Dėl joninio katilo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmetimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-360-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00938-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 3.2.4. 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beril“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-91-434/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beril“ ieškinį atsakovui V. J. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl šios institucijos nutarimo panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės – dėl atsakovo V. J. reikalavimo dėl joninio katilo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmetimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Beril“ (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) 2022 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 10G-705 bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t. y. atsakovo V. J. (toliau – ir atsakovas) reikalavimą dėl joninio katilo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmesti, priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021 m. lapkričio 25 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui šildymo įrangą – joninį katilą Beril (toliau – ir šildymo katilas) – ir jį sumontavo atsakovo namų valdos gyvenamojo namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti. Šalys šią sutartį įvykdė laiku. Ieškovės atstovas geranoriškai vyko pas atsakovą ir nemokamai, savo sąskaita atliko šildymo sistemos remonto darbus, t. y. tris kartus keitė kontrolerį, du kartus keitė paleidėjus. Ieškovės nuomone, šildymo katilas gedo dėl elektros įtampos svyravimų, galimų instaliacijos trūkumų ar defektų, dėl ko ieškovė negali būti laikoma atsakinga už parduoto daikto trūkumus, nes jie atsirado jau po šildymo įrangos sumontavimo ir perdavimo atsakovui, ją eksploatuojant. Šią aplinkybę patvirtina ir 2022 m. vasario 22 d. sąskaita – faktūra, kad atsakovo objekte įvykus gedimui elektros teikime, ieškovė atliko šildymo katilo remontą už 389 Eur sumą, kurią atsakovui galimai padengė draudimo bendrovė. Kadangi šildymo katilas veikia nuo elektros įtampos, jos trukdžiai gali turėti neigiamų pasekmių šildymo katilo sklandžiam funkcionavimui, jautrioms jo dalims, elektroninėms detalėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl ieškovės UAB „Beril“ ieškinio reikalavimo atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl 2022 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 10G-705 panaikinimo nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės – nutraukė 2021 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės UAB „Beril“ ir atsakovo V. J. sudarytą sutartį bei taikė restituciją, atsakovui V. J. grąžinant joninį katilą „Beril 15“ ieškovei UAB „Beril“, o ieškovei UAB „Beril“ grąžinant atsakovui V. J. už katilą sumokėtus 2 500 Eur; taip pat priteisė iš ieškovės UAB „Beril“ atsakovui V. J. 1 200 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 20,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.

4. Teismas nurodė, kad nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad atsakovas galimai neatitinka vartotojo sąvokos, nes galimai šildymo katilą naudoja verslo poreikiams, tačiau tokių jo argumentų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Priešingai, teismas vertino, kad šildymo katilas buvo įrengtas atsakovo ir jo sutuoktinės gyvenamojo namo rūsyje (šiame gyvenamajame name yra deklaruota atsakovo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta) ir jokių duomenų, kad jų namų valdoje yra vykdoma kokia nors su verslu susijusi veikla, pateikta nėra, todėl šį ieškovės argumentą, kaip niekuo nepagrįstą, teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl šildymo katilo įsigijimo su ieškove sutartį sudarė 2021 m. lapkričio 25 d., o dėl jo kokybės į ieškovę kreipėsi 2022 m. balandžio 11 d., t. y. nuo šildymo katilo įsigijimo nepraėjus 6 mėn. terminui.

6. Teismas nurodė, jog nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovai teismo posėdžiuose teigė, kad atsakovui parduotas šildymo katilas yra tinkamos kokybės, tik jis tinkamai neveikia dėl elektros įtapos svyravimų ar netinkamos elektros instaliacijos būklės atsakovo namų valdoje, tačiau tokių įrodymų teismui nėra pateikta. Tuo tarpu atsakovo argumentus apie tai, kad jo namų valdoje per visą laikotarpį, kai buvo pastatytas ir nuolat gedo ginčo katilas, jokių elektros svyravimo sutrikimų nebuvo, patvirtina ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktas atsakymas Nr. 45030 su prie jo pridėtais dokumentais, kuriame nurodoma, kad elektros energija į atsakovo objektą tiekiama 10 kV oro linija L-500 ir Parovėjos TP, stacionarios transformatorinės TR-57; nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. operatoriaus skirstomajame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama atsakovo objekto elektros imtuvams, gedimų ir atsijungimų neužfiksuota; 10 kV skirstomųjų tinklų normalių sujungimų schema dirbo normaliu režimu, laikantis atsakyme nurodyto Lietuvos standarto reikalavimų; apie gedimus, galėjusius būti atsakovo objekto vidaus lokaliajame elektros tinkle, informacijos taip pat neturi.

7. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teiginiui dėl elektros gedimų / svyravimų pagrįsti remiasi tuo, kad po vieno iš šildymo katilo gedimo atsakovas iš draudimo bendrovės gavo žalos atlyginimą dėl sugedusio katilo, nurodant, kad jis sugedo dėl elektros svyravimų, tačiau teismo posėdyje atsakovas teismui patvirtino, kad šią aplinkybę jam patarė nurodyti pats ieškovės atstovas, kuris šalino gedimą, ir draudikui buvo pateikta būtent ieškovės atstovo surašyta pažyma apie šildymo katilo gedimo priežastį. Tokius atsakovo argumentus patvirtina 2022 m. vasario 22 d. pačios ieškovės atstovo direktoriaus V. R. išduotas Šildymo sistemos su elektriniu katilu BERIL 15 defektinis aktas – 036, iš kurio matyti, kad tokią išvadą akte nurodė būtent ieškovės atstovas. Be to, į vietą atvykus VVTAT atstovui darbuotojui A. Ž., dalyvaujant tiek atsakovui, tiek ieškovės atstovui, apžiūrėjus šildymo katilą ir išmatavus šildymo katilo bei jo valdymo bloko įtampą skaitmeniniu testeriu, įtampos svyravimų nebuvo nustatyta, t. y. šildymo katilo ir valdymo bloko išmatuota įtampa skaitmeniniu testeriu ir nustatyta, kad tinklo (ir valdymo bloko maitinimo) įtampos svyravimai siekia 6V ir neviršijo leistino įtampos svyravimo tinklo įtampai, todėl buvo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog šildymo katilo gedimą nulėmė elektros gedimai, nepatvirtinta. Užfiksuotų aplinkybių pagrindu buvo surašyta 2022 m. birželio 27 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-401, kurioje konstatuota, jog katilo bloko veikimas neatitinka kokybės rodiklių, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, įsigydamas prekę. Šią išvadą A. Ž. patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje teismui patvirtino, kad jis įvykdė visus pardavėjo nurodytus reikalavimus, kurie buvo būtini šio katilo pajungimui, t. y. padidino elektros galią, įvedė atskirą kabelį iki šildymo katilo pajungimo vietos, įrengė įvadinį automatinį atjungiklį. Daugiau jokie elektros prietaisai prie šio įvado nebuvo prijungti, iš šio įvado gaunama elektros energija buvo naudojama tik pajungto šildymo katilo poreikiams. Ieškovės atstovas pats prijungė įsigytą šildymo katilą ir tuo metu jokių priekaištų dėl to neišsakė.

9. Teismas pažymėjo, kad liudytojas K. S. savo 2022 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. 607 nurodė, kad 2022 m. gruodžio 14 d. V. K. protokole Nr.V-21-070 nurodytas kabelis (AXMK 5x16) atitinka Elektros įrenginių ir įrengimo bendrųjų taisyklių, Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašo bei kitų galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių elektros įrenginių įrengimų ir (ar) eksploatavimą, reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Įvadinis automatinis jungiklis C32A taip pat užtikrina 18 kW galios pralaidumą. Tačiau joje taip pat nurodė, kad tolimesnės schemos prijungimo, paskirstymo tinkamumą padidintam įvado galingumui duomenų nėra, todėl galima manyti, kad elektros instaliacija gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tvarkinga. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtoje išvadoje padaryta tik tikėtina išvada, nes apklaustas liudytoju teismo posėdyje K. S. patvirtino, kad į vietą jis nebuvo atvykęs, nei paties katilo, nei jo pajungimo nematė.

10. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovo gyvenamajame name galimai buvo netvarkinga elektros instaliacija, paneigia ir tai, kad prieš jam įrengiant įsigytą katilą, 2021 m. spalio 7 d. atsakovo name buvo atliktas elektros įrenginių techninės būklės patikrinimas ir Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akte konstatuota, kad jame esantys elektros įrenginiai atitinka elektros įrenginių ir įrengimo bendrųjų taisyklių, Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašo bei kitų galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių elektros įrenginių ir (ar) eksploatavimą reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo rašte patvirtino, kad atsakovo objekte leistinosios naudoti galios 2021 m. lapkričio 25 d. pakako tam, kad jame būtų galima sumontuoti 15 kW galingumo elektros įrenginį.

11. Esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo reikalavimo dėl joninio katilo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, jog kadangi virš aptartais duomenimis byloje nustatyta, kad ieškovės parduoto ginčo katilo bloko veikimas neatitinka kokybės rodiklių, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, įsigydamas prekę, tai atsakovo prašymas nutraukti šio katilo pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti jam už jį sumokėtus pinigus, laikytinas pagrįstu, nes tokią teisę jam suteikia įstatymas. Ieškovės ieškinį atmetęs, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė visas jo turėtos išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Ieškovė UAB „Beril“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovo V. J. ieškovės naudai priteisti 2 068,48 Eur, kurių ieškovė pareikalavo dublike, taip pat priteisti visas ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, kad sutarties priede yra nurodyta, jog šildymo katilo pajungimui pirkėjas (atsakovas) pateikia „daugiagyslį laidą 5x4 kv. mm, šildymo katilo įrengimo vietoje (su įtampa ir atitinkantį šildymo katilo galingumą) (32A)“, kas atitinka 22 kW galios įvadą, taigi atsakovas pažeidė sutartį, nes jo name tėra 18 kW leistina galia.

14. Akcentuoja, kad joks šildymo katilo kokybės patikrinimas (specialisto apžiūra, testavimas, ekspertizė, kt.) atliktas nebuvo. Kadangi ieškovė nebuvo įleista į atsakovo gyvenamąjį namą, todėl negalėjo atlikti šildymo katilo kokybės bei atsakovo sumontuotos elektros tiekimo atšakos, prie kurios buvo prijungtas šildymo katilas, patikrinimo. Atsakovas tokio patikrinimo taip pat neatliko ir jo nesuorganizavo. Tokiu būdu atsakovas ne tik neleido ieškovei išsiaiškinti tikrąsias besikartojančių gedimų priežastis, bet ir pats to nedarė bei nesiėmė jokių veiksmų pašalinti trikdžius, kurie iš esmės gadino jam parduotą šildymo katilą. Be to, atsakovas neįrodė, kad šildymo katilas yra nekokybiškas, nenurodė konkretus šildymo katilo trūkumo. Vien faktas, kad jis veikia nekorektiškai (kas šeštą šilumos nešimo ciklą jį reikia perkrauti), neįrodo šildymo katilo nekokybiškumo. Todėl teismas turėjo nustatyti, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis negalėjo įrodyti, jog šildymo katilas yra kokybiškas, ir tokių įrodymų turėjo pareikalauti iš atsakovo.

15. Taip pat akcentuoja, kad 2022 m. birželio 22 d., kai buvo atlikta katilo apžiūra, VVTAT atstovas atliko matavimus mėgėjišku įtampos matavimo prietaisu – multimetru „ProsKit MT-1820“, kuris nėra tinkamas nei elektros svyravimų matavimams, nei elektros instaliacijos tvarkingumui tikrinti. Šios apžiūros metu elektros instaliacija name, katilo dalys (katilo kokybė) tikrinti nebuvo. Mano, kad VVTAT atstovas tam turėjo naudoti universalų daugiafunkcinį elektros instaliacijos matuoklį. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės paaiškinimuose pateiktų objektyvių aplinkybių, jų nepaneigdamas, pasirėmė VVTAT atstovo mėgėjiško multimetro matavimais.

16. Pažymi, kad teisme atsakovas teigė, kad šildymo katilas buvo prijungtas prie atskiro elektros energijos tiekimo įvado (bendrojo įvado dalies, kurią jis pats įrengė), tačiau šio konkretaus įvado veikimo kokybę patvirtinančio dokumento (pvz., elektros izoliacijos ir kitų varžų matavimo protokolo, kitų duomenų, matavimų, patvirtinančių, kaip jis veikia, ar yra gerai prijungta, kt.) nėra pateikta byloje. Bendrieji dokumentai apie namo įvadą nesuteikia jokių duomenų apie minėtą atsakovo įrengtą atskirą elektros srovės tekėjimo atšaką. Todėl neaišku, ar ši elektros tiekimo linija yra tvarkinga, ar pakankamo galingumo tam, kad šildymo katilas veiktų tinkamai.

17. Pažymi ir tai, kad teismas procese buvo pasyvus, savo iniciatyva neatliko jokio procesinio veiksmo (pvz., išreikalauti kokį nors įrodymą, apklausti kokį nors asmenį, kt.). Į procesą nepagrįstai nebuvo įtrauktas katilo gamintojas. Teismas visiškai nevertino ir liudytojos J. M. – P. parodymų, netinkamai įvertino liudytojo K. S. parodymus. Teismas nepagrįstai netyrė nė vienos iš ieškovės nurodytų trijų galimų šildymo katilo gedimo priežasčių, nesiaiškino, dėl kokios priežasties apžiūros metu šildymo katilo kontroleris pakimba iš karto po to, kai mirkteli rūsio apšvietimo lemputė.

18. Atsakovas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Beril“ apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, pagrindų panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą nėra. Ieškovė neprašė teismo katilo gamintoją įtraukti į procesą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Beril“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės UAB „Beril“ ieškinio reikalavimas, išsprendus vartojimo ginčą iš esmės, vartotojo (atsakovo) V. J. skundą atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Beril“ (pardavėjos) ir atsakovo V. J. (pirkėjo) 2021 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui šildymo įrangą – joninį katilą Beril – ir jį sumontavo atsakovo namų valdos gyvenamojo namo rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti. Ieškovė garantavo, kad įranga veiks pagal gamintojo nurodytus techninius parametrus, suteikė 24 mėnesių garantiją darbams. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad pirkėjas (atsakovas) šildymo katilo įrengimui pateikia: daugiagyslį laidą 5x4 kv. mm, šildymo katilo įrengimo vietoje (su įtampa ir atitinkantį šildymo katilo galingumą) (32A); šildymo sistemą, pilnai įrengtą, švarią ir patikrintą sausu būdu, kurios vamzdžiai baigiasi išoriniu 1“ sriegiu; laidą 3×0,5 kv. mm laidiniam termostatui nuo šildymo katilo įrengimo vietos iki termostato montavimo vietos; darbo vietą, apšviestą ir ne šaltesnę nei + 16ºC. Iki atsakovo 2022 m. balandžio 11 d. kreipimosi į ieškovę raštu dėl šildymo katilo kokybės, šildymo katilas ieškovės buvo jau kelis kartus remontuotas (3 kartus buvo keistas kontroleris, 2 kartus paleidėjas), tačiau vis tiek neveikė.

23. VVTAT 2022 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 10G-705 patenkinus vartotojo V. J. skundo reikalavimą nutraukti joninio katilo „Beril“ pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus (2 500 Eur), ieškovė UAB „Beril“ kreipėsi į teismą, iš esmės prašydama ginčą pagal vartotojo V. J. (atsakovo) skundo reikalavimą dėl joninio katilo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą – vartotojo skundą atmesti. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad šildymo katilas gedo dėl elektros įtampos svyravimų, galimų elektros instaliacijos trūkumų ar defektų atsakovo namų valdoje, dėl ko ieškovė negali būti laikoma atsakinga už parduoto daikto trūkumus, nes jie atsirado jau po šildymo įrangos sumontavimo ir perdavimo atsakovui, ją eksploatuojant. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas kaip galimą šildymo katilo neveikimo priežastį įvardijo ir tai, kad 18 kW atsakovo gyvenamajam namui leistina naudoti galia buvo nepakankama tam, kad tinkamai veiktų 15 kW galingumo šildymo katilas. Ieškovė nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (tarp jų – 2021 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 20211125 ir jo priedu Nr. 1, atsakovo draudimo bendrovei teiktais dokumentais dėl draudimo išmokos išmokėjimo po vieno iš šildymo katilo gedimų, UAB „Sprendimų gausa“ direktoriaus K. S. 2022 m. gruodžio 18 d. surašyta Pateiktų dokumentų vertinimo išvada Nr. 607), liudytojų J. M. – P. ir K. S. parodymais.

24. Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad ieškovės UAB „Beril“ argumentai apie tai, kad katilas gedo dėl jo namų valdoje esančios netinkamos elektros instaliacijos, elektros įtampos svyravimų ar nepakankamos atsakovo namui leistinos naudoti galios, yra nepagrįsti, jis įvykdė visus ieškovės nurodytus reikalavimus, kurie buvo būtini šio katilo pajungimui, t. y. padidino elektros galią, įvedė atskirą kabelį iki šildymo katilo pajungimo vietos, įrengė įvadinį automatinį atjungiklį, daugiau jokie elektros prietaisai prie šio įvado nebuvo prijungti. Ieškovės atstovas, kuris ir prijungė šildymo katilą, tuo metu jokių priekaištų dėl to neišsakė. Atsakovas nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo paties paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (tarp jų – VVTAT 2022 m. birželio 27 d. surašyta Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-401, 2021 m. spalio 7 d. Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktu, AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštu „Dėl informacijos apie įvykius“ Nr. 45030 ir jo priedais) ir VVTAT atstovo A. Ž. teismo posėdyje duotais paaiškinimais.

25. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės UAB „Beril“ ieškinį aptariamoje dalyje, konstatavo, kad ieškovė neįrodė jos nurodomų aplinkybių, kad atsakovui V. J. parduotas šildymo katilas yra tinkamos kokybės ir jis tinkamai neveikia dėl elektros įtampos svyravimų, netinkamos elektros instaliacijos būklės atsakovo namų valdoje ar nepakankamos atsakovo gyvenamajam namui leistinos naudoti galios. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės nurodomas aplinkybes paneigia VVTAT 2022 m. birželio 27 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-401 užfiksuoti duomenys ir jų pagrindu padaryta išvada, kad šildymo katilo valdymo bloko veikimas neatitinka kokybės rodiklių, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis įsigydamas katilą, atsakovo paaiškinimai bei pateikti įrodymai (2021 m. spalio 7 d. Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas „Dėl informacijos apie įvykius“ Nr. 45030 ir jo priedai) apie įvykdytus visus ieškovės nurodytus techninius reikalavimus, reikalingus šildymo katilo sumontavimui gyvenamajame name, atsakovo gyvenamajam namui teikiamos leistinos naudoti galios pakankamumą tam, kad jame būtų galima sumontuoti 15 kW galingumo elektros įrenginį, o atsakovo argumentus apie tai, kad jo namų valdoje per visą laikotarpį, kai buvo pastatytas ir nuolat gedo šildymo katilas, jokių elektros įtampos svyravimų nebuvo, patvirtina AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikti duomenys.

26. Ieškovė UAB „Beril“ nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja netinkamai atliktu įrodinėjimo naštos paskirstymu tarp proceso šalių bei neteisingai atliktu įrodymų vertinimu.

Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas V. J. neįrodė, jog šildymo katilas yra nekokybiškas, nenurodė konkrečių šildymo katilo trūkumų. Tvirtinama, jog kadangi ieškovės atstovas nebuvo įleistas į atsakovo gyvenamąjį namą, dėl ko jis negalėjo atlikti šildymo katilo kokybės bei atsakovo sumontuotos elektros tiekimo atšakos, prie kurios buvo prijungtas šildymo katilas, patikrinimo, o atsakovas tokio patikrinimo taip pat neatliko ir jo nesuorganizavo, tai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuodytas aplinkybes, turėjo nustatyti, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis negalėjo įrodyti, jog šildymo katilas yra kokybiškas, ir tokių įrodymų turėjo pareikalauti iš atsakovo. Akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas procese buvo pasyvus, savo iniciatyva neatliko jokio procesinio veiksmo (pvz., išreikalauti kokį nors įrodymą, apklausti kokį nors asmenį, kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

28. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-700 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d. sudarytoms vartojimo sutartims) nurodyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.363

30. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT), plėtodamas praktiką dėl minėtos prezumpcijos reikšmės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui, yra nurodęs, kad vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu. Kita vertus, verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13).

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ESTT išaiškinimą, daro išvadą, kad atsakovas V. J. nagrinėjamu atveju įrodė abi sąlygas prezumpcijai taikyti. Tai, kad šildymo katilas veiktų ir pagal nustatytas technines savybes šildytų patalpas, yra įprastas reikalavimas patalpoms šildyti skirtam katilui. Todėl faktas, kad šildymo katilas neveikia tokiomis sąlygomis, kuriomis atitinkamas charakteristikas atitinkantis šilumos katilas turėtų veikti, pakankamas šildymo katilo trūkumams konstatuoti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas dėl šildymo katilo įsigijimo su ieškove sutartį sudarė 2021 m. lapkričio 25 d., o dėl jo kokybės į ieškovę kreipėsi 2022 m. balandžio 11 d., t. y. šildymo katilo trūkumas išaiškėjo per 6 mėnesius nuo šildymo katilo perdavimo atsakovui momento. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.363 straipsnio 11 dalį ir pagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti, kad jam buvo perduota netinkamos kokybės prekė.

32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ieškovė tvirtina, kad dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai organizuoto įrodinėjimo proceso buvo apribota jos galimybė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti ieškinyje nurodomas aplinkybes bei nustatyti šildymo katilo neveikimo priežastis. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje atsakovas jos atstovo neįsileido į gyvenamąjį namą, dėl ko ji negalėjo atlikti šildymo katilo kokybės bei atsakovo sumontuotos elektros tiekimo atšakos, prie kurios buvo prijungtas šildymo katilas, patikrinimo, tačiau su šia aplinkybe susijusių prašymų ji pirmosios instancijos teismui nereiškė. Priešingai, remdamasi savo iniciatyva pakviesto liudytojo K. S. teismo posėdyje teiktais parodymais, ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad ekspertizę skirti šioje byloje nėra tikslinga, motyvuodamas tuo, kad gali būti jau pašalintos kliūtys, dėl kurių šildymo katilas neveikė.

33. Taip pat priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovo iniciatyva atsakovo gyvenamojoje vietoje 2022 m. birželio 22 d. buvo atlikta šildymo katilo apžiūra, kurioje dalyvavo ne tik atsakovas, VVTAT atstovas, bet ir ieškovės atstovas. Apžiūros metu VVTAT atstovas multimetru „ProsKit MT-1820 atliko įvairius įtampos matavimus ir užfiksuotų aplinkybių pagrindu buvo surašyta 2022 m. birželio 27 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-401, kurioje konstatuota, kad šildymo katilo valdymo bloko veikimas neatitinka kokybės rodiklių, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis įsigydamas katilą. Taigi, ieškovės atstovas turėjo galimybę VVTAT atstovui teikti prašymus, paaiškinimus dėl atliktų matavimų, tame tarpe ir jų tikslingumo, nustatytų aplinkybių, naudoto matavimo įrenginio. Teismo posėdyje ieškovės atstovas pats patvirtino, kad tuo metu VVTAT atstovui jis jokių pretenzijų nereiškė, nes juo pasitikėjo.

34. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo pažeistos pareigos būti aktyviam šio proceso metu. Nors kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje iš tiesų nurodoma, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008), tačiau, teisėju kolegijos vertinimu, tokia teismo pareiga siejama su tuo, kad būtų užtikrinta viešojo intereso apsauga, ginant silpnesniosios sutarties šalies, šiuo atveju atsakovo, teises. Kita vertus, apeliaciniame skunde nedetalizuojama, koks bylai teisingai išspręsti įrodymas galėjo būti išreikalautas, koks asmuo galėjo būti apklaustas bylą nagrinėjusio teismo iniciatyva.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti ieškinį, kadangi atsakovas, teigdamas, jog šildymo katilas buvo prijungtas prie atskiro elektros energijos tiekimo įvado, šio įvado veikimo kokybę patvirtinančių dokumentų (pvz., elektros izoliacijos ir kitų varžų matavimo protokolo, kitų duomenų, matavimų, patvirtinančių, kaip jis veikia, ar yra gerai prijungta, kt.) byloje nepateikė. Taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino liudytojos J. M. – P. parodymų, netinkamai įvertino liudytojo K. S. parodymus, nepagrįstai nevertino ieškovės paaiškinimuose pateiktų objektyvių aplinkybių, jų nepaneigdamas, pasirėmė VVTAT atstovo mėgėjiško multimetro matavimais, taip pat nepagrįstai netyrė nė vienos iš trijų ieškovės nurodytų galimų šildymo katilo gedimo priežasčių, nesiaiškino, kodėl apžiūros metu šildymo katilo kontroleris pakimba iš karto po to, kai mirkteli rūsio apšvietimo lemputė.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).

37. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, netyrė ieškovės nurodytų galimų šildymo katilo gedimo priežasčių, o rėmėsi išimtinai tik VVTAT surašyta 2022 m. birželio 27 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-401. Priešingai, skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino tiek ieškovės nurodytas galimas šildymo katilo gedimo priežastis, tiek atsakovo atsikirtimo pagrindu nurodytus argumentus, vertino byloje surinktų įrodymų visetą ir jų pagrindu darė išvadas, pasisakė dėl įrodymų įrodomosios reikšmės. Ieškovės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

39. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką VVTAT surašyta Gaminio vertinimo išvada, tiek, kiek joje konstatuotos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022), todėl ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai sumenkina VVTAT 2022 m. birželio 27 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-401 užfiksuotus duomenis, gautus VVTAT atstovui atlikus apžiūrą (matavimus) vietoje. Tuo tarpu ieškovės į bylą pateiktoje UAB „Sprendimų gausa“ direktoriaus K. S. 2022 m. gruodžio 18 d. surašytoje Pateiktų dokumentų vertinimo išvadoje Nr. 607 padaryta tik tikėtina išvada apie elektros instaliacijos netvarkingumą atsakovo gyvenamajame name, kaip nurodė pats liudytoju apklaustas K. S. teismo posėdžio metu, neapžiūrėjus elektros instaliacijos atsakovo gyvenamajame name, remiantis teorinėmis žiniomis. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad apžiūros metu šildymo katilo kontroleris pakimba iš karto po to, kai mirkteli rūsio apšvietimo lemputė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo patvirtinta, kaip buvusi. VVTAT atstovas A. Ž., atlikęs šildymo katilo apžiūrą vietoje, teismo posėdžio metu nurodė, kad būtų pastebėjęs šią aplinkybę, jei tokia būtų buvusi.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma – atsakovo paaiškinimai bei pateikti įrodymai (2021 m. spalio 7 d. Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas „Dėl informacijos apie įvykius“ Nr. 45030 ir jo priedai) – buvo pakankama pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovas įvykdė visus ieškovės nurodytus techninius reikalavimus, reikalingus šildymo katilo sumontavimui gyvenamajame name. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos J. M. – P. teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi šios liudytojos parodymuose nebuvo faktinių duomenų apie aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis).

41. Šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovo gyvenamajame name ieškovė pati sumontavo ir paleido šildymo katilą. Taigi, ieškovė, turinti daugiametę šildymo įrangos pardavimo ir montavimo patirtį, paleisdama šildymo katilą, turėjo galimybę pati bent minimaliai patikrinti (įsitikinti), ar yra visos šildymo katilo paleidimo sąlygos. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo savininkas yra atsakingas už savo gyvenamojo namo elektros ūkį, neatleidžia ieškovės (kaip pardavėjos) nuo pareigos patikrinti šildymo katilo paleidimo sąlygas, kad būtų galima jį saugiai ir tinkamai naudoti. Teisėjų kolegijos manymu, priešingas tokios pardavėjo pareigos aiškinimas susiaurintų pirkėjo, vartotojo teisių apsaugą.

42. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, siekiančiai išvengti atsakomybės už šildymo katilo trūkumus, teko pareiga įrodyti, kad šildymo katilo trūkumai šildymo katilo perdavimo metu neegzistavo, o atsirado jau po šildymo katilo perdavimo atsakovui momento dėl paties atsakovo, trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Ieškovė, laisvai disponuodama procesinėmis teisėmis procese (CPK 13 straipsnis), turėjo teisę prašyti atlikti papildomą apžiūrą, testavimą, atlikti matavimus ieškovės akcentuojamu universaliu daugiafunkciniu elektros instaliacijos matuokliu, skirti ekspertizę šildymo katilo kokybei, gedimo faktui ir priežastims, elektros instaliacijos atsakovo gyvenamajame name būklei nustatyti, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šia teise ji nepasinaudojo. Ieškovės byloje pateikti įrodymai nebuvo pakankami ieškinyje nurodomos aplinkybėms pagrįstai. Ieškovei neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, jos reikalavimai pagrįstai buvo atmesti kaip neįrodyti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

43. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų reikalavimų ir argumentų apimtyje. Tuo pačiu tai reiškia, kad apeliaciniame procese negalima remtis skirtingais argumentais, kuriais nebuvo remtasi ir dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1333/2013). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylos šalių sudarytos sutarties priede yra nurodyta, jog šildymo katilo pajungimui pirkėjas (atsakovas) pateikia daugiagyslį laidą 5x4 kv. mm, šildymo katilo įrengimo vietoje (su įtampa ir atitinkantį šildymo katilo galingumą) (32A), kas atitinka 22 kW galios įvadą. Tokiu būdu tvirtina, kad atsakovas pažeidė sutartį, nes gyvenamajame name tėra 18 kW leistina galia.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė nesirėmė šiuo argumentu (kad atsakovas pagal sutarties priedą įsipareigojo šildymo katilo įrengimui gyvenamajame name turėti 22 kW galios įvadą), dėl šio teiginio atsakovas savo atsikirtimų taip pat neteikė ir šie argumentai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, todėl šiuo nauju argumentus ieškovė neturi teisės remtis bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako.

46. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo, todėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas).

48. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad į procesą nepagrįstai nebuvo įtrauktas šildymo katilo gamintojas, tačiau jokių konkrečių duomenų, kokią įtaką sprendimas gali daryti šildymo katilo gamintojo teisėms bei pareigoms, nenurodoma. Teisėjų kolegija pakankamo teisinio ryšio tarp teismo sprendimo ir šildymo katilo gamintojo teisių bei pareigų taip pat nenustatė. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti šildymo katilo gamintoją. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, šildymo katilo gamintoją, pažeidė CPK 14 straipsnio 3 dalies, 266 straipsnio, 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir kitus klausimus reglamentuojančias procesines teisės normas, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių normų aiškinimo ir taikymo suformuotos praktikos nenukrypo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą aptariamoje dalyje, kurio panaikinti ar pakeisti, atsižvelgiant į ieškovės UAB „Beril“ apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo. Kadangi apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas panaikinti kitą sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistos visos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, yra siejamas su pagrindinių ieškinio reikalavimų visišku patenkinimu, tai netenkintus apeliacinio skundo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo ieškovės pagrindiniai ieškinio reikalavimai atmesti, nėra pagrindo kitaip perskirstyti byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

51. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės UAB „Beril“ apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. J. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo jis patyrė 600 Eur išlaidas. Kadangi atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 1 900,30 Eur × 1,3), atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas 600 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beril“, juridinio asmens kodas 302298769, atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė