Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-459-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04639-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-230-488/2023 pagal ieškovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Aukštaitija“, trečiajam asmeniui D. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė užsienio bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Aukštaitija“ (toliau – ir atsakovė) 658,41 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su D. B. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. LT22-GT-00001796-1, kuria apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo apsaugos laikotarpiu 2022 m. kovo 25 d. apdraustas turtas buvo užlietas dėl name trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Minėtas gyvenamasis namas yra administruojamas atsakovės UAB „Mano būstas Aukštaitija“. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti bendro naudojimo objektų valdymą, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad elgėsi atsakingai ir tinkamai įgyvendino savo pareigas. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 658,41 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto, todėl prašo šią sumą priteisti iš už žalą atsakingo asmens – UAB „Mano būstas Aukštaitija“.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka pilna apimti, todėl prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovei, kaip gyvenamojo namo administratorei, tenka pareiga atsakyti už gyvenamojo namo užslėptų konstrukcijų priežiūrą, atsakovė tinkamai įgyvendino įsttaymuose numatytas administratariaus pareigas ir atliko įstayme numatytas apžiūras.

4. Trečiasis asmuo D. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Mano būstas Aukštaitija“ 658,41 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (658,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Priteisė iš atsakovės valstybei 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė išmokėjo 658,41 Eur draudiminę išmoką patalpų (duomenys neskelbtini), savininkei, nes draudimo objektui padaryta žala, jį užpylus vandeniu iš trūkusio bendro naudojimo vamzdyno. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), žalos atsiradimo metu buvo administruojamas atsakovės, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus, privalo užtikrinti tinkamą pastato priežiūrą ir eksploatavimą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

7. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad patalpų (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo vamzdyno avarija, kad šios avarijos padarinius pašalino atsakovė. Konstatavo, kad nustačius, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

8. Sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, teismui nepateikti jokie duomenys apie atsakovė periodiškai vykdė vamzdyno bendro naudojimo dalies nuolatinį stebėjimą ir atliko periodines apžiūras prieš žiemos sezoną ir jam pasibaigus. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokio periodinių patikrinimo žurnalo ar kitų įrodymų apie atliktas apžiūras, surašytus aktus ir nuolat taikomas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl vamzdynų gedimo. Todėl vamzdyno nuolatinės priežiūros vykdymo aplinkybę laikė neįrodyta. Nurodė, kad atsakovė jokias įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad buto savininkas neleido atidengti ir apžiūrėti uždengtos vamzdyno dalies būkles.

9. Teismas konstatavo, kad duomenų apie tai, jog namo techninė priežiūra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, atsakovė nepateikė. Teismas sutiko su ieškove, jog atsakovė privalėjo tikrinti vandentiekio techninę būklę, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, o nustačiusi deformacijas, privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis, tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, nepateikė. Teismas darė išvadą, jog atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Darė išvadą, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala.

10. Atsakovės atsikirtimus, kad vamzdynų, esančių šachtoje, apžiūra neatliekama, nes nėra galimybės juos apžiūrėti, teismas vertino kaip aplaidų požiūrį į administratoriaus pareigų vykdymą, nes nepateikti duomenys, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė, kad pastate būtų įrengtos revizinės durelės ar būtų naudojamos kokios nors kitokios techninės priemonės vamzdynui būklei nustatyti (hidrauliniai bandymai). Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai prižiūrėjo vamzdynų būklę, atliko nors kokius veiksmus siekiant informuoti namo gyventojus, kad yra būtinybė įrengti revizines dureles, nes administratorius neturi galimybės tinkamai vykdyti įstatymo jam priskirtas funkcijas. Priešingai, teismo vertinimu, šioje byloje atsakovė patvirtino, kad neprieinamose vietose esantys vamzdžiai apskritai nėra apžiūrimi, o administratorius apsiriboja tik avarijos padarinių šalinimu.

11. Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Teismas konstatavo, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo bendro naudojimo vamzdynų, nenustatė ir nepašalino aplinkybių ir vamzdyno defektų, bei nevykdė periodinių prevencinių vamzdyno priežiūros veiksmų. Teismas sprendė, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą, o tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos yra nustatytas ir įrodytas. Nurodė, kad atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Apeliantė teigia, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie aiškiai bei nedviprasmiškai patvirtintų, jog ieškovės nurodomos pasekmės atsirado būtent dėl atsakovės kaltės, nes ieškovė tik deklaratyviai nurodo atsakovė esant kalta dėl bendro naudojimo vandens nuotekų vamzdžio trūkumo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, ar rėmėsi išimtinai tik iš draudiko gauta informacija, ar savarankiškai atliko visų su ginčo įvykiu susijusių aplinkybių tyrimą (t. y. kreipėsi į atsakovę, kreipėsi į aukštesnio buto valdytojus ir kt., kurios leistų aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuoti, ar įvykis tikrai įvyko dėl atsakovės kaltės – t. y. dėl trūkusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio.

12.2. Mano, kad iš ieškovės pateiktos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu grindžiami iš esmės tik deklaratyvaus pobūdžio ieškovės teiginiais, jog atsakovė nevykdė visų jai, kaip namo administratorei, priklausančių pareigų. Priešingai, pasak apeliantės, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdė visus teisės aktuose numatytus reikalavimus ir tinkamai užtikrino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą – įskaitant ir bendrojo naudojimo vamzdžio.

12.3. Be to, nurodo, kad atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė ir administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Nagrinėjamu atveju, po grindimis esančio vamzdžio kritinis stovis galėjo būti nustatytas tik patekus į butą ir išardžius grindis. Tai reiškia, kad atlikti techninę priežiūrą be ginčo buto savininko valios ir žalos jam padarymo objektyviai buvo neįmanoma. Nesant byloje duomenų, kad minėto buto savininkas kreipėsi į atsakovę, kuri yra namo administratorė, dėl netinkamos namo priežiūros ar administravimo dėl kokių nors patalpos užliejimų ar vandens pratekėjimų iki ginčo įvykio, atsakovė neturėjo pagrindo abejoti vamzdžio tvarkingumu. Nors byloje nėra pateikta duomenų ar įrodymų, kad atsakovė bandė patekti į ginčo butą, siekiant vizualiai įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o buto savininkas neleido to daryti, tačiau, apeliantės manymu, akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų patekusi į butą ir vizualiai jį apžiūrėjusi, žala vis tiek būtų kilusi, nes vamzdžio kritinis stovis tokiu būdu objektyviai negalėjo būti nustatytas. Vertintina, kad gyventojas būtų patyręs žalą, net jeigu ir nebūtų buvę galimo atsakovės neveikimo.

12.4. Nurodo, kad atsakovė buvo pateikusi teismui duomenis, kurie patvirtina priešingą išvadą, negu sprendime konstatavo teismas, tai yra, kad atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos: atsakovė nustatytu periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą. Atsakovės pateiktas kasmetinės apžiūros aktas parodo, kad po apžiūros nebuvo nustatyta vamzdynų netinkama būklė. Taip pat atsakovė neturėjo/negavo gyventojų nusiskundimų/skundų dėl netinkamai eksploatuojamų ar netinkamai prižiūrimų bendrųjų inžinerinių tinklų, į kuriuos savalaikiai ir tinkamai nereaguotų.

12.5. Be to, mano, kad ieškovė neįrodė, kad draudimo išmoka nebuvo siekiama pagerinti apdrausto turto būklę. Byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan., ieškovė apskritai nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali, ar užfiksuota žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan.

12.6. Apeliantės manymu, ieškinyje net nėra konkrečiai nurodoma, koks būtent bendras vandens stovas galėjo trūkti ginčo name, kurioje jis vietoje buvo sumontuotas, ar trūkęs stovas buvo bendrosios dalinės namo bendraturčių nuosavybės objektas ar asmeninės kurio nors konkretaus buto savininko nuosavybės objektas. Taigi, galimas draudiminio įvykio šaltinis net nėra individualizuojamas, aiškiai apibrėžtas bei identifikuotas, todėl negali būti įvertintas kaip objektas, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Pasak ieškovės, atsakovės motyvai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, teisiškai neargumentuoti, apeliantė nei pirmos instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė absoliučiai nei vieno dokumento, kuris pagrįstų apeliantės teiginius. Nurodo, kad avarijos priežastis – trūkęs bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis. Administratorė likvidavo avariją, šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame pripažįstama ši faktinė aplinkybė, atsakovė neginčijo ir nenuginčijo savo pačios surašyto dokumento dėl avarijos priežasties.

13.2. Ieškovės teigimu, būtent namą administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti bendrojo naudojimo vamzdynų būklę bei apie būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus, todėl įvykus avarijai būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Toks neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovė pažeidė pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą.

13.3. Teigia, kad atsakovė, įrodinėdama maksimalias pastangas siekiant išvengti žalos, pripažino, kad neteikė ir neteiks jokių įrodymų dėl vamzdynų priežiūros, nes vamzdžiai yra sienoje. Atsakovės atstovas patvirtino, kad techninėje šachtoje esantys vamzdžiai apskritai yra neprižiūrimi, nes atsakovė negali prie jų prieiti. Ieškovė prašo taikyti teismų suformuotą praktiką dėl tokio pobūdžio įrodinėjimo, kai administruojanti įmonė nevykdo jai patikėtų vamzdynų priežiūros, nes vamzdžiai yra sienoje. Atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, kad vamzdžiai iš tiesų yra neprieinami, kad atsakovės darbuotojai būtų bandę prie jų patekti per daugiabučio namo gyventojų butus, kad atsakovė būtų bandžiusi atlikti vandentiekio vamzdžių hidraulinius bandymus arba bent teikusi siūlymą gyventojams spręsti dėl hidraulinių bandymų vykdymo. Mano, kad atsakovė nepateikė apskritai jokių duomenų dėl bendradarbiavimo su gyventojais, bet patvirtino, kad jokių priežiūros veiksmų neatliko, todėl jokių įrodymų ir neteikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių subrogacijos pagrindu, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK

17. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

18. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė žalos atsiradimo metu buvo namo, kuriame trūko bendro naudojimo vandens kanalizacijos vamzdis, administratorė.

19. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei, kuri išmokėjo draudimo išmoką asmeniui, nukentėjusiam nuo draudiminio įvykio. Apeliantė tiek pirmosios instancijos tesime, tiek apeliaciniu skundu laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog žalą sukėlė būtent atsakovės neteisėti veiksmai. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo nustatytas koks būtent bendras vandens stovas galėjo trūkti ginčo name, kurioje jis vietoje buvo sumontuotas, ar trūkęs stovas buvo bendrosios dalinės namo bendraturčių nuosavybės objektas ar asmeninės kurio nors konkretaus buto savininko nuosavybės objektas, be to, atsakovė teigia, kad žala atsirado tokioje vietoje, kuri yra paslėpta pačių gyventojų, uždėta apdaila, priėjimas prie vamzdžio galimas tik iš privačių butų, todėl atsakovė tokio pobūdžio avarijos niekaip negalėjo iš anksto numatyti.

20. Pažymėtina, kad pačios apeliantės pozicija dėl avarijos šaltinio yra nenuosekli, apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, ar žala atsirado dėl bendro naudojimo vamzdžio, tačiau tiek tame pačiame apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teisme (posėdžio metu), pripažino, kad trūko bendro naudojimo vandens kanalizacijos vamzdis, kuris yra po grindimis. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir pačios atsakovės teismui teikti įrodymai, susiję su avarijos šalinimu – 2023 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo pakeistas vandens stovas, bei ieškovės teiktos nuotraukos, darytos 2023 m. kovo 30 d.

21. Taigi apeliantė iš esmės nesutinka, kad ji, būdama daugiabučio namo administratore, yra atsakinga už trūkusį bendro naudojimo vamzdį, kadangi po grindimis esančio vamzdžio techninę priežiūrą atlikti be ginčo buto savininko valios ir žalos jam padarymo objektyviai buvo neįmanoma.

22. Apeliantė yra teisi, teigdama, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, jog vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015). Tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai).

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais (toliau – Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu (STR) 1.07.03:2017 (toliau – STR). Byloje nekeliamas teisės aktų taikymo teisėtumo klausimas, pirmosios instancijos teismas byloje rėmėsi ginčui aktualiais Nuostatais bei STR, todėl apeliacinės instancijos teismas šių teisės aktų nuostatų, išvardintų skundžiamame sprendime, nekartoja, tik pažymi, kad apeliantė skundžiame sprendime nurodytų pareigų jai, kaip administratorei, neginčija, tačiau teigia, kad numatyti būsimos avarijos buvo neįmanoma, kadangi bendro naudojimo vamzdis buvo paslėptas po grindimis. Tačiau konstatavus, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vandens kanalizacijos vamzdžio) avarijos, būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal kompetenciją ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė buvo pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga, vykdydama namo administratorės pareigas, o teismas atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų visiškai nevertino ir jų neaptarė.

25. Siekdama įrodyti savo, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų vykdymą, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 21 d. Statinio apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad buvo atlikta kasmetinė statinio priežiūra, nurodyta, kad apžiūrėti inžineriniai tinklai – šaltas vanduo, esminių defektų nepastebėta. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakydama į ieškovės bei teismo klausimus atsakovė nurodė, kad patikrinimų metu vandentiekio vamzdynai buvo apžiūrimi tik vizualiai, patvirtino, kad buvo tikrinami tik matomi vamzdžiai, nors Nuostatų 43 punktas įpareigoja namo administratorių ne tik vizualiai, bet detaliai apžiūrėti ir tikrinti pagrindines statinio konstrukcijas, inžinerinę įrangą, nustatyti esamo statinio tyrimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį.

26. Remiantis šiais pačios atsakovės paaiškinimais, darytina išvada, ką atsiliepime akcentuoja ir ieškovė, kad kai kurie namo vamzdžiai apskritai niekada nebuvo apžiūrėti ir patikrinti dėl atsakovės deklaruojamo negalėjimo prie jų prieiti. Nors pagrindiniai atsakovės atsikirtimai šioje byloje grindžiami tuo, kad vieta, kurioje įvyko vamzdyno avarija, yra paslėpta apdaila ir jos neįmanoma niekaip objektyviai apžiūrėti, o teismo posėdyje atsakovės atstovas tvirtino, kad gyventojai neleido atsakovės darbuotojams apžiūrėti paslėptų vamzdžių, įrodymų, pagrindžiančių tokius atsakovės teiginius, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į namo gyventojus, į butų savininkus dėl leidimo prieiti prie vamzdžių, jų atidengimo ir pan. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad hidrauliniai bandymai ginčo name nebuvo atliekami, bei, kad, tikėtina, jog atsakovė veda nuolatinių patikrinimų žurnalą, tačiau nepaaiškino, kodėl toks žurnalas, teismui nebuvo pateiktas.

27. Taigi, jau buvo nurodyta, kad apeliantei pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos – t. y. pateikti duomenis, kad administratorė tam tikru periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras – šiuo konkrečiu atveju, pateiktas tik vienas apžiūros aktas, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visų šių nurodytų reikšmingų aplinkybių atsakovė neįrodė, o savo atsikirtimus grindė iš esmės subjektyvia nuomone ir deklaratyviais argumentais. Nors apeliantė skunde teigia, kad trūkęs vamzdis buvo įrengtas po grindimis, paslėptas, dėl ko nebuvo pastebėti ir numatyti galimo avarijos priežasties anksčiau, spręstina, kad būtent dėl apeliantės netinkamo ir nerūpestingo savo pareigų vykdymo – neatliekant visų vamzdynų apžiūros ir net nesiekiant tinkamai apžiūrėti visos bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name, įvyko vamzdyno avarija, kuri ir sukėlė žalą.

28. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, Nuostatų ir CK 4.85 straipsnį, t. y. apeliantės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo namo bendrojo naudojimo vamzdynu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą, todėl ji yra atsakinga už draudiminio įvykio metu kilusius padarinius.

29. Apeliaciniame skunde taip kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydis, argumentuojama, kad ieškovė neįrodė buvusios buto būklės iki avarijos, nepaneigė, kad draudimo išmoka nebuvo siekiama pagerinti apdrausto turto būklę, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali, ar užfiksuota žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan.

30. Nors skundžiamame sprendime nėra motyvų dėl ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, žalos dydis byloje buvo grindžiamas ieškovės pateiktomis nuotraukomis po turto apgadinimo, nuostolių aktu, pasirašytu ieškovės atstovo eksperto, išmokos paskaičiavimo raštu, kuriame nuostolių dydis apskaičiuotas pagal Sistela programos rekomendacijas. Iš teismui teiktų nuotraukų matyti, jog aplieto buto lubos dažytos, sienos iškaltos lentelėmis, byloje yra duomenys, kad sušlapo patalpos grindys, todėl ieškovės paskaičiuota išmoka už lubų dažymą (9,13 kv. m), šviestuvo permontavimą, vienos sienos ir po laiptais esančių lentelių permontavimą (14,90 kv. m), lenteles jungiančių kampų permontavimą, grindjuosčių permontavimą bei patalpos paruošimą remontui ir sutvarkymą po jo atitinka detaliai nurodytus nuostolius, reikalingų medžiagų kiekius ir remonto kainas, todėl išmoka laikytina pagrįsta, juo labiau kad atsakovė jokių savo paskaičiavimų dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismui neteikė, ieškovės pateikto išmokos apskaičiavimo (galutinių sumų) neginčijo.

31. Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus ar kitokį žalos dydžio apskaičiavimą (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė, kad ieškovės ieškinys gali būti tenkinamas visa apimtimi, todėl spręstina, kad iš atsakovės pagrįstai priteistas 658,41 Eur žalos atlyginimas.

32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl jai priklauso jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 500 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Aukštaitija“, juridinio asmens kodas 302496548, ieškovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalia Pranckienė