Dėl turtinės žalos priteisimo vykdant bankroto procedūrą

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00612-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;

(S)

3.2.6.6.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ETA VENTUS“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jonvita“ ieškinį atsakovui K. B. dėl turtinės žalos priteisimo vykdant bankroto procedūrą.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ETA VENTUS“ bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Jonvita“ (toliau - ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo K. B. (toliau- ir atsakovas) 9500,00 Eur UAB „Jonvita“ naudai bankroto procedūros metu padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu paskelbus specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt., įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys atmestinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą,

t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2016 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „ETA VENTUS“ iškelta bankroto byla. Administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Jonvita“. 2016-09-16 nutartimi teismas nutarė taikyti BUAB „ETA VENTUS“ supaprastintą bankroto procesą, pavedė bankroto administratoriui UAB „Jonvita“ atlikti LR Įmonių bankroto įstatymo 13(1) str. 2 d. 1 p. nustatytus veiksmus, nustatė vienerių metų supaprastinto bankroto trukmę, skaičiuojant nuo teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, patvirtino BUAB „ETA VENTUS“ kreditorių sąrašą. 2016-11-21 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino BUAB „ETA VENTUS“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pavedė įmonės likvidavimo procedūrą vykdyti bankroto administratoriui UAB „Jonvita“, nustatė vienerių metų supaprastinto bankroto trukmę, skaičiuojant nuo teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, nustatė, kad, pardavus BUAB „ETA VENTUS“ turtą, turi būti patenkinti patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, patvirtino nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki BUAB „ETA VENTUS“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos BUAB „ETA VENTUS“ bankroto administratoriaus UAB „Jonvita“ administravimo išlaidų sąmatą bendrai 9500 EUR su įskaitytais mokesčiais sumai, susidedančiai iš 2660 EUR bankroto administratoriaus atlyginimo ir 6840 EUR kitų administravimo išlaidų, nustatant, kad į šią sumą įeina 2016-08-25 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta 2800 EUR BUAB „ETA VENTUS“ administravimo išlaidų sąmata.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kaip įmonės administracijos vadovo (direktoriaus) 9500,00 eurus žalai atlyginti. Ieškinyje teigiama, kad bankrutuojanti įmonė turto neturi, todėl įmonės bankroto procedūros buvo ir yra vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. Ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovui reiškia Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kas sudaro bankroto administravimo išlaidas.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, šiuo atveju bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Pažymėtina tai, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Ieškovas ieškinyje nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, įmonei tapus nemokia, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Įmonei pasiekus nemokumo būseną ir įmonės vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu neišsaugojus turto, sumažėja administratoriaus galimybė atgauti patirtas administravimo išlaidas, tai yra patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

Iš juridinių asmenų registro duomenų, nustatyta, kad UAB „ETA VENTUS“ buvo įregistruota 2012 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas K. B. šios bendrovės direktoriumi buvo nuo 2015 m. liepos 16 d. Atsakovas vienintelis įmonės akcininkas. Iš 2016-06-01 Klaipėdos apygardos teismo nutarties nustatyta, kad būtent atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas iškelti uždarajai akcinei bendrovei „ETA VENTUS“ bankroto bylą. Ieškinys buvo tenkintas, Vilniaus apygardos teismas uždarajai akcinei bendrovei „ETA VENTUS“ iškėlė bankroto bylą, jos administratoriumi paskyrė UAB „Jonvita“. Taigi, laikotarpiu, kai atsakovas ėjo direktoriaus pareigas, įstatymas numatė jo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei bendrovė tampa nemokia. Nustatyta, kad atsakovas vykdė savo pareigą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo vadovavimo įmonei metu ir įmonei tapus nemokia, UAB „ETA VENTUS“ turtas buvo prarastas, neišsaugotas ar sąmoningai buvo sumažinta jo vertė. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais sumažino galimybę apmokėti administravimo išlaidas ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Ieškovė byloje priteistinų administravimo išlaidų dydį grindžia Vilniaus apygardos teismo nutartimis, kuriomis buvo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Tačiau ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad Vilniaus apygardos teismo nustatyta 9500 eurų administravimo išlaidų suma buvo apmokėta administratoriaus lėšomis, o tai reiškia, kad bankroto administratorius neįrodė patirtos žalos fakto.

Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei, todėl ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Kadangi pašto išlaidas sudaro tik 1,04 Eur, jos nepriteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Bajorinienė