Baudžiamoji byla Nr. 2K-89-891/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00354-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.6.2; 1.2.3.1.2.8; 1.2.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,
nuteistajam R. R. (nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją),
gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir R. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo R. R. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. R. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nužudė N. B., o būtent, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, 2022 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.02 val. Marijampolės pataisos namuose, kieme prie „Uždarosios zonos“, be jokios priežasties ne mažiau kaip 8 kartus dūrė metaline geležte N. B. į kaklo, krūtinės, nugaros sritis ir padarė šiam nubrozdinimų kaklo, krūtinės ir dešinio žasto, kairio peties, dešinio riešo bei abiejų kelių srityse, pjautinių žaizdų su poodžio ir raumenų sužalojimu smakre, kakle, dešinio peties, krūtinės, abiejų žastų bei nugaros srityse, pjautinį kaklo sužalojimą, pasireiškusį pjautine kaklo dešinės pusės žaizda su poodžio bei kaklo dešinės pusės raumenų įpjovimu, dešinės išorinės miego arterijos nupjovimu, to komplikacija – ūmus išorinis nukraujavimas bei kraujo išsiliejimas aplink sužalojimus esančiuose minkštuosiuose audiniuose, vidaus organų mažakraujystė, nuo to N. B. 2022 m. rugpjūčio 3 d. 18.16 val. įvykio vietoje mirė.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir (arba) Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie suvaržė nuteistojo teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismų išvados dėl chuliganiškų paskatų ir būtinosios ginties situacijos vertinimo nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei tinkamu įrodymų įvertinimu, taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Teismai be jokio objektyvaus pagrindo nesivadovavo nuteistojo parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Taip pat byloje nebuvo atskleisti nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai, nepagrįstai nebuvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nuteistojo psichikos būkle nusikaltimo padarymo metu. Tai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nes R. R. nepagrįstai nuteistas už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, nuteistojo veiksmai nepagrįstai nekvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį. Skundžiami teismų sprendimai neatitinka nei jiems keliamų BPK reikalavimų, nei Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, yra neaiškūs, neįtikinami, nėra tinkamai motyvuoti – nuteistojo R. R. parodymai apie įvykio aplinkybes ir pateikti argumentai dėl veikos kvalifikavimo nėra paneigti, o remiamasi vien deklaratyviais kaltinimo teiginiais.
2.2. Pats nužudymo faktas byloje nebuvo ginčijamas, tačiau R. R. nuosekliai teigė, kad N. B. jis nužudė ne sąmoningai, veikdamas iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad buvo paties nukentėjusiojo visaip provokuojamas, apkalbinėjamas, įžeidinėjamas, tai vyko ir prieš pat nužudymą, nuteistajam buvo ne kartą grasinta susidorojimu, jis pagrįstai baiminosi dėl savo saugumo, būtent N. B. savo veiksmais ir išprovokavo smurtinius R. R. veiksmus. Šie nuteistojo parodymai byloje nėra paneigti. Be to, R. R. yra ūmaus ir impulsyvaus būdo, jam ne visada pavyksta suvaldyti savo emocijas, veiksmus. Tokiomis charakterio savybėmis R. R. pasižymėjo nuo pat vaikystės, bet šios savybės dar labiau išryškėjo R. R. ilgą laiką (jau daugiau nei dvidešimt metų) praleidus įkalinimo įstaigose. Tiek N. B., kuris buvo nužudytas, elgesys, tiek nuteistojo R. R. charakterio savybės nulėmė tai, kad R. R. dėl jį apėmusių ypač stiprių emocijų, būdamas labai susijaudinęs ir fiziologinio afekto būsenos, negalėdamas kontroliuoti ir suvaldyti savo veiksmų, nužudė N. B..
2.3. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos tik atlikus nuteistojo R. R. psichikos būklės tyrimą, o tai reikalauja specialių žinių, todėl tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas byloje galėjo būti pagrįstas tik atlikus teismo psichiatrinę ir (arba) psichologinę ekspertizę. Remdamasis savo paties parodymais apie įvykio aplinkybes ir charakterio ypatybes, kita bylos medžiaga, R. R. prašė paskirti psichologinę arba psichiatrinę, arba kompleksinę ekspertizę, kad būtų ištirta ir nustatyta, ar R. R. nusikaltimo padarymo metu galėjo būti labai susijaudinęs arba afekto būsenos, arba tokios būsenos, kuri galėjo jam sutrukdyti tinkamai suvaldyti savo veiksmus. Tačiau bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokio nuteistojo prašymo netenkino, dėl šio prašymo atskiros nutarties nepriėmė, iš esmės nenurodė motyvų, kodėl nuteistojo prašymas atmetamas. Taip teismai, pažeisdami rungimosi, proceso šalių lygiateisiškumo ir nešališko bylos išnagrinėjimo principus, užkirto kelią nuteistajam pateikti byloje jo poziciją pagrindžiančius įrodymus, ypač kai dėl buvimo įkalintam galimybės teikti įrodymus yra labai ribotos, nesiėmė visų įmanomų priemonių nusikaltimo sudėties subjektyviesiems požymiams nustatyti.
2.4. Nors byloje ikiteisminio tyrimo metu ir buvo gauta teismo psichiatrės ekspertės J. Z. R. išvada, kad R. R. nėra tikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, bet ši išvada yra formali, nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis, neatitinka specialisto išvadai, ekspertizės aktui BPK 90, 209 straipsniuose keliamų reikalavimų. Be to, bylą nagrinėjant teisme buvo prašoma paskirti tiek psichologinę, tiek psichiatrinę ekspertizę, o specialisto išvadoje pasisakyta tik dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Pagal tyrėjo suformuluotą užduotį specialisto išvadoje tik formaliai nurodyta, ar reikia R. R. skirti psichiatrinę ekspertizę, net nedetalizuojant, kokiu tikslu svarstyta R. R. skirti psichiatrinę ekspertizę. Kita vertus, pasisakydama dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo, specialistė sprendė ne savo kompetencijai priskirtą klausimą, dėl ekspertizės skyrimo sprendžia teismas, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Pats tyrimas atliktas net neturėjus tiesioginio kontakto su R. R., o išvadoje nenurodyta, kokius veiksmus atliko specialistė, kokius tyrimo metodus naudojo, apsiribota tik 2018 m. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje R. R. nustatyta diagnoze. Specialistė netyrė R. R. individualios psichikos būklės, jos raidos ir kokios būsenos R. R. buvo nusikaltimo padarymo metu. Byloje liko neįvertinti ne tik R. R. paaiškinimai apie savo būseną nusikaltimo padarymo metu, bet ir byloje pateikta įkalinimo įstaigos psichologės pažyma, liudytojų parodymai, patvirtinantys nuteistojo teiginius. Tokia turinio ir formos reikalavimų neatitinkanti specialistės išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, ja negalima remtis kaip įrodymu.
2.5. Žemesnės instancijos teismai ne tik ignoravo teismų praktikoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant afekto būseną, sprendžiant dėl didelio susijaudinimo būklės ir itin įžeidžiančio poelgio (remiamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226/2011">2K-226/2011</a>), bet ir nepagrįstai nustatė, kad nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be aiškios priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Nagrinėjamu atveju R. R. nužudė N. B. turėdamas aiškias asmenines priežastis, t. y. dėl ilgą laiką besitęsusių konfliktiškų tarpusavio santykių, patiriamų įžeidinėjimų, žeminimo, grasinimų ir dėl to kilusios baimės dėl savo gyvybės ir sveikatos, dėl reputacijos įkalinimo įstaigoje sumenkinimo. Byloje nėra duomenų, kad R. R. būtų siekęs konfliktuoti su N. B., kad savo veiksmais būtų negerbęs visuotinai priimtinų moralės normų, jas ignoravęs. Nuteistasis siekė atkeršyti N. B., atgrasyti jį nuo psichologinio smurtavimo prieš nuteistąjį ateityje. Nuteistojo R. R. reakcija į įžeidinėjimus ir grasinimus nelaikytina chuliganiškomis paskatomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2008">2K-24/2008</a>, 2K-144/2008, 2K-58/2009).
2.6. Taip pat žemesnės instancijos teismai turėjo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes ne tik realios būtinosios ginties, bet ir tariamos būtinosios ginties aspektu. Teismai neįvertino, kad N. B., kuris buvo nužudytas, kartu su kitu bausmę atliekančiu nuteistuoju S. G. apkalbinėjo, įžeidinėjo, šmeižė ir žemino R. R., grasino jam fiziniu susidorojimu, toks nuolatinis terorizavimas tęsėsi ilgą laiką, be to, S. G. jau buvo vieną kartą užpuolęs R. R. dar atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam R. R. manyti, kad yra kilęs realus pavojus tiek jo gyvybei, tiek sveikatai, todėl R. R. siekė apsiginti nuo gresiančio pavojaus, vykdomo pavojingo kėsinimosi. Taigi, byloje buvo nustatytos visos sąlygos konstatuoti būtinąją gintį: kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas.
2.7. Spręsdami dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių, teismai nepagrįstai suabsoliutino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas nužudymo momentas. Šis vaizdo įrašas yra visiškai neinformatyvus, jo trukmė – tik penkios minutės, jis nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių apie ilgą laiką besitęsusį R. R. terorizavimą, konfliktiškus nuteistojo santykius su N. B. ir šio draugu S. G.. Toks vaizdo įrašas neatskleidžia konflikto priežasčių, nužudymo motyvo. Be to, vaizdo įrašas yra be garso, todėl nepaneigia nuteistojo parodymų, kad N. B., sėdėdamas ant lygiagrečių ir per langą kalbėdamasis su kitu nuteistuoju, toliau apkalbinėjo ir įžeidinėjo R. R., tai ir išprovokavo atsakomuosius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Taip pat teismai nepagrįstai kritiškai nevertino kaip liudytojo apklausto S. G. parodymų, nes šis liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi kaip N. B., kuris buvo nužudytas, draugas, jie kartu terorizavo R. R., naudojo prieš jį psichologinį smurtą. Tai, kad nuteistojo R. R. santykiai buvo konfliktiški ne tik su N. B., bet ir jo draugu S. G., patvirtino byloje apklausti asmenys, duomenys apie R. R. užpuolimą dar atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Dėl šių aplinkybių S. G. parodymai negalėjo būti pripažinti kaip objektyvūs ir nešališki.
2.8. Nepagrįstos teismo išvados ir dėl to, kad R. R. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iš dalies. Priešingai, R. R., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, visiškai pripažino N. B. nužudymo faktą, nurodė, kad dėl to nuoširdžiai gailisi, to visiškai pakanka atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Vien tai, kad nuteistasis nesutiko su jo nusikalstamų veiksmų teisiniu vertinimu, nėra pagrindas nepripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nieko nepasisakė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad nusikalstamus veiksmus išprovokavo paties N. B., kuris buvo nužudytas, ir jo draugo S. G. veiksmai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo R. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
4. Nuteistojo R. R. kasaciniame skunde ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia tuo, kad teismai nepagrįstai jo veiką kvalifikavo kaip nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, o ne pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymą labai susijaudinus, taip pat netinkamai vertino nusikalstamus veiksmus būtinosios ginties situacijoje. Šie kasatoriaus argumentai yra susiję ir su kasaciniame skunde keliamais netinkamo įrodymų vertinimo, neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo klausimais.
5. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-59-628/2025).
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kasacinio skundo argumentais, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neteisingai nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo taikymo yra nepagrįsti.
7. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodytomis pripažintų nusikaltimo padarymo aplinkybių yra pagrįstos liudytojų, laisvės atėmimo vietos darbuotojų, V. R., R. K., Ž. B., E. A., A. R., R. S. parodymais apie įvykius iš karto po N. B. sužalojimo, t. y. kad iš karto po įvykio kiti kalintys asmenys pradėjo gaudyti R. R., o šis bėgdamas išmetė savadarbį peilį. Iš laisvės atėmimo vietoje veikiančios parduotuvės darbuotojų G. B., I. R., K. G., šioje parduotuvėje dirbusio laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. V. parodymų matyti, kad dieną prieš įvykį buvo kilęs R. R. nepasitenkinimas dėl parduotuvėje įsigytos netinkamos kokybės prekės, jis išsakė įžeidimus ir grasinimus parduotuvės darbuotojoms, o įvykio dieną jis išsakė grasinimus kitiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių V. G., J. J., G. R. (G. R.), Š. Ž., S. G. parodymai patvirtina, kad R. R. konfliktavo su pardavėjomis (pastarosios prašė nuraminti R. R.), taip pat N. B. užpuolimą kiemelyje šiam sportuojant, bandymą sulaikyti R. R. iš karto, kai buvo padarytas nusikaltimas. Liudytojas L. S. patvirtino bendravęs su kiemelyje esančiu N. B. per kameros langą prieš R. R. jį užpuolant. Teismų išvados taip pat pagrįstos laisvės atėmimo vietos stebėjimo kamerų, darbuotojų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvada apie N. B. padarytus sužalojimus ir mirties priežastį, kita bylos medžiaga. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina nuteistojo R. R. kaltę dėl tyčinio N. B. nužudymo.
8. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą apklausdamas teismo psichiatrę, priimtoje nutartyje dar kartą išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atmeta nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams. Skundžiamoje nutartyje atsakyta į visus esminius nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų patikimumu ir pakankamumu konstatuojant R. R. kaltę, paneigtos nuteistojo keliamos versijos dėl fiziologinio afekto būsenos ir būtinosios ginties situacijos. Taigi, byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys yra aiškus, nuoseklus ir įtikinamas, nutartis atitinka baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys) ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ni01MTEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-56-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-56-511/2020">2K-7-56-511/2020</a>, 2K-253-458/2020, 2K-33-697/2023 ir kt.) jai keliamus reikalavimus.
9. Priešingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai tinkamai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino bylos įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindami tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės. Įrodymai buvo patikrinti tiek teisėtumo, tiek patikimumo aspektu, motyvuotai argumentuojant, kodėl nustatant veikos padarymo aplinkybes nesivadovaujama nuteistojo R. R. parodymais. Nesutikti su žemesnės instancijos teismų išvadomis kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi nuteistasis, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-628/2021, 2K-108-387/2023, 2K-78-489/2024 ir kt.).
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 130 straipsniu
10. Kasacinio skundo argumentai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį grindžiami tuo, kad R. R. nusikalstamą veiką – nukentėjusiojo N. B. nužudymą – padarė būdamas afekto būsenos, t. y. labai susijaudinęs.
11. Pagal teismų praktiką, BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuotoji nužudymo nusikaltimo sudėtis taikoma tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant labai didelio susijaudinimo (teisinėje literatūroje – fiziologinio afekto) būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2010, 2K-537-303/2015). Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą didelio susijaudinimo (afekto) būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-613/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-613/2011">2K-613/2011</a>). Jei kaltininko padaryta veika neatitinka pirmiau nurodytų požymių ir nėra kitų nusikalstamų veikų požymių, tokia veika, pasireiškusi kito žmogaus tyčiniu gyvybės atėmimu, kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį atsižvelgiant į didesnį veikos pavojingumą rodančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtNTExLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-511/2023">2K-98-511/2023</a>).
12. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-648/2016, 2K-38-942/2017, 2K-55-387/2023 ir kt.).
13. Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistojo R. R. nusikalstamus veiksmus vertinti kaip padarytus labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio.
14. Pagal byloje žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, dieną prieš N. B. nužudymą, taip pat nužudymo dieną iki pietų R. R. konfliktavo su laisvės atėmimo vietos parduotuvės darbuotojomis, per kameros langą šaukdamas reiškė nepasitenkinimą dėl netinkamos kokybės prekės, joms grasino, dėl to pardavėjos jautėsi nesaugiai ir kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją, taip pat kitus laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius, kad šie nuramintų R. R.. Nustatyta ir tai, kad nužudymo dieną R. R. grasino ne tik pardavėjoms, bet neįvardydamas konkretaus asmens išsakė grasinimus ir kameroje, kurioje bausmę atliko N. B., kalintiems nuteistiesiems. Leidus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims iš kamerų išeiti į kiemelį, N. B. sportavo, sėdėdamas ant lygiagrečių per kameros langą kalbėjosi su į kiemelį neišėjusiu ir savo kameroje likusiu L. S., kai iš nugaros priėjęs R. R. puolė N. B.. Byloje nebuvo nustatytas joks nei nusikaltimo padarymo dieną, nei anksčiau įvykęs, nei momentinis, nei ilgą laiką trukęs kasatoriaus akcentuojamas konfliktas su N. B.. N. B. jokių neteisėtų veiksmų prieš R. R. neatliko, jo niekaip neprovokavo, prieš užpuolimą su L. S. kalbėjosi bendromis temomis, nesusijusiomis su R. R.. Byloje yra duomenų tik apie ankstesnį, dar 2015 m. laisvės atėmimo vietoje įvykusį, R. R. ir S. G. tarpusavio konfliktą, niekaip nesusijusį su byloje nagrinėjamo nužudymo aplinkybėmis.
15. Byloje nenustatyta ir tai, kad R. R. nusikaltimo padarymo metu buvo didelio susijaudinimo ar kitos fiziologinio afekto būsenos. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių vertinimu, o būtent kad N. B. su R. R. nekonfliktavo, jokių neteisėtų veiksmų prieš R. R. neatliko, kitaip jo neprovokavo, todėl negalėjo sukelti R. R. labai didelio susijaudinimo būsenos. R. R. grasinimus susidoroti su N. B. buvo išsakęs anksčiau tą dieną dar būdamas kameroje, o išeidamas su kitais nuteistaisiais į kiemelį iš karto su savimi paėmė savadarbį peilį, kiemelyje kurį laiką ramiai vaikščiojo ir sulaukęs tinkamo momento iš nugaros puolė N. B.. Šios aplinkybės rodo, kad R. R. veiksmai nebuvo spontaniški, nulemti staiga kilusios fiziologiniam afektui būdingos būsenos. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir dar ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada Nr. 93TPK-790/2022, kurioje, įvertinus R. R. diagnozę ((duomenys neskelbtini)), padaryta išvada, jog R. R. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti nuteistojo teiginius apie nusikaltimo padarymą esant didelio susijaudinimo būsenai, taip pat įvertinti prašymą skirti teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė teismo psichiatrę L. A.. Ši atsakė į proceso dalyvių klausimus dėl nuteistojo psichikos būklės ištyrimo reikalingumo, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados teisingumą, paaiškino, kad R. R. nustatytas sutrikimas neleidžia abejoti dėl galimybės nusikaltimo padarymo metu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ir, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi nuteistojo veiksmus prieš įvykį ir po įvykio, nenustatė afektui būdingų simptomų. Taigi, žemesnės instancijos teismų išvados dėl R. R. būsenos (galėjimo suvokti savo veiksmus) nusikaltimo padarymo metu yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos.
16. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-291-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-291-489/2017">2K-291-489/2017</a>, 2K-125-387/2023 ir kt.). BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017, 2K-190-303/2022 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akto išvados nėra vienintelis įrodymas, į kurį atsižvelgdamas teismas sprendžia dėl didelio susijaudinimo (afekto) būsenos buvimo ar nebuvimo. Nagrinėjamu atveju būtent ir buvo įvertinta tiek ikiteisminio tyrimo metu byloje gauta išvada, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikti paaiškinimai, tiek bylos įrodymais nustatytos aplinkybės, kurių visuma teismai ir grindė išvadą dėl BK 130 straipsnio netaikymo.
Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo
17. Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo įstatymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) taikymu, motyvuojant tuo, kad nužudymas buvo įvykdytas dėl asmeninių priežasčių, nes chuliganiškų paskatų nužudyti N. B. nuteistasis neturėjo. Kasatorius teigia, kad N. B. jis nužudė dėl buvusių konfliktiškų santykių, siekdamas atkeršyti N. B. už įžeidinėjimus ir grasinimus. Tokie kasatoriaus teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
18. Nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAtNjk3LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40-697/2017">2K-40-697/2017</a>, 2K-121-697/2022, 2K-51-788/2022 ir kt.).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismai šioje byloje tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas galimą nužudymo motyvą, atsižvelgė į tai, kad R. R. konfliktavo su laisvės atėmimo vietoje veikusios parduotuvės pardavėjomis, šios, išsigandusios dėl savo saugumo, prašė kitų nuteistųjų, kad šie nuramintų R. R., be to, S. G. paragino pardavėjas kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją, tai sukėlė R. R. pyktį, todėl R. R. išsakė grasinimus ir kitiems nuteistiesiems, grasindamas ne konkrečiai, kuriam nors asmeniškai, o bendrai atskirose kamerose kalintiems asmenims. Taigi, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, smurtaudamas prieš N. B., kuris su R. R. nekonfliktavo, prieš jį neteisėtų veiksmų neatliko, kitaip jo neprovokavo, R. R. neturėjo jokio asmeninio motyvo, tik norėjo parodyti savo dominavimą, iškelti save aukščiau kitų nuteistųjų, pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, papildomai įvertino ir paties R. R. teiginius, kad nenužudęs N. B. jis būtų patekęs į žemesnę kastą, tai rodo, jog R. R. siekė išlaikyti savo tariamą reputaciją įkalinimo įstaigoje. Tokios nusikaltimo padarymo priežastys (agresija, pyktis, siekis išsiskirti, gąsdinti, įbauginti, parodyti savo viršenybę) teismų pagrįstai buvo įvertintos kaip menkavertės ir patvirtinančios chuliganiškas paskatas. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepaneigia nuteistojo pareigos laikytis įstatymų. Tokia teismo išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad kito laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens nužudymas dėl menkavertės priežasties kvalifikuojamas kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctNjQ4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-648/2023">2K-77-648/2023</a>).
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 28 straipsniu
20. Kasatorius, be kita ko, teigia, kad teismai turėjo vertinti jo nusikalstamus veiksmus kaip atliktus esant būtinajai ginčiai. Su tuo nėra pagrindo sutikti.
21. Pagal baudžiamąjį įstatymą, asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalis nustato būtinosios ginties peržengimo sampratą.
22. Teismų praktikoje įtvirtintos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNzg4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-788/2015">2K-31-788/2015</a>, 2K-38-788/2020, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023 ir kt.).
23. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismų nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia nei būtinosios ginties, nei tariamos būtinosios ginties buvimo. Kaip minėta, byloje nenustatytas joks nei momentinis, nei ilgą laiką trukęs R. R. ir N. B. konfliktas, N. B. jokių grasinimų R. R. neišsakė, veiksmų prieš R. R. neatliko, nusikaltimo padarymo metu sportavo ir kalbėjosi su kitu nuteistuoju, kai R. R. jį užpuolė iš nugaros ir sudavė ne mažiau kaip 8 kartus savadarbiu peiliu į įvairias kūno vietas (kaklą, petį, krūtinę, nugarą). Taigi, nagrinėjamu atveju jokio realaus, pavojingo, tiesiogiai gresiančio ar pradėto kėsinimosi, nuo kurio R. R. turėjo gintis, nebuvo nustatyta, R. R. neveikė būtinosios ginties situacijoje, todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl būtinosios ginties ribų peržengimo.
24. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai nepadarė kasatoriaus nurodytų BPK pažeidimų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė ir pagal jas baudžiamąjį įstatymą – BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – pritaikė tinkamai.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių
25. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai privalėjo nustatyti nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atskirai dėl nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra pasisakyta. Tačiau konkrečių argumentų, susijusių su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu, nebuvo nurodyta ir nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde, o prašymas paskirti švelnesnę bausmę iš esmės buvo grindžiamas pirmiau aptartais ir nepagrįstais pripažintais prašymais perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo pasisakė bendro pobūdžio argumentais.
27. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAzLTUxMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-203-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-203-511/2022">2K-203-511/2022</a>).
28. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodymus duoti atsisakė, savo pozicijos dėl jam pateiktų įtarimų neišsakė. Pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme R. R. nurodė, kad kaltę pripažįsta, o parodymus duos, kai bus ištirti kiti įrodymai. Jau duodamas parodymus R. R. parodė, kad jis N. B. nužudyti nenorėjo, per grumtynes rankoje laikė peilį, kuriuo taikėsi į petį, bet N. B. intensyviai judėjo, lenkėsi, todėl ir pataikė peiliu į kaklą. Be to, aiškindamas nužudymo priežastis R. R. parodė ir apie prieš jį vykusį terorą, jam išsakytus įžeidinėjimus, jam mestą „iššūkį“, susitarimą su N. B. santykius išsiaiškinti kiemelyje ir pan. Taigi, nors nuteistasis R. R. ir neneigė, kad nužudė N. B., bet nurodydamas bylos medžiagos neatitinkančias nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nužudymo motyvą, priešingai nei teigiama skunde, ne vien nesutiko su teisiniu nusikaltimo vertinimu, o akivaizdžiai siekė pateisinti padarytą nusikaltimą, nepagrįstai sušvelninti gresiančią atsakomybę, kritiškai savo veiksmų nevertino. Toks deklaratyvus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką neatitinka pirmiau nurodytų teismų praktikoje įtvirtintų kriterijų, kad būtų konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
29. Kasacinio skundo argumentai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nusikaltimą išprovokavo neteisėti N. B., kuris buvo nužudytas, ir S. G. veiksmai, yra susiję su pirmiau nutartyje aptartais ir atmestais kasatoriaus argumentais dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Kaip jau buvo minėta, byloje nebuvo nustatytas joks R. R. konfliktas su N. B., N. B. prieš R. R. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kitaip jo neprovokavo, todėl šiuo aspektu nustatyti nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę taip pat nėra pagrindo.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad teismai, kvalifikuodami R. R. nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nuteistojo kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. R. kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Arūnas Budrys
