1969 m. tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo

Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja įgyvendinti šios Konvencijos ir jos priedų, kurie yra neatskiriama šios Konvencijos dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šią Konvenciją kartu yra ir nuoroda į jos priedus.

Šioje Konvencijoje, jei specialiai nenurodyta kitaip:

1. „Taisyklės“ – prie šios Konvencijos pridėtos taisyklės;

2. „Administracija“ – valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, vyriausybė;

3. „tarptautinis reisas“ – reisas jūra iš šalies, kuriai ši Konvencija taikoma, į už šios šalies ribų esantį uostą, arba atvirkščiai. Taikant šią sąvoką, bet kuri teritorija, už kurios tarptautinius santykius atsako Susitariančioji Vyriausybė arba kurią valdo Jungtinės Tautos, laikoma atskira šalimi;

4. „bendroji talpa“ – bendras viso laivo dydis, nustatytas pagal šios Konvencijos nuostatas;

5. „naudingoji talpa“ – naudinga laivo talpa, nustatyta pagal šios Konvencijos nuostatas;

6. „naujas laivas“ – laivas, kurio kilis buvo pastatytas ant stapelio arba kurio statybos etapas šios Konvencijos įsigaliojimo dieną ar po jos yra panašus;

7. „esamas laivas“ – laivas, kuris nėra naujas;

8. „ilgis“ – 96 proc. laivo bendrojo ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio lygį, arba laivo ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei jis būtų didesnis. Laivuose, kurie buvo suprojektuoti plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas su projektine vaterlinija lygiagrečioje vaterlinijoje;

9. „Organizacija“ – Tarpvyriausybinė jūrų konsultacinė organizacija.

1. Ši Konvencija taikoma tokiems tarptautinių reisų laivams:

2. Ši Konvencija taikoma:

3. Esamų laivų, kuriems ši Konvencija taikoma pagal šio straipsnio 2 punkto c papunktį, bendroji talpa negali būti po to nustatoma pagal reikalavimus, Administracijos taikytus tarptautinių reisų laivams prieš įsigaliojant šiai Konvencijai.

1. Ši Konvencija netaikoma: a) karo laivams;

2. Niekas iš to, kas čia nurodyta, netaikoma laivams, plaukiojantiems tik:

1. Jei šios Konvencijos nuostatos laivui negalioja jam išplaukiant į bet kokį reisą, jos nepradeda jam galioti ir tada, kai jis dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių yra priverstas pakeisti jam nustatytą maršrutą.

2. Taikydamos šios Konvencijos nuostatas, Susitariančiosios Vyriausybės turi tinkamai atsižvelgti į bet kokio laivo bet kokį nukrypimą nuo maršruto arba vėlinimąsi dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių.

Bendrąją ir naudingąją talpas nustato Administracija; tačiau ji gali patikėti nustatyti šias talpas jos pripažintiems asmenims arba organizacijoms. Kiekvienu atveju ši Administracija prisiima visišką atsakomybę už bendrosios ir naudingosios talpų apskaičiavimą.

1. Kiekvienam laivui, kurio bendroji ir naudingoji talpos nustatytos pagal šią Konvenciją, išduodamas Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma).

2. Šį liudijimą išduoda Administracija arba jos tinkamai įgalioti bet koks asmuo arba organizacija. Kiekvienu atveju Administracija prisiima visišką atsakomybę už liudijimo išdavimą.

1. Susitariančioji Vyriausybė gali, kitos Susitariančiosios Vyriausybės prašymu, pagal šią Konvenciją nustatyti laivo bendrąją ir naudingąją talpas ir išduoti arba įgalioti išduoti šiam laivui Tarptautinį laivo matmenų liudijimą (1969 m. forma).

2. Liudijimo kopija ir talpų apskaičiavimo kopija kaip galima anksčiau perduodamos prašymą pateikusiai vyriausybei.

3. Taip išduotame liudijime nurodoma, kad jis buvo išduotas paprašius valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba plaukios, vyriausybei; šis liudijimas galioja ir turi būti pripažįstamas taip pat, kaip ir pagal 7 straipsnį išduotas liudijimas.

4. Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) negali būti išduotas nė vienam laivui, plaukiojančiam su valstybės, kurios vyriausybė nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava.

1. Liudijimas parengiamas jį išduodančios šalies valstybine kalba arba kalbomis. Jei vartojamoji kalba nėra nei anglų nei prancūzų kalba, liudijimo tekste turi būti vertimas į vieną iš šių kalbų.

2. Liudijimo forma turi atitikti II priede pateiktą formą.

1. Jei laivo sandara, konstrukcija, tūris, patalpų naudojimas, bendras skaičius keleivių, kuriuos laivui leidžiama vežti pagal jo keleivinį liudijimą, laivui nustatyta krovininė vaterlinija arba leidžiama grimzlė pakeičiami tiek, kad dėl to padidėja laivo bendroji arba naudingoji talpa, Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) – išskyrus taisyklėse nustatytas išimtis – netenka galios ir Administracija turi jį panaikinti.

2. Laivui Administracijos išduotas liudijimas netenka galios laivą perdavus plaukioti su kitos valstybės vėliava, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 punkte.

3. Perdavus laivą plaukioti su kitos valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava, Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) lieka galioti ne ilgiau kaip tris mėnesius, arba kol Administracija vietoj jo neišduoda kito Tarptautinio laivo matmenų liudijimo (1969 m. forma), atsižvelgiant į tai, kas įvyktų anksčiau. Valstybės, su kurios vėliava laivas plaukiojo iki tol, Susitariančioji Vyriausybė kaip galima anksčiau po laivo perdavimo nusiunčia Administracijai liudijimo, kurį laivas turėjo jo perdavimo metu, kopiją bei atitinkamų jo matmenų apskaičiavimo kopiją.

Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją išduotas liudijimas turi būti pripažįstamas kitų Susitariančiųjų Vyriausybių ir visais su šia Konvencija susijusiais atvejais jų laikomas taip pat galiojančiu, kaip ir jų išduoti liudijimai.

1. Kai laivas, plaukiojantis su valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava yra kitų Susitariančiųjų Vyriausybių uostuose, jį gali tikrinti šių vyriausybių tinkamai įgalioti pareigūnai. Taip tikrinant užtenka įsitikinti, kad:

2. Toks patikrinimas jokiu būdu neturi laivo kaip nors užlaikyti.

3. Jei tikrinant būtų atskleista, kad pagrindinės laivo savybės skiriasi nuo nurodytųjų jo Tarptautiniame laivo matmenų liudijime (1969 m. forma) taip, kad dėl šio skirtumo laivo bendroji arba naudingoji talpa tampa didesnė, apie tai turi būti nedelsiant pranešta valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, vyriausybei.

Į šios Konvencijos teikiamas privilegijas negali pretenduoti joks laivas, neturintis galiojančio pagal šią Konvenciją išduoto liudijimo.

1. Visos kitos šiuo metu galiojančios su laivų matmenimis susijusios sutartys, konvencijos ir susitarimai tarp valstybių, šios Konvencijos Šalių, ir toliau visiškai galios visos ir visą joms nustatytą laiką:

2. Tačiau jei šios sutartys, konvencijos ir susitarimai prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms, viršenybę turi šios Konvencijos nuostatos.

1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja perduoti ir deponuoti Organizacijai:

1. Šią Konvenciją galima pasirašyti per šešis mėnesius nuo 1969 m. birželio 23 d., o vėliau prie jos bus galima prisijungti. Jungtinių Tautų valstybių narių, bet kurių specializuotų institucijų, Tarptautinės atominės energijos agentūros narių arba Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šalių vyriausybės gali tapti Konvencijos Šalimis:

2. Konvencija priimama arba prie jos prisijungiama deponuojant Organizacijai priėmimo arba prisijungimo dokumentą. Organizacija praneša visoms šią Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms apie kiekvieną naują priėmimą arba prisijungimą ir atitinkamų dokumentų deponavimo datą. Organizacija taip pat praneša Konvenciją jau pasirašiusioms vyriausybėms apie bet kokį jos pasirašymą per šešis mėnesius nuo 1969 m. birželio 23 d.

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvidešimt keturiems mėnesiams nuo dienos, kai ją pagal 16 straipsnio sąlygas be išlygų dėl priėmimo arba deponavusios priėmimo ar prisijungimo dokumentus pasirašo ne mažiau kaip dvidešimt penkios valstybių, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip šešiasdešimt penkis procentus viso pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, Vyriausybės. Šios Konvencijos įsigaliojimo datą Organizacija praneša visoms ją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms Vyriausybėms.

2. Vyriausybėms, deponavusioms šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentą per šio straipsnio 1 punkte minimus dvidešimt keturis mėnesius, priėmimas arba prisijungimas įsigalioja įsigaliojant šiai Konvencijai arba praėjus trims mėnesiams nuo priėmimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri šių datų yra vėlesnė.

3. Vyriausybėms, deponavusioms šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentą po jos įsigaliojimo, ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo šio dokumento deponavimo dienos.

4. Jei bet kuris šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentas deponuojamas po dienos, kai įvykdomos visos priemonės, reikalingos, kad įsigaliotų šios Konvencijos pakeitimas, arba po to, kai, pakeitimą priimant vienbalsiai, pripažįstama, kad visos Susitariančiosios Vyriausybės jį priėmė pagal 18 straipsnio 2 punkto b papunkčio sąlygas, laikoma, kad šis dokumentas taikomas pakeistai Konvencijai.

1. Ši Konvencija gali būti iš dalies pakeičiama kurios nors Susitariančiųjų Vyriausybių pasiūlymu, tam panaudojant bet kurią iš šiame straipsnyje nurodytų procedūrų.

2. Priimant pakeitimą visais balsais:

3. Pakeitimas po apsvarstymo pačioje Organizacijoje:

4. Konferencijos priimami pakeitimai:

5. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie bet kokius pakeitimus, kurie gali įsigalioti pagal šio straipsnio sąlygas, taip pat kiekvieno šių pakeitimų būsimo įsigaliojimo datą.

6. Priimant pagal šio straipsnio sąlygas bet kurį pakeitimą arba skelbiant pareiškimą, Organizacijai deponuojami atitinkami dokumentai, o ši praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie pareiškimo priėmimą arba jo gavimą.

1. Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo šiai Vyriausybei dienos.

2. Denonsavimo dokumentas deponuojamas Organizacijai, o ši apie kiekvieną gautą denonsavimo dokumentą praneša kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.

1. a) Jungtinės Tautos – tais atvejais, kai jos valdo teritoriją – arba bet kuri už teritorijos tarptautinius ryšius atsakinga Susitariančioji Vyriausybė, siekdamos išplėsti šios Konvencijos galiojimą tokiai teritorijai, kaip galima greičiau konsultuojasi su šia teritorija arba imasi kitokių atitinkamų priemonių ir gali bet kuriuo metu pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog šios Konvencijos galiojimas išplečiamas šiai teritorijai.

2. a) Jungtinės Tautos arba bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal šio straipsnio 1 punkto a papunkčio sąlygas pareiškusios apie Konvencijos galiojimo išplėtimą teritorijai, gali bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo dienos, kai Konvencijos galiojimas taip išplečiamas bet kuriai teritorijai, pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog ši Konvencija nustoja galiojusi bet kuriai pranešime įvardytai teritorijai.

3. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie šios Konvencijos galiojimo išplėtimą bet kurioms teritorijoms pagal šio straipsnio 1 punkto sąlygas ir apie bet kurio tokio išplėtimo galiojimo baigtį pagal 2 punkto nuostatas, kiekvienu atveju nurodydama datą, nuo kurios šios Konvencijos galiojimas taip išplečiamas arba nutraukiamas.

1. Ši Konvencija deponuojama Organizacijai, o jos Generalinis Sekretorius patvirtintas jos kopijas siunčia visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms ir visoms prie šios Konvencijos prisijungusioms vyriausybėms.

2. Iškart po Konvencijos įsigaliojimo Organizacijos Generalinis Sekretorius jos tekstą siunčia Jungtinių Tautų sekretoriatui, kad jis būtų įregistruotas ir paskelbtas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

Ši Konvencija sudaryta vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai yra autentiški. Parengiami ir kartu su pasirašytu originalu deponuojami oficialūs vertimai į ispanų ir rusų kalbas.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.^*

PRIIMTA 1969 metų birželio dvidešimt trečią dieną Londone

______________

1. Laivo talpa susideda iš bendrosios talpos ir naudingosios talpos.

2. Bendroji talpa ir naudingoji talpa nustatomos pagal šių taisyklių nuostatas.

3. Neįprastų tipų laivų, dėl kurių konstrukcinių ypatybių taikyti šių taisyklių nuostatas būtų neracionalu arba neįgyvendinama, bendrąją talpą ir naudingąją talpą nustato Administracija. Taip nustačiusi laivo talpą, Administracija pateikia Organizacijai jos taikyto metodo detales, kad jos būtų išplatintos Susitariančiųjų Vyriausybių žiniai.

1. Viršutinis denis

Viršutinis denis – pats aukščiausias vientisas, nuo blogo oro ir jūros bangų poveikio neapsaugotas denis, kuris laivui plaukiant jūra turi nuolatines drėgmei nepralaidžias užsandarinimo priemones visoms angoms jo išorinėje dalyje ir po kuriuo visos angos laivo bortuose turi nuolatines priemones joms uždaryti, kad nepraleistų vandens. Jei laivo viršutinis denis pakopinės konstrukcijos, viršutiniu deniu laikoma žemiausia neapsaugoto denio linija ir jos pratęsimas lygiagrečiai su viršutine denio dalimi.

2. Teorinis borto aukštis

3. Plotis

Plotis – didžiausias laivo plotis, išmatuotas laivo midelyje iki teorinio španto linijos, jei laivas su metaline korpuso apkala, arba iki laivo korpuso išorinio paviršiaus, jei jo apkala iš kitokios medžiagos.

4. Uždaros patalpos

Uždaros patalpos – visos patalpos, kurias apriboja laivo korpusas, stacionarūs arba judami perdarai ar pertvaros, deniai arba dangos, išskyrus nuolatinius arba nuimamus tentus (uždangas). Jokie tarpai denyje, jokios angos laivo korpuse, denyje arba patalpos dangoje ar patalpos perdaruose ar pertvarose arba perdaro ar pertvaros nebuvimas neleidžia patalpos laikyti uždara patalpa.

5. Neįtraukiamos patalpos

Nepaisant to, kas pasakyta šios taisyklės 4 punkte, patalpos, nurodytos a-e papunkčiuose, vadinamos neįtraukiamomis patalpomis ir nėra įtraukiamos į uždarų patalpų tūrį; tačiau bet kuri šių patalpų laikoma uždara patalpa, jei ji atitinka mažiausiai vieną iš šių trijų sąlygų:

– patalpoje įrengtos lentynos arba kitokios priemonės kroviniams ar atsargoms laikyti;

– patalpos angos turi bet kokias priemones joms uždaryti;

– konstrukcija suteikia bet kokią galimybę šias angas uždaryti.

6. Keleivis

Keleivis – kiekvienas asmuo, kuris:

7. Krovinių patalpos

Apskaičiuojant naudingąją talpą, įtraukiamos krovinių patalpos, t. y. uždaros patalpos, pritaikytos vežti krovinius, kurie bus iš laivo iškraunami, su sąlyga, kad šios patalpos įtraukiamos ir apskaičiuojant bendrąją talpą. Šios krovinių patalpos paženklinamos patvariu būdu raidėmis CC (angl. cargo compartment), išdėstytomis taip, kad gerai matytųsi; raidžių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 100 milimetrų (4 coliai).

8. Nepralaidus drėgmei jūroje

Nepralaidus drėgmei jūroje – neleidžiantis vandeniui patekti į laivo vidų esant bet kokiam jūros bangavimui.

1. Laivo naudingoji talpa (NT) nustatoma pagal šią formulę:

NT = K₂V_c(4d/3D)^2 + K₃(N₁ + N₂/10);

čia:

2. Šios taisyklės 1 punkte nurodyta teorinė grimzlė (d) yra viena iš šių laivo grimzlių:

1. Jei pasikeičia 3 ir 4 taisyklėse apibrėžti laivo dydžiai, pvz., V, V_c, d, N₁ ar N₂, ir dėl to padidėja pagal 4 taisyklės nuostatas nustatyta jo naudingoji talpa, šiam laivui nedelsiant pradedama taikyti pagal pakitusius dydžius iš naujo nustatyta naudingoji talpa.

2. Laivui, kuriam nustatytos 4 taisyklės 2 punkto a ir b papunkčiuose nurodytos krovininės vaterlinijos, leidžiama naudotis tiktai viena iš pagal 4 taisyklės nuostatas jam nustatytų naudingųjų talpų; ši talpa turi atitikti tą krovininę vaterliniją, kuri laivui nustatyta atsižvelgiant į jo konkrečią paskirtį.

3. Jei pakinta laivo dydžiai, pvz., V, V_c, d, N₁ ar N₂, apibrėžti 3 ir 4 taisyklėse, arba jei, pasikeitus laivo darbo pobūdžiui, pasikeičia ir atitinkama jam paskirta šios taisyklės 2 punkte nurodyta krovininė vaterlinija ir dėl to pagal 4 taisyklės nuostatas nustatyta jo naudingoji talpa sumažėja, naujas tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) su jame nurodyta naujai nustatyta naudingąja talpa laivui neišduodamas tol, kol nepraeina dvylika mėnesių nuo laivo turimo liudijimo išdavimo dienos; tačiau šis reikalavimas netaikomas:

1. Iš metalo pastatytuose laivuose visi į bendrosios ir naudingosios talpų skaičiavimus įtraukiami tūriai apskaičiuojami išmatuojant patalpas iki laivo korpuso arba konstrukcinių ribojančių plokščių vidinės pusės (nepaisant pritaisytos izoliacijos ar pan.), o iš bet kurios kitokios medžiagos pastatytuose laivuose – iki korpuso išorės arba iki konstrukcinių ribojančių paviršių vidinės pusės.

2. Išsikišimų tūriai įtraukiami į bendrą tūrį.

3. Jūros bangavimui atidengtų patalpų tūrių galima neįtraukti į bendrą tūrį.

1. Visiems tūriams apskaičiuoti naudojami dydžiai išmatuojami vieno centimetro arba vienos dvidešimtosios pėdos dalies tikslumu.

2. Tūriai apskaičiuojami tam tikrai patalpai taikomais skaičiavimo būdais ir laikantis Administracijai priimtino tikslumo.

3. Skaičiavimas neturi būti sudėtingas, kad jį būtų galima nesunkiai patikrinti.

______________

PAGRINDINIAI MATMENYS

Į LAIVO TALPĄ ĮTRAUKTOS PATALPOS

______________

1 PRIEDĖLIS