Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 "Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga" 1 straipsnio ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostatoms

1. Dekreto pasirašymo ir įsigaliojimo dieną galiojo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas. Pareiškėjo nuomone, pagal šio įstatymo 1 ir 80 straipsnius Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami užsienio valstybių piliečiai privalėjo turėti nuopelnų Lietuvos valstybei, įgytų uoliu ir sąžiningu darbu visuomeninėje veikloje. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. gegužės 12 d. nutarimuose suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, susijusiomis su nuopelnų Lietuvos valstybei samprata, ir, atsižvelgdamas į prašyme nurodytas faktines aplinkybes, mano, kad nėra jokių duomenų apie Rusijos Federacijos piliečio Vladimiro Jakunino nuopelnus Lietuvos valstybei.

2. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 21, 22 straipsniuose buvo nustatyta asmenų pristatymo apdovanoti tvarka. Pareiškėjo nuomone, nors dalis Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostatų buvo pasenusios (nuostatos dėl apdovanojimą skiriančio subjekto), netaikyti šio įstatymo 21, 22 straipsnių nuostatų nebuvo pagrindo.

Pasak pareiškėjo, Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta speciali norma, susijusi su užsienio valstybių piliečių apdovanojimu, t. y. kad užsienio valstybių piliečiai apdovanojami tik užsienio reikalų ministro teikimu. Šio įstatymo 22 straipsnyje buvo nurodyti dokumentai, kurie turėjo būti pateikti ordinų kancleriui kartu su numatomų apdovanoti asmenų pristatymu. Pareiškėjo teigimu, iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad jokių dokumentų, taip pat ir užsienio reikalų ministro pristatymo apdovanoti, susijusių su Rusijos Federacijos piliečio Vladimiro Jakunino apdovanojimu, nėra.

Pareiškėjo nuomone, nesant Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 22 straipsnyje nurodytų dokumentų, negalėjo būti ir nebuvo vadovaujamasi šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, taikomais nustatant ordino laipsnį.

3. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 4 straipsnyje (1993 m. liepos 1 d. redakcija) ir 81 straipsnyje buvo nustatyta, kad Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas yra penkių (1-ojo, 2-ojo, 3-iojo, 4-ojo ir 5-ojo) laipsnių, ir šiems laipsniams jokie pavadinimai nesuteikti. Pagal ginčijamą Dekreto 1 straipsnio nuostatą Vladimiras Jakuninas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, t. y. ordino pavadinimas ir jo laipsnis nurodyti ne tokie, kokie buvo nustatyti tuo metu galiojusiame Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme, bet tokie, kokie nustatyti naujame, tuo metu Seimo dar nepriimtame, Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatyme.

4. Pareiškėjas daro išvadą, kad Respublikos Prezidentas prisiėmė Seimo galias nustatyti valstybinių apdovanojimų sistemą, taip pat ir valstybinių apdovanojimų pavadinimus.

5. Pareiškėjo nuomone, Dekreto 1 straipsnio nuostata dėl Vladimiro Jakunino apdovanojimo prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 22 punktui dviem aspektais: ji nesuderinama su konstitucine valstybės apdovanojimų samprata ir įstatymo nustatyta teikimo apdovanoti tvarka.

6. Pareiškėjo nuomone, iš nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad apdovanojant Vladimirą Jakuniną buvo skirtingai, palyginti su kitais asmenimis, taikytos arba iš viso netaikytos normos, susijusios su valstybinių apdovanojimų skyrimu. Vladimirui Jakuninui Respublikos Prezidentas parodė ypatingą palankumą, nes apdovanojo jį nesant jokių asmenį ir jo nuopelnus apibūdinančių dokumentų, nors žinojo, turėjo ir galėjo žinoti, kokių dokumentų pagal įstatymą reikalaujama. Remdamasis Konstitucinio Teismo suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, pareiškėjas abejoja, ar nėra pažeistas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmenų lygybės principas ir Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai Respublikos Prezidentui sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingam, taip pat konstitucinis skaidrumo imperatyvas.

7. Pareiškėjas, remdamasis oficialiąja konstitucine teisės aktų konstitucingumo prezumpcijos doktrina, pažymi, kad Konstitucija ir įstatymai nepaveda Respublikos Prezidentui spręsti, kurias įstatymo nuostatas taikyti, o kurių netaikyti, net kilus abejonei dėl jų konstitucingumo.

8. Pareiškėjo nuomone, Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis pažeista ir dėl to, kad Respublikos Prezidentas, selektyviai taikydamas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostatas, prisiėmė Konstitucinio Teismo įgaliojimus spręsti dėl šio įstatymo nuostatų konstitucingumo.

9. Pareiškėjas abejoja, ar nėra pažeistas Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

1. Respublikos Prezidento 2008 m. spalio 24 d. potvarkiu Nr. 2K-514 suinteresuotam asmeniui – Respublikos Prezidentui buvo paskirti atstovauti Respublikos Prezidento patarėjai Aušra Rauličkytė, Milda Vainiutė ir Darius Vilimas.

2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti A. Rauličkytės, M. Vainiutės ir D. Vilimo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Dekreto 1 straipsnis pareiškėjo nurodyta apimtimi neprieštarauja Konstitucijai, Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo nuostatoms. Suinteresuoto asmens – Respublikos Prezidento atstovų A. Rauličkytės, M. Vainiutės ir D. Vilimo pozicija grindžiama šiais argumentais.

3. 2010 m. vasario 25 d. Konstituciniame Teisme buvo gautas Respublikos Prezidento 2010 m. vasario 22 d. potvarkis Nr. 2K-104, kuriuo Respublikos Prezidentei šioje konstitucinės justicijos byloje atstovauti įgalioti Respublikos Prezidentės patarėjai Rasa Svetikaitė ir Ernestas Rimšelis. Šiuo potvarkiu pripažintas netekusiu galios Respublikos Prezidento 2008 m. spalio 24 d. potvarkis Nr. 2K-514, kuriuo Respublikos Prezidentui atstovauti buvo įgalioti Respublikos Prezidento patarėjai A. Rauličkytė, M. Vainiutė ir D. Vilimas.

1. Kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanojamas Rusijos Federacijos pilietis Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 18 punktui, 77 straipsnio 2 daliai, 82 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 22 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės principams, taip pat ar neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 1 straipsniui, 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 80, 81 straipsniams.

2. Nors pareiškėjas teigia, jog Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanojamas Rusijos Federacijos pilietis Vladimiras Jakuninas, tačiau pagal minėto dekreto 1 straipsnį Vladimiras Jakuninas apdovanojamas kaip fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija).

3. Pareiškėjui kilo abejonių, ar nurodytas Dekreto 1 straipsnis (atitinkama apimtimi) neprieštarauja inter alia konstituciniams teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės principams.

Pažymėtina, kad Konstitucijos preambulėje įtvirtinti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktų (jų dalių) atitikties Konstitucijos preambulėje skelbiamiems teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekiams tyrimas suponuoja jų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui tyrimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

4. Taigi minėtas pareiškėjo prašymas ištirti, ar Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanojamas Rusijos Federacijos pilietis Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 18 punktui, 77 straipsnio 2 daliai, 82 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 22 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės principams, taip pat ar neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 1 straipsniui, 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 80, 81 straipsniams, traktuotinas kaip prašymas ištirti, ar Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 18 punktui, 77 straipsnio 2 daliai, 82 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 22 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ar minėtas Respublikos Prezidento dekretas (nurodyta apimtimi) neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 1 straipsniui, 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 80, 81 straipsniams.

Pažymėtina, kad kitos Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnio nuostatos nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama, ar ginčijamas Respublikos Prezidento dekretas (nurodyta apimtimi) inter alia neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 18 punktui, 77 straipsnio 2 daliai, 82 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 22 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Konstitucinio valstybinių apdovanojimų instituto pagrindai įtvirtinti inter alia Konstitucijos 67 straipsnio 18 punkte ir 84 straipsnio 22 punkte.

3. Konstitucinio valstybinių apdovanojimų instituto turinys atitinkama apimtimi yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarime. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime inter alia konstatuota:

– valstybinis apdovanojimas yra valstybės pagarbos asmeniui ženklas;

– valstybiniais apdovanojimais valstybės vardu yra pagerbiami asmenys, turintys nuopelnų Lietuvos valstybei, t. y. atlikę išskirtinius darbus, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ar net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ar tam tikroms šalies gyvenimo sritims davė ypatingą naudą;

– steigdamas valstybinius apdovanojimus (inter alia nustatydamas jų sistemą), Seimas turi plačią diskreciją, tačiau jis privalo paisyti konstitucinės valstybinių apdovanojimų sampratos, suponuojančios, kad valstybiniais apdovanojimais gali būti apdovanojama būtent už nuopelnus ir kad tie nuopelnai turi būti nuopelnai Lietuvai (Lietuvos valstybei, visuomenei, tam tikroms šalies gyvenimo sritims). Pagrindai, kuriems esant asmenys gali būti apdovanojami, turi būti aiškūs; jie turi būti nustatyti įstatymu. Įstatymu taip pat turi būti nustatyta, kokia tvarka asmuo teikiamas valstybiniam apdovanojimui;

– apdovanojimas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu – tai ne asmens, tegul ir turinčio neabejotinų nuopelnų Lietuvai, teisės ar teisėto lūkesčio įgyvendinimas, bet toks jo nuopelnų Lietuvai įvertinimas, kuris priklauso nuo Respublikos Prezidento nuožiūros ir valios;

– Respublikos Prezidentas turi gana didelę nuožiūros laisvę spręsti, ar pateiktą asmenį apdovanoti. Pabrėžtina, kad Konstitucijoje nėra nustatytos Respublikos Prezidento pareigos kurį nors asmenį ar asmenis (už kokius nors nuopelnus) apdovanoti kokiu nors valstybiniu apdovanojimu, tačiau skirdamas valstybinius apdovanojimus Respublikos Prezidentas turi paisyti inter alia Konstitucijos 82 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingam.

4. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad konstitucinis valstybės apdovanojimų institutas atitinkama apimtimi susijęs su Konstitucijos 84 straipsnio 1 punkte įtvirtintu Respublikos Prezidento įgaliojimu spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus.

Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarime, pagal tarptautinius papročius, diplomatinį protokolą, t. y. pagal susiklosčiusią tarptautinę praktiką, valstybiniais apdovanojimais gali būti apdovanojami užsienio valstybių piliečiai (inter alia valstybių vadovai bei aukštieji pareigūnai), šitaip parodant ypatingą pagarbą jų valstybei bei jiems patiems ir siekiant puoselėti abipusiai naudingus Lietuvos valstybės santykius su kitomis valstybėmis.

5. Pažymėtina ir tai, kad iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla inter alia pareiga nustatyti tokius valstybinių apdovanojimų skyrimo pagrindus, pagal kuriuos inter alia būtų aišku, kokie asmenys apskritai negali būti apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.

Pažymėtina ir tai, kad įstatymu nustatant valstybinių apdovanojimų skyrimo pagrindus negali būti nustatytas koks nors baigtinis apdovanojamų asmenų ar nuopelnų, kuriems esant asmuo gali būti apdovanojamas, sąrašas.

6. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokia tvarka asmuo teikiamas valstybiniam apdovanojimui, negali paneigti Konstitucijos 84 straipsnio 22 punkte įtvirtinto Respublikos Prezidento įgaliojimo skirti valstybinius apdovanojimus.

Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės apdovanojimų skyrimo tvarka, inter alia įtvirtindamas atitinkamų subjektų (inter alia ministrų) įgaliojimus pateikti (pristatyti) asmenis apdovanoti valstybiniais apdovanojimais arba nustatydamas valstybės apdovanojimų skyrimo klausimų svarstymo tam tikrose institucijose tvarką, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris paneigtų iš Konstitucijos 84 straipsnio 22 punkto kylantį Respublikos Prezidento įgaliojimą skirti valstybinius apdovanojimus.

Nurodytų Respublikos Prezidento įgaliojimų šioje srityje pakeitimas ar apribojimas, taip pat tokios šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarkos nustatymas, kai Respublikos Prezidento veiksmai būtų saistomi Konstitucijoje nenumatytų institucijų ar pareigūnų sprendimų, reikštų Respublikos Prezidento konstitucinės kompetencijos pasikeitimą.

7. Pažymėtina, kad minėtame Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 12 d. nutarime taip pat konstatuota, jog valstybinių apdovanojimų konstitucinis teisinis institutas nėra tapatus kitiems konstituciniams institutams, inter alia susijusiems su Konstitucijoje numatytų (taigi konstituciškai pagrindžiamų ir privilegijomis nelaikytinų) paramos, globos, aprūpinimo, materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių teikimu įvairiems asmenims.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybinių apdovanojimų konstitucinis institutas nėra tapatus ir pilietybės konstituciniam institutui.

Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka užsienio piliečiui ar asmeniui be pilietybės nėra ir negali būti valstybės apdovanojimas.

8. Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta: valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (1 dalis); valdžios galias riboja Konstitucija (2 dalis); valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 dalis).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 5 straipsnyje (1 ir 2 dalyse) ir kituose jos straipsniuose yra įtvirtintas konstitucinis valdžių padalijimo principas (1998 m. sausio 10 d., 1999 m. vasario 5 d., 1999 m. birželio 3 d., 1999 m. liepos 9 d., 2001 m. balandžio 26 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valdžios galias riboja Konstitucija, saisto ne tik Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės valdžios institucijas, bet ir kitas valdingus įgaliojimus turinčias institucijas, nepriskiriamas nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, taip pat visus šiose institucijose dirbančius valstybės tarnautojus (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybės tarnautojai negali nepaisyti teisėtumo reikalavimų, inter alia rengdami teisės aktų projektus.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Respublikos Prezidentas, skirdamas valstybinius apdovanojimus, yra saistomas ir konstitucinio atsakingo valdymo principo.

9. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.“

Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime, Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, atsižvelgiant į Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam nustatytus įgaliojimus, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas būti visiems lygiai teisingam įpareigoja Respublikos Prezidentą veikti taip, kad nekiltų konfliktas tarp Respublikos Prezidento, kaip asmens, privačių interesų ir jo, kaip valstybės vadovo, konstitucinės pareigos atstovauti Lietuvos valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.

10. Paminėtina, kad Konstitucijos 29 straipsnio normose įtvirtintas visų asmenų lygybės principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

11. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai). Respublikos Prezidento leidžiami teisės aktai yra poįstatyminiai teisės aktai, todėl jie, kaip ir visi kiti poįstatyminiai teisės aktai, negali prieštarauti Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas Konstitucijos 84 straipsnio 22 punkte įtvirtintą įgaliojimą skirti valstybinius apdovanojimus ir dėl to išleisdamas dekretą, yra saistomas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo inter alia skirti tik tokius valstybinius apdovanojimus, kurie yra nustatyti įstatyme.

1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste svarbu išsiaiškinti ir tai, kokia Lietuvos Respublikoje buvo valstybės apdovanojimų instituto raida, inter alia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino skyrimo įstatyminis reglamentavimas.

2. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“, kurio 2 straipsniu patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą – atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laikinąją konstituciją.

3. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugsėjo 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą, kuris preambulėje apibūdintas kaip „Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930 metų rugsėjo 1 dienos, nauja redakcija“.

4. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtu Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu, galiojusiu Lietuvos Respublikoje nuo 1930 m. rugsėjo 1 d., buvo nustatyti inter alia Lietuvos valstybės ordinai, skiriami „nusipelniusiems taikos ir karo metu asmenims pagerbti ir skatinti Lietuvos piliečiams atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei“ (1 straipsnis).

5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Aukščiausioji Taryba 1991 m. rugsėjo 12 d. priėmė Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą, kuris, kaip minėta, yra „Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930 metų rugsėjo 1 dienos, nauja redakcija“.

Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas įsigaliojo 1991 m. rugsėjo 12 d. (124 straipsnis) ir juo buvo nustatyti inter alia Lietuvos valstybės ordinai, skiriami „taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei“ (1 straipsnis).

6. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste palyginus nurodytą teisinį reguliavimą, kuris buvo nustatytas Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme, galiojusiame nuo 1930 m. rugsėjo 1 d., su buvusiu nustatytu naujos redakcijos įstatyme – Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme, įsigaliojusiame 1991 m. rugsėjo 12 d., pažymėtina, kad:

– išliko tie patys apdovanojimo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu pagrindai (nusipelnymas Lietuvai pasižymėjus uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje), šio 3-iojo laipsnio ordino vieta (vyresniškumas) visų ordinų sistemoje, apdovanojimo šiuo 3-iojo laipsnio ordinu kriterijai, galimybė apdovanoti šiuo 3-iojo laipsnio ordinu (jo garbę atitinkamai ženklinančiu kryžiumi) užsienio valstybių piliečius, užsienio valstybių piliečių apdovanojimo šiuo 3-iojo laipsnio ordinu (inter alia pristatymo apdovanoti) tvarka;

– pasikeitė valstybės institucija, įgaliota apdovanoti asmenis (ja pagal Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą, galiojusį Lietuvos Respublikoje nuo 1930 m. rugsėjo 1 d., buvo Respublikos Prezidentas, o pagal šio įstatymo 1991 m. rugsėjo 12 d. redakciją –Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas), ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu apdovanoto asmens (ordino kavalieriaus) pavadinimo įtvirtinimas: neliko inter alia tarptautinio apibūdinimo commandeur (kaip ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo, 2-ojo, 4-ojo, 5-ojo laipsnių ordinu apdovanotų asmenų tarptautinių apibūdinimų: grand-croix, grand officier, officier, chevalier).

7. Lietuvių tauta Lietuvos valstybės piliečių valia 1992 m. spalio 25 d. referendumu priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d.

8. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijoje yra inter alia nustatyta: „Seimas <...> steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus“ (67 straipsnis), „Respublikos Prezidentas <...> skiria valstybinius apdovanojimus“ (84 straipsnis).

9. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnį įsigaliojus Konstitucijai neteko galios Laikinasis Pagrindinis Įstatymas.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnyje nustatyta, kad įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

10. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad nors, kaip minėta, Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugsėjo 12 d. priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas buvo keičiamas ir papildomas, įsigaliojus 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijai šiame įstatyme (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nebuvo keičiamos ar papildomos inter alia tokios minėtos nuostatos: „Lietuvos valstybės ordinais <...> apdovanoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas“ (20 straipsnis); „Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino tarybą sudaro pirmininkas ir 5 nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko skiriami trejiems metams“ (84 straipsnis); „Tarybos nuomonė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo“ (13 straipsnis); „Kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas gali apdovanoti ir tarybai nesvarsčius“ (23 straipsnis); „Ordinų kancleris visus darbus, susijusius su ordinų <...> reikalais, atlieka per Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aparatą“ (9 straipsnis).

11. Respublikos Prezidentas 2001 m. gruodžio 19 d. išleido dekretą Nr. 1609 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“, kuriuo pateikė Seimui svarstyti inter alia Valstybės apdovanojimų įstatymo projektą (1 straipsnis).

Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 19 d. dekretu Nr. 1609 Seimui pateikto Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo inter alia nurodyta, kad „1991 m. rugsėjo 12 d. <...> priimtas Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas <...> tiek savo formuluotėmis, tiek apdovanojimų struktūra nebeatitinka dabarties reikalavimų <...>. <...> kiekvienam ordinui suteikiami plačiai kituose kraštuose naudojami tarptautiniai ordinų pavadinimai: Didysis kryžius (1-ojo laipsnio ordinas), Didysis komandoro kryžius (2-ojo laipsnio ordinas), Komandoro kryžius (3-ojo laipsnio ordinas), Karininko kryžius (4-ojo laipsnio ordinas), Riterio kryžius (5-ojo laipsnio ordinas). Penkių laipsnių sistema nesukels painiavos tarp jau įteiktų ir naujai teikiamų ordinų, o ordinų pavadinimai padės išvengti galimų nesusipratimų Lietuvos Respublikos ordinais apdovanojant kitų valstybių aukštus pareigūnus, diplomatus ir kitus asmenis.“

12. Iš Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 19 d. dekretu Nr. 1609 Seimui pateikto Valstybės apdovanojimų įstatymo projekto travaux préparatoires matyti, kad vienas iš šio įstatymo projekto parengimo ir pateikimo Seimui tikslų – suderinti valstybinių apdovanojimų skyrimo procedūrą ir jos reglamentavimo pagal įstatymą formuluotes su Konstitucija, taip pat suteikti ordinų laipsniams tarptautinius pavadinimus, inter alia 3-iojo laipsnio ordinui – Komandoro kryžiaus pavadinimą.

13. Seimas 2002 m. birželio 18 d. priėmė Valstybės apdovanojimų įstatymą, kuriame nustatė inter alia valstybės apdovanojimų sistemą, rūšis, apdovanojimų ženklus, skyrimo pagrindus.

14. Palyginus aptartąjį Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) ir Valstybės apdovanojimų įstatyme (2002 m. birželio 18 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad:

15. Taigi apibendrinant konstatuotina, kad Lietuvos Respublikoje galiojusio ir galiojančio asmens apdovanojimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu reglamentavimo pagal įstatymą tradicijai būdinga inter alia tai, kad šis ordinas buvo ir yra traktuojamas kaip vienas iš Lietuvos valstybės ordinų, kuriuo galima apdovanoti inter alia užsienio valstybių piliečius.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama, ar Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), inter alia neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 1 straipsniui, 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 80, 81 straipsniams.

2. Respublikos Prezidentas 2002 m. birželio 14 d. išleido dekretą Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“, kuris įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos (2 straipsnis).

Dekreto 1 straipsnyje inter alia nustatyta:

„Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinant Lietuvos vardą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanoju <...>

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino

Komandoro kryžiumi

<...>

Vladimirą JAKUNINĄ – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininką, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėją (Rusijos Federacija); <...>.“

3. Pagal pareiškėjo prašymą sprendžiant, ar Dekreto 1 straipsnis nurodyta apimtimi neprieštaravo inter alia Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 1 straipsniui, 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 80, 81 straipsniams, būtina išsiaiškinti, ar Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 1 straipsnis, 4 straipsnis (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 21 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, 80, 81 straipsniai neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. birželio 27 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, tokia prezumpcija paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą; taip būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. gruodžio 17 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).

Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – reikalavimas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui.

4. Kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti Dekreto 1 straipsnio nurodyta apimtimi atitiktį inter alia Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) inter alia 1 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsniui, 24 straipsnio 1 daliai, 80 straipsniui.

Nurodyto įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 1 straipsnyje, kaip minėta, buvo nustatyta: „Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.“

Nurodyto įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 80 straipsnyje, kaip minėta, buvo nustatyta:

„Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje.

Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.“

Nurodyto įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 21 straipsnio 2 dalyje, kaip minėta, buvo nustatyta: „Užsienio valstybių piliečius apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais pristato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“

Nurodyto įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 22 straipsnyje, kaip minėta, buvo nustatyta: „Numatomų apdovanoti asmenų pristatymai ordinų kancleriui nusiunčiami ne vėliau kaip prieš mėnesį ligi apdovanojimo dienos su kiekvieno pristatomojo trumpa biografija, jo nuopelnų aprašymu, pažyma apie turimus garbės ženklus ir nurodymu, kuriuo garbės ženklu apdovanoti jis pristatomas.“

Nurodyto įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje, kaip minėta, buvo nustatyta: „Nustatant ordino laipsnį, žiūrima apdovanojamojo nuopelnų svarbumo, tarnybos rango arba jo visuomeninės padėties.“

5. Kaip minėta, pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti Dekreto 1 straipsnio nurodyta apimtimi atitiktį inter alia Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) inter alia 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 81 straipsniui.

Nurodyto įstatymo 4 straipsnyje (1993 m. liepos 1 d. redakcija) buvo inter alia nustatyta:

„Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyresniškumo eilė:

1) Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine,

2) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas,

3) Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas,

4) Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas,

5) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas,

6) Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas,

7) Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas,

8) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas,

9) Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas,

10) Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas,

11) Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas,

12) Vyčio Kryžius 1-ojo laipsnio,

13) Vyčio Kryžius 2-ojo laipsnio,

14) Vyčio Kryžius 3-ojo laipsnio,

15) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas,

16) Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas,

17) Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas,

18) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas,

19) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas,

20) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius,

21) Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis,

22) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medalis,

23) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

24) Šaulių žvaigždė,

25) Lietuvos nepriklausomybės medalis,

26) Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis,

27) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis,

28) Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medalis,

29) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis,

30) Šaulių žvaigždės medalis.

31) Sausio 13-osios atminimo medalis.

32) Dariaus ir Girėno medalis.“

Nurodyto įstatymo 81 straipsnyje buvo nustatyta:

„Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas yra penkių laipsnių. Jo garbės ženklai:

1-ojo laipsnio ordinas –

1) sidabrinis, juodai oksiduotas įstrižinis plačiais galais kryžius, kurio viduryje yra mažesnis baltos emalės kryžius su trim auksiniais spinduliais kiekviename kryžiaus gale. Sidabrinio kryžiaus skersmuo per vidurį – 40 mm. Kryžiaus viduryje uždėtas raudonos emalės, auksuotais kraštais keturkampis skydas, kurio viduryje – sidabriniai Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino stulpai.

Kryžiaus galų protarpiuose nuo centro eina po tris auksuotus apskritimu surištus spindulius, kurie sudaro vertikalų 50 mm skersmens kryžių.

Kita kryžiaus pusė tokia pat, tiktai skyde vietoj Gedimino stulpų įrašyta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo data „1918 II 16“;

2) kaspinas geltonas muarinis, su keturiomis tamsiai rusvomis vertikaliomis juostelėmis;

3) sidabrinė gaubta devynių kampų žvaigždė, kurios viduryje – ordino ženklas, tik jo skersmuo per vidurį – 28 mm. Žvaigždės skersmuo – 85 mm;

2-ojo laipsnio ordinas –

1) toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

2) tokia pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;

3-ojo laipsnio ordinas – toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;

4-ojo laipsnio ordinas – toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius, tik jo skersmuo per vidurį – 42,5 mm. Kryžius nešiojamas ant ordino kaspino su rozete;

5-ojo laipsnio ordinas – toks pat, kaip 4-ojo laipsnio ordino, kryžius, nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.“

6. Pareiškėjo abejonė dėl Dekreto 1 straipsnio nurodyta apimtimi atitikties inter alia Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija) ir 81 straipsniui grindžiama, kaip minėta, tuo, kad šiuose įstatymo straipsniuose nustatant, jog Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas yra penkių (1-ojo, 2-ojo, 3-iojo, 4-ojo ir 5-ojo) laipsnių, šiems laipsniams nesuteikti jokie pavadinimai; ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu Vladimiras Jakuninas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, t. y. ordino pavadinimas ir jo laipsnis nurodyti ne tokie, kokie buvo nustatyti tuo metu galiojusiame Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme, bet tokie, kokie nustatyti naujame, tuo metu Seimo dar nepriimtame, Valstybės apdovanojimų įstatyme.

7. Sprendžiant, ar Dekreto 1 straipsnis nurodyta apimtimi neprieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 81 straipsniui, svarbu išsiaiškinti ir tai, kokie valstybiniai apdovanojimai buvo įstatymu nustatyti ginčijamo (tam tikra apimtimi) Dekreto, kurio 1 straipsniu inter alia Vladimiras Jakuninas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, išleidimo metu.

8. Minėta, kad Respublikos Prezidento 2001 m. gruodžio 19 d. išleistu dekretu Nr. 1609 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui“ Seimui pateiktame svarstyti Valstybės apdovanojimų įstatymo projekte buvo numatytas inter alia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.

Minėta ir tai, kad Seimas 2002 m. birželio 18 d. priėmė Valstybės apdovanojimų įstatymą, kuriame įtvirtintas inter alia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.

9. Vadinasi, Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 1 straipsnis ta apimtimi, kuria inter alia Vladimiras Jakuninas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, neatitiko to dekreto išleidimo metu galiojusio Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija), inter alia 4 straipsnyje (1993 m. liepos 1 d. redakcija) ir 81 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius nebuvo numatytas.

10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), prieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 81 straipsniui.

1. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama, ar Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), neprieštarauja inter alia Konstitucijos 5 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 18 punktui, 77 straipsnio 2 daliai, 82 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 22 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Minėta ir tai, kad pareiškėjo prašymas ištirti Dekreto 1 straipsnio nurodyta apimtimi atitiktį inter alia Konstitucijos 5 straipsniui, 67 straipsnio 18 punktui, 77 straipsnio 2 daliai, 84 straipsnio 22 punktui grindžiamas abejone, ar Respublikos Prezidentas, apdovanodamas Vladimirą Jakuniną Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi nesilaikydamas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme nustatytos apdovanojimo tvarkos ir apdovanojimų pavadinimų, neviršijo savo konstitucinio įgaliojimo skirti valstybinius apdovanojimus, neprisiėmė Seimo galios steigti valstybinius apdovanojimus, laikėsi valdžių padalijimo principo, vykdė Konstitucijoje nustatytą pareigą daryti visa, kas jam pavesta įstatymų. Pasak pareiškėjo, Respublikos Prezidentas neturi absoliučios diskrecijos spręsti valstybinių apdovanojimų skyrimo klausimus. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucija ir įstatymai nepaveda Respublikos Prezidentui spręsti, kurias įstatymo nuostatas taikyti, o kurių netaikyti, net kilus abejonei dėl jų konstitucingumo.

3. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta:

– Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Vadinasi, Respublikos Prezidentas negali pažeisti Konstitucijos ir įstatymų;

– konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais;

– Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas Konstitucijos 84 straipsnio 22 punkte įtvirtintą įgaliojimą skirti valstybinius apdovanojimus ir dėl to išleisdamas dekretą, yra saistomas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo inter alia skirti tik tokius valstybinius apdovanojimus, kurie yra nustatyti įstatyme.

4. Minėta, kad Dekreto 1 straipsnis ta apimtimi, kuria inter alia Vladimiras Jakuninas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, neatitiko to dekreto išleidimo metu galiojusiame Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija), inter alia 4 straipsnyje (1993 m. liepos 1 d. redakcija) ir 81 straipsnyje, įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius nebuvo numatytas.

5. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), prieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 81 straipsniui.

6. Konstatavus, kad Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), prieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo (1991 m. rugsėjo 12 d. redakcija) 4 straipsniui (1993 m. liepos 1 d. redakcija), 81 straipsniui, konstatuotina ir tai, kad Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7. Konstatavęs, kad Respublikos Prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekreto Nr. 1806 „Dėl Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečių apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga“ 1 straipsnis ta apimtimi, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas – fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas (Rusijos Federacija), prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas netirs, ar ginčijamas (atitinkama apimtimi) Respublikos Prezidento dekreto 1 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 67 straipsnio 18 punktui, 82 straipsnio 1 daliai, 84 straipsnio 22 punktui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas