Civilinė byla Nr. e2-7372-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02509-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 23 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,
sekretoriaujant Kamilei Valaitienei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Drūlienei (per Zoom programą),
atsakovui A. L., jo atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui (per Zoom programą),
trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) centro atstovei J. V. Ž. (per Zoom programą),
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) centras.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir ieškovas, Tarnybos Skyrius) prašė teismo (i) laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. L. (toliau – atsakovas) jo nepilnametės dukros I. L., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas), atžvilgiu; (ii) patenkinus ieškinį nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini) centre, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); (iii) priteisti iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko naudai po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo valdymą uzufrukto teise pavedant (duomenys neskelbtini) centrui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); (iv) teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog nepilnamečio vaiko tėvai yra L. L. ir A. L. L. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Nepilnamečio vaiko atžvilgiu 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. balandžio 11 d., 2024 m. kovo 2 d., 2024 m. vasario 16 d., 2023 m. gruodžio 30 d., 2023 m. kovo 24 d., 2023 m. sausio 9 d., 2022 m. sausio 15 d., 2022 m. sausio 5 d., 2021 m. liepos 24 d., 2020 m. lapkričio 15 d., 2018 m. lapkričio 6 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 16 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d. nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį vaiką. Atsakovo šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. iki šiol (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės paslaugos.
3. Tarnybos Skyriuje (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) (toliau – Centras) buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, kad nuo atvejo vadybos pradžios 2018 m. liepos 2 d. L. ir A. L. šeimai buvo organizuota 12 pagalbos planų peržiūrų. Paskutinis pagalbos planas buvo peržiūrėtas 2024 m. kovo 25 d. Atvejo vadybos posėdžių metu tėvai pritarė išsakytoms specialistų rekomendacijoms – įsipareigojo lankyti priklausomybių konsultanto, psichologo, psichiatro konsultacijas, namuose nuolat palaikyti tvarką ir švarą. Tačiau atsakovas A. L. į konsultacijas nesiregistravo ir nesiima jokių veiksmų, kad situacija šeimoje keistųsi. Centro specialistai 2024 m. balandžio 15 d. lankėsi L. ir A. L. šeimoje. L. L. nurodė, kad A. įteiktas 15 dienų arešto orderis ir jis negali artintis, nes balandžio 11 d. jie buvo neblaivūs, sukonfliktavo ir L. iškvietė policiją. Išvykstant iš šeimos buvo pastebėta, kad A. slepiasi kitoje nuošalioje patalpoje, jam buvo priminta, kad jam yra skirtas orderis ir čia būti jis negali. Tėvams buvo primintos pagalbos plane numatytos priemonės ir kad jos nėra vykdomos. Lankymosi metu namuose pastebėta, kad trūksta tvarkos ir švaros. Rašte pažymima, kad L. ir A. L. šeimai kyla sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, rūpintis dukros auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas. Tėvai neužtikrina vaiko asmeninės erdvės, šeimos gyvenamoji aplinka nešvari ir netvarkinga, tėvai nesirūpina jos tvarkymu. Vaiko aplinkoje yra prieinami pavojingi daiktai. Vaikas tampa trikdančių ir traumuojančių įvykių liudininku, ypač kalbant apie tėvų alkoholio vartojimą, pašalinių asmenų lankymąsi namuose, konfliktines situacijas šeimoje. Tėvai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką ir to nepastebi arba tai neigia. Tėvai nesiekia ieškoti pagalbos arba nesupranta, kad jos reikia. Atsižvelgiant į šeimos dabartinę situaciją ir L. ir A. L. šeimai pagalbos plane numatytų ir prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, alkoholio vartojimo problemos gilėjimą, organizuojamos pagalbos dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui nepriėmimą, Centro specialistų nuomone, yra tikslinga atlikti vaiko situacijos vertinimą bei nustatyti vaiko apsaugos poreikį. 2024 m. balandžio 29 d. atlikus I. L. situacijos vertinimą, vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis. Tuo pagrindu buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų išdavimo. 2024 m. gegužės 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-4530-939/2024, išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prienų rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo I. L.“ likusiai be tėvų globos I. L. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir jos globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) centras, laikinosios globos (rūpybos) vieta paskirta (duomenys neskelbtini) centre. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, buvo kreiptasi į socialines paslaugas teikiančią įmonę dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir pagalbos suteikimo vaikui bei jo įstatyminiams atstovams.
4. 2024 m. gegužės 27 d. Centre buvo sudarytas pagalbos planas atsakovo šeimai ir jam iškelti uždaviniai (šalinti alkoholio vartojimo problemą šeimoje (pagalbos priemonės, veiksmai: kreiptis dėl ilgalaikio gydymo (Minesotos programa). Dalyvauti priklausomybių konsultanto konsultacijose); gerinti pozityvius šeimos tarpusavio santykius (pagalbos priemonės, veiksmai: lankyti psichologo bendras šeimos konsultacijas; lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus); gyvenamosios aplinkos saugumo užtikrinimas (pagalbos priemonės, veiksmai: nepalikti be priežiūros kūrenamos krosnies); gerinti gyvenimo sąlygas, kokybę, aplinką (pagalbos priemonės, veiksmai: tvarkytis esamą gyvenamąją aplinką viduje bei lauke (nuolat plauti grindis, valyti dulkes, skalbti drabužius, pjauti žolę); ieškoti nuolatinio darbo, stengtis užtikrinti nuolatines pajamas; neįsileisti pašalinių asmenų į namus, neleisti jiems nakvoti, nepalikti dukros svetimų ar nepatikimų asmenų priežiūrai); aktyvinti įsitraukimą į dukros ugdymosi procesą, mokyklos gyvenimą (pagalbos priemonės, veiksmai: domėtis dukros mokymosi rezultatais „TAMO“ dienyne)). Vadovaujantis specialistų rekomendacijomis, atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą šeimai, tęsti laikinąją globą I. L. atžvilgiu.
5. 2024 m. rugsėjo 6 d., 2024 m. gruodžio 9 d. bei 2025 m kovo 17 d. vyko sekantys atvejo vadybos posėdžiai (pagalbos plano peržiūros), pagalbos planuose pažymėta, kad plane numatytų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymas tik epizodiškas, artėjant pagalbos plano peržiūrai. Posėdžių metu priimti sprendimai tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimą, taip pat tęsti laikinąją globą I. L. atžvilgiu, L. ir A. L. lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymus, individualias psichologo konsultacijas, A. ir L. L. kreiptis dėl ilgalaikio gydymo (Minesotos programa), dalyvauti priklausomybių konsultanto konsultacijose, šalinti alkoholio vartojimo problemą šeimoje, mergaitei lankyti individualias psichologo konsultacijas, I. lankyti Paramos šeimai centre dienos centrą, L. ir A. tvarkytis esamą gyvenamąją aplinką viduje bei lauke, ieškotis nuolatinio darbo, neįsileisti pašalinių asmenų į namus, neleisti jiems nakvoti, (duomenys neskelbtini) centrui užtikrinti per mėnesį du susitikimus dėl tarpusavio ryšio atstatymo tarp tėvų ir vaiko, atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, teiks šeimai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, konsultuos ir tarpininkaus šeimai aktualiais klausimais.
6. 2025 m. gegužės 15 d. vyko sekantis atvejo vadybos posėdis (pagalbos plano peržiūra), kurio metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnametės I. L. atžvilgiu bei nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Taip pat nutarta šeimai tęsti atvejo vadybos procesą ir iš esmės nutarti teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, kurios jau buvo numatytos ankstesniuose pagalbos šeimai planuose (peržiūrose).
7. Nepilnametės I. L. laikinoji globa (rūpyba) tęsiasi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei vienerius metus. Tuo tarpu atsakovas per šį laiką, kuris vertintinas kaip pakankamai ilgas laiko tarpas iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir užtvirtinti teigiamus elgesio pokyčius, situacijos realiai nepakeitė. Su šeima dirbančių specialistų teigimu, pagalbos plane numatytų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymas tik epizodiškas, artėjant pagalbos plano peržiūroms paslaugų gavėjas bando keisti gyvenimo sąlygas, tačiau po atvejo vadybos posėdžių pokyčių nepastebima, atsakovui A. L. nepavyksta savarankiškai kontroliuoti alkoholio vartojimo, šeimos gyvenamoji aplinka nešvari, netvarkinga, neatitinka net bazinių higienos normų, tėvas nesirūpina jos tvarkymu, mergaitei nėra užtikrinta asmeninė erdvė, nėra būtiniausių baldų ir namų apyvokos daiktų, gyvenimo sąlygos nėra tinkamos ir saugios vaikui. Taigi, vaiko tėvas per vienerių metų laikotarpį iš esmės nepašalino visų aplinkybių, kurios leistų pašalinti nepilnamečio vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priežastis, kas reiškia, jog yra daugiau nei viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė tėvų valdžios ribojimui, t. y. tėvas piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. Ieškovas sprendžia, kad tėvas neužtikrina vaiko teisės gyventi su juo, nesudaro saugios socialinės aplinkos vaikui grįžti į šeimą, nevykdo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaiką. Atsakovui buvo teikiamos visos įmanomos socialinės paslaugos, sudarytos galimybės spręsti šeimoje iškilusias problemas bei sunkumus, tačiau atsakovo elgesyje nėra esminių pokyčių, kurie leistų manyti, kad jis yra pasirengę užtikrinti vaikui tokią gerovę, kokios reikia sėkmingai jo raidai, jo pasirengimui savarankiškam gyvenimui. Atsakovui iš esmės neįgyvendinant pagalbos šeimai plane numatytų priemonių, nėra pagrindo tikėtis pokyčių bei pašalinti vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo priežasčių ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl vaikas negali sugrįžti į savo biologinę šeimą. Toks atsakovo atsainus požiūris į pareigas vaikui laikytinas kaltais veiksmais. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Tėvų valdžios turinį sudaro reguliarus rūpinimasis vaikų auklėjimu, raida, ugdymu, sveikata ir gerove. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, o atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas nepilnamečiam vaikui, nepuoselėja emocinio ryšio su vaiku, nesirūpina juo, nepaiso valstybės institucijų siūlomos pagalbos. Valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikai negali laukti neapibrėžtą laiką. Pažymėtina, kad iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaikais pirmiausia tenka tėvams, šeimos ryšiai turi būti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų, o ne valstybės institucijų veiksmais.
8. Ieškovas, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, vertinant tai, jog atsakovui buvo teikiamos visos socialinės priežiūros paslaugos, sudarytos galimybės spręsti šeimoje kylančias problemas, tačiau atsakovo elgesyje iš esmės nėra esminių teigimų pokyčių, kurie leistų manyti, kad jis šiuo metu yra pasirengęs užtikrinti vaikui tokią gerovę, kokios reikia sėkmingai jo raidai, jo pasirengimui savarankiškam gyvenimui, tačiau vertinant tai, jog atsakovo ryšys su nepilnamečiu vaiku nėra visiškai nutrūkęs, tėvas siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, vaikas išreiškia norą grįžti gyventi į savo biologinę šeimą, todėl ieškovas sprendžia, kad esamoje situacijoje nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų laikinas tėvo valdžios apribojimas.
9. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aktuose užfiksuota, jog globėjas (duomenys neskelbtini) centras tinkamai vykdo globėjo pareigas, globa vyksta sklandžiai, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globotinei I. L. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi aplinka. (duomenys neskelbtini) centro budinti globotoja atsakingai rūpinasi I. L. sveikata, ugdymusi, tenkinami vaiko poreikiai, rūpinamasi vaiko emocinės savijautos užtikrinimu, skiriama dėmesio vaiko saviraiškos laisvei, savarankiškų, buitinių įgūdžių formavimui. Rekomenduota užtikrinti globotinei reikalingą specialistų (psichologo ir kitų pagal poreikį) pagalbą, tęsti I. L. laikinąją globą (duomenys neskelbtini) centre, budinčios globotojos šeimoje. Vaiko laikinasis globėjas (rūpintojas) tenkina svarbiausius vaiko interesus, laikinosios globos (rūpybos) kokybė atitinka nepilnamečio vaiko interesus, vaikui yra sudarytos sąlygos augti, ugdytis, ilsėtis, todėl tikslinga nepilnametės I. L. laikiną globos (rūpybos) vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) centre iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
10. Tarnybos Skyrius neturi duomenų apie tai, kad teismo procesiniu sprendimu nepilnametei I. L. būtų priteistas materialinis išlaikymas iš jos įstatyminio atstovo. Tarnybos Skyrius taip pat neturi duomenų apie tai, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar jis turėtų kitų rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti bei gauti pajamų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tarnybos Skyriaus taip pat neturi duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau nepilnamečių išlaikytinių. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą vaikui nuo 12 iki 18 metų, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama ir mokama 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kas sudaro 455 Eur (70 Eur x 6,5). Tokia atitinkama pinigų suma apribojus tėvų valdžią prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti ir nepilnamečio vaiko tėvas. Nepilnametei I. L. kas mėnesį mokama po 122,50 Eur vaiko išmokos suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatas, todėl yra galimybė palengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu – iš 455 Eur sumos atimant 122,50 Eur išmokos vaikui sumą. Atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo turėtų prisidėti bent jau 330 Eur suma kas mėnesį. Ieškovas prašo išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo valdymą uzufrukto teisėmis pavedant nepilnamečio vaiko laikinajam rūpintojui (duomenys neskelbtini) centrui.
11. Teismo
II. Atsakovo atsikirtimai
12. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš esmės su patikslintu ieškiniu sutinka. Atsakovas šiuo metu gyvena su mirusios sutuoktinės, nepilnamečio vaiko motinos, motina ir jos broliu dviejų kambarių name, nepilnamečiam vaikui šiuo metu kartu gyventi nėra sąlygų. Atsakovas šiuo metu neturi pastovaus darbo, pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų. Atsakovas neprieštarauja, kad jam laikinai būtų apribota tėvo valdžia, o nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) centre.
13. Teismo
III. Trečiojo asmens pozicija
14. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) centras teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
15. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad I. L. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos šeimoje. Visu laikinosios globos laikotarpiu I. L. tėvai lankė mergaitę, atsakovas nuo 2024 m. birželio mėn. nepilnametį vaiką yra aplankęs virš 30 kartų, ryšys tarp jų stiprus, mergaitė supranta, kad jai grįžti pas tėvą šiuo metu nėra galimybių, nori, kad atsakovas susirastų darbą, turėtų tvarkingus namus, kur ji galėtų augti, mokytis, ugdytis. Mergaitė su tėčiu bendrauti labai nori, atsakovas į susitikimus atvyksta blaivus, atveža lauktuvių. Telefonu atsakovas kartais skambina neblaivus, dėl to nepilnametis vaikas pergyvena. Mergaitė gerai atsiliepia apie budinčios globotojos šeimą, mergaitės mokymosi rezultatai pagerėjo, ji lanko įvairius užsiėmimus. Šiai dienai mergaitei grįžti pas atsakovą galimybių nėra. Atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Mergaitės mokslo rezultatai geri, tikėtina, jog sieks aukštojo mokslo, todėl išlaikymo mergaitei tikrai reikia, o atsakovas nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų ir negali užsidirbti tiek, kad išlaikytų savo vaiką.
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo
Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo
16. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-916/2021">e3K-3-251-916/2021</a>). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).
17. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
18. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2009">3K-3-95/2009</a>; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
19. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
20. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>).
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. L. ir atsakovas A. L. yra nepilnamečio vaiko I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. l. 33). (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko motina L. L. mirė (el. b. l. 110, 125).
22. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gegužės 23 d. civilinėje byloje Nr. eS2-4530-939/2024 nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametę I. L. iš jos tėvų L. L. ir A. L. (el. b. l. 15-23). Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvai dėl turimos priklausomybės alkoholiui negali ir negeba tinkamai auginti ir prižiūrėti savo nepilnamečio vaiko, užtikrinti jam saugias gyvenimo sąlygas, kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
23. Nuo (duomenys neskelbtini) I. L. Prienų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju (rūpintoju) skirtas (duomenys neskelbtini) centras, I. L. gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 43-44).
24. L. ir A. L. šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. buvo (yra) taikoma atvejo vadyba. 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudarytas pagalbos planas, kuris buvo patikslintas 2018 m. lapkričio 14 d., vėliau pratęstas: 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. rugsėjo 20 d., 2022 m. sausio 24 d., 2023 m. vasario 8 d., 2024 m. sausio 20 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. rugsėjo 6 d. (el. b. l. 56-65), 2024 m. gruodžio 9 d. (el. b. l. 66-76), 2025 m. kovo 17 d., 2025 m. gegužės 15 d. (el. b. l. 77-89). Atvejo vadybos posėdžių metu tėvai pritarė išsakytoms specialistų rekomendacijoms – įsipareigojo lankyti priklausomybių konsultanto, psichologo, psichiatro konsultacijas, namuose nuolat palaikyti tvarką ir švarą. Tačiau atsakovas A. L. į konsultacijas nesiregistravo ir nesiima jokių veiksmų, kad situacija šeimoje keistųsi. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas pripažino, kad po L. L. mirties jo situacija ir priklausomybė tik pagilėjo, atsakovas nuo priklausomybės nesigydo. Be kita ko, peržiūrint pagalbos planus buvo nuolat konstatuojama, kad L. ir A. L. šeimai kyla sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, rūpintis dukros auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas. Tėvai neužtikrina vaiko asmeninės erdvės, šeimos gyvenamoji aplinka nešvari ir netvarkinga, tėvai nesirūpina jos tvarkymu. Vaiko aplinkoje yra prieinami pavojingi daiktai. Vaikas tampa trikdančių ir traumuojančių įvykių liudininku, ypač kalbant apie tėvų alkoholio vartojimą, pašalinių asmenų lankymąsi namuose, konfliktines situacijas šeimoje. Tėvai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką ir to nepastebi arba tai neigia. Tėvai nesiekia ieškoti pagalbos arba nesupranta, kad jos reikia. 2024 m. gegužės 27 d. vykusio posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos priemonių sąrašas: šalinti alkoholio vartojimo problemą šeimoje, gerinti pozityvius šeimos tarpusavio santykius, tėvai įpareigoti užtikrinti dukros emocinį ir fizinį saugumą, prasmingą ir saugų laisvalaikį, taip pat įpareigoti užtikrinti gyvenamosios aplinkos saugumą, gerinti gyvenimo sąlygas, kokybę, aplinką, tėvai paraginti aktyvinti įsitraukimą į dukros ugdymosi procesą, mokyklos gyvenimą, buvo nuspręsta šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, siūloma siekti šeimos savarankiško funkcionavimo bendraujant ir bendradarbiaujant su kitų įstaigų specialistais, nustatyta, jog turi būti užtikrinti du susitikimai per mėnesį dėl tarpusavio ryšio atstatymo tarp tėvų ir vaiko (el. b l. 24-32). 2025 m. kovo 17 d. vykusio posėdžio metu sudarytas iš esmės analogiškas pagalbos priemonių sąrašas: šalinti alkoholio vartojimo problemą šeimoje, gerinti pozityvius šeimos tarpusavio santykius, tėvai įpareigoti užtikrinti dukros emocinį ir fizinį saugumą, prasmingą ir saugų laisvalaikį, taip pat įpareigoti užtikrinti gyvenamosios aplinkos saugumą, gerinti gyvenimo sąlygas, kokybę, aplinką, tėvai paraginti aktyvinti įsitraukimą į dukros ugdymosi procesą, mokyklos gyvenimą, buvo nuspręsta šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, siūloma siekti šeimos savarankiško funkcionavimo bendraujant ir bendradarbiaujant su kitų įstaigų specialistais, nustatyta, jog turi būti užtikrinti du susitikimai per mėnesį dėl tarpusavio ryšio atstatymo tarp tėvų ir vaiko (el. b. l. 45-55). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gyvena su mirusios nepilnametės dukros motinos mama ir jos broliu dviejų kambarių name, nurodė, jog šiuo metu sąlygų tame būste gyventi atsakovo nepilnametei dukrai nėra. Tačiau nurodė, jog tikisi greitu metu gauti socialinį būstą, tuomet galės suteikti tinkamas sąlygas dukrai gyventi ir sieks ją susigrąžinti į šeimą. Taip pat atsakovas patvirtino, kad nesilanko dukters ugdymo įstaigoje, pažymius ir pasiekimus sužino iš pačios dukros, taip pat turi prisijungimą prie elektroninio dienyno. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad nepilnametis vaikas supranta, kad atsakovo namuose jai gyventi sąlygų nėra, tačiau mergaitė vis tikisi, kad atsakovas įveiks priklausomybę ir tuomet ji galės grįžti gyventi su tėvu.
25. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir žalingos įtakos darymą vaikui savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu – atsakovas nesiima veiksmų, priemonių keisti savo gyvenimo būdo, nededa pakankamai pastangų, kad užtikrintų tinkamas nepilnamečiam vaikui gyvenimo sąlygas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dukros atžvilgiu tėvo valdžios tinkamai neįgyvendina, ir nors su dukra palaiko ryšį, tačiau bendravimas vyksta tik telefonu ir kelis kartus per mėnesį atsakovui dukrą aplankant, tačiau atsakovas nesiima priemonių susirasti tinkamą nepilnamečiam vaikui gyventi būstą, taip pat savo gyvenamajame būste neužtikrina sąlygų būti/gyventi nepilnamečiam vaikui – būste prirūkyta, nešvaru, nuolat lankosi nepažįstami asmenys, patalpose mėtosi nuorūkos, nuolat vartojamas alkoholis. Namuose nėra asmeninės erdvės, pritaikytos nepilnamečiam vaikui. Atsakovo elgesys, t. y. priklausomybė alkoholiui, nuolatinės gyvenamosios vietos dukrai nesuteikimas ir tinkamų gyventi sąlygų nesudarymas, rodo, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybių užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Atsakovas nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir svarbesnių klausimų sprendimo dėl savo nepilnamečio vaiko, neturi nepilnamečiui tinkamų gyvenimo sąlygų, be kita ko, nededa jokių pastangų šioms sąlygoms pagerinti ir susigrąžinti vaiką, taip pat patvirtino, kad sutinka, kad dukra gyventų su laikina globotoja.
26. Vaiko atstovas pagal įstatymą – atsakovas – nevykdo pagalbos plane jam numatytų įpareigojimų: šalinti alkoholio vartojimo problemą šeimoje, gerinti pozityvius šeimos tarpusavio santykius, užtikrinti dukros emocinį ir fizinį saugumą, prasmingą ir saugų laisvalaikį, taip pat užtikrinti gyvenamosios aplinkos saugumą, gerinti gyvenimo sąlygas, kokybę, aplinką, aktyviai įsitraukti į dukros ugdymosi procesą, mokyklos gyvenimą.
27. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, teismo posėdžio metu duotais ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais, nustatyta, jog nuo 2018 m. vasaros, kai pradėta atvejo vadyba, situacija atsakovo šeimoje beveik nesikeičia, pagerėjimai epizodiški, situacijos ir atsakovo elgesio nesikeitimą patvirtina ir 2024 m. gegužės 23 d. Alytaus apylinkės teismo išduotas leidimas paimti I. L. iš atsakovo (ir jo mirusios sutuoktinės).
28. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvų pareigų įgyvendinimas. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikams. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Pabrėžtina, kad tėvų ilgai trunkančiu savo asmeninių problemų sprendimu, negali būti paneigtos vaikų teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jų raidai. Pripažintina, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia ir daro žalingą įtaką nepilnamečiam vaikui savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovas palaiko ryšį su nepilnamete dukra, ją lanko nustatytu grafiku, į susitikimus atvyksta nevartojęs alkoholio, mergaitė nori bendrauti su tėvu, tikisi, kad tėvas susitvarkys su priklausomybe, atsakovas tikisi gauti socialinį būstą ir sudaryti tinkamas sąlygas nepilnametei dukrai gyventi kartu su atsakovu, tarp atsakovo ir jo nepilnametės dukters I. L. yra stiprus emocinis ryšys. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovui turėtų būti taikomas laikinas tėvo valdžios nepilnamečiam vaikui I. L. ribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo reikalavimas laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. L. jo nepilnametės dukros I. L., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu tenkinamas visiškai.
29. Atsakovui išaiškintina, jog apribojus tėvo valdžią, šis tėvo valdžios apribojimas panaikinamas išnykus aplinkybėms, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
30. Atsakovui išaiškintina, jog laikinai apribojus tėvų valdžią, yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
31. Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
32. CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
33. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Pastaroji teisės norma reguliuoja laikinojo, ne nuolatinio pobūdžio teisinius santykius, t. y. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečiam, laikinam terminui, t. y. iki teismo sprendimu bus nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko globa.
34. Ieškovė prašo, priėmus sprendimą laikinai apriboti tėvo valdžią, nustatyti nepilnametės I. L. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini)
35. Byloje nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo (duomenys neskelbtini) I. L. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skiriant (duomenys neskelbtini) centrą, mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinasis globėjas tinkami prižiūri nepilnametę – globa vyksta sklandžiai, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, saugi aplinka, (duomenys neskelbtini) centro budinti globotoja atsakingai rūpinasi I. L. sveikata, ugdymusi, tenkinami vaiko poreikiai, rūpinamasi vaiko emocinės savijautos užtikrinimu, skiriama dėmesio vaiko saviraiškos laisvei, savarankiškų, buitinių įgūdžių formavimui (el. b. l. 34-42). Iš (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos iš esmės tokios pačios aplinkybės – kad I. L. globa vykdoma tinkamai, nepilnamečiam vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo, ugdymosi, vystymosi sąlygos (el. b. l. 90-98). Aplankius globojamą mergaitę buvo išklausyta ir jos nuomonė, mergaitė nusiskundimų neišsakė.
36. Teismas neturi duomenų, kad vaiko globėjas savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovės reikalavimas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat tenkintinas visiškai – nepilnametės I. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
37. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei I. L. iš atsakovo po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės. Atsakovas nesutinka su tokiu išlaikymo dydžiu, nurodo, jog pats pragyvena iš 300,00 Eur socialinės išmokos, taip pat gauna nenuolatinių pajamų iš pavienių darbų, taip pat prie jo pragyvenimo prisideda ir mirusios sutuoktinės motina. Atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, daugiau išlaikytinių neturi, nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto neturi.
39. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pajamų iš darbinės veiklos negauna; patikrinus duomenis Antstolių informacinės sistemos registre nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomų vykdomųjų bylų. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, neįgalumą, kitus išlaikytinius. Posėdžio metu atsakovas nurodė, jog serga podagra, tačiau tai nėra pagrindas neįgalumui nustatyti, bet dėl tokios sveikatos būklės jis negali ilgai dirbti fizinio darbo. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas į bylą rašytinių įrodymų nepateikė.
40. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-686/2015">3K-3-27-686/2015</a>; kt.). Nors atsakovas nurodė turintis sveikatos problemų, tačiau duomenų, jog atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar dalinis darbingumas, byloje nėra. Kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. (CPK 178, 185 straipsniai).
41. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas, kaip minėta, nedirba, pragyvena iš socialinės pašalpos ir pajamų, gaunamų už pavienius darbus, turi vykdomų išieškojimų; kita vertus, teismo posėdžio metu išklausius procese dalyvaujančius asmenis asmenų paaiškėjo, kad atsakovas, kai aplanko dukrą, jai atveža lauktuvių, duoda kažkiek pinigų, be kita ko, byloje nėra įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė neleistų jam susirasti darbo ir taip gauti didesnes pajamas ir prisidėti prie dukters išlaikymo. Teismas, įvertinęs prašomą priteisti išlaikymo sumą kas mėnesį ir atsakovo turtinę padėtį, tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra indeksuojamas, taip pat tai, jog atsakovas neturi jo vardu registruoto turto, neturi darbo, negauna pastovių pajamų iš darbo santykių, pats pragyvena iš socialinės išmokos, tačiau aplankydamas dukrą stengiasi ją palepinti, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis mažintinas, ir iš atsakovo priteistina mokėti nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
42. Kai vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), išlaikymas priteisiamas vaikui, išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (rūpintojas), kuris gaunamą išlaikymą tvarko CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, 4.236-4.252 straipsniai). Teismo sprendime, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, kuriam paskirta globa (rūpyba), turi būti nurodytas ne tik skiriamas vaiko globėjas (rūpintojas), bet ir išlaikymo vaikui priteisto turto ir kito turto, kuriam reikalingas turto administravimas, administratorius (CPK 493 straipsnio 2 dalis, 504 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga, 12 punktas). Vadovaujantis vaiko, tėvų ir globėjų turto atskyrimo principu, laikinam globėjui (rūpintojui) (duomenys neskelbtini) centrui pavedama tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas CK 3.275 straipsnio, 4.236-4.252 straipsnių pagrindu.
43. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).
45. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte taip pat numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.
46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. L. paskirtas advokatas, šio sprendimo pagrindu atsakovui teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 132-133).
47. Kadangi abi bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAyLTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-402-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-402-378/2022">e3K-3-402-378/2022</a>, 48 punktas), bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie kitas (ne valstybės) patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
48. Teismas patyrė 16,09 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos taip pat iš šalių nepriteistinos, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Dėl civilinės bylos nustatyti nuolatinę globą ir paskirti globėją nepilnamečiam vaikui inicijavimo
49. CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl teismas sprendžia inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia atsakovui A. L. jo nepilnametės dukros I. L. atžvilgiu, pradėtinas bylos dėl I. L. nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimas.
50. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo (CPK 496¹ straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
n u s p r e d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) centre, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečio vaiko I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti (duomenys neskelbtini) centrą, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui I. L. priteisto išlaikymo lėšų administratoriumi, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiam vaikui I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.
Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per 10 (dešimt) dienų pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumo.
Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą. Skubiai vykdytinų sprendimo dalių apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Teisėja Justina Stančikienė
