Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės

a) „sutartis“ – tai raštu tarp valstybių sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam taikomos tarptautinės teisės normos, įtvirtintas viename ar keliuose susijusiuose dokumentuose, nesvarbu, koks būtų to susitarimo pavadinimas;

b) „ratifikavimas“, „priėmimas“, „patvirtinimas“ ar „prisijungimas“ – tai atskiri tarptautiniai veiksmai, kuriais valstybė tarptautiniu mastu išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia;

c) „įgaliojamieji raštai“ – tai valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kuriuo asmuo ar asmenys yra paskiriami atstovauti tai valstybei derantis dėl sutarties sudarymo, ją priimant, tvirtinant sutarties teksto autentiškumą, išreiškiant valstybės sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia ir atlikti kitus su sutartimi susijusius veiksmus;

d) „išlyga“ – tai vienašališkas valstybės pareiškimas, nesvarbu, kaip suformuluotas ar pavadintas, padarytas pasirašant, ratifikuojant, priimant, tvirtinant sutartį ar prisijungiant prie jos, kuriuo valstybė siekia netaikyti tam tikrų sutarties nuostatų tai valstybei arba pakeisti jų teisinę galią tai valstybei;

e) „derybose dalyvaujanti valstybė“ – tai valstybė, kuri dalyvauja rengiant sutarties tekstą ir jį priimant;

f) „susitariančioji valstybė“ – tai valstybė, kuri yra išreiškusi sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia, nesvarbu, ar ta sutartis jau įsigaliojo, ar ne;

g) „šalis“ – tai valstybė, kuri išreiškė sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia ir kuriai ta sutartis jau įsigaliojo;

h) „trečioji valstybė“ – tai valstybė, kuri nėra sutarties šalis;

i) „tarptautinė organizacija“ – tai tarpvyriausybinė organizacija.

a) tokių susitarimų teisinės galios;

b) šioje Konvencijoje įtvirtintų normų taikymo jiems, jei šios normos jiems būtų taikomos pagal tarptautinę teisę ir be šios Konvencijos;

c) Konvencijos taikymo valstybių tarpusavio santykiams pagal tarptautinius susitarimus, kurių šalys yra ir kiti tarptautinės teisės subjektai.

Kiekviena valstybė turi teisę sudaryti sutartis.

1. Laikoma, kad asmuo atstovauja valstybei priimant sutarties tekstą, tvirtinant jo autentiškumą arba išreiškiant valstybės sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia, jei:

2. Laikoma, kad šie pareigūnai pagal einamas pareigas yra savo valstybės atstovai, nereikalaujant, kad jie pateiktų įgaliojamuosius raštus:

Asmens, kuris pagal 7 straipsnį negali būti laikomas atstovaujančiu valstybei, veiksmas, susijęs su sutarties sudarymu, neturi teisinės galios, jei vėliau valstybė jo nepatvirtina.

1. Sutarties tekstas priimamas visoms jį rengusioms valstybėms pritarus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Sutarties tekstas tarptautinėje konferencijoje priimamas dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių valstybių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai valstybės tokia pat balsų dauguma nustato kitokią tvarką.

Sutarties tekstas laikomas autentišku ir galutiniu po to, kai:

Valstybė savo sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia gali išreikšti ją pasirašydama, pasikeisdama sutartį sudarančiais dokumentais, ją ratifikuodama, priimdama, patvirtindama, prisijungdama prie jos arba kitu sutartu būdu.

1. Laikoma, kad valstybė išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia, kai ją pasirašo jos atstovas, jei:

2. Šio straipsnio 1 dalyje:

Laikoma, kad valstybės išreiškė sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia pasikeisdamos sutartį sudarančiais dokumentais, jei:

1. Valstybė išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančią ratifikuodama, kai:

2. Valstybė išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančią priimdama ar patvirtindama pagal tas pačias sąlygas, kurios taikomos ratifikavimui.

Valstybė išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia prie jos prisijungdama, kai:

Jei sutartis nenumato kitaip, sutarties ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentais įtvirtinamas valstybės sutikimas laikyti sutartį įpareigojančia nuo tada, kai:

1. Nepažeidžiant 19–23 straipsnių, valstybės sutikimas laikyti įpareigojančia sutarties dalį galioja tik tuo atveju, jei sutartis tai leidžia arba jei kitos susitariančiosios valstybės su tuo sutinka.

2. Valstybės sutikimas laikyti įpareigojančia sutartį, kuri leidžia pasirinkti pasirenkamąsias nuostatas, galioja tik tuo atveju, jei aiškiai nurodoma, kurioms iš tų nuostatų sutikimas taikomas.

Valstybė privalo susilaikyti nuo veiksmų, kurie pažeistų sutarties objektą ir jos tikslą, jei:

Pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, tvirtindama sutartį ar prisijungdama prie jos valstybė gali padaryti išlygą, išskyrus atvejus, kai:

1. Jei sutartyje nėra nurodyta kitaip, nereikalaujama, kad išlygai, kurią sutartis aiškiai leidžia, vėliau pritartų kitos susitariančiosios valstybės.

2. Kai derybose dalyvaujančių valstybių skaičius yra ribotas ir kai sutarties objektas ir tikslas aiškiai rodo, jog taikyti sutartį visa jos apimtimi visų tos sutarties šalių tarpusavio santykiams yra būtina, kad kiekviena iš jų sutiktų laikyti sutartį įpareigojančia, išlygai turi pritarti visos sutarties šalys.

3. Jei sutartis yra tarptautinės organizacijos steigiamasis dokumentas ir jei ji nenumato kitaip, išlygai turi pritarti šios organizacijos kompetentingas organas.

4. Jei ankstesnėse šio straipsnio dalyse nenustatyta kitaip ir jei sutartis nenumato kitaip:

5. Pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis, jei sutartyje nėra numatyta kitaip, laikoma, kad valstybė pritarė išlygai, jei per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai jai buvo pranešta apie išlygą, arba iki tos dienos, kai ji sutinka laikyti sutartį įpareigojančia – priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė, – ji nepareiškia prieštaravimų dėl tos išlygos.

1. Pagal 19, 20 ir 23 straipsnius kitos šalies atžvilgiu padaryta išlyga:

2. Išlyga nekeičia sutarties nuostatų, kai jos taikomos kitų sutarties šalių tarpusavio santykiams.

3. Jei išlygai prieštaraujanti valstybė neprieštarauja tam, kad įsigaliotų jos ir išlygą padariusios valstybės sutartis, sutarties nuostatos, dėl kurių padaryta išlyga, šių valstybių tarpusavio santykiams netaikomos tiek, kiek tai numato padaryta išlyga.

1. Jei sutartyje nėra numatyta kitaip, išlyga bet kuriuo metu gali būti atšaukta, ir tam nereikia valstybės, kuri pritarė išlygai, sutikimo.

2. Jei sutartyje nėra numatyta kitaip, prieštaravimas išlygai gali būti atšauktas bet kuriuo metu.

3. Jei sutartyje nėra numatyta kitaip ir nėra atskirai kitaip susitarta:

1. Išlyga, išlygos priėmimas ir prieštaravimas išlygai turi būti suformuluoti raštu ir perduoti susitariančiosioms valstybėms bei kitoms valstybėms, turinčioms teisę tapti sutarties šalimis.

2. Jei išlyga daroma pasirašant sutartį, kuri vėliau turi būti ratifikuota, priimta ar patvirtinta, išlygą daranti valstybė privalo oficialiai ją patvirtinti tada, kai išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia. Šiuo atveju laikoma, kad išlyga yra padaryta jos patvirtinimo dieną.

3. Prieš išlygos patvirtinimą padarytas išlygos priėmimas ar prieštaravimas išlygai neprivalo būti atskirai tvirtinami.

4. Išlygos ar prieštaravimo išlygai atšaukimas turi būti suformuluoti raštu.

1. Sutartis įsigalioja tokiu būdu ir tą dieną, kokie nurodyti sutartyje arba dėl kurių susitaria derybose dalyvaujančios valstybės.

2. Jei tokios nuostatos ar atskiro susitarimo nėra, sutartis įsigalioja iš karto, kai tik visos derybose dalyvaujančios valstybės išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia.

3. Jei valstybė išreiškia sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia po to, kai ta sutartis įsigalioja, jai sutartis įsigalioja tokio sutikimo išreiškimo dieną, jei toje sutartyje nenumatyta kitaip.

4. Sutarties nuostatos, reglamentuojančios jos teksto autentiškumo patvirtinimą, valstybių sutikimo laikyti tą sutartį įpareigojančia įtvirtinimą, sutarties įsigaliojimo būdą ir dieną, išlygas, depozitaro funkcijas ir kitus prieš sutarties įsigaliojimą neišvengiamai iškylančius klausimus, taikomos nuo sutarties teksto priėmimo dienos.

1. Sutartis ar sutarties dalis yra laikinai taikoma iki jos įsigaliojimo, jei:

2. jei sutartyje nėra nurodyta kitaip ir jei derybose dalyvaujančios valstybės atskirai dėl to nėra kitaip susitarusios, laikinas sutarties ar jos dalies taikymas valstybei yra nutraukiamas, jei ji kitoms valstybėms, kurioms sutartis yra laikinai taikoma, praneša apie savo ketinimą netapti tos sutarties šalimi.

Kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma, ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti.

Šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo. Ši nuostata nepažeidžia 46 straipsnio.

Jei kitokia šalių valia nėra numanoma iš sutarties ir nėra kitaip išreikšta, šaliai netaikomos sutarties nuostatos dėl veiksmų, kurie buvo atlikti, įvykių, kurie įvyko, ar padėties, kuri pasibaigė iki sutarties įsigaliojimo tai šaliai dienos.

Jei kitokia šalių valia nėra numanoma iš sutarties ir nėra kitaip išreikšta, sutartis kiekvienai tos sutarties šaliai yra privaloma visoje jos teritorijoje.

1. Atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Chartijos 103 straipsnį, valstybių, kurios yra vėliau tuo pačiu klausimu sudarytų sutarčių šalys, teisės ir įsipareigojimai nustatomi vadovaujantis tolesnių šio straipsnio dalių nuostatomis.

2. Jei sutartyje nurodoma, kad ji sudaroma atsižvelgiant į ankstesnę ar vėlesnę sutartį arba kad ji neturi būti laikoma prieštaraujančia tokiai sutarčiai, tuomet tos kitos sutarties nuostatos yra viršesnės.

3. Jei visos ankstesnės sutarties šalys taip pat yra ir vėlesnės sutarties šalys, tačiau ankstesnė sutartis nėra nutraukta ar jos galiojimas nėra sustabdytas pagal 59 straipsnį, tuomet ankstesnė sutartis galioja tik tiek, kiek jos nuostatos atitinka vėlesnės sutarties nuostatas.

4. Jei ne visos ankstesnės sutarties šalys yra vėlesnės sutarties šalys, tuomet:

5. Šio straipsnio 4 dalis neturi poveikio nei 41 straipsniui, nei jokiam sutarties nutraukimo ar jos galiojimo sustabdymo pagal 60 straipsnį klausimui, nei jokiam valstybės atsakomybės dėl sutarties, kurios nuostatos neatitinka jos įsipareigojimų kitai valstybei pagal kitą sutartį, sudarymo ar taikymo klausimui.

1. Sutartis aiškinama laikantis geros valios principų, atsižvelgiant į joje vartojamų sąvokų įprastinę reikšmę sutarties kontekste ir atsižvelgiant į sutarties objektą bei jos tikslą.

2. Aiškinant sutartį jos kontekstą, be jos teksto, preambulės ir priedų, sudaro:

3. Be sutarties konteksto, dar atsižvelgiama į:

4. Atskirai sąvokai gali būti suteikta speciali reikšmė, jei yra nustatyta, kad to pageidauja sutarties šalys.

Jei norima patvirtinti pagal 31 straipsnį nustatytą reikšmę arba jei reikšmė, aiškinama pagal 31 straipsnį, lieka:

gali būti naudojamos papildomos sutarties aiškinimo priemonės, įskaitant rengiant sutartį atliktą darbą ir sutarties sudarymo aplinkybes.

1. Jei sutarties autentiškumas buvo patvirtintas dviem arba keliomis kalbomis, visomis tomis kalbomis surašytas sutarties tekstas turi vienodą galią, išskyrus atvejus, kai sutartyje yra nurodyta arba šalys yra susitarusios, kad iškilus aiškinimo skirtumų bus remiamasi vienu iš tų tekstų.

2. Sutarties tekstas kita kalba nei tos kalbos, kuriomis buvo surašytas autentiškas sutarties tekstas, yra laikomas autentišku tik tuo atveju, jei taip yra nurodyta toje sutartyje arba šalys yra taip susitarusios.

3. Laikoma, kad sutartyje vartojamos sąvokos turi vienodą reikšmę visuose autentiškuose sutarties tekstuose.

4. Išskyrus atvejus, kai pagal šio straipsnio 1 dalį yra remiamasi vienu konkrečiu tekstu, tais atvejais, kai sulyginus autentiškus sutarties tekstus nustatomas reikšmių skirtumas, kuris neišnyksta pritaikius 31 ir 32 straipsnius, vadovaujamasi ta reikšme, kuri, atsižvelgiant į sutarties objektą ir tikslą, yra artimiausia visiems sutarties tekstams.

Sutartis be trečiosios valstybės sutikimo nesukuria nei jos įsipareigojimų, nei teisių.

Trečiosios valstybės įsipareigojimas pagal sutarties nuostatą kyla tuo atveju, jei sutarties šalys siekia, kad tokia nuostata toks įsipareigojimas būtų nustatytas, ir jei trečioji valstybė aiškiai raštu pareiškia prisiimanti tokį įsipareigojimą.

1. Trečioji valstybė įgyja teisę pagal sutarties nuostatą tuo atveju, jei sutarties šalys siekia, kad tokia nuostata tokia teisė būtų suteikta trečiajai valstybei, valstybių grupei, kuriai priklauso ši trečioji valstybė, ar visoms valstybėms, ir jei trečioji valstybė su tuo sutinka. Laikoma, kad ji yra pareiškusi tokį sutikimą, kol ji nėra pareiškusi priešingos nuostatos, nebent pačioje sutartyje yra numatyta kitaip.

2. Valstybė, įgyvendindama savo teisę pagal šio straipsnio 1 dalį, turi laikytis sutartyje nurodytų ar pagal tą sutartį nustatytų teisės įgyvendinimo sąlygų.

1. Jei trečiosios valstybės įsipareigojimas kilo pagal 35 straipsnį, jis gali būti panaikintas arba pakeistas tik sutikus visoms sutarties šalims ir pačiai trečiajai valstybei, nebent yra užfiksuota, kad jos susitarė kitaip.

2. Jei trečioji valstybė įgijo teisę pagal 36 straipsnį, sutarties šalys negali jos panaikinti arba pakeisti, jei yra nustatyta, kad ši teisė negali būti panaikinta ar pakeista be trečiosios valstybės sutikimo.

Nė viena 34–37 straipsnių nuostata netrukdo jokiai sutarties nuostatai tapti privaloma trečiajai valstybei, jei ji pripažįstama paprotine tarptautinės teisės norma.

a) priimant sprendimą dėl veiksmų, kurių reikia imtis dėl tokio pasiūlymo;

b) derybose dėl susitarimo dėl daugiašalės sutarties pataisos ir sudarant tokį susitarimą.

a) yra laikoma pakeistos sutarties šalimi; ir

b) yra laikoma nepakeistos sutarties šalimi santykiuose su tomis sutarties šalimis, kurios neprisiėmė įsipareigojimų pagal susitarimą dėl sutarties pataisos.

a) ta sutartis numato tokio pakeitimo galimybę;

b) ta sutartis nedraudžia tokio pakeitimo; ir:

i) jei toks pakeitimas netrukdo kitoms šalims pagal tą sutartį naudotis savo teisėmis ir vykdyti savo įsipareigojimus;

ii) jei toks pakeitimas nėra susijęs su sutarties nuostata, nukrypimas nuo kurios yra nesuderinamas su visa apimtimi taikomos sutarties objektu ir tikslu.

1. Sutarties ar valstybės sutikimo laikyti sutartį įpareigojančia galiojimas gali būti ginčijamas tik pagal šią Konvenciją.

2. Sutartis gali būti nutraukta, denonsuota arba viena iš šalių gali pasitraukti iš sutarties tik pagal tos sutarties ar šios Konvencijos nuostatas. Ši taisyklė taikoma ir sutarties galiojimo sustabdymui.

Sutarties negaliojimas, nutraukimas ar denonsavimas, sutarties šalies pasitraukimas iš sutarties, taip pat sutarties galiojimo sustabdymas pagal šią Konvenciją ar pagal tos sutarties nuostatas jokiu būdu nekeičia valstybės pareigos vykdyti sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus, kuriuos ji turėtų vykdyti pagal tarptautinę teisę net ir be tos sutarties.

1. Pačioje sutartyje ar šios Konvencijos 56 straipsnyje nustatyta šalies teisė denonsuoti sutartį, pasitraukti iš sutarties ar sustabdyti jos galiojimą gali būti įgyvendinta tik visai sutarčiai, nebent sutartyje yra nurodyta kitaip arba sutarties šalys yra kitaip susitarusios.

2. Šioje Konvencijoje įtvirtinti sutarties negaliojimo, nutraukimo, galiojimo sustabdymo ir sutarties šalies pasitraukimo iš sutarties pagrindai gali būti taikomi tik visai sutarčiai, išskyrus tolesnėse šio straipsnio dalyse ir 60 straipsnyje nurodytus atvejus.

3. Jei minėtas pagrindas susijęs tik su atskiromis sutarties nuostatomis, jis gali būti taikomas tik toms nuostatoms, kai:

4. 49 ir 50 straipsniuose numatytais atvejais valstybė, turinti teisę pareikšti kaltinimą apgaule ar papirkimu, gali jį taikyti visai sutarčiai arba, laikantis šio straipsnio 3 dalies, tik atskiroms jos nuostatoms.

5. 51, 52 ir 53 straipsniuose numatytais atvejais sutarties nuostatų atskirti neleidžiama.

Valstybė netenka teisės remtis sutarties negaliojimo, nutraukimo, jos galiojimo sustabdymo ar pasitraukimo iš sutarties pagrindais pagal šios Konvencijos 46–50 ar 60 ir 62 straipsnius, jei paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms:

1. Valstybė, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutartį įpareigojančia būtų pripažintas negaliojančiu, negali remtis tuo, kad sutikimas buvo išreikštas pažeidžiant jos vidaus teisės nuostatą dėl įgaliojimų sudaryti sutartis, nebent tas pažeidimas buvo akivaizdus ir buvo pažeista itin svarbi vidaus teisės norma.

2. Pažeidimas yra akivaizdus, jei jis būtų objektyviai matomas kiekvienai valstybei, kuri tokioje situacijoje vadovaujasi įprasta praktika ir gera valia.

Jei atstovo įgaliojimai išreikšti valstybės sutikimą laikyti konkrečią sutartį įpareigojančia buvo kaip nors apriboti, valstybė, siekdama, kad jos atstovo išreikštas sutikimas būtų pripažintas negaliojančiu, negali remtis tuo, kad atstovas nepaisė šių apribojimų, nebent kitoms derybose dalyvaujančioms šalims apie tokius apribojimus buvo pranešta prieš tai, kai atstovas išreiškė tokį sutikimą.

1. Valstybė, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutartį įpareigojančia būtų pripažintas negaliojančiu, gali remtis klaida sutartyje, jei ta klaida susijusi su faktu ar situacija, kuriuos ta valstybė manė egzistuojant sutarties sudarymo metu ir dėl kurių iš esmės ji ir sutiko laikyti sutartį įpareigojančia.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei ta valstybė savo veiksmais prisidėjo prie tos klaidos atsiradimo arba jei aplinkybės buvo tokios, kad valstybė turėjo žinoti apie galimą klaidą.

3. Tik su sutarties teksto formuluote susijusi klaida neturi įtakos sutarties galiojimui; tokiu atveju taikomas 79 straipsnis.

Jei valstybė dėl kitos derybose dalyvaujančios valstybės apgaulingo elgesio buvo įtikinta sudaryti sutartį, valstybė, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutartį įpareigojančia būtų pripažintas negaliojančiu, gali remtis apgaulės faktu.

Jei valstybės sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia kita derybose dalyvaujanti valstybė išgavo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkdama jos atstovą, pirmoji valstybė, siekdama, kad jos sutikimas laikyti sutartį įpareigojančia būtų pripažintas negaliojančiu, gali remtis papirkimo faktu.

valstybės sutikimas laikyti sutartį įpareigojančia, išgautas veiksmais ar grasinimais vartojant prievartą prieš jos atstovą, neturi jokios teisinės galios.

Sutartis yra negaliojanti, jei ji buvo sudaryta grasinant jėga ar ją vartojant, taip pažeidžiant Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtintus tarptautinės teisės principus.

Sutartis yra niekinė, jei jos sudarymo metu ji prieštarauja privalomo pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės normoms. Šioje Konvencijoje privalomo pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės normomis yra laikomos normos, kurias tarptautinė valstybių bendrija yra visa apimtimi priėmusi ir pripažinusi kaip normas, nuo kurių draudžiama nukrypti ir kurios gali būti keičiamos tik priimant kitą tokio pat pobūdžio bendrąją tarptautinės teisės normą.

Šalis gali nutraukti sutartį arba iš jos pasitraukti:

Jei sutartyje nėra nustatyta kitaip, daugiašalė sutartis nenustoja galioti vien dėl to, kad jos šalių skaičius sumažėjo iki skaičiaus, kurio nepakaktų jai įsigalioti.

1. Sutartis, kurioje nenustatyta jos nutraukimo tvarka ir kuri nenumato denonsavimo arba pasitraukimo iš sutarties galimybės, negali būti denonsuota ir iš jos negalima pasitraukti, nebent:

2. Šalis apie savo ketinimą denonsuoti sutartį arba iš jos pasitraukti pagal šio straipsnio 1 dalį praneša ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių.

Sutarties galiojimas visoms jos šalims ar tam tikrai šaliai gali būti sustabdytas:

1. Dvi ar kelios daugiašalės sutarties šalys gali sudaryti susitarimą laikinai ir tik joms sustabdyti sutarties nuostatų galiojimą, jei:

2. Jei šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu atveju sutartyje nėra numatyta kitaip, šalys praneša kitoms sutarties šalims apie savo ketinimą sudaryti tokį susitarimą ir tai, kurių sutarties nuostatų galiojimą jos ketina sustabdyti.

1. Sutartis laikoma nutraukta, jei visos jos šalys sudaro vėlesnę sutartį dėl to paties dalyko ir:

2. Ankstesnės sutarties galiojimas yra laikomas tik sustabdytu, jei iš vėlesnės sutarties yra aišku arba yra kitaip nustatyta, kad to norėjo sutarties šalys.

1. Vienai iš šalių iš esmės pažeidus dvišalę sutartį, kita šalis įgyja teisę remtis šiuo pažeidimu kaip pagrindu nutraukti tą sutartį arba sustabdyti tos sutarties ar jos dalies galiojimą.

2. Vienos iš šalių padarytas esminis daugiašalės sutarties pažeidimas suteikia teisę:

3. Šiame straipsnyje esminiu sutarties pažeidimu laikomas:

4. Pirmesnių šio straipsnio dalių nuostatos nekeičia jokios sutarties nuostatos, taikytinos tos sutarties pažeidimo atveju.

5. Šio straipsnio 1–3 dalys nėra taikomos humanitarinio pobūdžio sutartyse įtvirtintoms normoms, susijusioms su žmogaus apsauga, ypač toms, kurios draudžia bet kokios formos represalijas prieš tokių sutarčių ginamus asmenis.

1. Šalis gali sutarties vykdymo negalimumą laikyti pagrindu ją nutraukti ar pasitraukti iš jos, jei toks negalimumas atsiranda dėl sutarties vykdymui būtino objekto galutinio išnykimo ar sunaikinimo. Jei negalimumas vykdyti sutartį yra laikinas, šalis gali remtis juo tik kaip pagrindu sustabdyti sutarties galiojimą.

2. Šalis negali sutarties vykdymo negalimumo laikyti pagrindu ją nutraukti, pasitraukti iš jos ar sustabdyti jos galiojimą, jei šis negalimumas atsiranda iš tos šalies pagal tą sutartį prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo arba kokio kito tarptautinio įsipareigojimo, prisiimto tos sutarties kitos šalies atžvilgiu, pažeidimo.

1. Negalima esminio aplinkybių, egzistavusių sutarties sudarymo metu, pasikeitimo, kurio sutarties šalys nenumatė, laikyti pagrindu nutraukti sutartį ar pasitraukti iš jos, nebent:

2. Esminio aplinkybių pasikeitimo negalima laikyti pagrindu nutraukti sutartį ar pasitraukti iš jos, nebent:

3. Jei šalis, remdamasi ankstesnėse šio straipsnio dalyse išdėstytomis nuostatomis, turi teisę esminį sutarties sudarymo aplinkybių pasikeitimą laikyti pagrindu nutraukti sutartį ar pasitraukti iš jos, ji taip pat gali tokį pasikeitimą laikyti pagrindu sustabdyti sutarties galiojimą.

Diplomatinių ar konsulinių santykių nutraukimas tarp sutarties šalių neturi įtakos jų sutartimi sukurtiems teisiniams santykiams, išskyrus tuos atvejus, kai konsulinių ar diplomatinių santykių egzistavimas yra būtina sutarties taikymo sąlyga.

Jei atsiranda nauja privalomo pobūdžio bendrosios tarptautinės teisės norma, kiekviena egzistuojanti sutartis, kuri prieštarauja šiai normai, tampa nebegaliojančia ir yra nutraukiama.

1. Šalis, kuri, vadovaudamasi šios Konvencijos nuostatomis, reikalauja jos sutikimą laikyti sutartį įpareigojančia pripažinti negaliojančiu ar turi kokį nors kitą pagrindą pareikalauti sutartį laikyti negaliojančia, ją nutraukti, sustabdyti jos galiojimą ar pasitraukti iš sutarties, apie savo reikalavimus privalo pranešti kitoms šalims. Pranešime turi būti nurodomos priemonės, kurias siūloma taikyti dėl tos sutarties, ir priežastys, dėl ko jas reikėtų taikyti.

2. Jei pasibaigus ne mažiau kaip trijų mėnesių laikotarpiui nuo tokio pranešimo gavimo dienos, išskyrus ypatingos skubos atvejus, nė viena iš šalių nepareiškia jokių prieštaravimų, pranešimą pateikusi šalis gali savo pasiūlytas priemones taikyti 67 straipsnyje nurodytu būdu.

3. Tačiau jei kuri nors iš šalių pareiškia prieštaravimą, sutarties šalys ieško bendro sprendimo Jungtinių Tautų Chartijos 33 straipsnyje nurodytu būdu.

4. Jokia ankstesnėse šio straipsnio dalyse išdėstyta nuostata nekeičia šalių pagal galiojančius susitarimus turimų teisių ir prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su ginčų sprendimu.

5. Nepažeidžiant 45 straipsnio, ta aplinkybė, kad šalis anksčiau nėra padariusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo, neatima iš jos teisės padaryti šį pranešimą atsakant į kitos šalies reikalavimą vykdyti sutartį ar į kaltinimą tos sutarties pažeidimu.

Jei pagal 65 straipsnio 3 dalį per dvylika mėnesių nuo prieštaravimo pareiškimo dienos nepavyksta priimti jokio sprendimo, taikoma ši procedūra:

1. 65 straipsnio 1 dalyje nurodytas pranešimas turi būti pateiktas raštu.

2. Kiekvienas sutarties paskelbimo negaliojančia, jos nutraukimo, pasitraukimo iš jos arba jos galiojimo sustabdymo veiksmas pagal tos sutarties nuostatas arba šios Konvencijos 65 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas atliekamas perduodant kitoms tos sutarties šalims atitinkamą dokumentą. Jei tokio dokumento nėra pasirašęs valstybės vadovas, vyriausybės vadovas ar užsienio reikalų ministras, iš jį perduodančio valstybės atstovo gali būti pareikalauta pateikti įgaliojimus.

65 ar 67 straipsniuose nurodytas pranešimas ar dokumentas gali būti atšauktas bet kuriuo metu prieš jam įsigaliojant.

1. Sutartis, kurios negaliojimas nustatomas vadovaujantis šia Konvencija, yra niekinė. Niekinės sutarties nuostatos neturi jokios teisinės galios.

2. Jei, nepaisant to, remiantis tokia sutartimi buvo atliekami veiksmai:

3. 49, 50, 51 ir 52 straipsniuose numatytais atvejais šio straipsnio 2 dalis nėra taikoma šaliai, kuri kaltinama apgaule, papirkimu ar prievartos vartojimu.

4. Jei paskelbiamas negaliojančiu vienos iš valstybių sutikimas laikyti daugiašalę sutartį įpareigojančia, tos valstybės santykiams su kitomis tos sutarties šalimis taikomos aukščiau išdėstytos taisyklės.

1. Jei sutartyje nėra numatyta kitaip arba šalys nėra kitaip susitarusios, sutarties nutraukimas pagal jos nuostatas arba vadovaujantis šia Konvencija:

2. Jei valstybė denonsuoja daugiašalę sutartį arba pasitraukia iš jos, šio straipsnio 1 dalis jos santykiams su kitomis tos sutarties šalimis taikoma nuo tos dienos, kai įsigalioja toks denonsavimas arba pasitraukimas.

1. Jei sutartis pripažįstama niekine pagal 53 straipsnį, šalys:

2. Jei sutartis tampa niekine ir yra nutraukiama pagal 64 straipsnį, sutarties nutraukimas:

1. Jei sutartyje nėra numatyta kitaip arba šalys nėra kitaip susitarusios, sutarties galiojimo sustabdymas pagal jos nuostatas arba vadovaujantis šia Konvencija:

2. Kol sutarties galiojimas yra sustabdytas, šalys įsipareigoja susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali trukdyti atnaujinti sutarties galiojimą.

a) saugoti sutarties teksto originalą ir visus depozitarui pateiktus įgaliojamuosius raštus;

b) parengti teksto originalo patvirtintas kopijas, parengti vėlesnius sutarties tekstus papildomomis kalbomis, kurių reikalauja sutartis, ir perduoti šiuos dokumentus sutarties šalims ir valstybėms, turinčioms teisę tapti sutarties šalimis;

c) priimti sutarties parašus, priimti ir saugoti visus kitus su sutartimi susijusius dokumentus bei pranešimus;

d) patikrinti, ar parašai, pranešimai ir visi kiti su sutartimi susiję dokumentai yra pateikti reikalaujama forma, ir prireikus atkreipti į tai atitinkamos valstybės dėmesį;

e) informuoti sutarties šalis ir valstybes, turinčias teisę tapti sutarties šalimi, apie su sutartimi susijusius veiksmus ir pranešimus;

f) informuoti valstybes, turinčias teisę tapti sutarties šalimi, kad yra gauta ar deponuota tiek parašų arba ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentų, kiek yra reikalinga sutarčiai įsigalioti;

g) registruoti sutartį Jungtinių Tautų Sekretoriate;

h) vykdyti kitas šios Konvencijos nuostatose nurodytas funkcijas.

a) jei nėra depozitaro, perduodamas tiesiogiai tai valstybei, kuriai jis yra skirtas, o jei depozitaras yra, – depozitarui;

b) laikomas atitinkamos valstybės padarytu tik tada, kai valstybė, kuriai jis buvo skirtas, gauna šį pranešimą, arba tik tada, kai šį pranešimą gauna depozitaras;

c) jei pranešimas perduodamas depozitarui, laikoma, kad valstybė, kuriai jis buvo skirtas, jį gavo tik tada, kai depozitaras, vadovaudamasis 77 straipsnio 1 dalies e punktu, praneša šiai valstybei apie gautą pranešimą.

a) tekste aptikta klaida ištaisoma ir atitinkamus įgaliojimus turintis atstovas ištaisymą patvirtina savo parašu;

b) sudaromas dokumentas ar dokumentai, kuriuose nurodoma, kokį ištaisymą sutarta padaryti, arba pasikeičiama tokiu dokumentu ar dokumentais; arba

c) ištaisytas sutarties tekstas įforminamas pagal tą pačią procedūrą, kuri taikoma ir sutarties originalo tekstui.

a) nėra pareikšta jokių prieštaravimų, depozitaras ištaiso tekste aptiktą klaidą, savo parašu patvirtina atliktą ištaisymą, surašo sutarties teksto ištaisymo protokolą ir perduoda jo kopijas tos sutarties šalims bei valstybėms, turinčioms teisę tapti tos sutarties šalimis;

b) yra pareikštas prieštaravimas, depozitaras perduoda šį prieštaravimą tą sutartį pasirašiusioms valstybėms bei susitariančiosioms valstybėms.