Civilinė byla Nr. e2A-455-755/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04457-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;
(S)
2.3.4.4.3; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-04-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 nustatytą atsakovo G. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais poriniais savaitės savaitgaliais, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir/arba ugdymo įstaigos ne vėliau kaip nuo 17 val. iki 19 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, atsakovas privalo atsižvelgti į ugdymo įstaigos darbo laiką ir vidaus taisykles ir jų griežtai laikytis. Toks atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas vyksta tik esant vaikų norui ir sutikimui. 2) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 iš atsakovo priteistą išlaikymo šalių vaikams O. S. ir D. S., dydį ir nuo bylos iškėlimo dienos padidinti jį iki 400 Eur dydžio sumos.
2. Nurodė, kad teismas 2021-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 nutraukė šalių santuoką, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su mama (ieškove), patvirtino tėvo ir vaikų bendravimo tvarką bei priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui po 240 Eur.
3. Teigė, kad vaikai grįžę iš trumpų atostogų praleistų su tėvu, (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad jis juos ne kartą mušė. Vaikai buvo išsigandę, verkė, nurodė, kad tėvo bijo, nenori jo matyti, buvo pasikeitusi jų psichosocialinė elgsena ir būsena.
4. Dėl tokio netinkamo atsakovo elgesio, ieškovė kreipėsi (duomenys neskelbtini) centrą, kur, išklausius vaikus, psichologė (duomenys neskelbtini) surašė pranešimą Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Ieškovė (duomenys neskelbtini) dėl smurto prieš vaikus kreipėsi į policijos įstaigą ir į vaiko teisių apsaugos skyrių. Be to, (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad atsakovas su vaikais bendravo netinkamai, juos nuteikinėjo prieš mamą.
5. Ieškovė nurodė, kad netinkamą elgesį su vaikais patvirtina jų pasakojimai, kuriuos ji įrašinėjo, vaikų teisių apsaugos skyriaus dokumentai, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pranešimas, šeimos gydytojos išrašai/siuntimai, darželio pažyma. Ieškovės gauti duomenys iš policijos rodė, kad atsakovas vaikams taikė netinkamus auklėjimo metodus, galimai juos muša, žemina. Jam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
6. Nors atsakovas nesistengia užtikrinti vaikų geriausių interesų, nesuteikia jiems saugumo jausmo, ieškovė nori, kad vaikai žinotų savo tėvą, jo nepaliktų ir su juo bendrautų, tačiau šiuo atveju būtina skubiai sureguliuoti situaciją ir pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kad atsakovo elgesys koreguotųsi, o vaikams išnyktų tėvo baimės jausmas.
7. Nurodė, kad būtina padidinti vaikams nustatytą išlaikymo dydį, nes dėl brangstančio kuro, šildymo, maisto ir kitų prekių padidėjo pragyvenimo išlaidos.
8. Ieškovės nuomone, atsakovas privalo prisidėti ne mažesne kaip 400 Eur suma per mėnesį (komunaliniams mokesčiams, televizijai, internetui, telefonui - 50 Eur; aprangai, avalynei - 100 Eur; ugdymo priemonėms, žaislams - 60 Eur; maistui - 160 Eur; higienos prekėms - 30 Eur; pramogoms, ekskursijoms, gimtadienių dovanoms - 120 Eur; kurui, pavėžėjimui -130 Eur; maisto papildams, vaistams - 70 Eur; būreliams - 110 Eur); darželio mokesčiui - 80 Eur) kiekvieno vaiko išlaikymui. Vaikų poreikiai yra išaugę apie 40 procentų ir viso per mėnesį sudaro 1 043 Eur sumą kiekvienam.
9. Pabrėžė, kad atsakovas dėl geresnės turtinės padėties gali prie vaikų išlaikymo prisidėti ženkliai didesne dalimi nei ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-04-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 iš atsakovo G. S. priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nuo (duomenys neskelbtini) priteisė iš G. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. S. ir D. S. kiekvienam po 320 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskyrė nepilnamečių vaikų O. S. ir D. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
11. Teismas vertino, jog ieškovės teiginiai, kad išimtinai dėl atsakovo netinkamo elgesio vaikų psichologinei sveikatai buvo padaryta ir yra daroma nepataisoma žala, dėl ko jie turi lankytis pas gydytojus, psichologus, nėra įrodyti ir pagrįsti
12. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, vaikų pokalbį su teismo psichologe bei įvertinęs, kad vaikai, mamos ligos metu, nuo (duomenys neskelbtini) apie tris savaites faktiškai gyveno su tėvu, nenustatė, kad G. S. netinkamai rūpinosi vaikais, piktnaudžiavo tėvo valdžia ar kokiu kitu būdu pažeidė nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Ieškovės argumentai, kad tuo laikotarpiu vaikai keletą dienų svečiavosi pas močiutę, teismo vertinimu patys savaime neįrodo, kad atsakovas tokiu būdu pažeidė nepilnamečių vaikų teises ir interesus.
13. Pasisakė, jog nėra duomenų, kad betarpiškas ir nepertraukiamas buvimas pas tėtį, bendravimas su juo, būtų sukėlęs vaikams neigiamas emocijas, išgyvenimus, žalą jų raidai, psichologinei, emocinei sveikatai, kad gyvenamoji aplinka būtų nesaugi, neatitiktų reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, ir dėl to būtų būtina riboti tėvo ir vaikų bendravimą.
14. Teismas nenustatė, kad tėtis nuteikinėja vaikus prieš ieškovę ar moko juos netinkamai elgtis su mama. Nors įvertinus nedidelį vaikų amžių, jie, būdami pas tėtį, gali ilgėtis mamos, tačiau teismo vertinimu, tai nėra pagrindas riboti vaikų ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimą.
15. Teismas pasisakė, kad ieškovės pateiktos (duomenys neskelbtini) rekomendacijos, kad būtina atriboti vaikus nuo smurto ir tėvo agresijos, parengtos remiantis vien tik ieškovės paaiškinimais ir jos pateiktais duomenimis, bei neįvertinant aplinkybių, kad vaikai apie tris savaites faktiškai gyveno su G. S..
16. Konstatavęs nesant duomenų, jog ieškovės nurodyti specialistai būtų vertinę, tyrę vaikų ir tėvo emocinį ryšį, ar konsultacijų metų būtų betarpiškai bendravę su vaikais ar atsakovu, teismas sprendė, kad neturi pagrindo vadovautis minėtomis rekomendacijomis.
17. Ieškovės argumentus dėl būtinybės nustatyti pereinamąjį laikotarpį bei būtiną psichologo dalyvavimą vaikams bendraujant su tėvu, teismas, įvertinęs vaikų pokalbį su teismo psichologe, atmetė.
18. Teismas nenustatė pagrindų keisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, įvertinęs, kad pasiūlytoji būtų sunkiai įgyvendinama, nes šalys gyvena skirtinguose miestuose, ji neatitiktų vaikų poreikių. Galiojanti tvarka yra konkreti ir aiški. Teismas taip pat nenustatė pagrindo spręsti, kad nepertraukiamas dviejų savaičių bendravimas su tėvu vasaros atostogų metu, neatitiktų vaikų interesų.
19. Teismas pažymėjo, kad CPK 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, todėl šiuo atveju, nenustačius objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas tėvo ir vaikų bendravimas, jis negali būti susiejamas išimtinai su vaikų noru ir sutikimu bendrauti.
20. Pagal (duomenys neskelbtini) šeimai sudarytą pagalbos planą rekomenduotos psichologo konsultacijos vaikams ir tėvams, spręsti konfliktus pasitelkiant mediatorius, pozityviai bendrauti. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybos posėdžio metu buvo rekomenduota lankyti G. S. psichologo konsultacijas individualiai arba bendrai su vaikų motina jei ji sutiktų, kad siekiant stiprinti psichologinę būseną, spręsti rūpimus asmeninius kausimus ir klausimus susijusius su vaikais.
21. Teismas neatmetė, jog ieškovės pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje vaikų atsakymai dėl nenoro bendrauti su tėvu yra įtakoti ieškovės, atspindi šalių konfliktiškus santykius. Jos pateikti garso įrašai buvo vertinti ir teisėsaugos institucijų. Medicininiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad D. grįžęs iš svečiavimosi pas tėtį skundžiasi, kad tėtis mušasi, teismas vertino kaip sąlygotas tik ieškovės paaiškinimais, kurie nėra objektyviai pagrįsti.
22. Teismas nenustatė pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaikais, net ir atsižvelgus į nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vaikų situacijos vertinimo anketose, kituose dokumentuose užfiksuotus vaikų parodymus, jų turinį, aplinkybes dėl galimos administracinės nuobaudos – įspėjimo, už tai, kad G. S. naudojo netinkamas auklėjimo priemones nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė galimo pakartotinio atsakovo netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu nepagrindė ir neįrodė.
23. Atkreipė dėmesį, kad L. S., siekdama sudaryti kuo minimalesnes sąlygas sūnų ir tėvo bendravimui, veikia priešingai vaikų interesams. Konstatavęs, kad pagrindo išvadai, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-27 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nėra, reikalavimą pakeisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, teismas atmetė.
24. Dėl išlaikymo vaikams padidinimo, teismas nurodė, kad išlaikymo indeksavimas gali kompensuoti infliacijos sukeltą perkamosios galios sumažėjimą, tačiau ne iš esmės padidėjusius vaikų poreikius.
25. Teismas nurodė, kad ieškovės paaiškinimai dėl vaikų poreikių nurodyti ieškinyje ir teismo posėdžio metu išsiskyrė ir nebuvo nuoseklūs. Procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1 043 Eur, iš atsakovo prašo priteisti po 400 Eur ir tuo pačiu teigia, kad taip jis prie vaikų išlaikymo prisidėtų didesne, nei pati ieškovė suma.
26. Teismas vertino, kad ieškovės teismo posėdžio metu prie išlaidų vaikų poreikiams priskirtos sveikatos draudimo išlaidos, kurias patiria vaikų močiutė, ieškovės automobilio draudimo išlaidos, nėra priskirtinos prie išlaidų vaikų poreikiams tenkinti.
27. Teismas pasisakė, kad kai kurios iš ieškovės nurodytų išlaidų galėtų būti sumažintos racionaliai planuojant (pavyzdžiui, 120 Eur laisvalaikiui, pramogoms, 100 – 130 Eur kuro išlaidos vienam vaikui, 100 Eur aprangai, avalynei, atskirai išskiriant rūbus ir avalynę būtinus lankomiems būreliams). Nei viena iš šalių, be paaiškinimų, daugiau jokių įrodymų patvirtinančių, ar paneigiančių išlaidų reikalingumą vaikų poreikiams patenkinti, neteikė. Teismas sprendė, kad šalių vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei minimali mėnesinė alga, tai yra 633 Eur.
28. Įvertinęs šalių išlaikytinių skaičių, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, teismas pasisakė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra reikšmingai blogesnė nei atsakovo. Sykiu pripažinęs, kad būtent ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių mažamečių vaikų priežiūra, jų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, ir, kad vaikų poreikiai padidėjo, nes padidėjo išlaidos jų ugdymui, lavinimui, teismas padidino išlaikymo abiem vaikams iš atsakovo priteistiną dydį - po 320 Eur kiekvienam.
29. Teismas sprendė, kad iš nustatytos vaikų poreikių sumos nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikams skiriamų išmokų sumos.
30. Išaiškino, kad, atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ar kitų brangesnių pirkinių įsigijimo, tėvai turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo, o nesusitarus toks ginčas spręstinas teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
31. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-04-03 sprendimo dalį ir jos reikalavimus tenkinti pilna apimtimi.
32. Nurodo, kad teismas tendencingai ir netinkamai atliko bylos įrodymų ir faktinių duomenų vertinimą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika. Teismo sprendimas neatitinka CPK 265 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimų.
33. Mano, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi, nes jo pajamos kelis kartus didesnės už ieškovės. Nesutinka su teismo vertinimu, kad yra prieštaravimų tarp ieškovės nurodomų išlaidų vaikų poreikių patenkinimui, ar, kad kai kurios išlaidos galėtų būti sumažintos racionaliai jas planuojant. Mano, kad teismas tokiu būdu neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo rungimosi principo taikymo.
34. Ieškovė pabrėžia, kad jos galimybės dėl vaikų ligų ir turtinės padėties prisidėti prie vaikų išlaikymo yra ženkliai mažesnės.
35. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo skundų, smurto prieš vaikus, vaikų ligų didžiąją dalį laiko ji turi ne dirbti o užsiimti kitais reikalais. Jai tenka rūpintis kasdiene vaikų priežiūra, jų veiklos ir laisvalaikio organizavimu.
36. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei jos, o vaikų poreikiai yra padidėję, nes vaikai pradėjo lankyti papildomus sporto, ugdymo būrelius, yra pagrindas padidinti iki ieškovės prašomo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.
37. Mano, kad teismas netinkamai išsprendė ir bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą. Teismas buvo suklaidintas atsakovo bei šališkos institucijos pozicijos. Ji įrodinėjo, kad vaikai patiria tėvo psichologinį ir fizinį smurtą, todėl atsisako ir nenori su juo bendrauti. Bendravimo tvarka turi būti pakeista nustatant, kad vaikai su tėvu bendrauja tik poriniais savaitgaliais ir tik esant jų norui bei sutikimui.
38. Teismas suklydo, konstatuodamas, kad jos teiginiai, jog išimtinai dėl atsakovo netinkamo elgesio vaikų psichologinei sveikatai buvo padaryta ir yra daroma nepataisoma žala, dėl ko jie turi lankytis pas gydytojus, psichologus, nėra įrodyti ir pagrįsti. Teismas privalėjo išsamiai išnagrinėti byloje esančius duomenis apie smurtą prieš vaikus ir atsižvelgti į tai, kad atsakovas buvo nubaustas Vilniaus AVPK dėl netinkamo elgesio su vaikais.
39. Nurodo, kad bylos duomenys, įskaitant medicininius, patvirtina, kad vaikai nėra linkę meluoti ir fantazuoti. Apeliantės nuomone per teismo psichologę išklausytų šalių vaikų apklausos leidžia teigti, kad smurtas iš atsakovo pusės buvo, todėl teismo pozicija tai atmetant, stebina. Pažymi, kad vaikai pasakojo apie smurtą ir darželyje.
40. Apeliantės nuomone, teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to, teismas pažeisdamas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus, skundžiamą sprendimą grindė bylos nagrinėjimo metu netirtais įrodymais, o ieškovės pateiktų įrodymų bei surinktų faktinių aplinkybių tinkamai nevertino, dėl ko apeliantė teismo sprendimą vertina kaip neteisingą ir nemotyvuotą.
41. Atsakovas G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
42. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu. Nurodo, kad ieškovė nevykdo teismo sprendimų ir laikinųjų apsaugos priemonių. Ji nustatytą bendravimo tvarką pažeidė daugiau nei 20 kartų, trukdo vaikų bendravimą su tėvu, juos nuteikinėja, meluoja apie tariamą tėvo smurtą prieš juos. Pakeitus teismo sprendimą, apeliantė turėtų galimybę dar labiau riboti bendravimą su vaikais.
43. Nesutinka su apeliante, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo. Ieškovė yra jauna, išsilavinusi, sveika moteris, kuri gali dirbti geriau apmokamą darbą. Nors ji pateikė išlaidų išklotinę, tačiau nenurodo, kas iš esmės pasikeitė nuo (duomenys neskelbtini) metų taikos sutarties sudarymo. Infliaciją ir pabrangimą kompensuoja indeksacija.
44. Pažymi, kad ieškovė turi automobilį (duomenys neskelbtini) vertės, kurio išlaikymas brangus. Taip pat iš atsakovo (duomenys neskelbtini) metais gavo 66 300 Eur ir automobilį (duomenys neskelbtini). Už minėtą sumą ji galėjo/gali nusipirkti butą, taip sumažindama savo mėnesines išlaidas nuomai.
45. Mano, kad apeliantės turtinė padėtis nerodo, kad ji neturi galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo tokia pačia dalimi kaip atsakovas.
46. Teigia, kad ieškovė klaidina teismą, jog neva atsakovas buvo nubaustas dėl smurto ir/ar netinkamo vaikų auklėjimo. Iš šešių ikiteisminių tyrimų visi buvo nutraukti arba nepradėti. Dėl minimo administracinio nusižengimo teismas, išnagrinėjąs aplinkybes, nusprendė panaikinti paskirtą įspėjimą (šis nebuvo įsiteisėjęs).
47. Ieškovė vaikus naudoja kaip įrankį savo interesams pasiekti ir tai daro jau ne pirmoje byloje. Ribodama bendravimą su tėvu, ji traumuoja vaikus, kas, atsakovo nuomone, yra psichologinis smurtas.
konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Faktinės bylos aplinkybės
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalims santuokoje gimė sūnūs O. S. ir D. S.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021-08-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino jų (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, kuria be kitų klausimų buvo išspręstas vaikų išlaikymo teikimo klausimas ir nustatyta jų bendravimo su tėvu (atsakovu) tvarka. Taikos sutartimi G. S. įsipareigojo teikti nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur kiekvienam per mėnesį iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną L. S.. Šalys nusistatė tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką: 1) tėvas G. S. turi teisę bendrauti su vaikais poriniais savaitės savaitgaliais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir/arba ugdymo įstaigos ne vėliau kaip nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, G. S. privalo atsižvelgti į ugdymo įstaigos darbo laiką ir vidaus tvarkos taisykles ir jų griežtai laikytis; 2) motina įsipareigoja nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurias vaikams užtikrins tėvas; 3) tėvas įsipareigoja nekliudyti motinai bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis tuo metu kai vaikai bus su tėvu; 4) G. S. nepertraukiamai praleidžia su vaikais pusę vaikų kasmetinių vasaros atostogų (po dvi nepertraukiamas savaites) savo pasirinktoje vietoje. Šalys susitaria, kad atostogų laiką šalys susitarią atsižvelgdamos į kiekvienų metų savo atostogų tvarkaraštį. Jei šalys nesusitaria kitaip, G. S. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų pradžios antrą dieną ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą atitinkamai lygiai po penkiolikos kalendorinių dienų, o antrą kartą – vaikus pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų metų rugpjūčio 10 dieną ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą atitinkamų metų rugpjūčio 25 dieną; 5) L. S. nepertraukiamai praleidžia su vaikais pusę vaikų kasmetinių vasaros atostogų savo pasirinktoje vietoje. Šalys susitaria, kad atostogų laiką šalys susitarią atsižvelgdamos į kiekvienų metų savo atostogų tvarkaraštį. Jei šalys nesusitaria kitaip, vaikai nepertraukiamai būna (be savaitgalinių susitikimų su tėvu, kaip tai aptarta šioje sutartyje) nuo liepos 14 dienos iki rugpjūčio 14 d.; 6) Kalėdų šventes ir Velykas vaikai praleidžia tokiu principu, kad poriniais metais šventes jie praleidžia su tėvu, o neporiniais metais šventes jie praleidžia su motina. Naujųjų metų šventes vaikai praleidžia neporiniais metais su tėvu, o poriniais su motina; 7) kitas vaikų atostogas tėvai dalinasi per pusę, vadovaudamiesi principu, kad pusę laiko vaikai praleistų su tėvu, o pusę jų su motina, tačiau šiuo laiku visada atsižvelgiama į išpuolančias vaikų šventes, vaikų užsiėmimus, būrelius, jų poreikius ir valią; 8) tėvas turi teisę kiekvienais metais praleisti su vaikais Tėvo dieną bei savo gimtadienį (sausio 15 d.) nepaisant to, kurio iš tėvų diena su vaikais priklauso, atsižvelgiant į vaikų ugdymo grafiką. Motina taip pat turi teisę kiekvienais metais praleisti su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį (liepos 13 d.) nepaisant to, kurio iš tėvų diena su vaikais priklauso, atsižvelgiant į vaikų ugdymo grafiką; 9) šalys susitaria, kad tėvas galės susitikti su nepilnamečiais vaikais kiekvieno iš jų gimimo dieną. Jei G. S. pasirinkta tokio susitikimo valanda netinka – L. S. privalo nurodyti konkrečią valandą kada toks susitikimas būtų tinkamas; 10) šalys norėdamos nepilnamečius vaikus atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip prieš 1 savaitę iki suplanuotos kelionės pradžios, nurodant šalį, į kurią vykstama, kelionės tikslą, nakvynės adresą ir kitą būtiną informaciją, o esant reikalingam rašytiniam kitos šalies sutikimui – viena kitai privalo jį išduoti; 11) tuo atveju, jeigu vaikai suserga bendravimo su tėvu metu, jis įsipareigoja nedelsiant grąžinti vaikus/vaiką motinai į jo/jų gyvenamąją vietą. Vaikų / vaiko ligos atveju, tėvas turi teisę aplankyti vaikus/vaiką jo/jų gyvenamojoje vietoje, susitikimo laiką suderinęs su mama. Jei tėvo pasirinktas laikas motinai yra netinkamas – ji privalo nurodyti kitą artimiausią laiką per ateinančias 24val. kada tėvas gali susitikti su sergančias (-u) vaikais (-u); 12) šalys bendru rašytiniu ir aiškiai suprantamu sutarimu (įskaitant trumpąsias SMS žinutes, elektroninius laiškus) gali nukrypti bendravimo su vaikais tvarką; 13) šalys viena kitai privalo suteikti visą su vaikais susijusią informaciją ir privalo derintis dėl vaikų sveikatos, auklėjimo, ugdymo, kitais klausimais bei visus su tuo susijusius sprendimus priimti tik bendru abiejų tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vienas kito nuomonę.
50. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tiek dėl iš dalies tenkintos ieškinio dalies, kuria išspręstas klausimas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams padidinimo, tiek dėl atmestos ieškinio dalies - atsakovo, gyvenančio skyrium, bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo padidinimo
51. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
52. Teismo priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.<...> Asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).
53. Teisėjų kolegija susipažinusi su ieškovės ir atsakovo pozicijomis vaikų išlaikymo klausimu, į bylą pateiktais įrodymais ir ginčijamu teismo sprendimu atliktu šių duomenų vertinimu, neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies, o ne visiškai, šį ieškinio reikalavimą, netinkamai vertino bylos duomenis, ar, kad, kaip teigia apeliantė, suklydo juos vertindamas.
54. Nagrinėjamam klausimui reikšminga, kad pagal teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
55. Pirmosios instancijos teismo išvada - padidinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 320 Eur kiekvienam yra pagrįsta tiek faktinių duomenų apie vaikų poreikius, tiek šalių turtinės padėties detaliu įvertinimu, tiek pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika šiuo klausimu.
56. Šalių susitarimu atsakovo teiktinas vaikams išlaikymo dydis – po 240 Eur per mėnesį kiekvienam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Ieškovė su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, padidinant jo dydį iki 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kreipėsi (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus vos daugiau nei metams. Tokį reikalavimą argumentavo didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, kuro, šildymo, kitų būtinų prekių pabrangimu, šalies metine infliacija. Ieškovė, teikdama teismui sūnų išlaikymui būtinų išlaidų įvertinimą per mėnesį, detalizavo, kad jos bendrai sudaro 1 043 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, bei pažymėjo, kad nuo prašomo pakeisti išlaikymo dydžio nustatymo vaikų poreikiai yra išaugę mažiausiai 40 procentų.
57. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktų šalių vaikų poreikių detalizaciją, ir jos paaiškinimus šiais aspektais, sprendė, kad yra prieštaravimų tarp ieškovės nurodomų išlaidų vaikų poreikių patenkinimui, kurių bylos nagrinėjimo metu nepašalino.
58. Su tokiu vertinimu, atsižvelgus į ieškinyje nurodomų išlaidų ir teiktų paaiškinimų teismo posėdyje nesutapimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka. Antai, ieškinyje ieškovė nurodė, kad išlaidos maistui (vienam vaikui) sudaro 160 Eur, kai teisme - 150 Eur. Be to, nors ieškinyje ir nurodoma, kad kiekvieno vaiko aprangai ir avalynei ieškovė išleidžia apie 100 Eur per mėnesį, tačiau teisme ieškovė jau papildomai nurodė išlaidas šokių būrelio aprangai, batams. Nors ieškinyje nurodė kaip vienam vaikui tenkančią patiriamų išlaidų komunaliniams mokesčiams, televizijai, internetui, telefonui suma sudaro 50 Eur, vėliau pozicija kita pasisakant, kad mokesčiams vidutiniškai per mėnesį tenka skirti 300 Eur ir dar 40-50 Eur už telefoną. Teisme ieškovė paaiškino, jog vaistams, vitaminams per mėnesį išleidžia apie 50 Eur, kai ieškinyje nurodoma 70 Eur. Teismo posėdžio metu teigė, kad transporto (kuro) išlaidos yra 130 Eur, teisme - 100 Eur. Galiausiai, ieškinyje nurodyta du kartus didesnė būsto nuomos mokesčio suma (400 Eur), nei teismo posėdžio metu (200 Eur).
59. Ieškinyje dėstomi argumentai dėl vaikų išlaikymo poreikių padidėjimo 40 procentų (240×40%), kas teismo paskaičiavimu sudarytų papildomą 96 Eur sumą (240+96=336) kiekvienam vaikui per mėnesį, sustiprina vertinimą dėl ieškovės pozicijos, susijusios su išlaikymui šiai dienai būtinų lėšų poreikiu, nenuoseklumą.
60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad 120 Eur išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms, 100-130 Eur - kurui, 100 Eur - avalynei ir aprangai, galima sumažinti racionaliai planuojant. Papildomai pasisakytina, kad šalių vaikai pagal nustatytą bendravimo tvarką dalį laiko, tiksliau dalį savaitgalių ir atostogų, kuomet įprastai ir patiriamos išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui, turi praleisti su tėvu, tad ieškovės nurodyta suma tokioms išlaidoms vertintina kaip padidinta. Atsižvelgus į tai, kad vaikai lanko tą pačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, išlaidos kurui jas susumavus taip pat yra akivaizdžiai neracionalios. Didesnės išlaidos drabužiams ir avalynei, daugiau sezoniškos ir mažai tikėtina, kad ieškovės nurodyta apimtimi (po 100 Eur), yra patiriamos kas mėnesį.
61. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad šalių vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, t.y. 633 Eur ir, šią sumą padalijęs lygiomis dalimis suapvalinant į didesnę pusę sprendė, kad 320 Eur suma yra pakankama kiekvieno iš šalių sūnų išlaikymui. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria.
62. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė rungimosi principą, nes atsakovas neginčijo ieškovės paaiškinimų ir paskaičiavimų dėl vaikams išlaikyti būtinų išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo sutiko tik iš dalies ir, atsikirsdamas į jį, nurodė, jog sutinka mokėti po 300 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui. Jis nurodė, kad vaikų poreikių paskaičiavimai, kuriuos pateikė ieškovė yra padidinti ir netgi nurodė, kad taip apeliantė siekia pasipelnyti jo sąskaita.
63. Atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, turimą turtą, esamus finansinius įsipareigojimus nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir be pagrindo nepriteisė iš atsakovo didesnės išlaikymo vaikams dalies.
64. Nors atsakovas nuosavybės teisėmis turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 150 000 Eur, jo gaunamas atlyginimas yra ženkliai didesnis nei ieškovės, tačiau dėl būsto įsigijimo turi ir didelės apimties finansinių įsipareigojimų kreditoriui (likutis 60 000 Eur, per mėnesį mokama suma – 600 Eur). Nuosavybės teise neturi transporto priemonės. Ieškovė nepaneigė, kad jai atsakovas (duomenys neskelbtini) pervedė 66 300 Eur už dalį už santuokoje įgyto ir nutraukus santuoką parduoto nekilnojamojo turto, bei, kad ji nuosavybės teise valdo 19 000 Eur vertės transporto priemonę, o duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovė turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nepateikta.
65. Pirmiau aptarti duomenys, atspindintys šalių turtinę padėtį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės turtinė padėtis yra reikšmingai blogesnė nei atsakovo. Tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kuriai dėl to atitinkamai tenka rūpintis kasdiene šalių nepilnamečių vaikų priežiūra, savaime nėra pagrindas dar padidinti iš atsakovo vaikams priteistą išlaikymo dydį.
66. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog dėl vaikų sveikatos problemų – dažno sirgimo, yra ribojamos jos galimybės daugiau gauti pajamų iš darbinės veiklos, ir dėl to atsakovui turėtų tekti didesnė vaikų išlaikymo našta, nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu atliko netinką faktinės situacijos vertinimą. Pabrėžtina, kad priimamas procesinis sprendimas neriboja šalių galimybių geranoriškai ar pasitelkus tarpininkams, o galiausiai ir teismo keliu susitarti dėl slaugos (to kaštų) dalijimosi tarp tėvų vaiko (-ų) ligos atveju, nes tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis).
67. Kita vertus, teismas pasisakė, jog iš teiktino šalių vaikams išlaikymo dydžio neišskaičiuoja valstybės skiriamų išmokų. Kaip galima spręsti iš šalių pozicijos, tokias išmokas - 85,75 Eur, skiriamas valstybės kiekvienam vaikui gauna būtent ieškovė. Kasacinis teismas 2020-04-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal <...> Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal <...> Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. <...> Ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą <...>.
68. Taigi, šių išmokų neišskaičiavus iš vaikams būtinos išlaikymo sumos, ieškovės disponuojama vaikų poreikiams tenkinti kas mėnesį suma viršija (320+85,50=405,50 Eur) jos nurodomą sūnums reikalingą išlaikymo sumą.
69. Aptartų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikams dydis atitinka tiek šalių nepilnamečių vaikų šiandieninius poreikius, tiek tėvų finansines galimybes, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio.
Dėl bendravimo tvarkos
70. Atsakovas tiek su atsiliepimu į apeliacinį skundą, tiek papildomai apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs naujus įrodymus: šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, telefonu dėl atsakovo galimybių bendrauti su vaikais; elektroninius laiškus, atsakovo susirašinėjimą su darželio, kurį lanko šalių sūnus atstove dėl jų lankomumo; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-05-24 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-134-927/2023, kuria tenkintas atsakovo skundas dėl jam skirtos administracinės nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį panaikinimo bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo; ir Vilniaus apygardos teismo 2023-09-26 nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; antstolės (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriame ji konstatavo, jog L. S. nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 ir, vadovaujantis CPK 771 straipsniu, klausimas dėl sprendimo nevykdymo perduotas spręsti šiam teismui.
71. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktų įrodymų turinys susijęs tiek su apeliacinio skundo, tiek su atsiliepimo į jį argumentais, nauji įrodymai teikiami šeimos byloje, kuomet yra reikšminga ir esama faktinė situacija. Piktnaudžiavimas teise teikiant šiuos įrodymus nenustatytas. Atsižvelgus ir į tai, kad nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, priešinga ginčo šalis turėjo galimybę su šiais duomenimis susipažinti ir pateikti savo poziciją dėl jų, atsakovo pateikiami nauji įrodymai priimami ir vertintini byloje esančių įrodymų visumoje pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
73. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad procesinis sprendimas nekeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu nustatytos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos priimtas atsakovui ir šališkai institucijai suklaidinus teismą, nepakankamai išsamiai išnagrinėjus byloje esančius duomenis apie atsakovo naudotą smurtą prieš vaikus. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl to yra nubaustas administracine tvarka.
74. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius apeliantės argumentus, kad teismas buvo atsakovo suklaidintas. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nei fizinio, nei psichologinio smurto iš jo pusės šalių vaikai nėra patyrę. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų naujų įrodymų, kuriais teismas gali ir pats naudotis CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per informacinę teismų sistemą Liteko, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-05-24 nutarimu panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2023-01-25 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR-N-34-2023 pagal kurį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas atsakovas už tai, kad (duomenys neskelbtini) savo veiksmais (sudavimu pirštu vaikams per galvą, spaudimu kaklo ir peties srityje) neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, dėl to jo veiksmai prieštaravo vaikų interesams ir pažeidė vaikų teisę į sveikatą bei saugią aplinką, administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu nutraukta.
75. Vilniaus apygardos teismo 2023-09-26 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-209-908/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-05-24 nutarimas paliktas nepakeistas ir L. S. skundas netenkintas. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad, atsižvelgiant į vaikų amžių, nevienareikšmiškus jų pasisakymus, taip pat į bendrą tarp vaikų tėvų susiklosčiusią itin konfliktišką situaciją, nėra pagrindo spręsti, kad G. S. neabejotinai atliko jam inkriminuotus veiksmus, pažeidžiančius vaikų teises.
76. Pirmiau aptartos aplinkybės ir priimti šiai bylai reikšmingi teismų procesiniai sprendimai (CPK 18 straipsnis) neleidžia spręsti apie atsakovo netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu ir dėl to iškilusią būtinybę pakeisti jų bendravimo tvarką ieškovės nurodytu būdu.
77. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pozicija bylos nagrinėjimo metu nesuponuoja vertinimo dėl jos netinkamo procesinių pareigų įgyvendinimo, vaikų teisių ir teisėtų interesų kontekste.
78. Vertinti, kad teismas skyrė nepakankamą dėmesį ieškovės nurodomų aplinkybių dėl atsakovo netinkamo elgesio su sūnumis, analizavimui, nėra pakankamo pagrindo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas itin detaliai įvertino abiejų ginčo šalių pozicijas šiuo klausimu bei į bylą pateiktus abiejų šalių įrodymus. Tai, kad teismas savo išvadas grindė duomenimis, kurie jo vertinimu dėl savo objektyvumo nekėlė abejonių, kartu argumentavęs kodėl dalimi jų nesiremiama, neleidžia spręsti apie teismo sprendime išdėstytų išvadų nepagrįstumą ar, kad teismas nesivadovavo geriausių vaiko interesų prioriteto principu.
79. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepilnamečių vaikų šeimos gydytojos medicininiuose dokumentuose fiksuoti duomenys dėl jų sveikatos, (duomenys neskelbtini) ieškovės konsultavimasis, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro specialistų vertinimas, kad mamos susirūpinimas vaikų saugumu didesnis, nei psichologinės pagalbos poreikis ir ieškovės elgesys nutraukus tolesnį konsultavimąsi šioje įstaigoje, nors buvo paskirti dar du vizitai, taip pat vaikų lankomos ikimokyklinės įstaigos pateikti duomenys, apie vaikų būseną, jų elgesį, kurie kaip minėta, yra detaliai pirmosios instancijos teismo išanalizuoti, nepatvirtina, jog yra būtinybė pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, iš esmės tėvui trumpinant bendravimo su vaikais laiką ar nustatant papildomas sąlygas, kad vaiko tėvas apskritai galėtų įgyvendinti tokią teisę.
80. Tokį vertinimą tik sustiprina teismo psichologės pateikta nuomonė, pateikta įvykdžius teismo užduotį išklausyti šalių nepilnamečių sūnų nuomonę dėl bendravimo su tėčiu. Apeliantės selektyvus psichologės pokalbių su vaikais vertinimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra pagrindo spręsti, kad vaikai, kalbėdami apie tėtį, išgyventų stiprias neigiamas emocijas.
81. Pastebėtina, kad pats ieškovės veikimas šiuo aspektu nėra nuoseklus, veikiau prieštaringas. Viena vertus, ji pabrėždama atsakovo smurtinį elgesį vaikų atžvilgiu, daromą žalą jų emocinei būsenai, ir, remdamasi tokiais argumentais, inicijuodama (duomenys neskelbtini) ieškiniu tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos pakeitimą, nuolat įrašinėdama vaikų pokalbius su ja, kuomet akcentuojamas tėvo tariamai netinkamas elgesys arba vaikų nenoras važiuoti pas jį, (duomenys neskelbtini) savo pasirinkimu paliko vaikus trims savaitėms būtent atsakovo priežiūrai, nors kiek daugiau nei prieš mėnesį darytame įraše vaikams pati teikė klausimą kaip jie apsigintų nuo tėvo smurtinių veiksmų.
82. Pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia spręsti dėl būtinybės keisti atsakovo bendravimo su vaikais būdus, trukmę ar periodiškumą ar vertinti, kad atsakovas negeba atliepti emocinių vaikų poreikių, daro jiems žalą, ir, kad toks bendravimas neatitinka šalių sūnų interesų palaikyti ryšį ir su tėvu, gyvenančiu skyrium nuo jų.
83. Apeliantės akcentuojamas vaikų nenoras bendrauti su tėvu, kuris,beje, neatsispindi jų pokalbyje su psichologe, vertinamas kaip akivaizdžiai yra įtakotas ginčo šalių tarpusavio bendravimo problemomis, į kurias siekiama įtraukti ir vaikus ką patvirtina tėvų susirašinėjimo turinys, ne tik neatitinka psichologės pokalbių su vaikais metu išsakytų jų lūkesčių ir pastebėjimų šiuo klausimu, bet ir jų interesą palaikyti ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu, kuris siekia aktyviai dalyvauti savo sūnų gyvenime, nepaisant pačias šalis siejančių konfliktiškų santykių.
84. Nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 apibrėžti tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindiniai principai: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.
85. Taigi, pirmiau aptarto kasacinio teismo išaiškinimų ir byloje ginčijamų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu didelę svarbą turi tėvų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga. Ji turi būti suprantama, kaip maksimalių pastangų dėjimas tam, kad vyktų skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimas. Nors tai tiesiogiai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau pastebėtina, kad į bylą pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad ginčo šalys, nepaisant galiojančios ir teismo sprendimu patvirtintos vaikų bendravimo tvarkos, nededa pakankamai pastangų kooperuotis ir bendradarbiauti, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu.
86. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu šalių vaikų interesus labiausiai atitinka tokia bendravimo su tėvu tvarka, kuri nustatyta ginčo šalių santuokos nutraukimo metu pasiektu taikiu susitarimu ir turi būti vykdoma abiejų tėvų (CPK 18 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vertinimui, kad tokia tvarka tapo nebeoptimali ar, kad neatitinka vaikų amžiaus, jų užimtumo, interesų išlaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ir kitų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.
87. Primintina, kad už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko(-ų) tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku (-ais) tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (LAT 2023-08-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-256-781/2003 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
88. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo keitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos keitimo klausimus bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą bei išsamiai motyvuotą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
89. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-04-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Eigirdas Činka
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė
