Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I3-2777-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00293-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 16.6; 55.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant pareiškėjų A. M., M. N., A. J., D. D. atstovei advokatei Karolinai Gasparkei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Editai Bartkevičiūtei-Baranovskai,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M., M. N., A. J., D. D. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjai A. M., M. N., A. J., D. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. PLI2-1343; įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjų teigimu, sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), patenka į Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritoriją ir priskiriamas prie rekreacinio prioriteto zonos. Sklypui Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos ir taikomos specialiosios žemes naudojimo sąlygos: Aerodromo apsaugos zonos; Kraštovaizdžio draustiniai; Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai; Valstybiniai parkai; Elektros tinklų apsaugos zonos.

Pareiškėjai teigė pastebėję, kad Sklype yra atliekami draudžiami veiksmai: žymiai keičiamas Sklypo reljefas, kitoje Sklypo vietoje, ant įrengto plytelių pagrindo, pastatytas metalinis sandėlis.

Pareiškėjų teigimu, jie kreipėsi į atsakovę, prašydami ištirti pirmiau nurodytus veiksmus, tačiau atsakovė vilkino patikrinimo procesą ir Patikrinimo akte klaidingai nustatė aplinkybes, lėmusias neteisėtą Inspekcijos Sprendimą ir statinio vertinimą.

Pareiškėjų vertinimui, Inspekcijos atstovė Patikrinimo akte nepagrįstai pažymėjo, kad tikrinamas objektas nėra statinys, taip pat atsakydama į klausimą, ar Sklypas patenka į saugomą teritoriją, valstybinį parką, darantį įtaką patikrinimo išvadoms, nepagrįstai nurodė, kad tokių aplinkybių nėra, nors Sklypas yra valstybinio parko teritorijoje, todėl tiek statyboms, tiek veiklai šioje teritorijoje įstatymai nustato specialųjį, griežtesnį reguliavimą; nepagrįstai nurodė, kad „patikrinimo metu sutvirtinimų tarp betoninių plytelių ir metalinio sandėliuko – garažo nepastebėta“, nors apžiūros metu tuo neįsitikino.

Pareiškėjų teigimu, iš Sprendimo matyti, kad Inspekcija tyrimą atliko atmestinai, formaliai įvertino nustatytas aplinkybes, nepagrįstai nenustatė egzistavusių pažeidimų, todėl netinkamai atliko jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, pažeidė gero administravimo principą ir nesilaikė nustatyto teisinio reglamentavimo, dėl to priėmė nepagrįstą Sprendimą, neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Inspekcija Statinį su plytelių pagrindu nepagrįstai vertino dalimis – kaip betoninių plytelių dangą ir kaip surenkamą sandėlį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad tai – kilnojamasis statinys.

Pareiškėjų teigimu, statinys pastatytas vykdant statybos darbus; statiniui pastatyti buvo naudojami statybos produktai; statinys yra sujungtas su žeme, į jį atvestas elektros laidas, todėl statinys laikytinas nekilnojamuoju. Tačiau, pareiškėjų nuomone, net ir laikant jį kilnojamuoju daiktu, ginčo Sklype jis negalėtų būti statomas.

Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija nurodė, kad tirdama gautą pranešimą (Nr. PLI-792), 2021 m. lapkričio 3 d. atliko patikrinimą vietoje ir nustatytas aplinkybes užfiksavo 2021 m. lapkričio 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2395. Jame nustatyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbai patikrinimo metu nevykdomi; žemės sklypas aptvertas segmentine tvora, kurios aukštis apie 1,8 m.; laisvo praėjimo į žemės sklypą nebuvo, todėl atlikti matavimų ir įvertinti, koks tai statinys, nurodytas pranešime (Nr. PLI-792), nepavyko. Atsižvelgiant į tai, teisės aktų nustatyta tvarka, iš anksto Inspekcijai informavus pareiškėjų atstovę ir žemės sklypo savininką, buvo atliktas pakartotinis, detalus patikrinimas, adresu (duomenys neskelbtini). Po atlikto patikrinimo 2021 m. gruodžio 1 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2506 buvo nustatyta, kad žemės sklype statybos darbai patikrinimo metu nevykdomi; žemės sklypo vakarinėje dalyje, daugiau nei 3,5 m. atstumu nuo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir daugiau nei 3,5 m atstumu nuo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, ant supilto smėlio pagrindo sudėtos betoninės plytelės, o ant jų stovi surenkamas metalinis sandėliukas – garažas; plytelių užimamas plotas yra apie 34 kv. m.; sandėliuko – garažo plotas apie 25 kv. m.

Inspekcijos teigimu, ji detaliai atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, o pareiškėjai byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Inspekcijos atliktų patikrinimų metu nustatytas faktines aplinkybes.

Inspekcija taip pat nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.01.03:2017 IV skyriaus 2 skirsnio 3 lentelės 4.1. punktą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėta betoninių plytelių danga ant smėlio pagrindo priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių kategorijos, todėl vadovaujantis STR 3 priedo 1 punktu tokio statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 ir 85 dalis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnį, Sklype esantis apie 25 kv. m. ploto metalinis sandėliukas – garažas yra kilnojamas daiktas, nes jis nėra sujungtas su žeme, neprijungtas prie inžinerinių tinklų (elektros, vandentiekio ir kt.), jį galima neišardžius visą perkelti į kitą vietą, jis neturi statyboje įprastų pamatų: juostinių, gręžtinių, spraustinių ar kitų sudėtingų konstrukcinių pamatų. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimi, kilnojamųjų daiktų įrengimo klausimas nepriskirtas nagrinėti Inspekcijos kompetencijai.

Atsakovė pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai nurodyti Inspekcijos atlikti veiksmai ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurioms nuginčyti pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, motyvų. Vien tai, kad, pareiškėjai suprasdamas Inspekcijos skundžiamo rašto turinį, su juo nesutinka, nes nebuvo patenkinti prašymo reikalavimai, nesudaro pagrindo konstatuoti Inspekcijos atsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. PLI2-1343 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. rugsėjo 27 d. gavo anoniminį pranešimą dėl statybos darbų teisėtumo adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodoma, kad pirmiau nurodytu adresu vykdomi darbai neturint statybos leidimo; statyba vykdoma parko teritorijoje; parkas informavo, jog jokio statybos leidimo nėra išdavęs, derinęs; statomas statinys yra arčiau šlaito (šlaite) nei galima pagal teisės aktų reikalavimus.

Inspekcija 2021 m. lapkričio 3 d. atliko patikrinimą vietoje ir nustatytas aplinkybes užfiksavo 2021 m. lapkričio 18 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Jame Inspekcijos vyriausioji specialistė nustatė, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbai patikrinimo metu nevykdomi; žemės sklypas aptvertas segmentine tvora, kurios aukštis apie 1,8 m.; laisvo praėjimo į žemės sklypą nebuvo, todėl atlikti matavimų ir įvertinti, koks tai statinys, nurodytas pranešime (Nr. PLI-792), nepavyko.

Inspekcija 2021 m. lapkričio 25 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje ir nustatytas aplinkybes užfiksavo Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Jame nurodyta, kad žemės sklype statybos darbai patikrinimo metu nevykdomi; žemės sklypo vakarinėje dalyje, daugiau nei 3,5 m. atstumu nuo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir daugiau nei 3,5 m atstumu nuo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, ant supilto smėlio pagrindo sudėtos betoninės plytelės, o ant jų stovi surenkamas metalinis sandėliukas – garažas; plytelių užimamas plotas yra apie 34 kv. m.; sandėliuko – garažo plotas apie 25 kv. m.; po sandėliuku užfiksuotas užkastas elektros kabelis (savininkas teigė, kad elektros kabelis atvestas iki metalinio sandėliuko – garažo yra paklotas jo sklypo ribose; sutvirtinimų tarp betoninių plytelių ir metalinio sandėliuko – garažo nepastebėta. Akte taip pat nurodyta, kad sklypui taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos: aerodromo apsaugos zonos; kraštovaizdžio draustiniai; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai; valstybiniai parkai; elektros tinklų apsaugos zonos ir kad valstybinio parko teritorija nedaro įtakos patikrinimo išvadoms.

Vadovaudamasi patikrinimų duomenimis, Inspekcija 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. PLI2-1343 „Dėl statybos darbų teisėtumo“, kuriame nurodė, kad Inspekcija pagal jai nustatytą kompetenciją, dėl žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) atliktų darbų, pažeidimų nenustatė. Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ IV skyriaus 2 skirsnio 3 lentelės 4.1. punktą sklype sudėta betoninių plytelių danga ant smėlio pagrindo priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių kategorijos. Vadovaujantis Reglamento 3 priedo 1 punktu tokio statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 ir 85 dalis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnį sklype sumontuotas metalinis sandėliukas – garažas yra kilnojamas daiktas. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimi kilnojamųjų daiktų įrengimo klausimas nėra Inspekcijos kompetencijoje.

Vertindama šias aplinkybes ir jų pagrindu priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 2 straipsnio 43 punktą, valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – taip didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Inspekcijos tikrintas sklypas yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje ir jam yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įskaitant ir valstybinių parkų.

Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio 4 dalie 3 punktą valstybiniuose parkuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 2 dalį; rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus (84 straipsnio 4 dalie 4 punktas).

Byloje Inspekcija konstatavo, kad vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ IV skyriaus 2 skirsnio 3 lentelės 4.1. punktu sklype sudėta betoninių plytelių danga ant smėlio pagrindo priskirtina prie I grupės nesudėtingų statinių kategorijos.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad šio statinio statyba negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai yra draudžiama.

Pagal TPSVP 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Inspekcija statybos patikrinimus atlieka fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų pagrindu. Pagal TPSVP 11 straipsnio 2 dalį, statybos patikrinimus atlieka Inspekcijos pareigūnai. Į statybos patikrinimus gali būti kviečiami kitų viešojo administravimo subjektų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys. TPSVP 11 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais kitų viešojo administravimo subjektų atstovais patikrinimo metu patikrina, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kai statinio projektas nėra privalomas.

Kaip jau buvo minėta, statyba valstybiniuose parkuose negavus už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai yra draudžiama, taigi, nagrinėjamu atveju Inspekcija, vertindama, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų turėjo pareigą patikrinti, ar buvo gautas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

Iš byloje esančios informacijos nematyti, kad šią savo pareigą Inspekcija būtų įvykdžiusi, priešingai, patikrinimo aktuose, net ir nustačiusi, kad ginčo sklypui taikomos spec. žemės naudojimo sąlygos, ji nurodė, kad tai nedaro įtakos patikrinimo išvadoms.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTUwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2150-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2150-492/2015">A-2150-492/2015</a>).

Atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas ginčo statyboms buvo reikalingas už valstybinio parko apsaugą atsakingos institucijos pritarimas, o Inspekcija Sprendimą priėmė neįvykdžiusi pareigos patikrinti, ar toks pritarimas buvo gautas, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdama Sprendimą Inspekcija nesurinko duomenų, reikalingų įvertinti, ar statinio statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, todėl toks jos Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Žyminis mokestis (22,50 Eur) byloje sumokėtas pareiškėjų atstovės ir buvo įskaitytas byloje, todėl šio mokesčio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjams priteistinas iš atsakovės.

Vertindama kitų išlaidų pagrįstumą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė PVM sąskaitas – faktūras, kurios buvo išrašytos ne pareiškėjams, o UAB „Euromed Monitoring“. Byloje taip pat buvo pateikti mokėjimo patvirtinimai, iš kurių matyti, kad UAB „Euromed Monitoring“ sumokėjo 2212,60 Eur pareiškėjų atstovei pagal pirmiau nurodytas PVM sąskaitas – faktūras.

Pažymėtina, kad iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo patvirtinimų negalima nustatyti, už kokias konkrečiai teisines paslaugas buvo išrašytos šios sąskaitos faktūros, ir kam tos teisinės paslaugos buvo suteiktos, t. y. pateikti dokumentai nepagrindžia, kad atlikti mokėjimai buvo susiję su nagrinėjamoje byloje pareiškėjams suteiktomis teisinėmis paslaugomis, todėl pareiškėjų prašymas priteisti 2190,10 Eur advokato išlaidoms netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjų A. M., M. N., A. J., D. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. PLI2-1343.

Įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjams iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita Fomičiova

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas