Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies (2003 m. sausio 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovės O. Buišienės pozicija grindžiama šiais argumentais.

2. Suinteresuoto asmens – Seimo atstovas V. Tomaševskis savo rašytiniuose paaiškinimuose pritarė O. Buišienės argumentams.

1. Seimas 1994 m. liepos 7 d. priėmė Vietos savivaldos įstatymą. Pagal šio įstatymo 31 straipsnį jis įsigaliojo pirmą dieną po įvykusių rinkimų į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybas, t. y. 1995 m. kovo 26 d.

Šiuo įstatymu įgyvendinant Konstitucijos nuostatas, inter alia jos 119 straipsnį, buvo įtvirtinti vietos savivaldos sistema, savivaldos principai, nustatyti bendra savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarka, savivaldos institucijų kompetencija, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindai.

Šis įstatymas buvo ne kartą keistas ir (arba) papildytas.

2. Seimas 2000 m. spalio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Vietos savivaldos įstatymą (1994 m. liepos 7 d. redakcija su vėlesniais pakeitimas ir papildymais) išdėstė nauja redakcija. Šis įstatymas įsigaliojo 2000 m. spalio 27 d.

3. Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Vietos savivaldos įstatyme (2000 m. spalio 12 d. redakcija) apibrėžiant sąvoką „savivaldybės institucijos“ buvo nurodyta: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomosios institucijos – savivaldybės valdyba ir savivaldybės meras; 2) savivaldybės institucijoms tenka tiesioginė ir asmeninė atsakomybė už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Buvo nustatyta savivaldybės institucijų sudėtis: savivaldybės taryba sudaryta iš demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų, valdyba – iš savivaldybės tarybos narių; įstatymu nustatytos savivaldybės tarybos ir vykdomųjų institucijų funkcijos. Apibrėžiant sąvoką „savivaldybės kontrolės institucija“ buvo nurodyta: 1) savivaldybės kontrolės institucija yra savivaldybės kontrolierius; 2) savivaldybės kontrolės institucijai pavedama kontroliuoti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atlikti savivaldybės vidaus audito funkcijas. Įstatyme buvo nustatyta, kad savivaldybės taryba gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius – savivaldybių tarybų komitetus, kurie sudaromi iš savivaldybės tarybos narių; savivaldybės tarybos komitetų paskirtis – preliminariai nagrinėti savivaldybės tarybai teikiamus klausimus, teikti savivaldybės tarybai savo išvadas bei pasiūlymus, pagal savo kompetenciją priimti rekomendacinio pobūdžio sprendimus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimu inter alia pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis (2000 m. spalio 12 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog savivaldybės valdyba yra sudaroma iš savivaldybės tarybos narių, prieštaravo Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalims.

Konstitucinis Teismas savo nutarime inter alia konstatavo, kad pagal Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančių savivaldybių tarybų narių; nurodyti vykdomieji organai nėra savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai vienetai (padaliniai), turintys užtikrinti pačios savivaldybės tarybos darbą. Tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį (2000 m. spalio 12 d. redakcija) savivaldybės taryba valdybą sudaro iš savivaldybės tarybos narių, reiškia, jog buvo nepaisoma Konstitucijoje įtvirtinto savivaldybių tarybų sudarytų vykdomųjų organų atskaitingumo savivaldybių taryboms bei savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principų, buvo panaikintas Konstitucijoje įtvirtintas esminis skirtumas tarp savivaldybių tarybų, kaip atstovaujamųjų institucijų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė, ir jų sudaromų bei joms atskaitingų vykdomųjų organų (Konstitucinio Teismo 2002 gruodžio 24 d. nutarimas).

4. Seimas 2003 m. sausio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3, 5, 6, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 28, 29, 30, 31, 33, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kuris pagal jo 21 straipsnio 1 dalį įsigaliojo 2003 m. vasario 25 d.

5. Vietos savivaldos įstatymas (2000 m. spalio 12 d. redakcija su 2003 m. sausio 28 d. pakeitimais) iki 2008 m. rugsėjo 15 d. buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, tačiau pareiškėjo ginčijama nuostata nekito.

6. Seimas 2008 m. rugsėjo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Vietos savivaldos įstatymas (2000 m. spalio 12 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Šis įstatymas įsigaliojo 2008 m. spalio 1 d. (su atitinkamomis išimtimis).

Išdėsčius Vietos savivaldos įstatymą nauja redakcija, buvo pakeista inter alia kai kurių straipsnių numeracija: 12 straipsnis tapo 11 straipsniu, 15 straipsnis – 14 straipsniu, 17 straipsnis – 16 straipsniu, o 18 straipsnis, kurio nuostatą ginčija pareiškėjas, – 17 straipsniu.

„1. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją (toliau – kolegija).

2. Kolegijos narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta reglamente.

3. Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas.

4. Kolegija paprastai nagrinėja šiuos klausimus:

6.3. Apibendrinant konstatuotina, kad Vietos savivaldos įstatyme (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) eksplicitiškai nustatytas savivaldybės tarybos kolegijos statusas: jame įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos kolegija, sudaryta iš savivaldybės tarybos narių, yra savivaldybės tarybos patariamoji institucija, nagrinėjanti jos kompetencijai priskirtus klausimus, tačiau nepriimanti galutinių sprendimų. Sprendimus tais klausimais, kuriuos svarsto ir analizuoja savivaldybės tarybos kolegija, priima savivaldybės taryba pagal jai Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 16 straipsniu priskirtą kompetenciją.

Taigi pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas buvo pakeistas iš esmės, o nuostatos, kurioje buvo įtvirtinta, kad savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės tarybos kolegijai vykdyti tam tikrus savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, neliko.

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tai pasakytina ir apie tuos atvejus, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebuvo panaikintas, tačiau buvo pakeistas jame nustatytas teisinis reguliavimas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. sprendimas, 2006 m. kovo 30 d., 2006 m. balandžio 14 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai, 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas, 2009 m. birželio 22 d. nutarimas).

Tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kilo abejonių dėl toje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą, nepaisydamas to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja.

1. Minėta, kad pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 119 straipsnio 4 daliai.

2. Konstitucijos 119 straipsnyje nustatyta:

3. Konstitucinis Teismas savo aktuose, priimtuose ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose, inter alia 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime ir 2004 m. vasario 11 d. sprendime, aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną.

4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

5. Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

6. Įgyvendinti savivaldos teisės neįmanoma be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).

7. Pagal Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalį savivaldybių tarybų priimami sprendimai yra neatsiejami nuo šių sprendimų vykdymo; savivaldybių tarybų sprendimus tiesiogiai įgyvendina joms atskaitingi vykdomieji organai, kurie yra neatskiriama savivaldos mechanizmo dalis; sudaryti minėtus vykdomuosius organus – konstitucinė savivaldybių tarybų pareiga (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas).

8. Įstatymų leidėjas turi teisę ir pareigą, atsižvelgdamas į Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą išimtinę savivaldybių kompetenciją, apibrėžti savivaldybių tarybų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų kompetenciją; apibrėždamas savivaldybių tarybų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų kompetenciją, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir šios kompetencijos realizavimo tvarką (Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas).

9. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti ir kitas valdingus įgaliojimus turinčias savivaldybės institucijas, taip pat kitas savivaldybės įstaigas. Savivaldybių institucijos yra sudaromos tam, kad būtų realizuoti savivaldybės interesai, tiesiogiai įgyvendinami įstatymai, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimai. Tad „savivaldybės institucijomis“ laikytinos ir savivaldybių tarybos, ir joms atskaitingi vykdomieji organai, ir kitos institucijos, kurias sudaro savivaldybių tarybos. Sąvoka „savivaldybės institucijos“ išreiškia atitinkamų institucijų priklausomumą tam tikrai savivaldybei (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad nei savivaldybės tarybai atskaitingi vykdomieji organai, nei kitos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybės institucijos negali būti sudarytos iš savivaldybės tarybos narių.

10. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisę priimti sprendimus tam tikrais savivaldybių tarybų kompetencijai (išskyrus savivaldybių tarybų išimtinę konstitucinę kompetenciją) priskirtais klausimais savivaldybių tarybos gali perduoti ir kitoms valdingus įgaliojimus turinčioms savivaldybės institucijoms, jei tokie savivaldybės tarybos įgaliojimai expressis verbis nustatyti įstatyme ir jei įstatyme nėra nustatyta, kad teisė priimti minėtus sprendimus gali būti perduota savivaldybės taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams.

11. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 119 straipsnio 1 ir 4 dalis, savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, todėl įstatymų leidėjas, reguliuodamas vietos savivaldos santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai ar atskiri savivaldybių pareigūnai prilygtų savivaldybių taryboms ar pakeistų savivaldybių tarybas, inter alia tuo aspektu, kad perimtų tam tikrų savivaldybių tarybų, kaip atitinkamų teritorijų gyventojų atstovybių, kompetencijai priskirtų įgaliojimų vykdymą. Savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai turi padėti užtikrinti savivaldybių tarybų darbą teikdami rekomendacijas savivaldybių taryboms jų kompetencijai priskirtais klausimais ir pan., tačiau negali savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtais klausimais priimti galutinių sprendimų.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai pagal Konstituciją negali būti traktuojami ir kaip savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių tarybų įsteigtos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybių institucijos.

1. Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) buvo nustatyta:

2. Nors pareiškėjas prašo Konstitucinio Teismo ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 119 straipsnio 4 daliai, iš pareiškėjo prašyme pateiktų argumentų matyti, jog jam kilo abejonių, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija) Konstitucijai neprieštaravo ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės tarybos kolegijai, sudarytai iš savivaldybės tarybos narių, vykdyti šio įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus.

3. Aiškinant ginčijamą Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 17 straipsnyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu šiame nutarime minėta, kad savivaldybės tarybos kolegijai, sudarytai iš savivaldybės tarybos narių, galėjo būti pavesta vykdyti kai kuriuos savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, kuriuos nesudarius tokios kolegijos ir toliau vykdo savivaldybės taryba; savivaldybės tarybos kolegijai galėjo būti pavesta: priimti sprendimus dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo; mero siūlymu spręsti dėl savivaldybės tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, nustatyti jų skaičių; kasmet nustatyti savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.

4. Sprendžiant, ar Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės tarybos kolegijai, sudarytai iš savivaldybės tarybos narių, vykdyti šio įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus, neprieštaravo Konstitucijai, svarbu išsiaiškinti, koks yra savivaldybės tarybos kolegijos statusas ir kokia jos teisinė prigimtis.

Minėta, kad Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialią konstitucinę vietos savivaldos sampratą, yra pažymėjęs, jog savivaldybių tarybos gali perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams teisę priimti tam tikrus sprendimus tais klausimais, kurie nėra priskirti savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai, jei tokie savivaldybių tarybų įgaliojimai expressis verbis nustatyti įstatyme. Minėta ir tai, kad teisę priimti sprendimus tam tikrais savivaldybių tarybų kompetencijai (išskyrus savivaldybių tarybų išimtinę konstitucinę kompetenciją) priskirtais klausimais savivaldybių tarybos gali perduoti ir kitoms valdingus įgaliojimus turinčioms savivaldybės institucijoms, jei tokie savivaldybės tarybos įgaliojimai expressis verbis nustatyti įstatyme ir jei įstatyme nėra nustatyta, kad teisė priimti minėtus sprendimus gali būti perduota savivaldybės taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams.

5. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija), inter alia apibrėžiant savivaldybės vykdomąją instituciją, buvo nurodyta: 1) savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius; 2) vykdomajai institucijai tenka tiesioginė ir asmeninė atsakomybė už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nei šioje, nei kitose Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija su 2003 m. sausio 28 d. pakeitimais) nuostatose jokia kita institucija nebuvo nurodyta kaip savivaldybės tarybai atskaitinga vykdomoji institucija. Taip pat minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalį (2003 m. sausio 28 d. redakcija) savivaldybės tarybos kolegija yra sudaroma iš savivaldybės tarybos narių.

Taigi pagal Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) bei kitose Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija su 2003 m. sausio 28 d. pakeitimais) nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą iš savivaldybės tarybos narių sudaryta savivaldybės tarybos kolegija negali būti traktuojama kaip savivaldybės tarybai atskaitinga vykdomoji institucija.

Minėta ir tai, kad pagal Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančių savivaldybių tarybų narių.

6. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant sąvoką „savivaldybės kontrolės institucija“ buvo nurodyta: 1) savivaldybės kontrolės institucija yra savivaldybės kontrolierius; 2) savivaldybės kontrolės institucijai pavedama kontroliuoti savivaldybės biudžeto naudojimą bei atlikti savivaldybės vidaus audito funkcijas.

Vadinasi, pagal Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos kolegija nėra ir negali būti laikoma savivaldybės kontrolės institucija.

7. Šiame nutarime minėta ir tai, kad Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialią konstitucinę vietos savivaldos sampratą, yra pažymėjęs, jog savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti ir kitas valdingus įgaliojimus turinčias savivaldybės institucijas.

Minėta, kad kitos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybės institucijos dalyvauja įgyvendinant įstatymus, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimus savivaldybės teritorijoje arba pačios juos įgyvendina. Minėta ir tai, kad kitos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybių institucijos negali būti sudarytos iš savivaldybės tarybos narių.

Taigi Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) nurodyta savivaldybės tarybos kolegija, sudaryta iš savivaldybės tarybos narių, negali būti traktuojama kaip kita valdingus įgaliojimus turinti savivaldybės institucija.

8. Konstatuotina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija su 2003 m. sausio 28 d. pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos kolegija nėra nei savivaldybės vykdomoji institucija, nei kontrolės institucija ar kita valdingus įgaliojimus turinti savivaldybės institucija.

9. Minėta, kad pagal Vietos savivaldos įstatyme (2000 m. spalio 12 d. redakcija su 2003 m. sausio 28 d. pakeitimais) nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybių tarybos gali sudaryti savo struktūrinius padalinius. Savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai inter alia yra savivaldybių tarybų komitetai. Savivaldybių tarybų komitetai sudaromi iš savivaldybės tarybos narių, o jų paskirtis – preliminariai nagrinėti savivaldybės tarybai teikiamus klausimus, teikti savivaldybės tarybai savo išvadas bei pasiūlymus, pagal savo kompetenciją priimti rekomendacinio pobūdžio sprendimus.

10. Pagal sudarymo tvarką savivaldybės tarybos kolegija yra panaši į savivaldybės tarybos komitetus – tiek savivaldybės tarybos kolegija, tiek savivaldybės tarybos komitetai sudaromi iš savivaldybės tarybos narių. Šiuo požiūriu savivaldybės tarybos kolegija, kaip ir savivaldybės tarybos komitetai, traktuotina kaip savivaldybės tarybos vidinis struktūrinis padalinys. Tačiau skiriasi jų įgaliojimų pobūdis ir turinys: savivaldybės tarybos komitetai pagal savo funkcijas yra patariamieji savivaldybės tarybos organai, o savivaldybės tarybos kolegijai buvo nustatyta teisė savarankiškai vykdyti tam tikras Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 17 straipsnyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) įtvirtintas savivaldybės tarybos funkcijas.

11. Minėta, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 119 straipsnio 1 ir 4 dalis, yra pažymėjęs, jog savivaldybių tarybos, įgyvendinančios Konstitucijos laiduojamą savivaldos teisę, gali sudaryti savo vidinius struktūrinius padalinius.

Minėta ir tai, kad pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę, todėl įstatymų leidėjas, reguliuodamas vietos savivaldos santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai ar atskiri savivaldybių pareigūnai prilygtų savivaldybių taryboms ar pakeistų savivaldybių tarybas, inter alia tuo aspektu, kad perimtų tam tikrų savivaldybių tarybų, kaip atitinkamų teritorijų gyventojų atstovybių, kompetencijai priskirtų įgaliojimų vykdymą. Savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai turi padėti užtikrinti savivaldybių tarybų darbą teikdami rekomendacijas savivaldybių taryboms jų kompetencijai priskirtais klausimais ir pan., tačiau negali savivaldybių tarybų kompetencijai priskirtais klausimais priimti galutinių sprendimų.

Taip pat minėta, kad savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai pagal Konstituciją negali būti traktuojami ir kaip savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių tarybų įsteigtos valdingus įgaliojimus turinčios savivaldybių institucijos.

12. Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) buvo nustatyta, jog savivaldybės taryba iš savivaldybės tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir pavesti jai vykdyti Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 17 straipsnio (2003 m. sausio 28 d. redakcija) 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos tam tikra apimtimi perleisti savivaldybės tarybos kolegijai savivaldos teisės įgyvendinimą. Vadinasi, pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės tarybos kolegija, vykdydama savivaldybės tarybos jai pavestus įgaliojimus, tam tikrais klausimais galėjo prilygti savivaldybės tarybai ar ją pakeisti, inter alia tuo aspektu, kad galėjo perimti tam tikrų savivaldybės tarybos, kaip atitinkamų teritorijų gyventojų atstovybės, kompetencijai priskirtų įgaliojimų vykdymą.

13. Konstatuotina, kad Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalyje (2003 m. sausio 28 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu ta apimtimi, kuria buvo nustatyta savivaldybės tarybos teisė pavesti savivaldybės tarybos kolegijai, sudarytai iš savivaldybės tarybos narių, vykdyti kai kuriuos savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, buvo nukrypstama nuo Konstitucijoje, inter alia jos 119 straipsnio 1 ir 4 dalyse, įtvirtintos vietos savivaldos sampratos.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vietos savivaldos įstatymo (2000 m. spalio 12 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad savivaldybės taryba gali pavesti savivaldybės tarybos kolegijai, sudarytai iš savivaldybės tarybos narių, vykdyti šio įstatymo 17 straipsnio 15, 19 ir 20 punktuose nustatytus savivaldybės tarybos įgaliojimus, prieštaravo Konstitucijos 119 straipsnio 1 ir 4 dalims.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas