Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-29-895/2017
Teisminio proceso Nr. 4-32-3-00407-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimu G. M. pripažintas kaltu padariusius administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskiriant 30 Eur baudą bei 130 straipsnio 1 dalį paskiriant 875 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šios nuobaudos teismo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 880 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
2. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir G. M. apeliacinis skundas netenkintas.
3. G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 12 d., apie 1.55 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas kelio vingiu nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir atsitrenkė į pakelės medį ir namo tvorą. G. M. nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5.1. Pasak pareiškėjo, jo atsakomybės klausimas šiame procese buvo išspręstas neteisingai, jis nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, teismai nagrinėdami bylą padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų.
5.2. Pareiškėjas skunde nurodo ATPK 248, 272, 256, 257, 252 straipsnių pažeidimus, kurie, pasak jo, pasireiškė tuo, jog teismai bei institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, remdamiesi nepagrįstu, subjektyviu asmens manymu ir aplinkybių vertinimu, susidarė išankstinę nuomonę, kad G. M. yra kaltas dėl pažeidimo, nes, tikėtina, buvo neblaivus. Tokia nuomonė buvo suformuota remiantis vien tik liudytojos U. S. nuomone apie pareiškėjo neblaivumą ir tokių aplinkybių, kaip žalos kilimas, su savimi turėto šaunamojo ginklo turėjimas, nustatymu, dėl kurių kaltės klausimas net nebuvo tiriamas. Girtumo aplinkybė buvo aptariama viso proceso metu, taip pat ir atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, tačiau tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnai nesiėmė priemonių pareiškėjo blaivumui nustatyti, nors tokią galimybę turėjo. Teismai nesiėmė priemonių patikrinti pareiškėjo versiją dėl kraujo netekimo ir sąmonės praradimo.
5.3. Pareiškėjas nurodo, kad jis teismui pateikė 2016 m. birželio 25 d. teismo medicinos eksperto atliktą jo eismo įvykių aplinkybių (suvokimo) išvadą, kuri iš esmės paneigė bet kokią tyčią dėl nusižengimų, tačiau teismas atmetęs prašymą apklausti nurodytą specialistą kaip liudytoją, pats įvertino šią išvadą kaip įrodymą, kuris nesudaro pagrindo paneigti G. M. kaltę. Toks apylinkės teismo pateiktas eksperto išvados vertinimas yra klaidingas ir neatitinka ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Pasak pareiškėjo, ekspertas, nebūdamas eismo įvykio dalyvis, situaciją įvertinti galėjo tik pagal duotus proceso dalyvių parodymus, tačiau šiuo atveju specialistas vertino ne aplinkybių tikėtinumą, o aplinkybių, susijusių su konkrečių asmenų savijauta ir sveikatos būkle, jų patiriamais įvykiais, suvokimą. Teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, atmesdamas prašymą dėl specialisto apklausos, pats subjektyviai nusprendė, jog tokia išvada yra teisiškai nereikšminga, ir iš esmės jos nevertino. Pasak pareiškėjo, specialisto apklausa buvo vienintelė galimybė objektyviai įvertinti subjektyviuosius pažeidimo požymius, nes kiti bylos įrodymai patvirtina tik objektyviuosius pažeidimo požymius. Teismo motyvai atmetant prašymą tik patvirtina, kad bylos įrodymai buvo vertinami turint išankstinę nuostatą.
5.4. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teismas atmetė ir daugybę kitų jo prašymų – prašymą papildomai apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusį automobilį tik dėl to, kad jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl vairavimo neblaiviam. Nebuvo tenkinti prašymai apžiūrėti vietą, kurioje jis atsipeikėjo po eismo įvykio, ir apklausti medžiotojus, kurie tą naktį buvo kartu su pareiškėju ir paskutiniai matė jį prieš įvykį, taigi galėjo vertinti jo būklę. Teismas, atmesdamas prašymus, argumentavo, kad neblaivumo aplinkybė jam neinkriminuota, todėl nėra pagrindo jos aiškintis. Teismas netenkino ir prašymo apklausti gydytoją, laborantę ir slaugytoją, kurios galėjo patvirtinti, jog 2016 m. balandžio 27 d. po kraujo donorystės pareiškėjas buvo praradęs sąmonę.
5.5. Taip pat nesutinkama su byloje atliktu rašytinių įrodymų vertinimu. Teismas pridėjo prie bylos įrodymą, patvirtinantį, kad jis buvo kreipęsis į medicinos įstaigą dėl didelio kraujospūdžio, su tuo susijusių pasekmių ir paskirto gydymo, tačiau šio dokumento teismas nevertino kaip turinčio savarankišką įrodomąją reikšmę. Aplinkybės dėl galimo sąmonės netekimo teismų buvo įvertintos kaip teoriniai samprotavimai, nepagrįsti medicininiais dokumentais. Tačiau visus galimus procesinius būdus pateikti tokius duomenis teismas pašalino netenkindamas prašymų.
5.6. Byloje liko nepaneigta versija, kad G. M. elgesys galėjo būti pateisinamas dėl didelio šoko, patirto po staigaus ir itin stipraus smūgio. Pareiškėjas tvirtina, kad ir šiame procese turi galioti principas, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami jo naudai. Nors teismas vertino vienintelės liudytojos U. S. parodymus, tačiau neatsižvelgė, kad jie skyrėsi nuo prieš tai duotų parodymų. Be to, ji parodė, kad, jos manymu, vyriškis po eismo įvykio nesistengė kuo greičiau pasišalinti, o pagalbos atsisakė dėl patirto šoko.
5.7. Asmenį norint nubausti už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, turi būti nustatytos aplinkybės, susijusios su tokio asmens elgesio motyvu. Pasak G. M., nenustačius, kad jis buvo neblaivus, ar galėjo vengti žalos atlyginimo, manytina, kad pasišalinimas buvo susijęs su nuo jo valios nepriklausančiomis priežastimis: stresu, sąmonės netekimu, patirtais sužalojimais.
5.8. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014, 2AT-11-2012, 2AT-7-4-2013) ir nurodo, kad jeigu nustatyta, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tai paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ar kitų reikšmingų aplinkybių. Prašyme pažymima, kad nenustatyta, jog G. M. būtų apsunkinęs savo paiešką, slėpęs pažeidimo pėdsakus, priešingai, jau kitą dieną jį aplankė policijos pareigūnai, jis aktyviai bendradarbiavo, teikė paaiškinimus, prašymus ir pan. Taigi pareiškėjas tvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas nesąmoningai ir nesuvokiant savo veiksmų prasmės.
6. Atsiliepimu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas prašo pareiškėjo prašymą atmesti.
6.1. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo prašymu. Išreiškiama nuomonė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti bei pagrįsti, priimti atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. teiginiai dėl netinkamo ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra susiję su subjektyvaus požymio – kaltės – atskleidimu, neteisingai nustatant bylos aplinkybes ir vertinant įrodymus. Pasak pareiškėjo, administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas nesąmoningai, nesuvokiant savo veiksmų prasmės, tačiau teismas, atmesdamas jo atstovo prašymus, netyrė bylai svarbių aplinkybių, o tai lėmė netinkamą pažeidimo teisinį įvertinimą.
9. Prašyme atnaujinti bylą nurodomi ATPK 248, 252, 256, 257, 272 straipsnių pažeidimai, argumentuojami neteisingu įrodymų vertinimu, teismų išankstinės nuomonės susidarymu dėl G. M. neblaivumo, teismo pasyvumu ir šališkumu nustatant bylos aplinkybes, patvirtinančias versiją dėl sąmonės netekimo.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja.
11. ATPK 248 straipsnis nustato administracinių teisės pažeidimų teisenos uždavinius, 252 straipsnis įtvirtina lygybės prieš įstatymą principą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, 256 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, ir kaip jie nustatomi, 272 straipsnis reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
12. Bylos duomenys rodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, atmesdamas prašymą iškviesti medicinos specialistą surašiusį išvadą, išdėstė aiškius tokio sprendimo motyvus. Priešingai negu tvirtina pareiškėjas, konsultacinės išvados vertinimas nepažeidžia ATPK 257 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad medicinos eksperto išvada nepaisant to, ar buvo apklaustas ją atlikęs specialistas ar ne, teismui nusprendus, yra atskiras bylos įrodymas, kurį teismas vertina kitų įrodymų visumos kontekste. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo apklaustas ją surašęs ekspertas, neduoda pagrindo išvadai, kad tai įstatymo reikalavimų neatitinkantis įrodymas, kuris negali būti vertinamas teismo.
13. Iš teismo nutarimo turinio matyti, kad konsultacinė medicinos išvada buvo vertinama kartu su kitais įrodymais, teismas pasisakė, kodėl kritiškai vertina šią išvadą ir paties G. M. parodymus dėl to, kad jis sąmonės neteko dar prieš eismo įvykį ir kad po eismo įvykio jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Teismas pažymėjo, kad konsultacinėje išvadoje pateikiamos išvados apie tai, kaip iš karto po įvykio galėjo jaustis G. M., tačiau tokios tikėtinos išvados yra padarytos remiantis vien jo paties parodymais. Nagrinėjamoje byloje šie įrodymai buvo lyginami ir su liudytojos, tiesiogiai mačiusios G. M. iš karto po įvykio, parodymais, pagal kuriuos G. M. nebuvo netekęs sąmonės po įvykio, buvo fiziškai aktyvus bei išsakė savo poziciją dėl pasiūlymo kviesti pareigūnus. Pareiškėjas neteisus, kad specialisto apklausa buvo vienintelė galimybė objektyviai įvertinti subjektyviuosius pažeidimo požymius. Pažymėtina, kad eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes.
14. G. M. kaip proceso pažeidimą nurodo ir tą aplinkybę, kad teismas netenkino kitų jo prašymų (papildomai apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, apžiūrėti vietą, kurioje jis atsipeikėjo, apklausti medžiotojus, kurie tą naktį buvo su juo, apklausti gydytoją, laborantę ir slaugytoją, kurios galėjo patvirtinti, jog jis buvo praradęs sąmonę po kraujo donorystės).
15. Iš posėdžio protokolo matyti, kad teismas, atmesdamas prašymą apžiūrėti automobilį, turint tikslą įsitikinti, ar jame nėra alkoholinių gėrimų bei butelių, jį atmetė, motyvuodamas, kad tokių aplinkybių nustatymas nesusijęs su pažeidimu, už kurį G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl šios aplinkybės neturi reikšmės veikos teisiniam vertinimui. Prašymą apžiūrėti įvykio vietą teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad neprasminga atlikti tokį proceso veiksmą po beveik dviejų mėnesių laiko tikintis, kad galėtų būti išlikę kraujo pėdsakų ar kitokių reikšmingų bylos tyrimui aplinkybių; o prašymas apklausti medžioklėje dalyvavusius asmenis atmestas, nes šis prašymas taip pat buvo siejamas siekiant nustatyti ar paneigti neblaivumo aplinkybę, nors tokia aplinkybė nėra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole kaip dalis pažeidimo sudėties požymių, todėl teismas teisingai nurodė, kad juos apklausti nėra tikslo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog teismai išreiškė savo išankstinį nusistatymą prieš jį sprendimuose konstatavę neblaivumo aplinkybę, tokių nuorodų nei nutarime, nei nutartyje nerasta.
16. Pasvalio rajono apylinkės teismas prašymus apklausti laborantę, slaugytoją, galinčius patvirtinti, kad 2016 m. balandžio 27 d. po kraujo donorystės G. M. buvo praradęs sąmonę, atmetė, kaip netikslingus, nes jų apklausta nesuteiktų galimybės nustatyti aplinkybių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su byloje tiriamu įvykiu.
17. Apibendrinus teismo veiksmus, sprendimus dėl pateiktų prašymų, darytina išvada, kad visi prašymai teismo buvo įvertinti ir išspręsti priimant motyvuotus, logiškus ir aiškius sprendimus. Pagrindo tvirtinti, kad netenkinant pareiškėjo atstovo prašymų teismas elgėsi šališkai ar pažeisdamas įrodymų rinkimo taisykles, nėra teisinio pagrindo.
18. Nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad įrodymų vertinimą pažeidžiantį procesinius reikalavimus patvirtina netinkamas dokumento, patvirtinančio didelį G. M. kraujospūdį ir dėl to paskirtą gydymą, vertinimas. Iš nutarimo turinio matyti, kad teismas šį dokumentą vertino bendrame G. M. sveikatos būklę apibūdinančių aplinkybių nustatymo kontekste, tačiau šis dokumentas tiesiogiai nei patvirtina, nei paneigia, kad G. M. įvykio metu būtent dėl kraujospūdžio buvo netekęs sąmonės, negalėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismo sprendimas netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymų ir neatlikti tam tikrų procesinių veiksmų, nereiškia, kad tyrimas buvo neišsamus ar kad buvo pažeisti pareiškėjo teisė į gynybą, lygybės prieš įstatymą principas ar nebuvo užtikrintas išsamus bylos aplinkybių ištyrimas, nešališkas įrodymų vertinimas. Papildomų proceso veiksmų atlikimas būtinas tada, kai byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamoje byloje teismams užteko duomenų išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištirti bei įvertinti byloje esančius įrodymus ir dėl jų padaryti atitinkamas išvadas.
20. Atsižvelgiant į tai, kad esminių proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, toliau nutartyje svarstytinas materialiosios teisės taikymo klausimas pagal nustatytas bylos aplinkybes.
21. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Pagal eismo įvykio metu galiojusį Kelių eismo taisyklių redakcijos 222 punktą, reglamentuojantį eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Sprendžiant, ar įvykis laikytinas eismo įvykiu, jis turi atitikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodytas sąlygas: 1) įvykis turi įvykti kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje; 2) judant transporto priemonei; 3) dėl to žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Be to, pagal teismų praktiką, pripažįstant įvykį eismo įvykiu nebūtina, kad būtų padaryta žala: svarbu, kad būtų sugadinta ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taip pat įvykį pripažįstant eismo įvykiu, neturi reikšmės jo kilimo priežastys, jis gali kilti ir nepažeidžiant KET, pavyzdžiui, dėl nuo asmens valios nepriklausančių aplinkybių – automobilio gedimo; svarbu, kad įvykis atitiktų pirmiau minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nurodytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-81-648/2016).
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. M. veiksmai vairuojant automobilį, nuvažiuojant nuo kelio ir atsitrenkiant į medį atitinka eismo įvykiui keliamas sąlygas. Šis įvykis neabejotinai yra eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta turtinė žala (ji patvirtinta byloje esančiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūros pateiktu žalos apskaičiavimu), dėl to G. M. kaip dalyviui kilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai.
23. Tai, kad asmuo iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, reiškia, kad asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Pagal teisminę praktiką sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015; 2AT-34-507/2015; 2AT-7-29-746/2015; e2AT-16-693/2016).
24. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismai nesiaiškino jo kaltės turinio. Teismai G. M. paaiškinimus, kad jis po eismo įvykio buvo šoko būsenos, neprisimena, kad liudytoja būtų siūliusi kviesti pagalbą, kad eismo įvykio vietą paliko dėl streso ir blogos savijautos, todėl nebuvo tyčios, motyvuotai vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės. Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia teismų išvadų dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Nagrinėjamoje byloje sąžiningo klydimo negalima konstatuoti, mes nustatytos bylos aplinkybės tą paneigia.
25. Šioje byloje teismai nustatė, kad G. M. po eismo įvykio, nors buvo patyręs sužalojimų, bet sąmonės praradęs nebuvo; iš karto po eismo įvykio sustojusi liudytoja U. S. kelis kartus siūlė kviesti pagalbą, tačiau vairuotojas atsisakė ir pasitraukė iš įvykio vietos, grįžęs į namus jis kreipėsi pagalbos į medikus. Policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko iškviesti įvykį mačiusių asmenų. Liudytojos U. S. parodymuose, priešingai negu nurodoma prašyme atnaujinti bylą, esminių skirtumų, kurie galėtų leisti daryti priešingas, negu padarė teismai, išvadas dėl situacijos vertinimo, nenustatyta. Be to, teismas neatmetė galimybės, kad įvykio metu G. M. galėjo būti smegenų sukrėtimas, tačiau objektyvios bylos aplinkybės suponavo, kad šis sutrikdymas nebuvo svari kliūtis įvertinti situaciją ir elgtis kaip to reikalauja įstatymai.
26. Pasvalio rajono apylinkės teismas, įvertinęs eismo įvykio nuotraukas, padarė išvadą, kad įvykio pasekmės buvo aiškiai matomos ir tamsiu paros metu, nes automobilio apgadinimai neleido tuo abejoti. Vertinant kontakto pobūdį nustatyta, kad automobilis atsitrenkė į medį, jo apgadinimai buvo pakankamai rimti, akivaizdžiai matomi dėl patirto stipraus kontakto su medžiu, taigi kontakto pobūdis patvirtina, kad nebuvo galima nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis.
27. Nors G. M. teigia pasišalinęs dėl streso, tačiau jo veiksmai sąmoningai atsisakant kviesti policijos pareigūnus ar kitą pagalbą teismų teisingai įvertinti, kaip jo sąmoningas nenoras informuoti apie eismo įvykį. Visos šios aplinkybės, kurios buvo vertintos teismų, patvirtina, kad G. M. pasitraukė iš eismo įvykio vietos aiškiai suvokdamas, kad jis padarė eismo įvykį ir dėl to jam kilo pareiga pranešti apie tai policijos pareigūnams, tačiau savo veiksmais sąmoningai šią pareigą ignoravo ir siekė jos išvengti.
28. Pareiškėjas mano, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos motyvų išsiaiškinimas būtų leidęs teisingai įvertinti jo kaltės požymį. Jis pasitraukimo motyvus sieja su stresu, sąmonės netekimu, patirtais sužalojimais, kurie, pasak jo, paneigia tyčios požymį. Priešingai negu tvirtina pareiškėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2015). Administracinis teisės pažeidimas, pasireiškęs vairuotojo pasišalinimu iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant G. M. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių motyvų vedamas ar tikslų siekdamas jis pasišalino.
29. Taigi, pareiškėjo nurodomas patirtas stresas, sužalojimai ir kita nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė, o tai, kad bylos duomenys rodo, jog G. M. neapsunkino savo paieškos, neslėpė veikos pėdsakų, aktyviai bendravo su pareigūnais kitą dieną po įvykio, savaime nepaneigia teismų išvadų dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.
30. Bylos nagrinėjimo teisme aplinkybės bei nutarimo ir nutarties turinys neduoda pagrindo išvadai, kad buvo padaryti esminiai ATPK 248, 272, 256, 257, 252 straipsnių pažeidimai renkant ir vertinant įrodymus, organizuojant ar nagrinėjant bylą teismuose ar kad buvo padaryti pažeidimai taikant materialiosios teisės normas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Rima Ažubalytė
Armanas Abramavičius
