Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio (2007 m. sausio 16 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Byla Nr. 14/2008

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 15 STRAIPSNIO (2007 M. SAUSIO 16 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2010 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2010 m. gegužės 19 d. išnagrinėjo bylą Nr. 14/2008 pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio 1 dalis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutą ir administracinėn atsakomybėn bendra tvarka traukiami tik už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams.

Konstitucinis Teismas

n u s t a t ė:

Byla Nr. 14/2008

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 15 STRAIPSNIO (2007 M. SAUSIO 16 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2010 m. gegužės 28 d.

Vilnius

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinis Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 15 straipsnio 1 dalis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutą ir administracinėn atsakomybėn bendra tvarka traukiami tik už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams.

Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

1. ATPK 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ribotas tikrosios karo tarnybos karių, policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnų ir jiems prilygintų asmenų imunitetas nuo administracinės atsakomybės, t. y. tokie asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn tik už administracinius teisės pažeidimus, patenkančius į ATPK 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąrašą. Pareiškėjui kyla abejonė, ar minėto administracinės atsakomybės ribojimo nustatymas atitinka Konstituciją.

2. Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja privalomumą stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Pasak pareiškėjo, ši konstitucinė doktrina taikytina ne tik nusikaltimams, bet ir administraciniams teisės pažeidimams. Taigi valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią administraciniams teisės pažeidimams, ribojančių bei mažinančiųjų jų paplitimą. Viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas, skiriamos bausmės adekvatumas padarytam pažeidimui. Todėl imuniteto nuo administracinės atsakomybės nustatymas turėtų būti įtvirtintas tik kaip aiškiai reglamentuota bendros taisyklės, kad kiekvienas asmuo turi atsakyti už padarytą teisės pažeidimą, išimtis.

3. Konstitucinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad imunitetas apskritai – tai asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Pasak pareiškėjo, imunitetas negali pavirsti įstatymu atitinkamam asmeniui (jų grupei) suteikiama privilegija, sukuriančia nepagrįstas prielaidas atsirasti atitinkamos asmenų grupės nebaudžiamumui ar taikyti gerokai švelnesnės ir neadekvačios teisinės atsakomybės rūšį. Įstatymo nustatytas imunitetas ir jo apimtis turėtų būti konstituciškai pagrįsti, proporcingi imuniteto nustatymu siekiamiems tikslams, t. y. jis turėtų būti tik tokios apimties, kuri, atsižvelgiant į atitinkamo asmens statusą, vaidmenį valstybės gyvenime, vykdomas funkcijas, atliekamas pareigas ir kitas reikšmingas aplinkybes, būtina ir reikalinga jo pareigų tinkamam atlikimui užtikrinti, išlaikant teisingą įvairių konstitucinių vertybių – atsakomybės neišvengiamumo, bausmės adekvatumo ir būtinybės užtikrinti tinkamą asmens pareigų vykdymą – pusiausvyrą. Priešingu atveju, pasak pareiškėjo, būtų nepaisoma konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principų.

4. Svarstant, ar ATPK 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atitinkamų pareigūnų imunitetas nuo administracinės atsakomybės konstituciškai pagrįstas, nurodoma, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teisėjas negali atsakyti administracine tvarka, prieštarauja Konstitucijos 114 straipsnio 2 daliai, nes teisėjo imunitetas nuo administracinės atsakomybės Konstitucijoje nėra nustatytas, išskyrus atvejus, kai administracinė atsakomybė yra susijusi su teisėjo laisvės suvaržymu. Taip pat pažymima, kad imuniteto nuo administracinės atsakomybės neturi ir Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, išskyrus atvejus, kai tai susiję su jų laisvės suvaržymu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas abejoja, ar policijos pareigūnų vykdomos pareigos yra tiek reikšmingesnės, palyginti su minėtų asmenų vykdomomis funkcijomis, kad būtų pateisinamas administracinės atsakomybės taikymas jiems tik tam tikrais atvejais. Pasak pareiškėjo, policijos pareigūnų statusas nėra išskirtinis, jiems administracinė atsakomybė turėtų būti taikoma taip, kaip paprastiems piliečiams. Pareiškėjui nėra aišku ir tai, kokiais objektyviais ar kitais racionaliais argumentais remiantis ATPK 15 straipsnio 1 dalyje yra išskiriama grupė administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos atitinkami asmenys atsako bendrais pagrindais, o už kitus administracinius teisės pažeidimus atsakoma pagal drausmės statutus. Pasak pareiškėjo, toks diferencijuotas teisinis reguliavimas nėra grindžiamas juo reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais. Todėl pareiškėjas abejoja, ar leistina ATPK 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti administracinės atsakomybės apribojimą, ar taip nepaneigiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, draudžiantis teikti asmens statusu ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis nepagrįstas privilegijas, ir ar tai neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovės Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Olgos Kisel rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pateikiami tokie argumentai.

1. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintos normos-principai draudžia tik diskriminaciją, tai yra „valinį asmens teisių suvaržymą arba atleidimą nuo būtinų pagal įstatymą pareigų (privilegija)“ šiame straipsnyje išdėstytais pagrindais. Svarbu atskirti teisių diskriminaciją nuo teisėtos diferenciacijos, kurių esmė skiriasi teisių suvaržymo ar išplėtimo tikslais ir pagrindais. Konstitucijos 29 straipsnyje suformuluotos teisės normos-principai nėra „griežta dogma – tai labiau dominuojanti tendencija, teisinis, metodologinis pagrindas, kuriuo remiantis kuriami visi kiti tą normą konkretizuojantys įstatymai“.

2. Valstybei suteikta didesnė veiksmų laisvė didinti teisių apimtį siekiant užtikrinti tinkamą pareigų vykdymą ir viešojo intereso apsaugą. Statutinių valstybės tarnautojų vykdomos funkcijos ir jų pobūdis gali labai įvairuoti. Tai turi įtakos ir specialias pareigas visuomenei vykdančių ATPK 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigūnų atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus reglamentavimo įvairovei. Statutinių valstybės tarnautojų teisių ir pareigų apimtis priklauso nuo vykdomų funkcijų pobūdžio, todėl įstatymų leidėjas ne tik turi galimybę, bet ir privalo diferencijuoti kai kurių valstybės tarnautojų grupių teisių apimtį ir atsakomybę, kad užtikrintų kiekvieno valstybės tarnautojo tinkamą pareigų vykdymą. Seimas, pasinaudodamas jam suteikta įstatymų leidėjo diskrecija ir atsižvelgdamas į aplinkybes, pasirenka atitinkamą atsakomybės rūšį ir nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas; suteikdamas papildomas teises tam tikroms asmenų grupėms, jis siekia būtinos pusiausvyros tarp asmens realiai vykdomų pareigų ir jo subjektinių teisių. Tai, pasak suinteresuoto asmens atstovės, neturėtų būti laikoma Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimu.

3. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, teismas, spręsdamas asmens patraukimo tam tikros rūšies atsakomybėn (administracinėn ar drausminėn) pagal ATPK 15 straipsnio 1 dalį klausimą, įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis vertina ne tik „formaliai“ (ar administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 15 straipsnio 1 dalyje), bet ir „materialiai“ (ar administracinis teisės pažeidimas yra tokio pobūdžio, kad reikia traukti pareigūną būtent drausminėn, o ne administracinėn atsakomybėn).

4. Suinteresuoto asmens atstovė nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad teisėjų vykdomos pareigos yra reikšmingesnės negu ATPK 15 straipsnio 1 dalyje paminėtų pareigūnų pareigos, kad minėti statutiniai valstybės tarnautojai, turėdami dalinį imunitetą nuo administracinės atsakomybės, turi platesnės apimties neliečiamumo garantijas negu teisėjai. Pasak jos, pareiškėjas netinkamai traktuoja „ginčijamą teisinę situaciją“ dėl šių priežasčių. Pirma, dalinio imuniteto suteikimas statutiniams valstybės tarnautojams sietinas ne su jų vykdomų pareigų santykiniu reikšmingumu, bet su vykdomų specialių funkcijų, pareigų visuomenei, valstybei esmės pobūdžiu. Taigi ATPK 15 straipsnio 1 dalyje išvardytų valstybės tarnautojų grupių teisinis statusas nėra reikšmingesnis negu teisėjų, Seimo narių, Ministro Pirmininko, ministrų statusas; jis yra tiesiog išskirtinis ir būtinas dėl vykdomų funkcijų specifikos. Antra, išskirtinę valstybinę ir visuomeninę reikšmę turintys teismai, jų veikla bei teisėjų statusas detaliai reglamentuojami Konstitucijos IX skirsnyje „Teismai“, o statutinių valstybės tarnautojų statusas, dalinio imuniteto suteikimas jiems nėra Konstitucijos teisinio reguliavimo dalykas.

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros docento Vaidoto A. Vaičaičio rašytiniai paaiškinimai.

Konstitucinis Teismas

k o n s t a t u o j a:

1. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo ištirti, ar ATPK 15 straipsnio 1 dalis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad policijos pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutą ir administracinėn atsakomybėn bendra tvarka traukiami tik už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas ištirti, ar ginčijama ATPK 15 straipsnio 1 dalis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) atitinkama apimtimi neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams, laikytinas prašymu ištirti, ar ATPK 15 straipsnio 1 dalis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) atitinkama apimtimi neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. ATPK buvo priimtas 1984 m. gruodžio 13 d. ir įsigaliojo 1985 m. balandžio 1 d. Iki Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas.

3. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) liko galioti.

4. 1992 m. spalio 25 d. referendumu priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ – Konstitucijos sudedamosios dalies – 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad įstatymai, kiti teisiniai aktai ar jų dalys, galioję Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.

5. Pažymėtina, kad Seimas 1997 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymą, įsigaliojusį 1997 m. gruodžio 27 d. Šiuo įstatymu buvo patvirtintas sąrašas įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., kurių galiojimas laikinai pratęsiamas iki 2000 m. sausio 1 d. Į šį sąrašą buvo įrašytas ir ATPK, priimtas 1984 m. gruodžio 13 d., su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymas (1997 m. gruodžio 23 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas, inter alia Seimo 1999 m. gruodžio 7 d., 2000 m. gruodžio 20 d., 2002 m. spalio 31 d., 2003 m. gruodžio 11 d., 2004 m. gruodžio 9 d., 2005 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gruodžio 14 d., 2007 m. gruodžio 18 d., 2008 m. lapkričio 13 d., 2009 m. gruodžio 10 d. priimtais Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymą (2009 m. gruodžio 10 d. redakcija) ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) galioja iki 2011 m. sausio 1 d.

6. ATPK 15 straipsnyje „Kariškių ir kitokių asmenų, kuriems taikomi drausmės statutai, atsakomybė už administracinius teisės pažeidimus“ (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) buvo nustatyta:

„Kariškiai ir į pratybas pašaukti karo prievolininkai, taip pat vidaus reikalų organų eiliniai ir viršininkai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. Už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos ir žuvų atsargų apsaugos taisyklių, muitų taisyklių pažeidimą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais. Tokiems asmenims negali būti skiriama bauda, pataisos darbai ir administracinis areštas.

Kiti, išskyrus nurodytus šio straipsnio pirmojoje dalyje, asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, tiesiogiai šiuose aktuose numatytais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn.“

Pažymėtina, kad ATPK 15 straipsnyje (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo įtvirtinti asmenų, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai: vieni asmenys – kariškiai, į pratybas pašaukti karo prievolininkai, vidaus reikalų organų eiliniai ir viršininkai – už administracinius teisės pažeidimus atsakė pagal drausmės statutus, o administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais, t. y. pagal ATPK, buvo traukiami tik už ATPK 15 straipsnio (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) 1 dalyje išvardytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau jiems negalėjo būti skiriama bauda, pataisos darbai ir administracinis areštas (1 dalis); kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, už šiuose aktuose tiesiogiai numatytus administracinius teisės pažeidimus buvo traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais, t. y. pagal ATPK (2 dalis).

7. ATPK 15 straipsnio 1 dalis (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) buvo ne kartą keičiama ir (arba) papildoma:

– Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1990 m. gruodžio 4 d. priėmė įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo“, įsigaliojusį 1990 m. gruodžio 14 d., kurio 2 punktu ATPK 15 straipsnio 1 dalį (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) išdėstė taip:

„Tikrosios tarnybos ir į pratybas pašaukti atsargos kariai, taip pat vidaus reikalų organų pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. Už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos teisės normų, muitų taisyklių pažeidimus ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais“;

– Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1992 m. gegužės 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo“, įsigaliojusį 1992 m. birželio 15 d., kurio 9 punkto 2 papunkčiu ATPK 15 straipsnio 1 dalį (1990 m. gruodžio 4 d. redakcija) išdėstė taip:

„Tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir į pratybas pašaukti atsargos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. Už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių pažeidimus ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendraisiais pagrindais“;

– Seimas 1996 m. liepos 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 189, 241¹, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 189⁷, 241², 247⁴ straipsniais įstatymą, įsigaliojusį 1996 m. rugpjūčio 2 d., kurio 1 straipsniu buvo pakeista ATPK 15 straipsnio 1 dalis (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) – po žodžio „muitų taisyklių“ buvo įrašyti žodžiai „matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių“ ir ši dalis buvo išdėstyta taip:

„Tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir į pratybas pašaukti atsargos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. Už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendraisiais pagrindais“;

– Seimas 2000 m. vasario 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, įsigaliojusį 2000 m. kovo 15 d., kurio 5 straipsniu ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (1996 m. liepos 11 d. redakcija) vietoj žodžių „krašto apsaugos tarnybos ir į pratybas pašaukti atsargos“ buvo įrašyti žodžiai „karo tarnybos“, po žodžių „Už kelių eismo taisyklių“ įrašyti žodžiai „priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų“ ir ši dalis buvo išdėstyta taip:

„Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais“;

– Seimas 2000 m. gegužės 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 187, 259¹ straipsnių papildymo įstatymą, įsigaliojusį 2000 m. birželio 1 d. (šio įstatymo 4 straipsnis), kurio 1 straipsniu ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2000 m. vasario 17 d. redakcija) po žodžio „statutus“ buvo įrašyti žodžiai „o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą“ ir ši dalis buvo išdėstyta taip:

– Seimas 2000 m. birželio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 123, 173², 221, 222, 224, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo, 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei kodekso papildymo 173¹⁷ straipsniu įstatymą, įsigaliojusį 2000 m. liepos 5 d., kurio 1 straipsniu ATPK 15 straipsnio 1 dalies (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) antrajame sakinyje po žodžių „taisyklių pažeidimus“ buvo įrašyti žodžiai „biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą“ ir ši dalis buvo išdėstyta taip:

„Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atsako pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais“;

– Seimas 2002 m. liepos 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio 1 straipsniu, įsigaliojusiu 2002 m. rugpjūčio 1 d. (šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalis), buvo pakeistas ir papildytas 15 straipsnio 1 dalies (2000 m. birželio 15 d. redakcija) pirmasis sakinys ir visa dalis buvo išdėstyta taip:

„Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai – pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą, o Valstybės saugumo departamento pareigūnai – pagal Valstybės saugumo departamento statutą. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais“;

– Seimas 2007 m. sausio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 44¹, 189⁷, 224, 247¹⁰, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 44³, 44⁴, 44⁵, 214²⁵, 214²⁶ straipsniais įstatymą, įsigaliojusį 2007 m. sausio 30 d., kurio 2 straipsniu pakeitė ATPK 15 straipsnio 1 dalį (2002 m. liepos 5 d. redakcija): vietoj žodžių „matavimo priemonių, priskirtų valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos ir naudojimo taisyklių“ buvo įrašyti žodžiai „teisinės metrologijos reikalavimų“ ir ši dalis išdėstyta taip:

„Tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai – pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą, o Valstybės saugumo departamento pareigūnai – pagal Valstybės saugumo departamento statutą. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais.“

8. Apibendrinant įstatymų, kuriais buvo keičiama ir (arba) papildoma ATPK 15 straipsnio 1 dalis, nuostatas pažymėtina, kad jomis buvo arba keičiami pareigybių, kurias užimantys asmenys administracinėn atsakomybėn galėjo būti traukiami tik už šioje dalyje išvardytus administracinius teisės pažeidimus, pavadinimai, arba plečiamas tokių pareigybių sąrašas, arba plečiamas sąrašas administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos šioje dalyje išvardyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad keičiant ir (arba) papildant ATPK 15 straipsnio 1 dalį joje išliko įtvirtinti asmenų, kuriems taikomi drausmės arba tarnybos statutai, patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai: už administracinius teisės pažeidimus šie asmenys atsakė pagal drausmės arba tarnybos statutus, o administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais, t. y. pagal ATPK, buvo traukiami tik už ATPK 15 straipsnio 1 dalyje išvardytus administracinius teisės pažeidimus.

Paminėtina, kad draudimas skirti baudą, pataisos darbus ir administracinį areštą ATPK 15 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims už šioje dalyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus buvo panaikintas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990 m. gruodžio 4 d. priimtu įstatymu ir nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 1990 m. gruodžio 14 d., asmenims, kuriems taikomi drausmės arba tarnybos statutai, už administracinių teisės pažeidimų, išvardytų ATPK 15 straipsnio 1 dalyje, padarymą galėjo būti skiriama bet kuri ATPK numatyta administracinė nuobauda.

9. ATPK 15 straipsnio (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) 2 ir 3 dalys iki 2009 m. liepos 15 d. nebuvo pakeistos ar papildytos.

Minėta, kad ATPK 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse buvo nustatyta:

„Kiti, išskyrus nurodytus šio straipsnio pirmojoje dalyje, asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, tiesiogiai šiuose aktuose numatytais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

10. Pareiškėjui – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui abejonės dėl ATPK 15 straipsnio 1 dalies (2007 m. sausio 16 d. redakcija) atitikties Konstitucijai kilo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas policijos pareigūnui.

Pažymėtina, kad ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) buvo nustatyti ne tik policijos pareigūnų, bet ir tikrosios karo tarnybos karių, vidaus reikalų tarnybų pareigūnų, jiems prilygintų asmenų, Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Valstybės saugumo departamento pareigūnų patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai. Visų ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) išvardytų pareigūnų patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai buvo vienodi tuo aspektu, kad už administracinius teisės pažeidimus šie asmenys atsakė pagal drausmės arba tarnybos statutus, o administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais, t. y. pagal ATPK, buvo traukiami tik už ATPK 15 straipsnio 1 dalyje išvardytus administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 15 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo nustatyta tam tikrų asmenų – kitų, išskyrus nurodytuosius ATPK 15 straipsnio 1 dalyje, asmenų, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, – patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai: šie asmenys tiesiogiai drausmės statutuose arba specialiuose drausmės nuostatuose numatytais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus buvo traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

ATPK 15 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta organų (pareigūnų), skiriančių administracines nuobaudas, teisė ATPK 15 straipsnio 1 dalyje numatytais administracinės atsakomybės atvejais nuobaudos neskirti ir perduoti medžiagą atitinkamoms institucijoms, turinčioms teisę spręsti dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn.

Taigi ATPK 15 straipsnyje buvęs nustatytas reguliavimas buvo vientisas, visos trys šio straipsnio dalys buvo neatsiejamos viena nuo kitos. Atsižvelgdamas į tai, nors pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tik ATPK 15 straipsnio 1 dalis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ir tik tam tikra apimtimi, Konstitucinis Teismas tirs, ar Konstitucijai neprieštaravo ATPK 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus.

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnio 6 dalį statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

11. Seimas 2009 m. liepos 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 15, 41, 142, 172¹⁹, 172²¹, 173⁵, 214, 214¹⁰, 214¹⁹, 221, 224, 232, 232¹, 233, 246¹, 246⁶, 259¹, 262, 281, 288, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 41¹², 43¹¹, 43¹², 142¹¹, 187¹³ straipsniais ir 214¹², 214¹³ straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą, kurio 3 straipsniu, įsigaliojusiu 2010 m. sausio 1 d. (šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalis), pakeitė ATPK 15 straipsnį (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ir jį išdėstė taip: „Statutiniai valstybės tarnautojai administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais.“

Taigi ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), kuris yra ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, nustatytas teisinis reguliavimas buvo pakeistas iš esmės – panaikinti iki tol buvę įtvirtinti statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tai pasakytina ir apie tuos atvejus, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebuvo panaikintas, tačiau buvo pakeistas jame nustatytas teisinis reguliavimas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. sprendimas, 2006 m. kovo 30 d., 2006 m. balandžio 14 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai, 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas, 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai).

Tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kilo abejonių dėl toje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą, nepaisydamas to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja.

12. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą tiriama, ar Konstitucijai neprieštaravo ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo buvo įtvirtinti tam tikrų asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai, tuo aspektu, kad už administracinius teisės pažeidimus kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) atsakė pagal drausmės arba tarnybos statutus, o administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais, t. y. pagal ATPK, buvo traukiami tik už ATPK 15 straipsnio 1 dalyje išvardytus administracinius teisės pažeidimus.

13. Aiškinant teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatyti karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai, atsižvelgtina į kituose ATPK straipsniuose (jų dalyse) bei kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) atsakomybę, nustatytą teisinį reguliavimą.

14. Nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje paminėtinos šios ATPK nuostatos:

– pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę; administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 straipsnio (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija) 2 dalis);

– administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų (ATPK 12 straipsnis (1984 m. gruodžio 13 d. redakcija);

– administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims skiriama administracinė nuobauda, kuria siekiama šiuos asmenis nubausti ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis (1992 m. gegužės 26 d. redakcija);

– už administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas; 4) specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, atlikti orlaivių techninę priežiūrą, dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo arba radijo stebėsenos įrenginius, naudoti elektroninių ryšių išteklius, užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive, teisės projektuoti statinius ar atlikti statinių projektų ekspertizę) atėmimas; 5) administracinis areštas; 6) nušalinimas nuo darbo (pareigų) (ATPK 21 straipsnis (2000 m. vasario 17 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos).

Pažymėtina, kad pagal ATPK administracinė atsakomybė taikoma visiems fiziniams asmenims, kuriems pažeidimo padarymo dieną buvo sukakę šešiolika metų, ir šiuo požiūriu yra bendro pobūdžio teisinė atsakomybė.

15. Minėta, kad aiškinant teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai, atsižvelgtina į įstatymuose, reglamentuojančiuose karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) atsakomybę, nustatytą teisinį reguliavimą.

15.1. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. redakcija) 22 straipsnyje „Policijos pareigūno atsakomybė“ nustatyta: policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius (1 dalis); policijos pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas ir pažeidęs įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (2 dalis); žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia (3 dalis); neteisėta policijos pareigūno veika fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka (4 dalis); policijos pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus (5 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintame Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) inter alia nustatyta:

– tarnybinis nusižengimas – Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (2 straipsnio 6 dalis);

– pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis (2 straipsnio 7 dalis);

– pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą (25 straipsnio 1 dalis);

– už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (26 straipsnio 1 dalis).

15.2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 26 straipsnio (1999 m. liepos 7 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus.

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymu (2006 m. sausio 20 d. redakcija) patvirtintame Kariuomenės drausmės statute inter alia nustatyta:

– karys, padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžtą veiką, už kurią numatyta atsakomybė pagal drausmės statutus, atsako tik pagal šį statutą; už kitas Administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžtas veikas karys traukiamas administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais (2 straipsnio 4 dalis);

– privalomosios pradinės karo tarnybos ar profesinės karo tarnybos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) papeikimas; 2) papildomos tarnybos užduotys; 3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos; 4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas; 5) kario laipsnio pažeminimas; 6) atleidimas iš tarnybos (31 straipsnio 1 dalis).

15.3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (2003 m. balandžio 1 d. redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus tarnybos pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš tarnybos.

15.4. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 18 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 7 dalyje nustatyta: už įstatymų pažeidimus Saugumo departamento pareigūnas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymu (2002 m. liepos 5 d. redakcija) patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statute inter alia nustatyta:

– saugumo pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako drausmine tvarka pagal šį statutą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; medžiaga dėl saugumo pareigūno padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį taikoma drausminė atsakomybė, perduodama Saugumo departamento generaliniam direktoriui (9 straipsnio 3 dalis);

– už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus bei kitus drausminius nusižengimus saugumo pareigūnams skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš tarnybos (33 straipsnio 1 dalis (2008 m. spalio 6 d. redakcija).

16. Nagrinėjamos konstitucinės bylos kontekste pažymėtina, kad administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys: skiriasi inter alia jų pobūdis, tikslas, subjektai, poveikio priemonės, inter alia nuobaudos. Antai palyginus administracines nuobaudas, numatytas ATPK, ir tarnybines nuobaudas, numatytas atitinkamuose tarnybos statutuose, akivaizdžiai matyti, kad skiriant tarnybinę nuobaudą negali būti paskirta bauda, daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos padarius administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimas, specialiosios teisės (inter alia teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive) atėmimas, administracinis areštas.

17. ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su minėtomis įstatymų, nustatančių karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) atsakomybę, nuostatomis pažymėtina, kad tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos kariams ir statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams), padariusiems kai kuriuos administracinius teisės pažeidimus (neišvardytus ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), išvengti administracinės atsakomybės, nes už šių pažeidimų padarymą jie turėjo atsakyti pagal drausmės arba tarnybos statutus, t. y. turėjo būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė negali būti vertinama kaip pakeičianti administracinę atsakomybę. Nors ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) buvo numatyta, kad kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės ar tarnybos statutus, patraukimas tarnybinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo padarymą negali būti traktuojamas kaip patraukimas administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

18. Taigi ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, ginčijamas šioje konstitucinės justicijos byloje, sudarė prielaidas kilti situacijoms, kai asmenys, nenurodyti ATPK 15 straipsnio 1, 2 dalyse, už visus administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK turėjo būti traukiami administracinėn atsakomybėn ir jiems turėjo būti skiriamos administracinės nuobaudos, o kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) už kai kuriuos administracinius teisės pažeidimus (neišvardytus ATPK 15 straipsnio 1 dalyje), užuot buvę patraukti administracinėn atsakomybėn buvo traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir jiems turėjo būti skiriamos tarnybinės nuobaudos. Vadinasi, pagal teisinį reguliavimą, nustatytą ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), asmens tarnyba tam tikroje institucijoje, inter alia policijoje, lėmė tai, kad joje tarnaujantys asmenys už kai kurių administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo traukiami ne administracinėn, bet tarnybinėn atsakomybėn, o tai reiškia, kad tokiu reguliavimu šiems asmenims buvo suteikta tam tikra privilegija – galimybė išvengti administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų, neišvardytų ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), padarymą.

19. Minėta, kad šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą tiriama, ar ATPK 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

19.1. Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 lapkričio 10 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją apibrėžti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas galima tik įstatymu; nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucija nedraudžia įstatymu apibrėžti mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingų veikų – administracinių teisės pažeidimų – ir nustatyti administracinės atsakomybės už tokias veikas. Administraciniais teisės pažeidimais įstatymu gali būti pripažintos tik tokios mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingos veikos, kuriomis daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su administracinės atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus nustatymu, turi plačią diskreciją, jis inter alia gali, atsižvelgdamas į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kitus požymius, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įtvirtinti diferencijuotą teisinį reguliavimą ir nustatyti skirtingą administracinę atsakomybę už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti: tai darydamas, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.

19.2. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (1 dalis), žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (2 dalis), nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs:

– Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas;

– konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai;

– konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; šis principas nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu;

– konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas;

– vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.

19.3. Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus principas ir kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema bei pati Konstitucija.

Konstitucinis teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt.

20. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su administracine atsakomybe už administracinių teisės pažeidimų padarymą, inter alia nustatydamas tam tikrų subjektų administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą ribojimus, turi paisyti iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių imperatyvų, kad teisinė atsakomybė už tokius pačius administracinius teisės pažeidimus įstatymu turi būti nustatyta ir taikoma visiems asmenims, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją tik Respublikos Prezidentas turi imunitetą ne tik nuo baudžiamosios, bet ir nuo administracinės atsakomybės: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas savo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, jis skiriasi nuo visų kitų piliečių teisinio statuso.

Pagal Konstituciją dalinį imunitetą nuo tam tikrų administracinio poveikio priemonių taip pat turi Seimo nariai, ministrai, teisėjai: Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalis), Ministras Pirmininkas, ministrai ir teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (Konstitucijos 100 straipsnis, 114 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad jokie kiti asmenys, inter alia kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai), pagal Konstituciją jokio imuniteto nuo administracinės atsakomybės neturi.

21. Sprendžiant, ar ATPK 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, kaip minėta šiame Konstitucinio Teismo nutarime, ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo įtvirtinti karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai; pagal šį reguliavimą asmens tarnyba tam tikroje institucijoje, inter alia policijoje, lėmė tai, kad joje tarnaujantys asmenys už kai kurių administracinių teisės pažeidimų padarymą buvo traukiami ne administracinėn, bet tarnybinėn atsakomybėn ir taip jiems buvo suteikta tam tikra privilegija – galimybė išvengti administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų, neišvardytų ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), padarymą.

Šiame nutarime taip pat minėta, kad patraukimas tarnybinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo padarymą negali būti traktuojamas kaip patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Minėta ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą, inter alia nustatydamas tam tikrų subjektų administracinės atsakomybės už administracinių teisės pažeidimų padarymą ribojimus, turi paisyti iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių imperatyvų, kad teisinė atsakomybė už tokius pačius administracinius teisės pažeidimus įstatymu turi būti nustatyta ir taikoma visiems asmenims, išskyrus Konstitucijoje numatytas išimtis.

Konstatuotina, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) įtvirtinti karių ir statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) patraukimo administracinėn atsakomybėn ribojimai gali būti konstituciškai pateisinami. ATPK 15 straipsnyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį kariai ir statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai) už administracinius teisės pažeidimus, neišvardytus ATPK 15 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 16 d. redakcija), atsakė pagal drausmės ar tarnybos statutus, buvo pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas privilegijų neteikimo principas, nukrypstama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ATPK 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

23. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos byloje pažymėtina, jog tai, kad ATPK 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija) atitinkama apimtimi šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nereiškia, kad asmenims, kurie, vadovaujantis ATPK 15 straipsniu (2007 m. sausio 16 d. redakcija), buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn pagal drausmės, tarnybos statutus ar specialius drausmės nuostatus, paskirtos tarnybinės nuobaudos gali būti kvestionuojamos vien šiuo pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

n u t a r i a:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnis (2007 m. sausio 16 d. redakcija; Žin., 1985 Nr. 1-1; 2007, Nr. 12-492) ta apimtimi, kuria jame buvo nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento pareigūnai, kiti asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais traukiami ne už visus administracinius teisės pažeidimus, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:

Toma Birmontienė

Pranas Kuconis

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Ramutė Ruškytė

Egidijus Šileikis

Algirdas Taminskas

Romualdas Kęstutis Urbaitis

_________________

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 472325 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio (2007 m. sausio 16 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite kalbą

Mums rūpi privatumas