Baudžiamoji byla Nr. 2K-146-511/2019 Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00201-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.2;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant išteisintiesiems ir privatiems kaltintojams L. R., J. K., gynėjams advokatams Raimundui Jurkai, Audriui Juozapavičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių;
J. K. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
J. K. civilinis ieškinys dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų teisme priteisimo iš L. R. paliktas nenagrinėtas.
L. R. civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. K. paliktas nenagrinėtas.
L. R. atstovo advokato R. Jurkos prašymas dėl L. R. patirtų atstovavimo išlaidų iš J. K. priteisimo atmestas.
Č. D. civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. K. paliktas nenagrinėtas.
G. Š. civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. K. paliktas nenagrinėtas.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K., išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo Č. D., nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo G. Š. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. ir jo gynėjo advokato A. Juozapavičiaus, prašiusių šio advokato kasacinį skundą tenkinti, o advokato R. Jurkos kasacinį skundą atmesti, išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. ir jos gynėjo advokato R. Jurkos, prašiusių šio advokato kasacinį skundą patenkinti, o advokato A. Juozapavičiaus kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. R. išteisinta dėl J. K. privataus kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji 2015 m. vasario 6 d. Vilniaus mieste, Gedimino prospekte, į viešą interneto portalą „Youtube“ (https://www.youtube.com/watch?v=dsmpy3Cl0m4) įkėlė netikrą garso įrašą, kuriame iš kelių garso įrašų paimti J. K. skirtinguose kontekstuose pasakyti žodžiai yra sujungti (sumontuoti), sukuriant naujos prasmės teiginius, kurių jis niekada nėra sakęs: „Aš galiu pasakyt, ką pasakiau mylimam premjerui: jeigu aš būčiau premjeras, aš rūpinčiausi Lietuva, o aš dabar esu A. meras, aš rūpinsiuos A.. Už tuos pinigus, kuriuos man šiai dienai moka savivaldybė ir kurių aš negaliu [necenzūrinis žodis], nes padėtas po padidinamu stiklu, tai nuoširdžiai pasakysiu, čia STT ir FNTT – jie tegu ieško, kur aš, supranti, bandysiu [necenzūrinis žodis]. Aš tau pasakysiu, aš manau, kad įstatymai – jie [necenzūrinis žodis], jie perkami parduodami, nu bet šiokie tokie yra. Aš perpratau mechanizmus, aš manau, arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto iš tos mero [necenzūrinis žodis] pozicijos; ir kad būtų aišku STT ir FNTT – tegul ir seka, ir dirba. Aš tau nuoširdžiai pasakysiu, kiek aš galiu kruštis už tą [necenzūrinis žodis] Lietuvą ir taip toliau. Tai suprask mane kaip žmogų teisingai. Aš linkęs sužaisti va bank; kai [necenzūrinis žodis] milijoną, minimum, tai aš manau, nei STT taip, nes aš iš jų išsipirksiu; net ir Grybauskaitė, čia STT ir FNTT, ir Grybauskaitei mintis, nebus abejingom, nes pusė milijono atiduosiu tiems, kuriems priklauso. Uždulkino šita sistema. Aš tau įkalęs dar pasakysiu, žinok, nereikia manyje budinti žvėries.“ Tokio turinio paskleista per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti informacija, priskirta J. K. asmeniui, jį paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą juo.
2. J. K. išteisintas dėl L. R. priešpriešinio privataus kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2014 m. lapkričio 10 d. ir ne vėliau kaip 2015 m. vasario 23 d. 13 val. 22 min., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie L. R. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad L. R. būtų paniekinta bei pažeminta, būtų pakirstas pasitikėjimas ja, nurodė šiuos teiginius: „Puikiai prisimenu, kada, apie ką ir kokiomis aplinkybėmis su L. R., ir ne tik su ja, esu kalbėjęs. Kadangi ji šiuos pokalbius slapta įrašinėjo, o artėjant rinkimams pradėjo viešinti iš atskirų žodžių sumontuotus fragmentus, turiu pilną teisę manyti, kad ji taip elgiasi, siekdama savanaudiškų tikslų arba vykdydama ja manipuliuojančių žmonių užsakymus. <...> Net ir neturėdamas jų įrašų, puikiai prisimenu, kada, apie ką ir kokiomis aplinkybėmis su L. R. esu kalbėjęs. Kadangi ji šiuos pokalbius prieš savo atleidimą slapta įrašinėjo, o artėjant rinkimams pradėjo viešinti iš atskirų žodžių sumontuotus fragmentus, turiu pilną teisę manyti, kad ji taip elgiasi, siekdama savanaudiškų tikslų arba vykdydama ja manipuliuojančių žmonių užsakymus. Dar apmaudžiau, jeigu tai viso labo tėra atstumtos moters kerštas. Ir tokiame elgesyje nėra jokio pilietiškumo. Ir neiškarpytų, nesumontuotų pokalbių paviešinimas aiškiai tai parodytų. Be tikrųjų jame aptarinėtų reikalų, jis atskleistų ir tikrąsias L. R. vertybes bei asmeninio gyvenimo detales, susijusias su oficialiai šeimą turinčiu, bet šeimos vertybes pamynusiu politiku, siekiančiu A. miesto savivaldybės tarybos nario mandato“, kurie 2015 m. vasario 23 d. 13 val. 22 min. buvo paskelbti straipsnyje „A. miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“ internete (http://alytusplius.lt/nauiienos/alytaus-miesto-meras-reikalauia-l-radzeviciutes-atsakomybes-ir-praso-paviesinti).
2.1. J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2014 m. lapkričio 10 d. ir ne vėliau kaip 2015 m. vasario 24 d. 18 val. 26 min., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie L. R. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad L. R. būtų paniekinta bei pažeminta, būtų pakirstas pasitikėjimas ja, nurodė šiuos teiginius: „Tą patį pakartojau, ką ir vadovybei esu sakęs, kad tai yra montažas. Iš pirmo būna pusantros minutės, po to šešios, o dar sako, kad turi pusantros valandos. Aišku, kad tai yra sumontuota ne iš vieno pašnekesio“, kurie 2015 m. vasario 24 d. 18 val. 26 min. buvo paskelbti straipsnyje „Lietuvą pasiuntęs meras: nesijaučiu nieko blogo padaręs“ internete (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuva-pasiuntes-meras-nesiiauciu-nieko-blogo padares.d?id=67265482).
2.2. J. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, laidos „Yra, kaip yra“, kurios vieša transliacija įvyko ne vėliau kaip 2015 m. kovo 10 d., filmavimo televizijoje LNK, esančioje Šeškinės g. 20, Vilniuje, metu, t. y. 2015 m. kovo 3 d., turėdamas tikslą paskleisti šmeižikiško pobūdžio informaciją apie L. R. per visuomenės informavimo priemones ir siekdamas, kad L. R. būtų paniekinta bei pažeminta, būtų pakirstas pasitikėjimas ja, nurodė šiuos teiginius: „L. R. yra pasakius, kad jinai, bet aš puikiai žinau, <...> bet aš manau, kad ji kažką nori pridengti. Ten tam pokalby, žinau, yra Č. D., ta prasme, galiu įvardinti viešai, kuris buvo pas mane namuose, ir ten, kur balsas yra šiek tiek padarius butelį, nes mes abudu darėm, kur ten apie premjerą iš tos vietos, paskui yra Š. G., na, ir ketvirto aš tikrai nediferencijuoju, bet tikrai ne su L. buvo. <...> Ten visai pokalbis buvo kitokio pobūdžio, kai su L. kalbėjome. Aš jai bandžiau paaiškinti, aišku, gerais ketinimais kelias ir į pragarą grįstas, nes tai buvo dar prieš jos kokį pusantro mėnesio atleidimą, kai mes ją atleidome, kad veltui jinai prasidėjo su Č. D., veltui, <...> ir buvo kalbama apie tai, kad jos vaikas, jeigu jinai toliau taip elgsis, gali atsidurti ten, kur dabar ir Č. yra, ir kad jos vaikas gali likti našlaičiu. Ir taip toliau, ir taip toliau, <...> na, o dabar, kai pervertė tą visą pokalbį <...>“; televizijos LNK laida „Yra, kaip yra“ yra viešai prieinama interneto svetainėje www.lnkgo.lt (http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/yra-kaip-yra/ziurek-yra-kaip-yra-186).
II. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. gynėjas advokatas Audrius Juozapavičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Teismai išvadų nepagrindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus (esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 154 straipsnio 2 dalį.
3.2. Esminis apeliacinės instancijos teismo nutarties prieštaringumas yra tas, kad, viena vertus, teismas konstatavo, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleista informacija, priskirta J. K., – trumpasis įrašas, kuris padarytas (sumontuotas) iš 1,5 val. garso įrašo, kurį L. R. neva darė savo telefonu (ilgasis įrašas), ir jie yra vientisi (autentiški), kita vertus, nurodė, kad tai, jog „ilgasis įrašas nėra vientisas ir jame esančios dalys, iš kurių padarytas trumpasis įrašas, yra įrašytos (įmontuotos), neturi įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumui“ (14.7 punktas). Iš tokio argumentavimo negalima suprasti, kaip teismas vertina ilgąjį įrašą. Viso baudžiamojo proceso metu J. K. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad kaltinimo L. R. teiginiai, esantys ilgajame įraše, nėra įrašyti L. R. telefonu, o į jį įkelti. Taigi iš kelių pokalbių su skirtingais asmenimis paimti J. K. žodžiai (žodžių junginiai) L. R. garso įraše sąmoningai sujungti (sumontuoti) taip, kad būtų sukurti naujos prasmės teiginiai, kurių J. K. niekada nėra sakęs. Ilgasis įrašas nėra vientisas (autentiškas) ir jame esančios dalys, iš kurių padarytas trumpasis įrašas, yra į šį įrašą įrašytos (įmontuotos), o tai lemia abiejų (ilgojo ir trumpojo) įrašų netikrumą.
3.3. 2015 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje (kitoje byloje atliktame ikiteisminiame tyrime) ištyrus ilgąjį įrašą, padaryta išvada: tikėtina, kad tiriamasis garso įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas. Teisme apklausti specialistai, atlikę objekto tyrimą, paaiškino, kad ilgasis įrašas galėjo būti padarytas gyvo pokalbio su J. K. metu, tačiau lygiai taip pat galėjo būti šiuo telefonu įrašytas jau sukurtas garso įrašas – dar kartą įrašytas iš kito įrenginio. Ši aplinkybė nurodoma ir nuosprendžio p. 22 („specialistė nepaneigė aplinkybės, jog, norint padaryti montažą, šitai galima apeiti, galima dar kartą įrašyti iš kito įrenginio“). Specialistai teisme pažymėjo, kad šios aplinkybės atliekant objekto tyrimą netyrė ir dėl jos išvados nedavė; apklausta specialistė ne viską tiksliai atsiminė ir negalėjo konkrečiai paaiškinti (atsakyti į advokato klausimus) dėl konkretaus paragrafo atitikties kontekstui bei pažymėjo, kad dėl konkretaus fragmento galbūt verta skirti pakartotinę ekspertizę (žr. 2016 m. gruodžio 14 d. posėdžio protokolą).
3.4. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo buvo prašoma paskirti fonoskopinę ekspertizę, siekiant ekspertinėmis žiniomis paneigti ilgojo įrašo vientisumą (autentiškumą), t. y. ar ilgasis įrašas padarytas telefonu įrašant gyvą pokalbį, ar visgi, kaip tvirtina J. K., tai sumontuotas įrašas, t. y. į J. K. ir L. R. pokalbio įrašą įrašyti (įmontuoti) kitų pokalbių įrašų fragmentai ir šis sumontuotas įrašas, paleistas kita leistuve, įrašytas į L. R. telefoną. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, apsiribojo tik klausimu, ar trumpasis įrašas padarytas iš ilgojo įrašo (nors šis klausimas kaltinimo aspektu iš esmės neaktualus; kaltinimo esmė yra visiškai kita – ilgasis įrašas yra neautentiškas (nevientisas)).
3.5. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme J. K. gynėjas pateikė prašymą skirti minėtą ekspertizę, bet teismas prašymą atmetė. Nutartyje teismas papildomai nurodė, kad tai, jog „pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo dėl dar vienos ekspertizės paskyrimo, savaime nereiškia, kad buvo suvaržytos įstatymo garantuojamos apelianto teisės“; taip pat teismas pažymėjo pirmosios instancijos teismo motyvą atmesti pakartotinį prašymą dėl ekspertizės – „nesant telefono, situaciją tirti netikslinga“; ir galiausiai teismas nurodė, kad „fonoskopinė ekspertizė buvo paskirta būtent apelianto J. K. prašymu“ (14.5 punktas).
3.6. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, kad L. R. turi telefoną, kuriuo neva darė įrašą (pirmosios instancijos teisme ji tvirtino, kad telefoną neaišku kur nudanginusi), teismas, nei ex officio (pagal pareigas), nei reaguodamas į gynėjo prašymą, nesiėmė jokių veiksmų, kad telefonas būtų gautas į bylą. Tokia šio teismo pozicija prieštaringa: viena vertus, pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui neskirti fonoskopinės ekspertizės (nesant telefono), kita vertus, paaiškėjus, kad telefonas yra, procesiškai į tai nereagavo. Pažymėtina, kad specialistai, apklausti pirmosios instancijos teisme, pripažino, jog tiriant telefoną, t. y. originalų įrenginį, kuriuo neva buvo darytas ilgasis įrašas, yra gerokai didesnės galimybės gauti reikšmingos informacijos bylai dėl esminio klausimo, ar telefonu buvo padarytas ilgasis įrašas. Teismai yra įpareigoti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes (tiesą) ir tai daryti aktyviai, panaudodami visas įstatyme nustatytas priemones, kad būtų išsamiai ištirtos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. ir kt. nutarimai).
3.7. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių visoms reikšmingoms bylos aplinkybėms išsamiai ištirti. Pagal J. K. gynėjo prašymą teisiamajame posėdyje gavus ikiteisminio tyrimo, atliekamo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Kauno valdybos, medžiagą paaiškėjo, kad, dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui (neįsiteisėjus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą), telefonas, kuriame buvo ilgasis įrašas, buvo grąžintas L. R.. Tokie tarnybos veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti, nes galutinai nepasibaigus baudžiamiesiems procesams grąžinti pagrindinį įrodymą potencialiam įtariamajam (kaltinamajam) yra nepateisinama nei taktine, nei procesine teisine prasmėmis. Teisiamojo posėdžio metu L. R. nurodė turinti minėtą telefoną, tačiau teismas atsisakė išsireikalauti šį telefoną.
3.8. Aktyvūs teismo veiksmai, išreikalaujant (paimant) daiktus iš kaltinamojo, nepažeidžia savęs nekaltinimo privilegijos (lot. nemo tenetur se ipsum accusare) ir teisingo (sąžiningo) proceso. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, savęs nekaltinimo privilegija neapima tokių įrodymų naudojimo baudžiamajame procese, kurie gali būti gauti iš kaltinamojo panaudojant procesines prievartos priemones, tačiau egzistuoja nepriklausomai nuo kaltininko valios, pvz., dokumentai, gauti pagal sankciją, kvėpavimo, kraujo, šlapimo, plaukų mėginiai ar balso pavyzdžiai, taip pat kūno dalelės DNR tyrimui (Didžiosios kolegijos 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Saunders prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19187/91, § 69; 2001 m. gegužės 3 d. sprendimas byloje J. B. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 31827/96, § 68; 2001 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje P. G. ir J. H. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 44787/98, § 80; Didžiosios kolegijos 2006 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Jalloh prieš Vokietiją, peticijos Nr. 54810/00, § 102).
3.9. Reaguodamas į J. K. prašymą, teismas ex parte (ne viešo teismo posėdžio metu, šalims nedalyvaujant) privalėjo priimti nutartį dėl kratos L. R. namuose ir telefono poėmio (BPK 145 straipsnio 1 dalis,147 straipsnio 1 dalis). Priešingas nuosprendyje pateiktas aiškinimas reikštų, kad bylą nagrinėjantis teismas negali daryti, pvz., pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo (BPK 144 straipsnis), fotografavimo, filmavimo, matavimo, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimo (BPK 156 straipsnis). Šiuo atveju L. R. savo sąmoningais (tyčiniais) veiksmais sudarė tokią situaciją, kai ištirti ilgąjį įrašą (jo originalą) nebuvo galimybės (pirmosios instancijos teisme ji teigė, kad telefoną turėjo, bet jis neveikė, nešė taisyti, nežino, kam ir kur paliko). Nagrinėjamos bylos kontekste, ypač atsižvelgiant į jos pobūdį, padarymo aplinkybes ir įrodinėjimo sudėtingumą, tai, manytina, itin reikšminga aplinkybė, vertintina būtent asmens, dėl kurio padaryta veika (J. K.), naudai. Teismų pozicijos dėl ilgojo įrašo esmės ir reikšmės, jo ekspertinio ištyrimo būtinumo, autentiškumo (vientisumo), taip pat originalaus įrenginio, kuriuo neva darytas ilgasis įrašas, gavimo ir ištyrimo yra prieštaringos. Šios aplinkybės yra esminės, todėl ir prieštaravimai dėl jų laikytini esminiais BPK pažeidimais, lėmusiais neteisingus teismų sprendimus.
3.10. Teismų išvados dėl ilgojo įrašo autentiškumo (vientisumo) yra ne tik prieštaringos, bet ir neparemtos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų vertinimu, be to, nutartyje selektyviai vertinant įrodymus, neatsakoma į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl ilgojo įrašo neautentiškumo (nevientisumo). 2015 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje ir 2017 m. lapkričio 16 d. ekspertizės akte netirta konkrečių kaltinimo L. R. teiginių atitiktis ilgojo įrašo (jame užfiksuoto pokalbio) bendram kontekstui, t. y. prieš tai ir po to einančiam pokalbiui. Pirmosios instancijos teisme ekspertai Ž. Pikutienė ir B. Šalna paaiškino, kad montažo atveju visi trys akustiniai įvykiai turėtų vykti labai panašioje akustinėje aplinkoje, teoriškai aplinka turėtų būti visiškai identiška, montavimo metu valant garsą ar dedant triukšmus, neišvengiamai iškraipomas įrašas, iškraipomas kalbos signalas; dėl signalo iškraipymo pajaustų, kad nenatūraliai skamba, girdisi, kad tai yra triukšmo valymas; jeigu valoma, būtų matyti; dėl triukšmo čia tikrai niekas nieko nedarė ir t. t. Teismai neturėjo teisės remtis tokiais ekspertų Ž. Pikutienės ir B. Šalnos paaiškinimais, nes jie nepagrįsti ekspertiniu tyrimu – minėtuose specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nenurodyta jokių techninių parametrų (signalogramos, spektrogramos ir t. t.), skaičiavimų ar pan. nurodytais aspektais; patys ekspertai teisme paaiškino, kad šiais aspektais ilgojo įrašo ir netyrė. Ekspertas turi vadovautis ne savo pojūčiais ar niekuo nepagrįstais vertinimais, o patikimais moksliniais metodais. Nurodyti ekspertų paaiškinimai yra bendro pobūdžio pasvarstymai, neturintys įrodomosios reikšmės šioje byloje kylantiems klausimams, sudarantiems kaltinimo L. R. įrodinėjimo dalyką. Pagal teismų praktiką specialisto (eksperto) paaiškinimai dėl aplinkybių, kurių jis netyrė atlikdamas objekto tyrimą ar ekspertizę, neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-272/2012).
3.11. Kyla pagrįstų abejonių dėl šių ekspertų kvalifikacijos. 2016 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu specialistė Ž. Pikutienė paaiškino, kad „nereikia manyti, kad sudėliotas bus monologas iš atskirų dienų. Neįmanoma taip suderinti. Bet sudėlioti po žodį tai fantastiška“. Šie specialistės Ž. Pikutienės pasakymai, rodos, prasilenkia su XXI a. antrojo dešimtmečio technologinėmis žiniomis – šiais informacinių technologijų laikais neabejotinai galima sumontuoti įrašą taip, kad atskirti, ar tai montažas, be ekspertinio tyrimo („plika ausimi“, iš bendrųjų gebėjimų ar pan.) bus neįmanoma. Tokie specialistės samprotavimai, nesiremiantys jokiu tyrimu, kelia abejonių jos kvalifikacija ir nešališkumu.
3.12. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „jau vien pasitelkus bendruosius gebėjimus ir palyginus pagrindinio garso įrašo bei įrašo, kurį L. R. patalpino „Youtube“ svetainėje, turinius, akivaizdu, kad trumpasis įrašas yra sudėliotas iš pagrindinio įrašo fragmentų ir nėra pagrindo spręsti, jog atskirų fragmentų visuma prieštarauja bendrai viso pokalbio visumai“. Šiai išvadai pagrįsti teismas neišanalizavo ilgajame įraše užfiksuoto įrašo, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, kad J. K. mintys nėra dėstomos itin nuosekliai ar kad pokalbis gana ilgas. Toks argumentavimas nėra pakankamas.
3.13. Tai, kad kaltinimo L. R. teiginiai, iš kurių sumontuotas trumpasis įrašas, yra įrašyti (įmontuoti) į ilgąjį įrašą, aiškiai patvirtina šių teiginių ir jų konteksto ilgajame įraše semantinė analizė. J. K. ir L. R. pokalbis vyksta J. K. darbo kabinete ir jo metu aptariami klausimai, susiję su L. R. einamomis (A. miesto teatro direktoriaus) pareigomis. Į šį pokalbį įterpti (įmontuoti) kaltinime L. R. nurodyti teiginiai neturi jokio prasminio ryšio su šio pokalbio kontekstu. Antai teiginys „už tuos pinigus, kuriuos man šiai dienai moka savivaldybė ir kurių aš negaliu [necenzūrinis žodis], nes padėtas po padidinamu stiklu, tai nuoširdžiai pasakysiu, čia STT ir FNTT - jie tegu ieško, kur aš, supranti, bandysiu [necenzūrinis žodis]“ eina po pokalbio ir prieš pokalbį, kuris neturi nieko bendra nei su tarnybomis (STT, FNTT), nei su gaunamu mero atlygiu, nei su kokiais nors mero veiksmais, kurie turėtų kokį nors prasminį ryšį su bendru pokalbio kontekstu. Arba teiginiai „Aš perpratau mechanizmus, aš manau, arba sėsiu, arba užsidirbsiu bent keturis milijonus iš karto iš tos [necenzūrinis žodis] mero pozicijos; ir kad būtų aišku STT ir FNTT - tegul ir seka, ir dirba. Aš tau nuoširdžiai pasakysiu, kiek aš galiu kruštis už tą [necenzūrinis žodis] Lietuvą ir taip toliau. Tai suprask mane kaip žmogų teisingai“ ir „Aš linkęs sužaisti va bank; kai [necenzūrinis žodis] milijoną, minimum, tai aš manau, nei STT taip, nes aš iš jų išsipirksiu; net ir Grybauskaitė, čia STT ir FNTT, ir Grybauskaitei mintis, nebus abejingom, nes pusė milijono atiduosiu tiems, kuriems priklauso. Uždulkino šita sistema. Aš tau įkalęs dabar pasakysiu, žinok, nereikia manyje budinti žvėries“ eina po pokalbio su A. miesto savivaldybės darbuotoja R. apie L. R. darbines pareigas. Po šių teiginių ir vėl eina pokalbis apie L. R. darbines pareigas, ir nei žodžiai apie „keturis milijonus iš mero pozicijos“, nei apie tarnybas STT, FNTT, nei „milijono [necenzūrinis žodis]“, nei kitos šiuose teiginiuose nurodytos aplinkybės neturi nieko bendra su bendru pokalbio kontekstu. Pažymėtina, kad pokalbio dalyvė L. R. į šiuos teiginius niekaip nereaguoja. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atskiri fragmentai, iš kurių sudarytas trumpasis įrašas, neprieštarauja pokalbio, vykusio tarp J. K. ir L. R., visumai, – priešingai, atskiri fragmentai, iš kurių sudarytas trumpasis įrašas, prieštarauja pokalbio visumai ir neturi jokio prasminio ryšio su bendru pokalbio kontekstu. Į tokius esminius argumentus, nurodytus J. K. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas neatsakė.
3.14. Tai, kad ilgasis įrašas nėra autentiškas (vientisas), patvirtina ir įrašo „darymo“ laikas. 2017 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad šio įrašo laikas MRT failų sistemoje yra 2014 m. lapkričio 10 d. 14 val. 18 min. 39 sek. (UTC), paskutinio šio failo turinio modifikavimo laikas failų sistemoje – 2014 m. lapkričio 10 d. 15 val. 47 min. 3 sek. (UTC). Tačiau teisme apklaustos liudytojos R. V. ir J. G. parodė, kad L. R. buvo atėjusi į J. K. kabinetą į darbo pabaigą, po 16.00 val. Specialistai netyrė, ar mobiliojo ryšio telefone laikas yra originalus (specialisto L. Markūno paaiškinimai 2016 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu). Šią aplinkybę įmanoma moksliniais metodais nustatyti turint originalų įrenginį – L. R. telefoną, tačiau tai neteisėtai nebuvo padaryta (nors apeliacinio proceso metu L. R. nurodė atgavusi šį telefoną). Teismų padarytos išvados dėl ilgojo įrašo autentiškumo (vientisumo) neparemtos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų vertinimu.
3.15. Teismai nepagrįstai akcentavo, kad 2015 m. vasario 7 d. apklausos metu J. K. nurodė neva vieną „įvykio versiją“, o 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. kovo 31 d. apklausose bei privataus kaltinimo skunde šioje byloje – kitą. Apeliaciniame skunde J. K. paaiškino, kad 2015 m. vasario 7 d. apklausos metu sakydamas, kad tai „nebūtinai mano kalbėjimas“ ir kad „šių žodžių aš nesu niekada sakęs“, jis turėjo omeny tai, kad būtent taip sujungtų žodžių, kurie sukūrė naujos prasmės teiginius, nėra niekada sakęs (o ne kad nėra sakęs atskirų žodžių). Taip pat J. K. paaiškino, kad 2015 m. vasario 7 d. apklausos metu nenurodė, jog trumpasis įrašas padarytas iš kelių pokalbių skirtingose aplinkose, nes ši apklausa įvyko kitą dieną po trumpojo įrašo paviešinimo, todėl dar nebuvo iki galo susivokęs, kas įvyko ir iš kur tiksliai buvo paimti trumpojo įrašo žodžiai; galutinai J. K. susivokė kitą dieną būdamas namuose ir dar kartą pažiūrėjęs vaizdo ir garso įrašą. Nėra jokio nenuoseklumo J. K. pozicijoje, kad tik bylos nagrinėjimo metu gavęs 1,5 val. garso įrašą, iš kurio buvo padarytas trumpasis įrašas, ir su juo susipažinęs J. K. suprato, kad ilgasis įrašas nėra vientisas ir jame esančios dalys, iš kurių padarytas trumpasis įrašas, yra į jį įrašytos (įmontuotos). Tai nėra „gynybos versija“, kuri prieštarautų J. K. nuosekliai pozicijai, – tai yra trumpojo įrašo padarymo technika, kurios tik išgirdęs paviešintą trumpąjį įrašą J. K. negalėjo žinoti ar nuspėti. Šie argumentai buvo nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos neatsakė.
4. Išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. gynėjas advokatas Raimundas Jurka kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
4.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normas, kadangi neįvertino visų byloje surinktų faktines aplinkybes pagrindžiančių duomenų ir tai turėjo įtakos neteisėtiems skundžiamiems procesiniams sprendimams priimti. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dalies apeliaciniame skunde nurodytų aspektų, susijusių su J. K. kaltės turiniu ir sąžiningumo principo elementais; J. K. einamomis pareigomis įvykių metu, jo viešu elgesiu inicijuojant dėl L. R. ikiteisminius tyrimus pagal BK 154 ir 228 straipsnius ir kt. (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnis).
4.2. Užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. sprendimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-228/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-228/2008">2K-7-228/2008</a>, 2K-7-109/2013).
4.3. Teismai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principo reikalavimą, nustatantį bendrosios kompetencijos teismams laikytis savo pačių sukurtų precedentų atitinkamų kategorijų bylose. Teismai nesivadovavo teismų praktika analogiškose šmeižimo bylose, t. y. nepagrįstai nesivadovavo kasacine nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-1073/2018">2K-38-1073/2018</a>. Šia nutartimi buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis ir V. M. kilo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, be kita ko, perfrazuodama politiko J. K. viešojoje erdvėje išsakytų žodžių turinį, t. y. jų tiesioginę ir (arba) netiesioginę prasmę, ir tik privačiame pokalbyje, išplatino šią tikrovės neatitinkančią informaciją, o nagrinėjamu atveju tokių melagingų idėjų iniciatorius J. K. išvengė baudžiamosios atsakomybės. Tiesa, lyginant J. K. pareikštus kaltinimus pagal BK 154 straipsnio 2 dalį su nusikalstama veika, už kurią buvo nuteista V. M., galima matyti, kad šių bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos. Kita vertus, turint omenyje teismų praktikos tęstinumo ir vienodumo reikalavimą, nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas J. K. elgesį pripažino mažiau pavojingu. Pabrėžtina, kad J. K. pasisakymai viešojoje erdvėje ir V. M. „Facebook“ tinkle parašytos žinutės savo turiniu yra panašaus pobūdžio – ir vienu, ir kitu atveju jose kalbama apie L. R. ir Č. D. intymius tarpusavio santykius, L. R. vaiką, neteisėtus ir korupcinius L. R. ryšius darbe ir pan. V. M. melagingo pobūdžio žinutes paviešino vos vieną kartą, nusiųsdama privačias žinutes vienam asmeniui, tuo tarpu J. K. tendencingai ir per visuomenės informavimo priemones – straipsniuose „A. miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“, „Lietuvą pasiuntęs meras: nesijaučiu nieko blogo padaręs“, LNK televizijos laidoje „Yra, kaip yra“, televizijos laidoje „KK2“ ir „Patriotai“ – platino nepatvirtintą, tikrovės neatitinkančią informaciją. J. K. išsakytų žodžių turinys turėjo lemiamą įtaką bei reikšmę formuojant neigiamą visuomenės nuomonę apie L. R. (neva ji yra korumpuota, sanguliavo su Č. D., neteisėtai gavo darbą, buvo savanaudė, nes paviešino garso įrašą dėl keršto ir pan.). J. K., kaip ir V. M., paviešino ne savo nuomonę, o tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažemino asmenį ir pakirto žmonių pasitikėjimą juo, t. y. padarė žalos L. R. reputacijai.
4.4. Teismai netinkamai aiškino BK 154 straipsnio nuostatas, nustatančias būtinumą tinkamai atriboti tikrovės neatitinkančią informaciją nuo nuomonės. Nusikalstama veika šmeižimas objektyviai pasireiškia tuo, jog aktyviais veiksmais apie kitą žmogų yra paskleidžiama melaginga informacija, galinti padaryti žalos jo garbei ir orumui. Žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgtMjIyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58-222/2018">2K-58-222/2018</a>). Nagrinėjamoje byloje teismai faktiniais bylos duomenimis iš esmės nepatvirtino, kad J. K. straipsniuose ir televizijos laidose paskleidė tikrovės kriterijų atitinkančią informaciją. Teismai padarė išvadą, kad buvusio A. miesto mero J. K. vieši pasakymai per visuomenės informavimo priemones galėjo turėti neigiamų padarinių L. R. reputacijai, t. y. galėjo ją pažeminti ir (arba) pakirsti pasitikėjimą ja: „Nepaneigtina, jog J. K. pasisakymai visuomenės informavimo priemonėse išties galėjo sudaryti terpę įvairioms L. R., Č. D. ir G. Š. nepalankioms visuomenės interpretacijoms. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog dėl aptariamo įvykio apskritai kilo nemenkas ažiotažas“ (2018 m. liepos 2 d. nuosprendis); „Nors byloje nustatytos J. K. išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo L. R., Č. D., G. Š. sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus įvykių kontekstą, teisėjų kolegijos nuomone, sietini su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, emocijomis, o ne J. K. tyčia apšmeižti“ (2018 m. lapkričio 9 d. nutartis). Pažymėtina, kad teismai suabejojo, jog J. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, tačiau vis dėlto neneigė, kad buvęs politikas, pasisakydamas dėl L. R. paviešintų garso įrašų ir jos santykių su Č. D., provokavo visuomenę suabejoti L. R. veiksmų teisėtumu ir sąžiningumu, sumenkino jos asmenybę visuomenės akyse. Minėtose teismų išvadose esantys tam tikri prieštaravimai sukliudė teismams tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Situacija, kai viešojoje erdvėje įtakingas valstybės tarnautojas tyčia paskleidžia nepatvirtintą ir provokuojančią informaciją apie privatų asmenį, kuri akivaizdžiai sukuria itin neigiamą visuomenės reakciją (pvz., sudaro terpę įvairioms klaidingoms visuomenės interpretacijoms, žeminančioms asmens garbę ir orumą, pastumia žmones manipuliuoti duomenimis ir daryti nusikaltimus), rodo didesnį informacijos skleidėjo veikos pavojingumą ir negali būti vertinama kaip nuomonės reiškimas hiperbolizuotai perteikiant tam tikrus įvykius.
4.5. Teismų praktikoje ne kartą pasakyta, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvus atspindys žinių ar gautos informacijos, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti paremta faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2013">2K-171/2013</a>, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-55-697/2018).
4.6. Neteisėti teismų motyvai dėl J. K. pasisakymų, kuriais preziumuojamas L. R. paviešinto garso įrašo montažas. Teismai, analizuodami informacijos turinį, užfiksuotą straipsniuose „A. miesto meras reikalauja L. R. atsakomybės ir prašo paviešinti nemontuotus įrašus“, „Lietuvą pasiuntęs meras: nesijaučiu nieko blogo padaręs“, LNK televizijos laidoje „Yra, kaip yra“, vadovavosi prielaida, kad J. K. neva galėjo klaidinti buvę panašaus pobūdžio pokalbiai su Č. D. ir G. Š., ir ją pernelyg sureikšmino: „Teismo vertinimu, nepaisant to, kad kai kurie pasisakymai dėstomi gana užtikrintai, byloje nėra pakankamų ir nekvestionuotinų duomenų, kurie paneigtų bet kokias abejones, kad J. K. aplinkybę, jog įrašas yra sumontuotas iš jo pokalbių su L. R., Č. D. ir G. Š., paviešinant iš atskirų žodžių sumontuotus fragmentus, suteikiant jiems naują prasmę, konstatavo kaip neginčijamą ir kategorišką faktą, o ne pateikė kaip subjektyvų savo situacijos vertinimą, ne sąžiningai klysdamas, bet tyčia, sąmoningai iškreipdamas tikruosius faktus“ (2018 m. liepos 2 d. nuosprendis); „Šiuo atveju nepaneigta aplinkybė, kad panašaus turinio pokalbis įvyko tarp J. K. ir L. R., galėjo vykti ir tarp J. K. bei Č. D. ar G. Š., kad pastarųjų pokalbių fragmentai galėjo būti atkartoti tarp J. K. ir L. R. vykusio pakalbio metu, kas galėjo klaidinti patį J. K.“ (2018 m. lapkričio 9 d. nutartis).
4.7. J. K. viešojoje erdvėje tendencingai vartotos frazės, pvz., „Kadangi ji šiuos pokalbius slapta įrašinėjo, o artėjant rinkimams pradėjo viešinti iš atskirų žodžių sumontuotus fragmentus, turiu pilną teisę manyti, kad ji taip elgiasi, siekdama savanaudiškų tikslų arba vykdydama ja manipuliuojančių įmonių užsakymus“ ir kt., nesudaro vien subjektyvaus situacijos vertinimo atvejo, kadangi paskleista informacija yra konkreti, konstatuojamojo pobūdžio ir ją galima patikrinti objektyviais duomenimis. Byloje nustatyta, kad J. K. užtikrinai įrodinėjo aktualaus garso įrašo montažo faktą, ignoravo bet kokias objektyvias abejones dėl savo pasisakymų teisingumo ir pats neigė, esą sąžiningai klydo dėl įrašo autentiškumo. Toks buvusio politiko elgesys faktinių bylos aplinkybių ir BK 154 straipsnio taikymo kontekste rodo, kad buvo sąmoningai manipuliuojama turimomis žiniomis, t. y. J. K. paviešino būtent tikrovės neatitinkančią informaciją.
4.8. Analogiškai vertintini ir J. K. pasisakymai, susiję su galimais L. R. ir Č. D. asmeniniais tarpusavio santykiais. Antai teismai neįžvelgė, kad informacija apie L. R. intymius santykius su Č. D. yra nepagarbaus ir konstatuojamojo pobūdžio, o nurodė, kad J. K. taip išreiškė savo požiūrį ar nuomonę: „Analizuojant J. K. pasisakymus bendroje visumoje, tokios frazės kaip [...] čia niekam ne paslaptis, tai čia visas svietas žino, tik jūs vienos nežinot [...]“, o kartu ir teismo posėdžio metu J. K. nurodyta aplinkybė, jog yra liudytojai, kad Č. D. bendrą ūkį vedė su L. R., tai niekam ne paslaptis, stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog J. K. rėmėsi jau tam tikra suformuota nuomone viešojoje erdvėje, bendruomenėje ar pan.“ (2018 m. liepos 2 d. nuosprendis); „Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad dėl paminėtų aplinkybių J. K. galėjo sąžiningai klysti subjektyviai vertindamas L. R. ir Č. D. tarpusavio ryšį bei išreikšdamas savo nuomonę apie pastaruosius“ (2018 m. lapkričio 9 d. nutartis).
4.9. Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-696/2017">2K-212-696/2017</a>). Minėta, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-1073/2018">2K-38-1073/2018</a> konstatuota, jog informacija apie tai, kad L. R. palaikė intymius santykius su Č. D., yra konkreti, išreikšta kategoriškai, vartojant necenzūrinius žodžius, t. y. pripažinta, kad šie duomenys laikytini tikrovės neatitinkančia informacija BK 154 straipsnio prasme. Tokiu pat būdu aiškinant televizijos laidoje „Patriotai“ užfiksuotus pasisakymus, matyti, kad J. K. paskelbtomis frazėmis ypač menkinamai atsiliepė apie L. R. asmenybę, t. y. kad ji palaiko intymius santykius su Č. D., kuris turi žmoną ir vaikus. Abejotinos teismų išvados, kad J. K., teigdamas, jog L. R. yra kažkieno meilužė, išsakė savo požiūrį. Teismai iš esmės neatsižvelgė, kad sąvoka „meilužis“ dažniausiai neigiamai apibūdina asmenį ir reiškia „kas be santuokos palaiko lytinius santykius“. Iš minėtos televizijos laidos pokalbio turinio matyti, kad J. K. nedarė prielaidos dėl tokių santykių galimumo, bet užtikrintais pasisakymais konstatavo šią informaciją. Vien J. K. žinojimas apie L. R. ir Č. D. draugiškus santykius per se (savaime) negali reikšti, kad jis sąžiningai išsakė savo nuomonę. Vadovaujantis tokia teismų logika, bet kuris asmuo, palaikantis artimus ryšius su priešingos lyties atstovu, gali būti viešai pavadintas meilužiu vėliau aiškinant, kad tai yra tiesiog sąžiningas situacijos interpretavimas.
4.10. J. K. kaltės turinys nustatytas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas iki galo neatskleidė sąžiningumo principo turinio, dėl to neteisingai nustatė, jog išteisintasis J. K. galėjo sąžiningai klysti ir neturėjo tyčios per visuomenės informavimo priemones apšmeižti L. R.. Apeliaciniame skunde buvo akcentuojamas būtinumas vadovautis teismų praktika dėl „sąžiningo klydimo“ situacijos konstatavimo. Sąžiningumo principas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-1073/2018">2K-38-1073/2018</a>). Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad aplinkybė, jog J. K. pagal savo išsilavinimą, gyvenimišką ir darbo patirtį nagrinėjamoje situacijoje visgi galėjo elgtis neprotingai bei neteisingai, išsamiau neišanalizuota. Apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus ir J. K. „sąžiningumą“ nustatė vadovaudamasis prielaidomis, kad: dėl J. K. teiginių, neva L. R. paviešino garso įrašo montažą, jį galėjo klaidinti anksčiau vykę panašūs pokalbiai su Č. D. ir G. Š.; dėl pasisakymų apie L. R. intymius santykius su Č. D. – jį galėjo klaidinti žinojimas apie pastarųjų draugiškus ryšius.
4.11.Apeliaciniame skunde buvo nurodyti pagrįsti argumentai, patvirtinantys, kad J. K. elgesys neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų sąžiningumo principo kriterijų. Būtent L. R. aiškino, kad: po skandalingo įrašo paviešinimo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir A. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius dėl L. R. pradėjo ikiteisminius tyrimus pagal BK 154 ir 228 straipsnius, jų metu apeliantė pareigūnams geranoriškai pateikė savo sukurtus garso įrašus (ilgąją ir trumpąją garso įrašo versiją). Be kita ko, ikiteisminių tyrimų metu specialistams bei ekspertams buvo pavesta ištirti šio garso įrašo versijų turinį. Tačiau J. K., nesulaukęs ikiteisminių tyrimų rezultatų (kurie paneigė jo versijas apie tariamą L. R. susitarimą su G. Š. ir Č. D.), pakartotinai skleidė nepatikrintą ir tikrovės neatitinkančią informaciją televizijos laidose ir internetiniuose straipsniuose.
4.12. Nusikalstamos veikos padarymo metu J. K., būdamas valstybės tarnautojas – A. miesto meras – ir tuo metu turėdamas didelį autoritetą, turėjo suvokti, kad jo pasisakymai sukels nemenką ažiotažą viešojoje erdvėje, o kartu pakenks L. R. reputacijai. Nors šie argumentai paneigia sąžiningo klydimo situaciją, nes lemia, kad J. K. straipsniuose bei televizijos laidose išsakyti pasisakymai yra skuboti, neatsakingi ir silpnai pagrįsti samprotavimai, apeliacinės instancijos teismas jų išsamiai nenagrinėjo. Skundžiamos nutarties 15 punkte teismas apskritai pasisakė, kad dalis objektyvių duomenų (pvz., argumentai dėl L. R. pareigūnams pateikto telefono fakto, Č. D., G. Š. ir specialistų parodymų, specialistų išvadų (aktų) Nr. 11-552(15), 11-1100(15), Nr. 11-1560(17)) jau buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta analizuojant J. K. apeliacinį skundą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tam tikrus bylai reikšmingus aspektus, atskleidžiančius tikrąjį J. K. kaltės turinį: teismas sutiko, kad J. K. galėjo pagrįstai klysti dėl savo viešai išsakytų žodžių, tačiau teismas nekreipė dėmesio į tai, kad buvęs A. meras J. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teismuose neigė, kad L. R. paviešino nesumontuotą, t. y. autentišką, garso įrašą, ir iki šiol neatsiprašė L. R. dėl kalbų, neva ji intymiai santykiavo su Č. D.. Teismas nevertino, kaip politiko poelgiai dėl žinių apie L. R. paviešinimo atitinka pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, kad valstybės tarnautojai privalo deramai atlikti savo pareigas, tarnauti visuomenės interesams, būti nepriekaištingos reputacijos, pagarbūs, laikytis jiems nustatytų etikos taisyklių, pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo principų. Šių aplinkybių visuma paneigia sąžiningo klydimo situaciją ir suponuoja, kad J. K. galėjo suvokti, jog straipsniuose ir televizijos laidose paskleidė apie L. R. tikrovės neatitinkančią informaciją, ir tyčia norėjo taip veikti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasaciniai skundai atmestini.
Dėl išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus kasacinio skundo argumentų
6. Kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, atitinkantis BPK 382 straipsnyje nustatytą teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, sprendimą, konkrečiai nurodant tokio sprendimo formuluotę (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Išteisintojo (ir privataus kaltintojo) J. K. gynėjas advokatas Audrius Juozapavičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pagal BPK 382 straipsnio 3 punktą abiejų instancijų teismų sprendimai yra naikinami ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles. Kasaciniame skunde nėra argumentuojama, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas ar byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles. Taigi kasatoriaus prašymas naikinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį negali būti nagrinėjamas.
7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas bylos įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato. Taigi kasacinio skundo teiginiai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais ir baudžiamojo įstatymo taikymu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
8. Esminis kasacinio skundo argumentas yra tas, kad teismai neišsamiai ištyrė L. R. pokalbio su J. K. metu jos mobiliojo ryšio telefonu padaryto garso įrašo ilgojo įrašo autentiškumą ir netinkamai jį vertino. Neišsamumas grindžiamas J. K. ir jo atstovo advokato A. Juozapavičiaus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams pateiktų prašymų: 1) išreikalauti L. R. telefoną; 2) skirti ekspertizę ir ištirti ilgąjį įrašą pagal kasatoriaus suformuluotus klausimus, netenkinimu. Iš kasatoriaus skundo išplaukia, kad, esant tik tikėtinai specialisto išvadai, telefono tyrimas ir ilgojo įrašo tyrimas turėjo atsakyti į klausimą, ar ilgasis įrašas vientisas, t. y. ar telefonu galėjo būti įrašytas kitame įrenginyje sukurtas garso įrašas, įterpiant į J. K. ir L. R. pokalbio įrašą kitų pokalbių fragmentus, be to, ar telefonu nebuvo įrašytas jau prieš tai sukurtas ir kitame įrenginyje esantis garso įrašas.
9. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl netenkina prašymų išreikalauti L. R. telefoną, be to, nutartyje skirti ekspertizę pateikė motyvus, kodėl atsisako tirti ilgąjį įrašą.
10. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad L. R. prieš tai kitoje byloje STT atliekamo tyrimo metu šį telefoną savo iniciatyva buvo pateikusi ikiteisminio tyrimo įstaigai. Pateiktas telefonas buvo apžiūrėtas, padaryta telefono atmintyje esančio bylai aktualaus garso įrašo kopija, kuri išsaugota kompiuteryje ir perkelta į kompaktinę plokštelę. L. R. pirmosios instancijos teismui nepateikė telefono, nurodydama, jog minėtas mobiliojo ryšio telefonas sugedęs, ji telefoną paliko meistrui. Apeliacinės instancijos teismui ji nurodė, kad telefonas yra, tačiau jis sugedęs. Šios jos versijos nebuvo paneigtos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę, kad L. R. prieš tai du kartus telefoną buvo pateikusi ikiteisminio tyrimo įstaigai, kur telefonas buvo jau apžiūrėtas ir ištirtas, padarė motyvuotą išvadą, kad nėra pagrindo netikėti tokiais jos paaiškinimais ir konstatuoti, kad telefonas slepiamas. Be to, kaip pirmiau minėta, ilgasis garso įrašas, t. y. įrašas, kurio trukmė 1 val. 28 min. 24 sek., iš L. R. mobiliojo ryšio telefono buvo nukopijuotas, padaryta šio įrašo stenograma. Nors telefonas į nagrinėjamą bylą taip ir nebuvo pateiktas, tačiau telefonas kartu su iš telefono nukopijuota aktualaus pokalbio įrašo skaitmenine kopija buvo specialistų ištirtas kitoje byloje, o į nagrinėjamą bylą pateikta ir teisiamajame posėdyje perskaityta anoje byloje duota specialisto išvada. Specialisto išvadoje konstatuota, kad telefone užfiksuoto pokalbio ir jo skaitmeninėje kopijoje įrašyti duomenys yra identiški, taigi nagrinėjamoje byloje buvo duomenų, kurie leido patikimai spręsti apie telefone buvusio įrašo tekstinį turinį, taip pat jo duomenų fizikines savybes, tirtinas atliekant fonoskopinę ekspertizę. Nors kasaciniame skunde užsimenama apie teismų galimybę paimti iš L. R. telefoną taikant procesines prievartos priemones, kaip antai kratą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant galimybei gauti duomenis, reikalingus bylai išsamiai ir teisingai išnagrinėti iš kitų šaltinių, tokių procesinių prievartos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų aiškiai neproporcingas ir pažeidžiantis BPK 11 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Iš bylos matyti, kad, pateikus ekspertams ištirti telefoną, papildomai galėjo būti tiriami duomenys, susiję su telefono laiko nustatymais, kurie aktualūs kasatoriui teikiant versiją, kad įrašas galėjo būti padarytas kitu laiku, nei nurodė L. R., t. y. telefonu padarant įrašą iš kito prieš tai jau sumontuoto įrašo. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs specialisto išvados duomenis ir specialistų paaiškinimus, taip pat sugretinęs įrašo padarymo laiko duomenis telefone, įvertinęs byloje apklaustų asmenų parodymus, versiją, kad įrašas suklastotas, motyvuotai atmetė; nagrinėdamas apeliacinį skundą ir vertindamas įrodymus, su tuo sutiko ir apeliacinės instancijos teismas.
11. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ginčijamas ilgasis įrašas nėra sumontuotas, rėmėsi specialistų išvada, kurioje konstatuota, kad tikėtina, jog tiriamasis garso įrašas, esantis kompaktinėje plokštelėje, yra ištisinis; teismas, apklausdamas tyrimą atlikusius specialistus Ž. Pikutienę ir L. Markūną, aiškinosi, kurios aplinkybės lėmė, kad specialistų pateikta išvada nėra kategoriško, o tikėtino laipsnio (dėl vietomis prastos pokalbio įrašo kokybės), aiškinosi, kokiu būdu, kokias tyrimo metodikas taikant buvo atliekamas tyrimas, užfiksuotos informacijos atitiktį L. R. nurodytoms įrašo padarymo aplinkybėms, be to, teismai rėmėsi ekspertizės akto duomenimis, gautais ištyrus trumpąjį įrašą, kuris, kaip nustatyta, sudarytas iš penkių ilgojo įrašo fragmentų.
12. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismas negalėjo remtis ekspertų Ž. Pikutienės ir B. Šalnos paaiškinimais dėl įrašų identiškos akustinės aplinkos, triukšmų ir iškraipymų, rodančių įrašo montažo nebuvimą, nes, kasatoriaus nuomone, jie nepagrįsti ekspertiniu tyrimu, neturi mokslinio pagrindo. Tam prieštarauja bylos duomenys, kad tirdami ilgąjį įrašą specialistai atliko audityvinę – vizualinę – spektrinę garso analizę, kuri apima garsų analizę tiek remiantis žmogaus klausa, tiek fizikiniais parametrais. Nors prie specialisto išvados nepridėtas grafinis tyrimo rezultatų atvaizdavimas, tačiau apie tyrimo aplinkybes teismo posėdyje buvo išsamiai apklausta specialistė Ž. Pikutienė, tyrusi ilgąjį įrašą, bei ekspertas B. Šalna, tyręs trumpąjį garso įrašą ir jį lyginęs su ilguoju garso įrašu. Abejoti fonoskopinius tyrimus atlikti akredituoto Lietuvos teismo ekspertizės centro taikomais tyrimo metodais bei šių daugiau nei 20 metų ekspertinio darbo stažą turinčių ekspertų kompetencija teismai neturėjo jokio pagrindo.
13. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties skirti ekspertizę matyti, kad, skirdamas ekspertizę ir suformuluodamas ekspertams klausimus, teismas dalies kasatoriaus pateiktų klausimų ekspertams nepateikė, nurodydamas motyvus, jog šių klausimų neteikia dėl tyrimo objekto – telefono – nebuvimo, be to, į dalį klausimų prieš tai jau buvo atsakyta specialisto išvadoje. Vis dėlto laikytina, kad paskyrus trumpojo įrašo ekspertizę į esminius kasatoriaus keltus klausimus atsižvelgta, kadangi teismas pavedė ištirti ir ekspertų buvo ištirta būtent ta įrašo ilgojo įrašo dalis, kuri aktuali nagrinėjamai bylai, t. y. pokalbio frazės, dėl kurių paskleidimo buvo kaltinta L. R..
14. Nors kasatorius teigia kitaip, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad palyginus ilgojo garso įrašo bei trumpojo įrašo, kurį L. R. paskelbė „Youtube“ svetainėje, turinį akivaizdu, kad atskirų ilgojo įrašo fragmentų visuma, iš kurių sudėtas trumpasis įrašas, neprieštarauja viso pokalbio visumai; ši išvada atitinka bylos aplinkybes, kad sumontuojant trumpąjį įrašą naujos prasmės teiginiai nebuvo sukurti.
15. Pagal teismų praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimas išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307-693/2017">2K-307-693/2017</a>). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams patenkinus J. K. ir jo atstovo anksčiau aptartus prašymus, teismų išvados dėl svarbių bylai aplinkybių, lėmusių L. R. išteisinimą, būtų galėjusios būti kitokios.
16. Įvertinusi tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas L. R. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusią veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, bylą išnagrinėjo išsamiai, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotas išvadas, į esminius J. K. apeliacinio skundo argumentus atsakė.
Dėl išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo argumentų
17. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame analizuojamos bei juo ginčijamos ir teismų padarytos išvados dėl kaltinimų J. K., kurie buvo išdėstyti BPK 411 straipsnio nustatyta tvarka Č. D. pateiktame privataus kaltinimo skunde, kaltinant J. K. televizijos laidoje „Patriotai“ paskleidus apie Č. D. šmeižikiško pobūdžio informaciją, susijusią su jo asmeniniu gyvenimu. Kadangi L. R. pateiktame privačiame kaltinime J. K. nėra kaltinamas televizijos laidoje „Patriotai“ paskleidęs apie L. R. šmeižikiško pobūdžio informaciją, kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl minėto kaltinimo, negali būti nagrinėjami.
18. Atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus – išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. gynėjo advokato R. Jurkos – argumentas, kad abiejų instancijų teismai neįvertino visų byloje surinktų faktines aplinkybes pagrindžiančių duomenų, taip nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ir tai turėjo įtakos neteisėtiems skundžiamiems teismų sprendimams priimti.
19. Kasatorius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą argumentuoja iš esmės vieninteliu teiginiu, t. y. kad teismai neįvertino visų byloje surinktų faktines aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Tačiau kasatorius neįvardija, kokių konkrečiai duomenų teismai nagrinėjamoje byloje neįvertino. Kasaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti teismų padarytą esminį BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą.
20. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka būtent su teismų atlikto įrodymų vertinimo rezultatais – teismų išvadomis, kurios neatitinka privačios kaltintojos L. R. lūkesčių, tačiau toks nesutikimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismų padarytų įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų nenustatė, dėl to pripažinti, kad teismų padarytos išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei tinkamu ištirtų įrodymų įvertinimu, neturi pagrindo.
21. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismai kaip precedentu nepagrįstai nesivadovavo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-1073/2018">2K-38-1073/2018</a>, taip pažeisdami teisinės valstybės principą.
22. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, 2K-78-693/2018 ir kt.).
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors kasatorius nurodo, jog teismai nesivadovavo formuojama teismų praktika analogiškoje šmeižimo byloje, t. y. baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-1073/2018">2K-38-1073/2018</a>, tačiau kartu pripažįsta, kad šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos. Kasatoriaus nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgtMTA3My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38-1073/2018">2K-38-1073/2018</a> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. M. buvo nuteista pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašydama dvi žinutes, tyčia paskleidė apie L. R. jai nepažįstamam asmeniui R. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją. Minėtoje nutartyje nusikalstamos veikos požymiai konstatuoti nustačius, kad žinutėse buvo pateikiami konkretūs faktai, pagrįsti konkrečiais nuteistosios konstatuojamaisiais teiginiais, be kita ko, išreikšti kategoriškai, vartojant necenzūrinius žodžius, ir kad dėl to V. M. paskleista informacija turi konstatuojamąjį pobūdį ir negali būti vertinama kaip nuomonė. Taigi minėtoje byloje šmeižimo požymiai buvo konstatuoti įvertinus joje nustatytas konkrečias bylos aplinkybes, kurios, kaip nagrinėjamoje byloje nustatė ir apeliacinės instancijos teismas bei iš esmės pripažįsta ir pats kasatorius, nėra tapačios ar labai panašios į aplinkybes, nustatytas nagrinėjamoje byloje. Taigi teismai, nesivadovaudami kasacine nutartimi priimtoje kasatoriaus minimoje baudžiamojoje byloje, teisingumo principo nepažeidė.
24. Atmestini kaip nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dalies apeliaciniame skunde išdėstytų aspektų, susijusių su J. K. kaltės turiniu ir sąžiningumo principo elementais, jo einamomis pareigomis įvykių metu ir viešu elgesiu inicijuojant dėl L. R. ikiteisminius tyrimus. Pažymėtina, kad kasatorius kelia klausimą, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio nuostatomis ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėjo apeliantės L. R. apeliacinio skundo argumentus, nesuvaržė jos apeliacijos teisės, išsamiau šių teiginių nepagrįsdamas.
25. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys).
26. Kasatoriaus teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aspektų, susijusių su J. K. kaltės turiniu ir dėl jo sąžiningo klydimo, prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui, kadangi nutarties 15.3 ir 15.2 punktuose dėl šių aspektų yra pasisakyta.
27. Nors kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aspektų, susijusių J. K. einamomis pareigomis įvykių metu, ir yra teisingas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad minėtas apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas esminiu, apeliacinės instancijos teismui dėl jo nepasisakius nebuvo padarytas esminis proceso įstatymo pažeidimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-746/2016">2K-118-746/2016</a>, 2K-65-976/2017 ir kt.).
28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų nepadarė.
29. Atmestini kasatorius argumentai, kad teismai tinkamai neatribojo tikrovės neatitinkančios informacijos nuo nuomonės, taip netinkamai taikė BK 154 straipsnio nuostatas.
30. BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už šmeižimą – paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienas iš šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių – šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.
31. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją, t. y. turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2013">2K-171/2013</a>, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016, 2K-55-697/2018). Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę.
32. Darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgtMjIyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58-222/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58-222/2018">2K-58-222/2018</a>).
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų bylos įrodymų visumą, nenustatė, kad J. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nurodytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pirmosios instancijos teismas J. K. išsakytus kaltinime nurodytus teiginius įvertino ne kaip tikrovės neatitinkančios informacijos, diskredituojančios L. R., pateikimą, bet kaip subjektyvų vertinimą tam tikrų jos veiksmų, susijusių su J. K. asmeniu, t. y. J. K. kompromituojančio garso įrašo paviešinimo. Teismas pažymėjo, kad J. K. galėjo manyti, kad L. R. paviešintas garso įrašas yra sumontuotas ne iš vieno jo pokalbio su L. R., bet ir iš jo pokalbių su G. Š. ir Č. D., ir kad tokie pokalbiai, teismo nuomone, galėjo vykti, kad J. K. vidiniam įsitikinimui dėl aktualaus įvykio galėjo turėti įtakos ir jo pokalbio su L. R. trukmė, po pokalbio praėjęs laikas ir kita. Teismas nustatė, kad inkriminuotus teiginius J. K. pateikė sąžiningai klysdamas.
34. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. apeliacinį skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino bylos įrodymus ir, atsižvelgęs į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes, išanalizavęs jų paskleidimo metu buvusią situaciją, kaltinime užfiksuotas J. K. frazes (pateiktas minėtuose straipsniuose ir pasakytas televizijos laidoje „Yra, kaip yra“) pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip jo nuomonę dėl aktualaus įvykio.
35. Pagal kasacinio skundo argumentus ir skundžiamų teismų sprendimų turinį daryti kitokių išvadų, nei padarė abiejų instancijų teismai, nėra pagrindo.
36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai pripažino, kad J. K. nepadarė veikos, turinčios BK 154 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, tenkinti kasatoriaus prašymą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti išteisintojo ir privataus kaltintojo J. K. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus ir išteisintosios ir privačios kaltintojos L. R. gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinius skundus.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis
