolininko turtą registre gali likti nenustatytas reikšmingas skolininko turtas ir nukentėti dėl to išieškotojo interesai, nebūti užtikrintas realus teismo procesinio sprendimo įvykdymas, o antstoliui kilti atsakomybės klausimas.

Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 „Dėl Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų, Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, Antstolių informacinės sistemos nuostatų, Antstolių atestavimo komisijos nuostatų ir Antstolių atestavimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. vasario 16 d.) (toliau – ir AISN), 10 punktu nustatyta, kad AIS tvarkytojai ir šioje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkytojai yra valstybės įmonė Registrų centras ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai, kurie pagal atliekamas funkcijas prisideda, be kita ko, ir prie sklandaus asmens duomenų tvarkymo principų įgyvendinimo šitoje informacinėje sistemoje ir pusiausvyros tarp vykdymo tikslų ir principų ir asmens duomenų tvarkymo principų ir reikalavimų palaikymo naudojantis šia informacine sistema. Svarstytina tyrimo metu dėl informacijos (taip pat reikalaujančios specialių žinių) iš AIS tvarkytojų gavimo, siekiant objektyviais ir išsamiais duomenimis pagrįsti išvadą dėl duomenų mažinimo kiekio principo nesilaikymo. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos iš RC atsakovė pareikalavo ir gavo tik duomenis, susijusius su duomenų rinkimo faktu, data ir konkrečiais objektais. Specialių žinių reikalaujančios išvados ar specialistų pasitelkimo nėra fiksuota tyrimo medžiagoje. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog žodžiu buvo konsultuotasi, tačiau teismas neturi galimybės patikrinti tokios informacijos ir skundžiamas sprendimas tokios konsultacijos duomenimis neparemtas. Tad skundžiamame sprendime pakankamai nepagrįsta išvada apie funkcionalumų sumažinti gaunamų duomenų apimtis (tuo pačiu nepažeidžiant teisėtų išieškotojų interesų ir viešo intereso, kad teismo procesiniai sprendimai būti realiai įvykdyti) buvimą. Pareiškėjos pateikta Lietuvos antstolių rūmų teisinė nuomonė neatsako į šiuos klausimus, kadangi pateikta teisinė argumentacija, neįvertinant konkrečios informacinės sistemos ir jos funkcionalumų bei jų galimybių antstoliui tinkamai ir realiai atlikti įstatymais priskirtas funkcijas, užtikrinant ir kitų asmenų bei perteklinių duomenų nerinkimo.

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šiuo atveju iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Skolininkas su K. J. nėra ir bendraturtis, taip pat nėra įrašų apie kitas Skolininko daiktines teises į K. J. turtą, o yra tik vienintelė žyma, jog Skolininkas atliko Sklypo kadastrinius matavimus. Kaip minėta, Antstolių įstatymo 22 straipsnis nesuteikia antstoliui absoliučios teisės rinkti duomenis (tik tiek, kiek reikalinga vykdyti antstolio funkcijas konkrečioje vykdomoje byloje), o šio straipsnio 2 dalis draudžia rinkti duomenis, jei jie nėra susiję su antstolių funkcijų vykdymu. Visgi teismas pažymi, kad išsamiai ir visapusiškai neįvertinus visos vykdymo situacijos ir aukščiau aprašytų reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, pernelyg skubota teigti, jog antstolė nepagrindė aptariamo duomenų tvarkymo nurodytu teisiniu pagrindu, o Inspekcija pagrįstai sprendė, jog Antstolė neįrodė, kad rinko duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti vadovaudamasis Antstolių įstatymo 22 straipsnio reikalavimais. Tuo tarpu skundžiamo sprendimo išvada apie duomenų kiekio mažinimo ar kito principo pažeidimą gali būti padaryta netgi tuo atveju, kai nustatoma, jog duomenys buvo teisėtai tvarkomi pagal konkrečią BDAR 6 str. 1 d. sąlygą, tačiau pakankamai nesilaikant visų duomenų tvarkymo 5 str. principų. Priklausomai nuo to, ar duomenys buvo apskritai neteisėtai tvarkomi ar tvarkomi teisėtai, tačiau pažeidžiant tam tikrus jų tvarkymo principus (ar nepakankamai jų laikantis), parinktina ir atitinkama poveikio priemonė duomenų tvarkytojui ir/ar teiktini nurodymai duomenų tvarkytojui ir/ar kitiems subjektams (pvz., informacinių sistemų valdytojams ir/ar tvarkytojams dėl atitinkamų funkcionalumų diegimo, tikslinimo ir pan.)(BDAR 58 str.).

Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad turi būti panaikintas pakankamai nepagrįstas skundžiamas sprendimas dalyje dėl asmens duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 str. 1 d. e punktą pažeidimo ir su tuo susijusios nuobaudos ir nurodymo paskyrimo (ABTĮ 91 str. 2 d.). Kitoje apimtyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Byloje pateikta 2019 m. kovo 6 d. trečiojo suinteresuoto asmens ir advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ sutartis dėl teisinių paslaugų, pagal kurią atstovauti įgaliojamas advokatas Linas Blažulionis, kuris pateikė atsiliepimą į skundą, prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos, dalyvavo teismo posėdyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad iš viso patyrė 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas: 605,00 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą ir pateikimą, 363,00 Eur išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje, pateikdamas atitinkamai 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitas faktūras bei mokėjimo pavedimo kopiją.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – VDU). Trečiojo suinteresuoto asmens išlaidos sumokėtos 2022 m. III ketvirtį, atitinkamai taikytinas VDU už 2022 m. I ketvirtį 1729,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už atsiliepimą yra 2,5; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (kas sudarytų 173 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta už atsiliepimą į skundą suma už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kad teismo posėdis truko valandą, skundo reikalavimai tenkinti iš dalies – trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies tenkintinas, priteisiant iš priešingą interesą byloje turinčios pareiškėjos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

iš dalies patenkinti pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės skundą.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 3R-197 (2.13-1.E) dalį dėl duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 str. 1 d. e punktą neteisėtumo ir su tuo susijusios nuobaudos ir nurodymo paskyrimo.

Iš dalies patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. iš pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės 400,00 eurų (keturis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Jovita Einikienė