Kelio ženklų ir signalų konvencija

a) Susitariančiosios Šalies „nacionaliniai teisės aktai“ – visi konkrečios Susitariančiosios Šalies teritorijoje galiojantys nacionaliniai ar vietos įstatymai ir kiti teisės aktai;

b) „gyvenvietė“ – teritorija, prieš kurią ir kurios pabaigoje keliai pažymėti specialiais ženklais arba kuri kitaip apibūdinta nacionaliniuose teisės aktuose;

c) „kelias“ – bet kokio viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės visas paviršius;

d) „važiuojamoji dalis“ – kelio dalis, kuria paprastai vyksta transporto priemonių eismas; kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, aiškiai atskirtų viena nuo kitos, pavyzdžiui, skiriamąja juosta arba esančių skirtingame aukštyje;

e) „eismo juosta“ – bet kokia ženklinimo linijomis pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka motorinėms transporto priemonėms, išskyrus motociklus, važiuoti viena eile;

f) „sankryža“ – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename aukštyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėtieji kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai;

g) „pervaža“ – kelio susikirtimas viename aukštyje su geležinkelio ar tramvajaus bėgiais;

h) „automagistralė“ – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris:

i) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, atskiras dviejų krypčių važiuojamąsias dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba, išimtiniais atvejais, kitais būdais;

ii) viename aukštyje nekerta jokio kelio, geležinkelio ar tramvajaus bėgių arba pėsčiųjų tako ir

iii) pažymėtas specialiu automagistralės ženklu;

i) laikoma, kad transporto priemonė:

i) sustojo, jeigu ji sustabdyta tokiam laikui, kurio reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti; ir

ii) stovi, jeigu ji sustabdyta ne dėl to, kad ji nesusidurtų su kitu eismo dalyviu ar neatsitrenktų į kliūtį, ar laikytųsi kelių eismo taisyklių, taip pat jeigu transporto priemonė sustabdyta ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams įlaipinti ar išlaipinti arba kroviniui pakrauti ar iškrauti.

Tačiau Susitariančiosios Šalys gali laikyti, kad transporto priemonė sustojo, kaip nurodyta šio punkto ii papunktyje, jeigu ji stovi ne ilgiau, negu nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat jos gali laikyti, kad transporto priemonė stovi, kaip nurodyta šio punkto i papunktyje, jeigu ji stovi ilgiau, negu nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose;

j) „dviratis“ – bet kokia ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančių asmenų raumenų jėga, dažniausiai naudojant pedalus ar rankines pavaras;

k) „mopedas“ – bet kokia dviratė ar triratė transporto priemonė su vidaus degimo varikliu, kurio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 kilometrų (30 mylių) per valandą. Tačiau Susitariančiosios Šalys pagal savo nacionalinius teisės aktus turi teisę nelaikyti mopedais dviračio savybių neturinčių transporto priemonių, ypač jeigu šios nėra varomos pedalais arba jeigu jų maksimalus konstrukcinis greitis, masė arba kai kurie variklio techniniai rodikliai viršija tam tikrus nustatytus dydžius. Šis apibūdinimas nereiškia, kad Susitariančiosios Šalys, taikydamos savo nacionalinių teisės aktų nuostatas kelių eismui, negalėtų mopedų prilyginti dviračiams;

l) „motociklas“ – bet kokia variklio varoma dviratė transporto priemonė su šonine priekaba arba be jos. Be to, Susitariančiosios Šalys savo nacionaliniuose teisės aktuose motociklams gali prilyginti trirates transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg (900 svarų). Į motociklo sąvoką neįeina mopedai, tačiau taikydamos šią Konvenciją Susitariančiosios Šalys gali prilyginti mopedus motociklams, jeigu jos apie tai pareiškia pagal šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalies nuostatas;

m) „motorinė transporto priemonė“ – bet kokia savaeigė kelių transporto priemonė, išskyrus mopedus Susitariančiųjų Šalių, kurios mopedus prilygina motociklams, teritorijose, taip pat išskyrus bėgines transporto priemones;

n) „automobilis“ – bet kokia motorinė transporto priemonė, kuri paprastai naudojama žmonėms ar kroviniams vežti keliais arba žmonėms ar kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms vilkti keliu. Į šią sąvoką įeina troleibusai, t. y. nebėginės transporto priemonės, prijungtos prie elektros laidų. Į automobilio sąvoką neįeina tokios transporto priemonės kaip žemės ūkio paskirties traktoriai, kurie tik atsitiktinai naudojami žmonėms ar kroviniams vežti keliu arba žmonėms ar kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms vilkti keliu;

o) „priekaba“ – bet kokia transporto priemonė, kurią turi tempti motorinė transporto priemonė; į šią sąvoką įeina ir puspriekabės;

p) „puspriekabė“ – bet kokia priekaba, sukabinama su automobiliu taip, kad jos dalis remiasi į automobilį ir didžioji jos bei krovinio masės dalis tenka automobiliui;

q) „vairuotojas“ – bet koks asmuo, vairuojantis automobilį ar kitą transporto priemonę, įskaitant dviratį, varantis keliu pavienius galvijus ar jų bandas, ar paukščių pulkus, arba gyvulių su kroviniu varovas, darbinių gyvulių važnyčiotojas ar raitelis;

r) „didžiausia leidžiama masė“ – didžiausia pakrautos transporto priemonės masė, kurią kompetentinga valstybės, kurioje įregistruota transporto priemonė, institucija nustatė kaip leistiną;

s) „masė su kroviniu“ – faktinė pakrautos transporto priemonės masė su vairuotojais ir keleiviais;

t) „eismo kryptis“ ir „eismą atitinkanti kryptis“ – dešinė pusė, jeigu pagal nacionalinius teisės aktus transporto priemonės vairuotojas turi praleisti priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę iš kairės; kitais atvejais šios sąvokos reiškia kairę pusę;

u) „sankryža su pagrindiniu keliu“ – reikalavimas, kad vairuotojas sustotų ar nepradėtų važiuoti arba nedarytų kokio manevro, kuris priverstų kitų transporto priemonių vairuotojus staigiai pakeisti judėjimo kryptį ar greitį.

1. a) Šios Konvencijos Susitariančiosios Šalys pripažįsta Konvencijoje aprašytą kelio ženklų, signalų ir simbolių bei kelių ženklinimo sistemą ir įsipareigoja kuo greičiau ją priimti. Dėl to:

2. Ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams po šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiųjų Šalių teritorijose dienos jos įsipareigoja pakeisti ar papildyti bet kokį ženklą, simbolį, įrenginį ar ženklinimą, kuris, nors ir turi šioje Konvencijoje nustatytai sistemai priklausančio ženklo, simbolio, įrenginio ar ženklinimo požymių, bet naudojamas kita reikšme, negu jam šios Konvencijos priskirta.

3. Per penkiolika metų po šios Konvencijos įsigaliojimo Susitariančiųjų Šalių teritorijose dienos jos įsipareigoja pakeisti visus ženklus, simbolius, įrenginius ir ženklinimus, kurie neatitinka šioje Konvencijoje nustatytos sistemos. Kad eismo dalyviai geriau susipažintų su šioje Konvencijoje nustatyta sistema, per šį laikotarpį šalia šios Konvencijos nustatytų ženklų ir simbolių galima naudoti ir ankstesniuosius ženklus bei simbolius.

4. Jokios šios Konvencijos nuostatos nereiškia reikalavimo, kad Susitariančiosios Šalys priimtų visus šios Konvencijos nustatytus ženklų ir ženklinimo tipus. Priešingai, Susitariančiosios Šalys ženklų ar ženklinimo tipų skaičių riboja ir priima tik tuos, kurie būtinai reikalingi.

a) prie ženklo, jo stovo ar prie bet kokio kito eismo reguliavimo įtaiso tvirtinti ką nors, kas nesusiję su to ženklo ar įtaiso paskirtimi; tačiau jei Susitariančiosios Šalys ar jų padaliniai leidžia ne pelno organizacijoms įrengti informacinius ženklus, jos gali leisti, kad ant ženklo ar jo stovo būtų tos organizacijos emblema, kai tai netrukdo suprasti ženklą;

b) įrengti bet kokį skydą, skelbimą, ženklinimą ar įtaisą, kurie galėtų būti palaikyti kelio ženklais ar kitomis eismo reguliavimo priemonėmis arba dėl kurių pastarieji būtų blogiau matomi arba mažiau veiksmingi, arba kurie akintų eismo dalyvius ar atitrauktų jų dėmesį taip, kad padidėtų pavojus eismo saugumui.

1. Šioje Konvencijoje nustatytos sistemos kelio ženklai skirstomi į šias klases:

2. Tais atvejais, kai Konvencija leidžia rinktis iš keleto ženklų ar simbolių:

1. Ženklai statomi taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti. Paprastai ženklai statomi eismo krypties kelio pusėje; tačiau juos galima kabinti ar pakartoti virš kelio važiuojamosios dalies. Eismo krypties kelio pusėje pastatytas ženklas pakartojamas virš kelio važiuojamosios dalies arba kitoje jos pusėje, jei dėl vietos sąlygų vairuotojai, kuriems ženklas skirtas, gali laiku jo nepamatyti.

2. Visi ženklai vairuotojams, kuriems jie skirti, galioja visoje eismui naudojamoje važiuojamojoje dalyje. Tačiau ženklai gali būti taikomi tik vienai ar kelioms važiuojamosios dalies eismo juostoms, kai šios pažymėtos išilginėmis ženklinimo linijomis. Šiuo atveju pasirenkama viena iš šių trijų galimybių:

3. Kai, kompetentingų institucijų nuomone, kelio su atskirtomis važiuojamosiomis dalimis pakraštyje pastatytas ženklas būtų neveiksmingas, jį galima statyti važiuojamųjų dalių skiriamojoje juostoje ir šiuo atveju jo nereikia kartoti kelio pakraštyje.

4. Rekomenduojama, kad nacionaliniuose teisės aktuose būtų šios nuostatos:

1. Tam, kad kelio ženklai, svarbiausia įspėjamieji ir nurodomieji ženklai, išskyrus sustojimą ir stovėjimą apšviestose gyvenviečių gatvėse reglamentuojančius ženklus, būtų geriau matomi ar įskaitomi tamsiu paros metu, rekomenduojama nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, kad ženklai turi būti apšviesti arba padengti šviesą atspindinčia medžiaga ar turėti šviesą atspindinčius įrenginius, tačiau tai turi neakinti eismo dalyvių. Tamsūs arba šviesūs įvairių spalvų grafiniai elementai ant ženklų gali būti skiriami skirtingomis atitinkamai šviesiomis ar tamsiomis siauromis juostelėmis.

2. Jokios šios Konvencijos nuostatos nedraudžia naudoti tik tam tikru paros metu ar tik tam tikromis dienomis taikomai informacijai, įspėjimams ar taisyklėms perteikti ženklų, kuriuos galima matyti tik tuo metu, kuriam skirta jų perduodama informacija.

1. Tam, kad ženklai būtų lengviau suprantami tarptautiniu mastu, šioje Konvencijoje nustatyta ženklų ir signalų sistema pagrįsta tuo, kad kiekvienos klasės ženklai turi būdingą formą bei spalvą ir, kur galima, naudojami ne užrašai, o grafiniai simboliai. Kai Susitariančiosios Šalys mano, kad būtina keisti nustatytus simbolius, pakeitimai neturi pakeisti esminių ženklo požymių.

1. bis. Tais atvejais, kai naudojami skirtingi informaciją teikiantys ženklai, ant jų esantys užrašai ir simboliai taip pat turi atitikti šioje Konvencijoje nustatytą ženklų ir signalų sistemą. Tačiau kai tam tikros ženklų ir signalų sistemos techniniai reikalavimai leidžia, ypač tam, kad ženklai ir simboliai būtų gerai įskaitomi, ir jei dėl to ženklai negali būti klaidingai suprasti, nustatyti tamsių spalvų ženklai arba simboliai gali būti vaizduojami šviesiomis spalvomis, šviesų foną tuomet pakeičiant tamsiu fonu. Ženklo simbolio raudonos spalvos ir jo kraštelio keisti negalima.

2. Susitariančiosios Šalys, norėdamos pagal šios Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį priimti bet kokį šioje Konvencijoje nenustatytą ženklą ar simbolį, stengiasi regiono mastu susitarti dėl tokio naujo ženklo ar simbolio.

3. Jokios šios Konvencijos nuostatos nedraudžia stačiakampėje lentelėje žemiau ženklo arba stačiakampėje lentelėje, kurioje nurodytas ženklas, pridėti užrašą, padedantį suprasti ženklą; tokį užrašą galima dėti ir ant paties ženklo, jei tai netrukdo užrašo kalbos nesuprantantiems vairuotojams suprasti ženklą.

4. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad tikslinga ženklo ar simbolio reikšmę aiškiau išreikšti arba ženklų galiojimą apriboti tik tam tikru laiku, tai galima nurodyti užrašu ant ženklo, kaip numatyta šios Konvencijos 1 priede, arba ant papildomos lentelės. Jeigu nurodomuosius ženklus reikia taikyti tik tam tikriems eismo dalyviams arba jei nurodymas netaikomas tam tikriems eismo dalyviams, tai daroma pritvirtinant papildomas lenteles pagal 1 priedo H skirsnio 4 pastraipą (lentelės H, 5^a; H, 5^b ir H, 6).

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti užrašai rašomi valstybine kalba arba keliomis valstybinėmis kalbomis ir, jei Susitariančioji Šalis mano, kad tai tikslinga, – kitomis kalbomis, pirmiausia Jungtinių Tautų Organizacijos oficialiomis kalbomis.

1. Šios Konvencijos 1 priedo A skirsnio I poskyryje nurodyti įspėjamųjų ženklų modeliai; A skirsnio II poskyryje nurodyti simboliai, kurie dedami ant tų ženklų, ir pateikti kai kurie jų naudojimo nurodymai. Vadovaudamasi šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalimi, kiekviena valstybė praneša Generaliniam Sekretoriui, ar ji pasirinko A^a ar A^b įspėjamųjų ženklų modelį.

2. Įspėjamųjų ženklų be reikalo neturi būti daug, šie ženklai išdėstomi taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui būtų sunku laiku pastebėti.

3. Įspėjamieji ženklai statomi tokiu atstumu nuo pavojingos vietos, kad jie būtų kuo veiksmingesni ir dieną, ir naktį atsižvelgiant į kelio ir eismo sąlygas, taip pat į transporto priemonių įprastą greitį ir nuotolį, iš kurio ženklas matomas.

4. Atstumą nuo ženklo iki pavojingos kelio ruožo atkarpos pradžios galima nurodyti šios Konvencijos 1 priedo H skirsnyje pateikto modelio H,1 papildomoje lentelėje, pritvirtintoje vadovaujantis to priedo nuostatomis; šią informaciją būtina pateikti, kai vairuotojai negali objektyviai nustatyti atstumo nuo ženklo iki pavojingos kelio atkarpos pradžios ir kai tas atstumas jiems yra netikėtas.

5. Įspėjamuosius ženklus galima pakartoti, ypač automagistralėse ir joms prilygintuose keliuose. Kai statomi ženklai pakartojami, atstumas nuo ženklo iki pavojingos kelio atkarpos pradžios nurodomas pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Tačiau kai įspėjamieji ženklai įspėja apie pakeliamuosius tiltus ir pervažas, Susitariančiosios Šalys gali taikyti šias nuostatas:

Žemiau bet kurio įspėjamojo ženklo su simboliu A,5; A,25; A,26 arba A,27, aprašyto šios Konvencijos 1 priedo A skirsnio II poskyrio 5, 25, 26 ir 27 dalyse, galima vertikaliai pritvirtinti stačiakampio formos lentelę su trimis raudonais įžambiais dryžiais ant balto ar geltono fono, jei yra pastatyti papildomi tokios pat formos ženklai su atitinkamai vienu ar dviem raudonais įžambiais dryžiais ant balto ar geltono fono vieno trečdalio ir dviejų trečdalių atstumu nuo to ženklo iki geležinkelio linijos. Šiuos ženklus galima pakartoti priešingoje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Šioje pastraipoje minimos lentelės yra pavaizduotos šios Konvencijos 1 priedo A skirsnio II poskyrio 29 dalyje.

6. Jei įspėjamasis ženklas įspėja apie pavojų tam tikro ilgio kelio atkarpoje (pavyzdžiui, apie keletą iš eilės pavojingų posūkių ar blogos būklės važiuojamosios dalies atkarpą) ir jei manoma, kad tikslinga nurodyti tos atkarpos ilgį, jis nurodamas šios Konvencijos 1 priedo H skirsnyje apibūdintoje papildomoje lentelėje H,2, pritvirtintoje vadovaujantis to skirsnio nuostatomis.

1. Ženklai, nurodantys ar pranešantys eismo dalyviams apie specialias pirmumo teises sankryžose, – tai B,1; B,2; B,3 ir B,4 ženklai. Ženklai, pranešantys eismo dalyviams apie pirmumo teisę siaurose kelio atkarpose, – tai B,5 ir B,6 ženklai. Šie ženklai apibūdinti šios Konvencijos 1 priedo B skirsnyje.

2. B,1 ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“ naudojamas įspėti, kad prie sankryžos, kur pastatytas šis ženklas, vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms keliu, prie kurio jie artėja.

3. B,2 ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“ naudojamas įspėti, kad prie sankryžos, kur pastatytas šis ženklas, vairuotojai prieš įvažiuodami į sankryžą turi sustoti ir praleisti transporto priemones, važiuojančias keliu, prie kurio jie artėja. Vadovaudamasi šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalimi, kiekviena valstybė praneša Generaliniam Sekretoriui, ar ji pasirinko ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ B,2^a ar B,2^b modelį.

4. Ženklas B,1 arba B,2 gali būti statomas ne tik prie sankryžų, bet ir kitose vietose, jei kompetentingos institucijos mano, jog jis reikalingas.

5. B,1 ir B,2 ženklai statomi prie sankryžos, jei įmanoma, ties linija, prieš kurią transporto priemonės privalo sustoti arba už kurios joms draudžiama važiuoti nepraleidus kitų transporto priemonių.

6. Iš anksto įspėjant apie ženklą B,1, statomas tas pats ženklas su papildoma lentele H,1, aprašyta šios Konvencijos 1 priedo H skirsnyje. Iš anksto įspėjant apie ženklą B,2, statomas ženklas B,1 su stačiakampe lentele, kurioje pavaizduotas „Stop“ simbolis ir skaičius, rodantis atstumą iki ženklo B,2.

7. B,3 ženklas „Pagrindinis kelias“ naudojamas eismo dalyviams įspėti, kad prie sankryžų, kuriose šis kelias kertasi su kitais keliais, transporto priemonių, važiuojančių tais kitais keliais ar sukančių iš jų, vairuotojai privalo praleisti šiuo pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Šį ženklą galima statyti kelio pradžioje ir pakartoti po kiekvienos sankryžos; be to, jį galima statyti prieš sankryžą arba prie jos. Jeigu prie kelio pastatytas B,3 ženklas, tai B,4 ženklas „Pagrindinio kelio pabaiga“ statomas netoli tos linijos, nuo kurios baigiasi tuo keliu važiuojančių pirmenybė, palyginti su kitais keliais. B,4 ženklą galima pakartoti vieną ar keletą kartų iš anksto prieš liniją, nuo kurios pirmenybė baigiasi; šiuo atveju prieš tokią liniją statomas išankstinis ženklas ar ženklai turi 1 priedo H skirsnyje nurodytą papildomą lentelę H, 1.

8. Jei apie sankryžą įspėja įspėjamasis ženklas, kuriame yra vienas iš A,19 simbolių, arba jei prie sankryžos kelias yra pagrindinis ir, kaip numatyta šio straipsnio 7 dalyje, pažymėtas B,3 ženklais, prie sankryžos visi keliai žymimi B,1 arba B,2 ženklu; tačiau B,1 ar B,2 ženklo neprivaloma statyti prie takų ar kelių be dangos (gruntkelių), kur vairuotojai, nors ir nėra tokių ženklų, privalo prie sankryžos praleisti kitu keliu važiuojančias transporto priemones. B, 2 ženklas statomas tik tuo atveju, jei kompetentingos institucijos mano, jog yra tikslinga reikalauti, kad vairuotojai sustotų, ypač dėl to, kad blogai matyti abiejose sankryžos, prie kurios jie artėja, pusėse esančios kelio atkarpos.

1. Draudžiamieji, ribojamieji ir privalomieji ženklai statomi visiškai arti tos linijos, nuo kurios būtina laikytis jų reikalavimų, apribojimų ar draudimų, ir gali būti pakartoti, jei kompetentingos institucijos mano, jog to reikia. Tačiau šiuos ženklus galima statyti tinkamu atstumu prieš liniją, nuo kurios pradedami taikyti reikalavimai, apribojimai ar draudimai, jei kompetentingos institucijos mano, jog tai tikslinga dėl matomumo sąlygų ar norint eismo dalyvius įspėti iš anksto. Žemiau ženklų, pastatytų iš anksto prieš liniją, nuo kurios taikomi reikalavimai, apribojimai ar draudimai, tvirtinama 1 priedo H skirsnyje apibūdinta papildoma lentelė H, 1.

2. Nurodomieji ženklai, pastatyti šalia gyvenvietės pavadinimą skelbiančio ženklo ar tuoj už jo, reiškia, kad taisyklė taikoma visoje gyvenvietėje, jei kiti ženklai, esantys prie tam tikrų tos gyvenvietės kelio atkarpų, nereikalauja laikytis kitokios taisyklės.

3. Draudžiamieji ir ribojamieji ženklai galioja nuo jų iki tos vietos, kur yra pastatytas priešingas ženklas, arba iki kitos sankryžos. Jei draudimas ar ribojimas turėtų galioti ir pravažiavus sankryžą, ženklą būtina pakartoti, vadovaujantis nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

4. Kai nurodomasis ženklas galioja visiems tam tikros zonos keliams (zoninis galiojimas), jis statomas, kaip nurodyta šios Konvencijos 1 priedo E skirsnio II poskyrio 8 dalies a punkte.

5. Išvažiavimas iš zonų, minėtų šio straipsnio 4 dalyje, nurodomas, kaip nustatyta šios Konvencijos 1 priedo E skirsnio II poskyrio 8 pastraipos b punkte.

1. Šios Konvencijos 1 priedo E skirsnyje apibūdinami specialūs nurodomieji ženklai ir jų reikšmė.

2. Ženklai E,7a; E, 7b; E, 7c; arba E, 7d ir E, 8a; E, 8b; E, 8c; arba E, 8d eismo dalyviams nurodo, kad nuo ženklo E,7a; E, 7b; E, 7c; arba E, 7d iki ženklo E, 8a; E, 8b; E, 8c arba E, 8d galioja tos šalies teritorijoje gyvenvietėms taikomos eismo reguliavimo taisyklės, išskyrus tuos atvejus, kai tam tikrose gyvenvietės kelio atkarpose galioja kitokios taisyklės, kurias nurodo ten pastatyti kiti kelio ženklai. Tačiau B,4 ženklas visada statomas prie pagrindinio kelio, pažymėto B,3 ženklu, jei tas kelias už gyvenvietės nebelaikomas pagrindiniu. Šiems ženklams taikomos 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatos.

3. Ženklai E,12 a, E,12 b arba E,12 c statomi ties susikirtimu su pėsčiųjų perėja, kai kompetentingos institucijos mano, jog tai yra tikslinga.

4. Specialūs nurodomieji ženklai statomi, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalį, tik tais atvejais, kai kompetentingos institucijos mano, jog tai svarbu. Ženklai gali būti pakartoti; papildoma lentelė žemiau ženklo gali rodyti nuotolį nuo ženklo iki joje pažymėtos vietos; šis atstumas taip pat gali būti užrašytas paties ženklo apatinėje dalyje.

1. Šios Konvencijos 1 priedo F ir G skirsniuose apibūdinami eismo dalyviams naudingą informaciją teikiantys ženklai, išskyrus stovėjimo ženklus, arba pateikiami tokių ženklų pavyzdžiai; be to, tame priede yra nurodymai, kaip tokius ženklus naudoti.

2. Užrašai ant 5 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje nurodytų informacinių ženklų šalyse, kurios nenaudoja lotynų abėcėlės, rašomi ir valstybine kalba, ir lotynų abėcėlės rašmenimis, kuo tiksliau transliteruojant pagal tarimą valstybine kalba.

3. Šalyse, kurios nenaudoja lotynų abėcėlės, užrašai lotynų abėcėlės rašmenimis gali būti arba ant to paties ženklo kaip ir užrašas valstybine kalba, arba ant pakartotinio ženklo.

4. Ženklas neturi turėti užrašų daugiau negu dviem kalbomis.

1. Viename nukreipiamajame ženkle gali būti kelių vietovių pavadinimai; šie pavadinimai rašomi vienas žemiau kito. Vieno vietovardžio raidės gali būti didesnės už kitų vietovardžių raides tik tuo atveju, jei toji vietovė yra didžiausia iš visų nurodytųjų.

2. Atstumą rodantys skaičiai rašomi tame pačiame aukštyje kaip ir vietovardis. Rodyklės formos nukreipiamuosiuose ženkluose skaičiai rašomi tarp vietovardžio ir rodyklės smaigalio; stačiakampiuose ženkluose jie rašomi po vietovardžio.

20 straipsnis

1. Šios Konvencijos 15–19 straipsniuose nurodyti informaciniai ženklai statomi ten, kur, kompetentingų institucijų manymu, tai tikslinga. Kiti informaciniai ženklai, atsižvelgiant į 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, statomi tik ten, kur, kompetentingų institucijų manymu, jie būtini; ypač atkreiptinas dėmesys, kad F,2 – F,7 ženklai statomi tik prie kelių, kur neatidėliotino remonto dirbtuvės, degalinės, viešbučiai ir valgyklos pasitaiko retai.

2. Informacinius ženklus galima statyti pakartotinai. Papildomoje lentelėje žemiau ženklo gali būti nurodytas atstumas nuo ženklo iki jo nurodomos vietos; toks užrašas gali būti ir paties ženklo apatinėje dalyje.

22 straipsnis

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 12 dalies nuostatas, vienintelės šviesos, kurias galima naudoti kaip transporto priemonių eismo reguliavimo signalus, išskyrus viešajam (keleiviniam) transportui skirtas šviesas, yra toliau išvardytos šviesos, kurioms priskirta reikšmė:

2. Trijų spalvų šviesoforas susideda iš trijų nemirksinčių signalų – raudono, geltono ir žalio; žalias signalas užsidega tik užgesus raudonam ir geltonam signalui.

3. Dviejų spalvų šviesoforas susideda iš nemirksinčio raudono signalo ir nemirksinčio žalio signalo. Raudonas signalas ir žalias signalas nedega kartu vienu metu. Dviejų spalvų šviesoforai naudojami tik kaip laikini įrenginiai, laikantis šios Konvencijos 3 straipsnio 3 dalyje numatytų egzistuojantiems įrenginiams pakeisti leistinų terminų.

3. bis a) Su kelio ženklais susijusios Konvencijos 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos šviesoforo signalams, išskyrus šviesoforo signalus prie pervažų.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose trijų spalvų ir dviejų spalvų šviesoforuose šviesų signalai išdėstomi vertikaliai arba horizontaliai.

5. Kai šviesų signalai išdėstomi vertikaliai, raudonas signalas yra aukščiausiai; kai šviesų signalai išdėstomi horizontaliai, raudonas signalas yra eismo krypčiai priešingoje pusėje.

6. Trijų spalvų šviesoforo geltona šviesa yra viduryje.

7. Visi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų trijų spalvų ir dviejų spalvų šviesoforų signalai yra skritulio formos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti raudoni mirksintys signalai taip pat yra skritulio formos.

8. Geltonas mirksintis signalas gali būti įrengtas vienas; toks signalas taip pat gali būti naudojamas vietoj trijų spalvų šviesoforo tokiu metu, kai eismas yra neintensyvus.

9. Trijų spalvų šviesofore vietoj raudono, geltono ir žalio signalo gali būti tos pačios spalvos rodyklė juodame fone. Degančios tokios rodyklės turi tą pačią reikšmę, kaip ir šviesos, bet draudimas ar leidimas galioja tik rodyklės ar rodyklių rodomai krypčiai ar kryptims. Rodyklės, reiškiančios, kad eismas gali ar negali judėti tiesiai, yra nukreiptos į viršų. Gali būti naudojamos juodos rodyklės raudoname, geltoname ar žaliame fone. Tokios rodyklės turi tą pačią reikšmę, kaip ir pirmiau minėtos rodyklės.

10. Kai trijų spalvų šviesoforas turi vieną ar kelias papildomas žalios šviesos sekcijas su viena ar keliomis rodyklėmis, tokia papildoma deganti rodyklė ar rodyklės reiškia, kad eismas gali judėti rodyklės ar rodyklių rodomomis kryptimis, nepaisant to, kokį signalą tuo metu rodo trijų spalvų šviesoforas; be to, tai reiškia, kad transporto priemonių, esančių eismo juostoje, skirtoje važiuoti rodyklės rodoma kryptimi arba toms priemonėms privaloma važiuoti kryptimi, vairuotojai privalo važiuoti rodyklių rodoma kryptimi, jei sustoję jie kliudytų važiuoti toje pačioje eismo juostoje už jų esančioms transporto priemonėms, tačiau visuomet jie turi praleisti transporto priemones, važiuojančias eismo juosta, į kurią jie įsilieja, ir nekelti grėsmės pėstiesiems. Pageidautina, kad papildomos žalios šviesos sekcijos būtų įtaisytos tame pačiame aukštyje kaip įprastas žalias signalas.

11. a) Kai žalias arba raudonas signalas yra įtaisytas virš išilginėmis linijomis paženklintų eismo juostų kelio važiuojamojoje dalyje, turinčioje daugiau kaip dvi eismo juostas, degantis raudonas signalas reiškia, kad eismui neleidžiama judėti ta eismo juosta, virš kurios jis įtaisytas, o degantis žalias signalas – kad eismas ta juosta gali judėti. Taip įtaisytame raudonos šviesos signale matyti dvi pasvirusios sukryžiuotos linijos, o žaliame signale – žemyn nukreipta rodyklė.

12. Nacionaliniuose teisės aktuose gali būti numatyta, kad prie tam tikrų pervažų galima įtaisyti lėtai mirksintį baltos spalvos šviesoforo signalą, kuris reiškia, kad eismas leidžiamas.

13. Kai šviesoforo signalai galioja tik dviratininkams, šis apribojimas tam, kad būtų išvengta nesusipratimų, gali būti akcentuotas pačiame signale pavaizduotu dviračio siluetu arba prie mažo signalo pritvirtinta stačiakampe papildoma lentele su dviračio atvaizdu.

1. Vieninteliai šviesos signalai, kuriuos galima naudoti tik pėstiesiems, yra toliau išvardyti signalai, kuriems priskirta ši reikšmė:

2. Pageidautina, kad pėstiesiems skirti šviesoforai būtų dviejų spalvų sistemos, t. y. turėtų raudoną ir žalią signalą; tačiau jie gali būti ir trijų spalvų sistemos – gali turėti raudoną, geltoną ir žalią signalą. Vienu metu niekada neturi degti du signalai.

3. Šviesos signalai išdėstomi vertikaliai, raudonas signalas visada yra viršutinis, o žalias – visada apatinis. Pageidautina, kad raudonas signalas turėtų stovinčio pėsčiojo ar pėsčiųjų atvaizdą, o žalias – einančio pėsčiojo ar pėsčiųjų atvaizdą.

4. Pėstiesiems skirti šviesoforai taip projektuojami ir išdėstomi, kad vairuotojai jokiu atveju jų nepalaikytų transporto priemonių eismui reguliuoti skirtais šviesoforais.

5. Pėstiesiems skirtus šviesoforus prie perėjų galima papildyti garso ar lytėjimo signalais, kad akliesiems būtų lengviau pereiti perėją per važiuojamąją dalį.

1. Išilginio ženklinimo ištisinė linija ant kelio važiuojamosios dalies reiškia, kad transporto priemonėms neleidžiama ją kirsti arba apžergti, o kai tokia linija skiria dviejų krypčių eismą, – kad transporto priemonei draudžiama važiuoti toje linijos pusėje, kuri vairuotojui yra priešinga jo judėjimo krypčiai važiuojamosios dalies pusė. Išilginio ženklinimo dvi ištisinės linijos turi tą pačią reikšmę.

2. a) Išilginio ženklinimo brūkšninė linija ant kelio važiuojamosios dalies neturi draudžiamosios reikšmės, bet ji naudojama arba:

3. Kai išilginio ženklinimo ištisinė linija ant kelio važiuojamosios dalies eina lygiagrečiai su brūkšnine linija, vairuotojai kreipia dėmesį tik į liniją, kuri yra jų transporto priemonės judėjimo pusėje. Ši nuostata nedraudžia vairuotojams, leistinu būdu aplenkusiems kitą transporto priemonę, sugrįžti į savo įprastą padėtį kelio važiuojamojoje dalyje.

4. Taikant šį straipsnį, išilginės linijos, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą, kad jis būtų geriau matomas, ir išilginės linijos, sujungtos su skersinėmis linijomis transporto priemonių stovėjimo vietoms ant kelio važiuojamosios dalies pažymėti, ir išilginės linijos, draudžiančios ar ribojančios teisę sustoti ar stovėti, nelaikomos išilginio ženklinimo linijomis.

1. Eismo juostos, skirtos tik tam tikroms transporto priemonių kategorijoms, turi būti ženklinamos linijomis, kurios savo platumu ir mažesniais tarpais tarp brūkšnių turi ryškiai skirtis nuo kitų ištisinių ar brūkšninių linijų ant važiuojamosios kelio dalies.

2. Kai eismo juosta yra skirta tam tikroms viešojo transporto priemonėms, ji ženklinama žodžiu „BUS“ arba raide „A“. Tokią eismo juostą žymintis ženklas yra keturkampis, apibūdintas šios Konvencijos 1 priedo E skirsnyje, arba apskritimas, apibūdintas 1 priedo D skirsnyje, kuriame yra baltas autobuso simbolis mėlyname fone. Eismo juostos, skirtos tik viešojo transporto priemonėms, ženklinimo pavyzdžiai parodyti šios Konvencijos 2 priede pateiktose diagramose 28a ir 28b.

3. Nacionaliniuose teisės aktuose turi būti nurodyta, kokiomis sąlygomis kitos transporto priemonės gali važiuoti šio straipsnio 1 dalyje minėta juosta ar ją kirsti.

1. Skersinio ženklinimo ištisinė linija, nubrėžta skersai vienos ar kelių eismų juostų, žymi liniją, ties kuria vairuotojai turi sustoti, vadovaudamiesi šios Konvencijos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytu B,2 ženklu „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Toks ženklinimas taip pat gali būti naudojamas pažymėti linijai, ties kuria vairuotojai privalo sustoti, kai dega draudžiamasis šviesoforo signalas arba tokį signalą rodo eismą reguliuoti įgaliotas pareigūnas, arba prieš pervažą. Žodis „stop“ gali būti užrašytas ant kelio važiuojamosios dalies prieš ženklinimo linijas, nubrėžtas ties B,2 ženklu.

2. Jei techniškai įmanoma, šio straipsnio 1 dalyje apibūdintos skersinio ženklinimo linijos nubrėžiamos ant kelio važiuojamosios dalies visur, kur yra B,2 ženklas.

3. Skersinio ženklinimo brūkšninė linija, nubrėžta skersai vienos ar kelių eismo juostų, žymi liniją, už kurios transporto priemonės paprastai negali važiuoti, kadangi duoda kelią, kaip reikalauja šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodytas B, 1 ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“. Prieš tokias ženklinimo linijas ant kelio važiuojamosios dalies gali būti nubrėžtas B,1 ženklą simbolizuojantis trikampis su plačiais kraštais, kurio viena kraštinė eina lygiagrečiai su nubrėžta linija, o jai priešingo kampo viršūnė nukreipta į artėjančias transporto priemones.

4. Pėsčiųjų perėjas pageidautina ženklinti palyginti plačiais dryžiais, kurie eina lygiagrečiai su važiuojamosios dalies ašies linija.

5. Dviratininkų tako susikirtimas su keliu ženklinamas arba skersinėmis linijomis, arba kitokiu būdu, kurio negalima supainioti su pėsčiųjų perėjos ženklinimu.

1. Norint pakartoti kelio ženklų nurodymus arba suteikti eismo dalyviams informaciją, kurios negalima tinkamai perteikti kelio ženklais, ant kelio važiuojamosios dalies galima naudoti ir kitokį ženklinimą, pavyzdžiui: strėles, lygiagrečius ar įžambius dryžius arba užrašus. Pirmiausia, taip paženklinamos transporto priemonių stovėjimo vietų ar juostų ribos, autobusų ar troleibusų sustojimo vietos, kuriose kitoms transporto priemonėms draudžiama stovėti, ir įspėjama, kad reikia persirikiuoti prieš sankryžą. Tačiau jei ant išilginio ženklinimo linijomis į eismo juostas suskirstytos važiuojamosios dalies yra rodyklė, vairuotojai važiuoja ta kryptimi ar viena iš tų krypčių, kurios nurodytos juostoje, kuria jie važiuoja.

2. Atsižvelgiant į šios Konvencijos 27 straipsnio 4 dalį, kurioje kalbama apie pėsčiųjų perėjas, lygiagrečiais įžambiais dryžiais pažymėtas ir ištisine arba brūkšnine linija įrėmintas to paties aukščio ar truputį aukštesnis kelio važiuojamosios dalies plotas – tai plotas, į kurį transporto priemonėms draudžiama įvažiuoti, jei jis įrėmintas ištisine linija, o jei jis įrėmintas brūkšnine linija, – transporto priemonės į jį neįvažiuoja, nebent vairuotojas įsitikina, kad tai daryti saugu, arba kai reikia įsukti į kelią, esantį kitoje važiuojamosios dalies pusėje.

3. Zigzaginė linija palei kelio važiuojamosios dalies kraštą rodo, kad toje kelio pusėje per visą linijos ilgį stovėti draudžiama. Tokią liniją, kuri gali būti paženklinta, kartu užrašant žodį „BUS“ arba raidę „A“, galima naudoti autobuso ar troleibuso stotelei nurodyti.

1. Šios Konvencijos 26 ir 28 straipsniuose apibūdinto kelių ženklinimo linijos gali būti ant kelio važiuojamosios dalies nudažytos arba pažymėtos bet kokiu kitu veiksmingu būdu.

2. Keliai ženklinami geltonais ar baltais dažais; tačiau vietoms, kuriose leidžiama stovėti arba kuriose stovėjimas ribojamas, ženklinti galima naudoti mėlynus dažus. Jeigu Susitariančiosios Šalies teritorijoje kelių ženklinimui naudojami ir geltoni, ir balti dažai, tos pačios klasės ženklinimas turi būti tos pačios spalvos. Šioje straipsnio dalyje vartojamas terminas „baltas“ gali turėti sidabrinį ar šviesiai pilką atspalvį.

3. Darant užrašus, braižant simbolius ar rodykles ant kelio, atsižvelgiama į būtinybę juos tinkamai pailginti eismo judėjimo kryptimi, nes vairuotojai visa tai mato labai mažu kampu.

4. Rekomenduojama, kad judančioms transporto priemonėms skirti kelių ženklinimo simboliai turėtų šviesą atspindintį paviršių, jeigu to reikalauja eismo intensyvumas arba jeigu apšvietimas menkas ar jo visai nėra.

1. Važiuojamosios dalies ploto, kuriame atliekami kelio darbai, ribos aiškiai nurodomos.

2. Jeigu tai pateisina kelio darbų mastas ir eismo intensyvumas, darbų ploto ribos pažymimos ištisiniu užtvaru ar užtvaru su pertrūkiais, dažytu pakaitomis raudonais ir baltais, raudonais ir geltonais, juodais ir baltais arba juodais ir geltonais dryžiais, ir tamsiu paros metu, jei užtvaro paviršius neatspindi šviesos, – papildomomis šviesomis ir šviesą atspindinčiais įtaisais. Šiam tikslui naudojami šviesą atspindintys įtaisai ir stacionarios nemirksinčios šviesos yra raudonos arba tamsiai geltonos spalvos, o mirksinčios šviesos – tamsiai geltonos spalvos. Tačiau:

33 straipsnis

1. Kai prie pervažų, kur įrengtas užtvaras arba keli pusiniai užtvarai kiekvienoje geležinkelio bėgių pusėje, šis užtvaras ar pusiniai užtvarai užtveria kelią, eismo dalyviams negalima važiuoti toliau negu iki pirmojo užtvaro; ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai užtvaras ar pusinis užtvaras jau leidžiasi užtverdami kelią.

2. Kai dega šios Konvencijos 33 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas raudonas šviesos signalas ar signalai arba veikia to straipsnio 1 dalyje nurodytas garso signalas, eismo dalyviams negalima važiuoti už stop linijos, o jei jos nėra, – toliau už pastatyto signalo linijos. Kai dega 33 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodyto trijų spalvų šviesoforo geltonas signalas, eismo dalyviai negali važiuoti už stop linijos arba, jei jos nėra, – už šviesoforo linijos, nebent transporto priemonė būtų taip arti šviesoforo, kad, užsidegus geltonai šviesai, ji nebegalėtų saugiai sustoti prieš signalą.

1. Pervažų užtvarai ar pusiniai užtvarai aiškiai ženklinami pakaitomis einančiais raudonais ir baltais, raudonais ir geltonais, juodais ir baltais arba juodais ir geltonais dryžiais. Tačiau jie gali būti nudažyti vien balta ar vien geltona spalva, jei jų centre yra didelis raudonas skritulys.

2. Prie pervažų, kur nėra nei užtvarų, nei pusinių užtvarų, arti geležinkelio bėgių statomas 1 priedo A skirsnyje apibūdintas A,28 ženklas. Jei prie pervažos yra šviesoforas, įspėjantis apie artėjantį traukinį, arba B,2 ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“, tai A,28 ženklas įrengiamas ant šviesoforo stovo arba B,2 ženklo stovo. A,28 ženklą statyti neprivaloma:

3. (panaikinta)

1. Kadangi pervažos yra labai pavojingos, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja:

2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos šios Konvencijos 35 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje nurodytais atvejais.

1. Šią Konvenciją iki 1969 m. gruodžio 31 d. Jungtinių Tautų Organizacijos centrinėje būstinėje Niujorke gali pasirašyti visos valstybės, kurios yra Jungtinių Tautų Organizacijos, bet kokios specializuotos agentūros ar Tarptautinės atominės energijos agentūros narės arba Tarptautinio teisingumo teismo statuto dalyvės, taip pat kiekviena valstybė, kurią Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja pakvietė tapti šios Konvencijos Šalimi.

2. Ši Konvencija turi būti ratifikuota. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

3. Prie šios Konvencijos gali prisijungti bet kokia šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybė. Prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

1. Kiekviena valstybė, pasirašydama ar ratifikuodama šią Konvenciją arba prisijungdama prie jos, arba bet kada vėliau Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali pareikšti, kad Konvencija taikoma visoms arba kai kurioms teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ji atsako. Konvencija pranešime nurodytai teritorijai ar teritorijoms pradedama taikyti praėjus trisdešimčiai dienų po pranešimo įteikimo Generaliniam Sekretoriui arba Konvencijos įsigaliojimo pranešimą pateikusiai valstybei dieną – atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

2. Kiekviena valstybė, kuri pagal šio straipsnio 1 dalį pateikia pranešimą, padaro šios Konvencijos 46 straipsnio 2 dalyje numatytus pareiškimus tų teritorijų vardu, kurių vardu siunčia pranešimą.

3. Kiekviena valstybė, padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 dalį, bet kada vėliau Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali pareikšti, kad nebetaikys Konvencijos pranešime nurodytai teritorijai; tokiu atveju ši Konvencija atitinkamoje teritorijoje nustoja būti taikoma praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gauna šį pranešimą.

1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią deponuotas penkioliktas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienoje valstybėje, kuri šią Konvenciją ratifikuoja arba prie jos prisijungia po to, kai deponuojamas penkioliktas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas, Konvencija įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kurią ta valstybė deponavo savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą.

1. Praėjus vieneriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, kiekviena Susitariančioji Šalis gali siūlyti vieną ar daugiau šios Konvencijos pakeitimų. Siūlomo pakeitimo tekstas kartu su aiškinamuoju raštu įteikiamas Generaliniam Sekretoriui, o šis juos perduoda visoms Susitariančiosioms Šalims. Susitariančiosios Šalys per dvylika mėnesių nuo šio teksto išsiuntinėjimo gali pranešti Generaliniam Sekretoriui, kad jos: a) pritaria pakeitimui; b) pakeitimą atmeta; c) norėtų, kad būtų sušaukta konferencija siūlomam pakeitimui svarstyti. Be to, Generalinis Sekretorius siūlomo pakeitimo tekstą perduoda visoms šios Konvencijos 37 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybėms.

2. a) Bet koks siūlomas pakeitimas, pateiktas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, laikomas priimtu, jeigu per nurodytąjį dvylikos mėnesių laikotarpį mažiau kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Šalių praneša Generaliniam Sekretoriui, kad jos tą pasiūlymą atmeta arba norėtų konferencijos pakeitimui apsvarstyti. Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie kiekvieną atvejį, kai siūlomam pakeitimui pritariama arba jis atmetamas, taip pat apie kiekvieną prašymą sušaukti konferenciją. Jeigu bendras pranešimų apie siūlymo atmetimą ir prašymų sušaukti konferenciją, gautų per nurodytąjį dvylikos mėnesių laikotarpį, skaičius yra mažesnis kaip vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Šalių, Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims, kad pakeitimas jų teritorijose įsigalios po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas dvylikos mėnesių laikotarpis, išskyrus Susitariančiųjų Šalių, kurios per nurodytą laikotarpį atmetė siūlomą pakeitimą arba paprašė sušaukti konferenciją, teritorijas.

3. Jeigu laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos siūlomam pakeitimui nepritariama ir jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą dvylikos mėnesių laikotarpį mažiau kaip pusė visų Susitariančiųjų Šalių praneša Generaliniam Sekretoriui, kad jos atmeta siūlomą pakeitimą, ir bent vienas trečdalis visų Susitariančiųjų Šalių, tačiau ne mažiau kaip dešimt, praneša, kad pakeitimui pritaria arba norėtų konferencijos jam apsvarstyti, Generalinis Sekretorius sušaukia konferenciją, skirtą siūlomam pakeitimui arba bet kokiam kitam siūlymui, kurį jam galima pateikti laikantis šio straipsnio 4 dalies nuostatų, apsvarstyti.

4. Jeigu laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų sušaukiama konferencija, Generalinis Sekretorius pakviečia visas šios Konvencijos 37 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybes joje dalyvauti. Jis paprašo, kad visos konferencijoje dalyvauti pakviestos valstybės ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jos pradžios pateiktų jam visus pasiūlymus, kurie jų pageidavimu konferencijoje turėtų būti svarstomi greta siūlomo pakeitimo, ir juos perduoda visoms į konferenciją pakviestoms valstybėms ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jos pradžios.

5. a) Bet koks šios Konvencijos pakeitimas laikomas priimtu, jeigu jam pritaria du trečdaliai konferencijoje atstovaujamų valstybių, tačiau tik tuo atveju, kai šią balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip du trečdaliai Susitariančiųjų Šalių, atstovaujamų konferencijoje. Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims, kad pakeitimas priimtas; pakeitimas įsigalioja po dvylikos mėnesių nuo pranešimo apie jį visoms Susitariančiosioms Šalims, išskyrus tas, kurios per šį laikotarpį Generaliniam Sekretoriui praneša, kad pakeitimą atmeta.

6. Jeigu siūlomas pakeitimas laikomas nepriimtu pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas ir jeigu neįvykdomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos konferencijos sušaukimo sąlygos, siūlomas pakeitimas laikomas atmestu.

1. Kiekviena valstybė, pasirašydama šią Konvenciją ar deponuodama savo ratifikavimo ar prisijungimo prie jos dokumentą, gali pareikšti, kad ji nelaiko, jog šios Konvencijos 44 straipsnis yra jai privalomas. Kitoms Susitariančiosioms Šalims nėra privalomas 44 straipsnis bet kokios taip pareiškusios Susitariančiosios Šalies atžvilgiu.

2. a) Visos valstybės, deponuodamos šios Konvencijos ratifikavimo ar prisijungimo prie jos dokumentus, Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu dėl šios Konvencijos taikymo pareiškia:

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareiškimas įsigalioja po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai pranešimą apie juos gauna Generalinis Sekretorius, arba nuo šios Konvencijos įsigaliojimo pareiškimą padariusioje valstybėje dienos – atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

4. Leidžiama daryti kitas negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytoji šios Konvencijos ir jos priedų išlygas, jeigu jos parengiamos raštu, o tais atvejais, kai išlygos parengiamos iki Konvencijos ratifikavimo ar prisijungimo prie jos dokumento deponavimo, jos nurodomos tame dokumente. Generalinis Sekretorius apie tokias išlygas praneša visoms šios Konvencijos 37 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybėms.

5. Kiekviena Susitariančioji Šalis, parengusi išlygą arba pateikusi pareiškimą pagal šio straipsnio 1 ar 4 dalis, bet kuriuo metu gali tai atšaukti, apie atšaukimą pranešdama Generaliniam Sekretoriui.

6. Pagal šio straipsnio 4 dalį padaryta išlyga:

a) pagal 37 straipsnį šią Konvenciją pasirašiusias, ratifikavusias ir prie jos prisijungusias valstybes;

b) pareiškimus pagal 38 straipsnį;

c) šios Konvencijos įsigaliojimą pagal 39 straipsnį;

d) šios Konvencijos pakeitimų įsigaliojimo datą pagal 41 straipsnio 2 ir 5 dalis;

e) denonsavimus pagal 42 straipsnį;

f) šios Konvencijos galiojimo nutraukimą pagal 43 straipsnį.

a) A, 1^a: Vingis į kairę;

b) A, 1^b: Vingis į dešinę;

c) A, 1^c: Dvigubas vingis arba daugiau kaip du vingiai, pirmasis – į kairę;

d) A, 1^d: Dvigubas vingis arba daugiau kaip du vingiai, pirmasis – į dešinę.

a) Apie stačią nuokalnę įspėjama A,2^a simboliu, kuris yra ant A^a modelio ženklo, arba A,2^b simboliu, kuris yra ant A^b modelio ženklo.

b) A,2a simbolio kairioji dalis užima ženklo lentelės kairįjį kampą, o jo pagrindas eina per visą lentelės plotį. Virš A,2a ir A,2b simbolių užrašytas skaičius rodo nuokalnės statumą procentais; jį galima pakeisti santykiu (1:10). Tačiau Susitariančiosios Šalys, kiek įmanoma, atsižvelgdamos į šios Konvencijos 5 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatas, vietoj A,2^a simbolio ar A,2^b simbolio gali naudoti A,2^c simbolį, jei yra priėmusios A^a modelio ženklą, arba A,2^d simbolį – jei yra priėmusios A^b modelio ženklą.

a) Apie stačią įkalnę įspėjama A,3^a simboliu, kuris yra ant A^a modelio ženklo, arba A,3^b simboliu, kuris yra ant A^b modelio ženklo.

b) A,3^a simbolio dešinioji dalis užima ženklo lentelės dešinįjį kampą, o jo pagrindas eina per visą lentelės plotį. Virš A,3^a ir A,3^b simbolių užrašytas skaičius rodo įkalnės statumą procentais; jį galima pakeisti santykiu (1:10). Tačiau Susitariančiosios Šalys, pasirinkusios A,2^c simbolį pavojingai nuokalnei žymėti, vietoj A,3^a simbolio gali naudoti A,3^c simbolį, o Susitariančiosios Šalys, pasirinkusios A,2^d simbolį, vietoj A,3^b simbolio gali naudoti A,3^d simbolį.

a) Apie pakeliamąjį tiltą įspėjama A,5 simboliu.

b) Stačiakampė A,29^a modelio, apibūdinto 29 dalyje, lentelė gali būti pritvirtinta įspėjamojo ženklo su A,5 simboliu apačioje, jei vieno trečdalio ir dviejų trečdalių atstumu nuo ženklo su A,5 simboliu iki pakeliamojo tilto yra įrengtos toje dalyje apibūdinto A,29^b ir A,29^c modelio lentelės.

a) Apie duobes, iškilius tiltus, gūbrius ar kelio atkarpas, kur važiuojamoji dalis yra blogos būklės, įspėjama A,7^a simboliu.

c) Kai reikia įspėti apie iškilų tiltą ar gūbrį, A,7^a simbolį galima pakeisti A,7^b simboliu.

d) Kai reikia įspėti apie duobę, A,7^a simbolį galima pakeisti A,7^c simboliu.

a) Apie kelio atkarpą, kurioje kelio lygio skirtumai yra ypač pavojingi, įspėjama A,8 ženklu.

b) Simbolis gali būti parodytas kitoje ženklo pusėje.

a) Apie kelio atkarpą, kur gali kristi akmenys ir dėl to ant važiuojamosios dalies gali būti akmenų, įspėjama A,11^a simboliu, kuris yra ant A^a modelio ženklo, arba A,11^b simboliu, kuris yra ant A^b modelio ženklo.

b) Abiem atvejais simbolio dešinioji dalis užima ženklo lentelės dešinįjį kampą.

c) Ženklą galima apsukti.

a) Apie pėsčiųjų perėją, kuri nurodyta arba kelių ženklinimo linijomis, arba E,12 ženklais, įspėjama A,12 simboliu, kuris yra dviejų – A,12^a ir A,12^b – modelių.

b) Simbolį galima apsukti.

a) Apie kelio atkarpą, kurioje dažnai būna vaikų, pavyzdžiui, prie mokyklos ar žaidimo aikštelės, įspėjama A,13 simboliu.

b) Simbolį galima apsukti.

a) Apie vietą, kurioje į kelią dažnai įvažiuoja ar jį kerta dviratininkai, įspėjama A,14 simboliu.

b) Simbolį galima apsukti.

a) Apie kelio atkarpą, kurioje didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti gyvuliai bei žvėrys, įspėjama simboliu, vaizduojančiu dažniausiai toje vietoje pasitaikančio naminio gyvulio ar žvėries siluetą, pavyzdžiui, apie naminius gyvulius įspėjama A,15^a simboliu, apie žvėris – A,15^b simboliu.

b) Simbolį galima apsukti.

a) Jeigu manoma, kad svarbu įspėti apie kelio atkarpą, kurioje eismą reguliuoja trijų spalvų šviesoforas, nes eismo dalyviai tokios kelio atkarpos gali nesitikėti, naudojamas A,17 simbolis. A,17 simbolis yra trijų modelių: A,17^a; A,17^b ir A,17^c, kurie atitinka trijų spalvų šviesoforo šviesų išdėstymą, apibūdintą šios Konvencijos 23 straipsnio 4–6 dalyse.

b) Šis simbolis yra trijų šviesoforo, apie kurį jis įspėja, spalvų.

a) Apie sankryžą, ties kuria pirmumo teisę lemia bendroji šalyje galiojanti pirmumo teisės taisyklė, įspėjama simboliu A,18^a, kuris yra ant ženklo A^a, arba simboliu A,18^b, kuris yra ant ženklo A^b.

b) Simbolius A,18^a ir A,18^b galima pakeisti simboliais, kurie aiškiau nurodo sankryžos pobūdį, pavyzdžiui, A,18^c; A,18^d; A,18^e; A,18^f ar A,18^g.

a) Apie sankryžą su šalutiniu keliu įspėjama simboliu A,19^a.

b) Simbolį A,19^a galima pakeisti simboliais, kurie aiškiau nurodo sankryžos pobūdį, pavyzdžiui, A,19 ^b ir A,19^c.

c) Šiuos simbolius kelyje galima naudoti tik tuo atveju, jeigu prie kelio ar kelių, kurie su tuo keliu sudaro sankryžą, apie kurią įspėjama, yra pastatytas B,1 ar B,2 ženklas arba jeigu tais keliais (pavyzdžiui, takais ir keliais be dangos (gruntkeliais) važiuojantys vairuotojai pagal nacionalinius teisės aktus privalo sankryžoje praleisti kitu keliu važiuojančias transporto priemones, net jei nėra pastatyta tokių ženklų. Prie kelių, kur pastatytas B,3 ženklas, tokie simboliai naudojami tik tam tikrais išimtiniais atvejais.

a) Jeigu B,1 ženklas „sankryža su pagrindiniu keliu“ yra pastatytas prie sankryžos, artėjant prie sankryžos naudojamas A,20 simbolis.

b) Jeigu ženklas B,2 „važiuoti nesustojus draudžiama“ yra pastatytas prie sankryžos, artėjant prie sankryžos naudojamas simbolis A,21^a arba A,21^b priklausomai nuo pasirinkto ženklo B,2 modelio.

c) Tačiau, vadovaujantis šios Konvencijos 10 straipsnio 6 dalimi, vietoj A^a ženklo su šiais simboliais galima naudoti B,1 arba B,2 ženklą.

a) Apie kelio atkarpą, kur toje pačioje važiuojamojoje dalyje laikinai ar nuolat yra dviejų krypčių eismas kitaip negu ankstesnės kelio atkarpos, kurioje buvo vienos krypties eismas arba kurią sudarė kelios vienos krypties eismo važiuojamosios dalys, įspėjama A,23 simboliu.

b) Ženklas su tokiu simboliu statomas kelio atkarpos pradžioje ir kartojamas per visą atkarpą, kiek tai būtina.

a) Apie galimą eismo grūstį priekyje esančioje kelio atkarpoje įspėjama simboliu A,24.

b) Simbolį galima apsukti.

a) Šios Konvencijos 35 straipsnio 2 dalyje nurodytas A,28 ženklas yra trijų modelių: A,28^a; A,28^b ir A,28^c.

b) A,28^a ir A,28^b modelių ženklai yra balti arba geltoni su raudonu arba juodu kraštu; A,28^c modelio ženklas yra baltas arba geltonas su juodu kraštu; užrašas ant A,28^c modelio ženklo rašomas juodomis raidėmis. A,28^b modelio ženklas naudojamas tik tuo atveju, kai geležinkelio liniją sudaro bent dveji bėgiai; prie A,28^c modelio pritvirtinama papildoma lentelė tik tuo atveju, jei geležinkelio liniją sudaro bent dveji bėgiai, ir tuo atveju ant jos nurodomas bėgių skaičius.

c) Įprastas kryžiaus skersinių ilgis neturi būti trumpesnis kaip 1,20 m. Jeigu nepakanka vietos, ženklas gali būti pastatytas taip, kad jame pavaizduoto kryžiaus smaigaliai būtų nukreipti į viršų ir į apačią.

a) Šios Konvencijos 9 straipsnio 5 dalyje nurodytos lentelės yra A,29^a, A,29^b ir A,29^c ženklai. Ženkluose esantys dryžiai pasvirę kelio važiuojamosios dalies kryptimi.

b) Įspėti apie pervažą ar pakeliamąjį tiltą skirtas ženklas gali būti dedamas virš A,29^b ir A,29^c ženklų taip pat, kaip jis dedamas virš A,29^a ženklo.

a) Apie kelio atkarpą, virš kurios gali žemai praskristi kylantys iš aerodromo ar į jį tupiantys orlaiviai, įspėjama A,30 simboliu.

b) Simbolį galima apsukti.

a) Apie kelio atkarpą, kurioje dažnai pučia stiprūs šoniniai vėjai, įspėjama A,31 simboliu.

b) Simbolį galima apsukti.

a) Apie kelio atkarpas, kuriose galimi kitokie pavojai, negu išvardyta šio priedo 1–31 dalyse ar šio priedo B skirsnyje, įspėjama A,32 simboliu.

b) Tačiau Susitariančiosios Šalys gali naudoti grafinius simbolius, atitinkančius šios Konvencijos 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio nuostatas.

c) Pirmiausia, A,32 ženklas gali būti naudojamas įspėti apie kelio susikirtimą su geležinkelio bėgiais, kuriais geležinkelio transportas juda labai lėtai, o kelių eismą reguliuoja geležinkelio transporto priemones lydintis geležinkelininkas tam tikrais rankos signalais.

1. Ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“

2. Ženklas „Važiuoti nesustojus draudžiama“

3. Ženklas „Pagrindinis kelias“

4. Ženklas „Pagrindinio kelio pabaiga“

Šią reikšmę turi B,4 ženklas. Šis ženklas yra pirmiau apibūdintas B,3 ženklas su juoda ar pilka juosta per vidurį, einančia statmenai nuo kvadrato žemutinės kraštinės kairėje iki viršutinės kraštinės dešinėje, arba tokia juosta gali būti sudaryta iš lygiagrečių juodų ar pilkų linijų.

5. Ženklas, rodantis priešpriešinio eismo pirmenybę

6. Ženklas, rodantis pirmenybę priešpriešinio eismo atžvilgiu

a) Apie tai, kad įvažiuoti draudžiama visoms transporto priemonėms nurodoma C,1 ženklu „Įvažiuoti draudžiama“; šis ženklas yra dviejų modelių: C,1^a ir C,1^b.

b) Apie tai, kad visų transporto priemonių eismas draudžiamas abiem kryptimis, nurodoma C,2 ženklu „Eismas draudžiamas visoms transporto priemonėms abiem kryptimis“.

c) Apie tai, kad įvažiuoti draudžiama tik tam tikros kategorijos transporto priemonėms arba tik tam tikriems eismo dalyviams, nurodoma ženklu, kurio simbolis yra transporto priemonės arba eismo dalyvio, kuriam įvažiuoti draudžiama, siluetas. C,3^a; C,3^b; C,3^c; C,3^d; C,3^e; C,3^f; C,3^g; C,3^h; C,3^j, C,3^k ir C,3^l ženklai turi šias reikšmes:

C,3^a „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas, išskyrus dviračius motociklus be šoninės priekabos“

C,3^b „Motociklų eismas draudžiamas“

C,3^c „Dviračių eismas draudžiamas“

C,3^d „Mopedų eismas draudžiamas“

C,3^e „Krovininių transporto priemonių eismas draudžiamas“

Tonažo skaičius, užrašytas šviesia spalva ant transporto priemonės silueto arba vadovaujantis šios Konvencijos 8 straipsnio 4 dalimi ant papildomos lentelės, pritvirtintos C,3^e ženklo apačioje, reiškia, kad draudimas taikomas tik tuo atveju, kai transporto priemonės ar transporto priemonių junginio didžiausia leidžiama masė yra didesnė už nurodytąjį skaičių.

C,3^f: „Motorinių transporto priemonių su priekabomis, išskyrus puspriekabes ar vienaašes priekabas, eismas draudžiamas“

Tonažo skaičius, užrašytas šviesia spalva ant priekabos silueto arba vadovaujantis šios Konvencijos 8 straipsnio 4 dalimi ant papildomos lentelės, pritvirtintos C,3^f ženklo apačioje, reiškia, kad draudimas taikomas tik tuo atveju, kai priekabos didžiausia leidžiama masė yra didesnė už nurodytąjį skaičių.

Susitariančiosios Šalys, manydamos, kad tai daryti tinka, kaip simbolį vietoj sunkvežimio užpakalinės dalies silueto gali vaizduoti lengvojo automobilio užpakalinės dalies siluetą, o vietoj sunkvežimio priekabos silueto – prie lengvojo automobilio kabinamą priekabą.

C,3^g „Motorinių transporto priemonių su priekabomis eismas draudžiamas“

Tonažo skaičius, užrašytas šviesia spalva ant priekabos silueto arba vadovaujantis šios Konvencijos 8 straipsnio 4 dalimi ant papildomos lentelės, pritvirtintos C,3^g ženklo apačioje, reiškia, kad draudimas taikomas tik tuo atveju, kai priekabos didžiausia leidžiama masė yra didesnė už nurodytąjį skaičių.

C,3^h „Transporto priemonių su pavojingu kroviniu, kuris privalo būti paženklintas specialia LENTELE, eismas draudžiamas“

Apie tai, kad transporto priemonių su pavojingu kroviniu eismas draudžiamas, gali būti nurodoma ženklu C,3^h kartu, jei reikia, su papildoma lentele. Papildomoje lentelėje pateiktoje informacijoje nurodoma, kad draudimas taikomas tik tuo atveju, jei transporto priemonėje yra nacionaliniuose teisės aktuose nurodyto pobūdžio krovinys.

C,3ⁱ „Eiti draudžiama“

C,3^j „Gyvulių traukiamų vežimų eismas draudžiamas“

C,3^k „Rankinių vežimėlių (stumiamų ar traukiamų) eismas draudžiamas“

C,3^l „Motorinių žemės ūkio mašinų eismas draudžiamas“

pastaba. Susitariančiosioms Šalims leidžiama ženkluose C,3^a–C,3^l nevaizduoti raudonos įžambios juostos, jungiančios kairiąją viršutinę dalį su dešiniąja apatine dalimi, arba nepertraukti juostos ties simboliu, jei dėl to simbolis nebus blogiau matomas ir suprantamas.

d) Apie tai, kad eismas draudžiamas kelių kategorijų transporto priemonėms ar eismo dalyviams, galima nurodyti pastatant tiek draudžiamųjų ženklų, kiek yra draudžiamų kategorijų, arba vieną draudžiamąjį ženklą, kuriame pavaizduoti tų transporto priemonių ir eismo dalyvių, kurių eismas draudžiamas, siluetai. Tokių ženklų pavyzdžiais gali būti C,4^a ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ ir C,4^b ženklas „Motorinių transporto priemonių ir vežimų eismas draudžiamas“.

Ženklų, kuriuose pavaizduoti daugiau kaip du siluetai, negalima statyti ne gyvenvietėse, o ženklų, kuriuose pavaizduoti daugiau kaip trys siluetai, negalima statyti gyvenvietėse.

e) Apie tai, kad eismas draudžiamas transporto priemonėms, kurių masė ar gabaritai viršija tam tikrus dydžius, nurodoma šiais ženklais:

C,5 „Draudžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip … metrų“

C,6 „Draudžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių aukštis yra didesnis kaip … metrų“

C,7 „Draudžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių masė su kroviniu didesnė kaip … tonos“

C,8 „Draudžiama važiuoti transporto priemonėms, kurių vienos ašies apkrova didesnė kaip … tonos“

C,9 „Draudžiama važiuoti transporto priemonėms ar transporto priemonių junginiams, kurių ilgis didesnis kaip … metrų“

f) Apie tai, kad transporto priemonėms neleidžiama važiuoti mažesniu atstumu viena nuo kitos, negu nurodyta ant ženklo, nurodoma C,10 ženklu „Transporto priemonėms važiuoti mažesniu atstumu kaip … metrų draudžiama“.

a) Apie tai, kad apsisukti draudžiama, nurodoma C,12 ženklu „Apsisukti draudžiama“.

b) Atitinkamais atvejais simbolį galima apsukti.

a) Apie tai, kad, be bendrųjų lenkimo taisyklių, išdėstytų galiojančiuose teisės aktuose, papildomai reikia laikytis draudimo lenkti motorines transporto priemones, išskyrus keliu važiuojančius dviračius mopedus ir dviračius motociklus be šoninės priekabos, nurodoma C,13^a ženklu „Lenkti draudžiama“.

Šis ženklas yra dviejų modelių: C, 13^aa ir C,13^ab.

b) Apie tai, kad lenkti draudžiama tik krovininėms transporto priemonėms, kurių masė yra didesnė už didžiausią leidžiamą 3,5 tonų masę, nurodoma C,13^b ženklu „Krovininiams automobiliams lenkti draudžiama“.

Šis ženklas yra dviejų modelių: C,13^ba ir C,13^bb.

Užrašas ant papildomos lentelės, pritvirtintos ženklo apačioje vadovaujantis šios Konvencijos 8 straipsnio 4 dalimi, gali pakeisti didžiausią leidžiamą masę, kuriai taikomas draudimas.

a) Apie leistiną greitį nurodoma C,14 ženklu „Didžiausias greitis ribojamas nurodytu skaičiumi“. Ant ženklo užrašytas skaičius rodo didžiausią greitį tais matavimo vienetais, kuriais atitinkamoje šalyje dažniausiai nurodomas transporto priemonių greitis. Po greitį nurodančio skaičiaus ar žemiau jo gali būti prirašyta, pavyzdžiui, „km“ (kilometrai) arba „m“ (mylios).

b) Kai ribojamas tik transporto priemonių, viršijančių tam tikru skaičiumi nurodytą didžiausią leidžiamą masę, greitis, masę reiškiantis skaičius užrašomas papildomoje lentelėje, tvirtinamoje ženklo apačioje vadovaujantis šios Konvencijos 8 straipsnio 4 dalimi.

a) Apie tai, kad artėjama prie muitinės, prie kurios būtina sustoti, nurodoma C,16 ženklu „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Nepaisant šios Konvencijos 8 straipsnio nuostatų, šio ženklo simbolyje įrašomas žodis „Muitinė“, pageidautina – dviem kalbomis; Susitariančiosios Šalys, naudojančios C,16 ženklus, stengiasi regionų mastu susitarti, kad šis žodis būtų rašomas ta pačia kalba ant visų jų statomų ženklų.

b) Be to, šį ženklą galima naudoti nurodant vairuotojams, kad važiuoti nesustojus draudžiama dėl kitokių priežasčių; tokiu atveju žodis „Muitinė“ pakeičiamas kitu labai trumpu užrašu, nurodančiu reikalavimo sustoti priežastį.

a) Vieta, ties kuria baigiasi visi judančioms transporto priemonėms draudžiamaisiais ženklais nurodyti draudimai, žymima C,17^a ženklu „Visų judančioms transporto priemonėms taikomų vietinių draudimų pabaiga“. Šis ženklas – baltas ar geltonas skritulys; be jokio ryškaus krašto arba tik juodu krašteliu, per ženklą žemyn iš dešinės į kairę eina įžambi juosta, kuri gali būti juoda, tamsiai pilka arba ją gali sudaryti juodos ar pilkos lygiagrečios linijos.

b) Vieta, ties kuria baigiasi tam tikras judančioms transporto priemonėms draudžiamuoju ar ribojamuoju ženklu nurodytas draudimas ar apribojimas, žymima C,17^b ženklu „Greičio ribojimo pabaiga“ arba C,17^c ženklu „Lenkimo draudimo pabaiga“. Šie ženklai panašūs į C,17^a ženklą, tik juose šviesiai pilka spalva papildomai pavaizduotas pasibaigusio draudimo ar apribojimo simbolis.

c) Nepaisant šios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, šios 8 dalies apibūdintus ženklus galima nurodyti ir kitoje draudžiamojo ar ribojamojo ženklo pusėje, kad juos matytų priešpriešinio eismo dalyviai.

a) i) Vietos, kur stovėti draudžiama, nurodomos ženklu C,18 „Stovėti draudžiama“; vietos, kur sustoti ir stovėti draudžiama, nurodomos ženklu C,19, „Sustoti ir stovėti draudžiama“.

ii) Ženklą C,18 galima pakeisti apvaliu ženklu su raudonais kraštais, raudonu įžambiniu brūkšniu ir ant balto ar geltono fono juodomis raidėmis užrašytu užrašu ar juodai nupiešta ideograma, kurie atitinkamoje šalyje naudojami transporto priemonių stovėjimo vietoms nurodyti.

iii) Užrašais ant papildomos lentelės apačioje ženklo galima patikslinti apribojimus, nurodant:

savaitės ar mėnesio dienas, ar valandas, kada apribojimas galioja;

stovėjimo ar sustojimo ir stovėjimo ribotą laiką, kurį ženklas C,18 arba ženklas C,19 draudžia viršyti;

tam tikroms eismo dalyvių klasėms taikomas išimtis.

iv) Stovėjimo ribotą laiką galima užrašyti ne papildomoje lentelėje, o ženklo raudono rato apatinėje dalyje.

b) i) Kai transporto priemonėms stovėti leidžiama priešingose kelio pusėse skirtingu laiku, vietoj ženklo C,18 naudojami ženklai C,20^a ir C,20^b „Stovėjimas skirtingu laiku“.

ii) Draudimas stovėti ženklo C,20^a pusėje taikomas nelyginėmis dienomis, o ženklo C,20^b pusėje – lyginėmis dienomis; valanda, kada keičiasi skirtingoms pusėms taikomas draudimas, gali būti numatyta nacionaliniais teisės aktais, ir tai nebūtinai turi būti vidurnaktis. Nacionaliniai teisės aktai taip pat gali numatyti, kad draudimas stovėti skirtingose kelio pusėse nebūtinai turi keistis kasdien; tokiu atveju vietoj romėniškų skaičių I ir II ant ženklo užrašomas laikotarpis, po kurio keičiasi draudimas, pavyzdžiui, 1-15 ir 16-31 reiškia, kad draudimas stovėti priešingose pusėse keičiasi kiekvieno mėnesio pirmą ir šešioliktą dieną.

iii) Valstybės, kurios nenaudoja ženklų C,19, C,20^a ir C,20^b, gali naudoti ženklą C,18 su papildomais užrašais, kaip numatyta šios Konvencijos 8 straipsnio 4 dalyje.

c) i) Išskyrus ypatingus atvejus, ženklai statomi taip, kad jų skritulys stovėtų statmenai kelio ašies linijai arba nedideliu kampu su statmena tai ašies linijai plokštuma.

ii) Visi draudimai stovėti ir stovėjimo apribojimai taikomi tik toje kelio važiuojamosios dalies pusėje, kurioje pastatyti ženklai.

iii) Visi draudimai taikomi nuo ženklo pastatymo linijos iki artimiausios kelio vietos, kurioje prisijungia kitas kelias, išskyrus atvejus, kai kitokie nurodymai užrašyti:

ant papildomos H,2 lentelės, apibūdintos šio priedo H skirsnyje, kurioje nurodomas atstumas, kuriame draudimas taikomas; arba

pagal šios dalies c punkto v papunktį.

iv) Ženklo, pastatyto ties ta vieta, kur pradeda galioti draudimas, apačioje gali būti H,3^a arba H,4^a papildoma lentelė, apibūdinta šio priedo H skirsnyje. Šio priedo H skirsnyje apibūdinta H,3^b ar H,4^b papildoma lentelė gali būti draudimą pakartojančių ženklų apačioje. Dar vieną draudimo ženklą su šio priedo H skirsnyje apibūdinta H,3^c ar H,4^c papildoma lentele galima statyti ties ta vieta, kur draudimas baigiasi. H,3 modelio lentelės tvirtinamos lygiagrečiai kelio ašies linijai, o H,4 lentelės – statmenai tai ašies linijai. Jeigu ant H,3 lentelių yra užrašytas atstumas, jis nurodo kelio atkarpos, kurioje rodyklės kryptimi galioja draudimas, ilgį.

v) Jei draudimas nustoja galioti anksčiau, negu prisijungia kitas kelias, statomas ženklas su draudimo pabaigą reiškiančia papildoma lentele, apibūdinta šios dalies c punkto iv papunktyje. Tačiau, kai draudimas galioja tik labai neilgoje kelio atkarpoje, leidžiama statyti tik vieną ženklą:

kurio raudoname apskritime nurodytas kelio atkarpos, kurioje galioja draudimas, ilgis arba

kuris turi H,3 papildomą lentelę.

vi) Transporto priemonių stovėjimo vietose įrengti bilietų automatai reiškia, kad už transporto priemonių stovėjimą reikia mokėti ir stovėjimo laiką riboja automato nustatytas laikas.

vii) Zonas, kur stovėjimo laikas ribotas, bet už stovėjimą mokėti nereikia, galima nurodyti ne C,18 ženklu su papildomomis lentelėmis, o mėlyna juosta apytikriai 2 m aukštyje ant esančių palei kelio važiuojamąją dalį elektros stulpų, medžių ir t. t. arba linijomis ant važiuojamosios dalies krašto (bortelio).

a) Apie tai, kad takas ar gruntkelis yra skirtas dviejų kategorijų eismo dalyviams ir juo draudžiama naudotis kitiems eismo dalyviams, nurodoma privalomuoju ženklu, ant kurio yra pavaizduoti du simboliai tų eismo dalyvių kategorijų, kuriems prie įvažiavimo į taką ar kelią pastatytas ženklas suteikia teisę juo naudotis.

b) Kai simboliai ant ženklo yra pavaizduoti vienas šalia kito ir atskirti vertikalia linija, einančia per ženklo centrą, kiekvienas simbolis reiškia, kad atitinkamos kategorijos eismo dalyviai privalo važiuoti jiems skirta tako ar kelio puse, o kitiems eismo dalyviams ta puse važiuoti draudžiama. Abi tako ar kelio pusės turi būti aiškiai atskirtos kokiu nors fiziniu būdu ar kelio ženklinimais.

c) Kai simboliai yra pavaizduoti vienas virš kito, ženklas atitinkamoms eismo dalyvių kategorijoms nurodo, kad jie taku ar keliu gali naudotis bendrai. Simbolių išdėstymo tvarka pasirinktinė. Prireikus atsargumo priemonės, kurių turi imtis abiejų kategorijų eismo dalyviai, nustatomos nacionaliniais teisiniais aktais.

Ženklų D,4 ir D,5 derinių pavyzdžiai yra D,11^a ir D,11^b ženklai.

i) E,1^a „Privalomas minimalus greitis, galiojantis skirtingose eismo juostose“.

ii) E,1^b „Privalomas minimalus greitis, galiojantis vienoje eismo juostoje“. Šį ženklą galima naudoti pažymint „lėto eismo“ juostą.

iii) E,1^c „Leistinas greitis skirtingose eismo juostose“. Apskritimų kraštai turi būti raudoni, o raidės juodos.

a) Kai reikia nurodyti vienpusio eismo kelią ar važiuojamąją kelio dalį, galima pastatyti du skirtingus ženklus „VIENPUSIS EISMAS“:

i) E,3^a ženklą, kuris statomas apytiksliai statmenai kelio važiuojamosios dalies ašies linijai; šio ženklo lentelė turi būti kvadrato formos;

ii) E,3^b ženklą, kuris statomas apytiksliai lygiagrečiai kelio važiuojamosios dalies ašies linijai; šio ženklo lentelė yra pailgintas stačiakampis, kurio horizontaliosios kraštinės ilgesnės. E,3^b ženklo rodyklėje gali būti užrašas „Vienpusis eismas“ atitinkamos šalies valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

b) E,3^a ir E,3^b ženklus galima statyti nepaisant to, ar prie įvažiavimo į tą kelią yra draudžiamasis arba privalomasis ženklas, ar ne.

a) E,5^a ženklas „Automagistralė“ statomas ties ta vieta, nuo kurios pradeda galioti specialios automagistralėms skirtos taisyklės.

b) E,5^b ženklas „Automagistralės pabaiga“ statomas ties ta vieta, nuo kurios tos taisyklės nebetaikomos.

c) E,5^b ženklas taip pat gali būti naudojamas ir pakartojamas siekiant įspėti apie automagistralės pabaigą; apatinėje ženklo dalyje užrašomas atstumas nuo kiekvieno šiam tikslui pastatyto ženklo iki automagistralės pabaigos.

d) Šių ženklų fonas – mėlynas arba žalias.

a) E,6^a ženklas „Automobiliams skirtas kelias“ statomas ties ta vieta, nuo kurios pradeda galioti specialios eismo taisyklės keliuose, kurie nėra automagistralės, bet kurie skirti automobiliams ir neaptarnauja palei kelią esančių teritorijų. E,6^a ženklo apačioje gali būti papildoma lentelė, rodanti, kad išimties tvarka automobiliams galima įvažiuoti į palei kelią esančias teritorijas.

b) E,6^b ženklą „Automobiliams skirto kelio pabaiga“ galima taip pat naudoti ir pakartotinai pastatyti siekiant įspėti apie tokio kelio pabaigą; apatinėje kiekvieno šiam tikslui pastatyto ženklo dalyje užrašomas atstumas nuo tokio ženklo iki kelio pabaigos.

c) Šių ženklų fonas – mėlynas arba žalias.

a) Gyvenvietės pradžią žymi ženklas su gyvenvietės pavadinimu arba simbolis, vaizduojantis gyvenvietės siluetą, arba jų abiejų derinys. Gyvenvietės pradžią žyminčių ženklų pavyzdžiai – E,7^a; E,7^b; E,7^c ir E,7^d.

b) Gyvenvietės pabaigą žymi toks pat ženklas, išskyrus tai, kad jis yra perbrauktas raudonu įžambiu brūkšniu arba nuo jo viršutinio dešinio kampo į apatinį kairįjį kampą eina raudonos linijos. Gyvenvietės pabaigą žyminčių ženklų pavyzdžiai – E,8^a; E,8^b; E,8^c ir E,8^d.

Nepaisant šios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiuos ženklus galima tvirtinti ir gyvenvietes nurodančių ženklų antrojoje pusėje.

c) Šioje dalyje apibūdinti ženklai naudojami vadovaujantis šios Konvencijos 13 bis straipsnio 2 dalimi.

a) Zonos pradžia

i) Apie tai, kad ženklas galioja visiems tam tikroje zonoje esantiems keliams (zoninis galiojimas), nurodoma ženklu ant stačiakampės šviesaus fono lentelės. Virš arba žemiau ženklo lentelėje gali būti užrašytas žodis „zone“ arba jo atitikmuo valstybine kalba. Konkrečios apribojimo, draudimo ar privalėjimo detalės gali būti nurodytos lentelėje žemiau ženklo arba ant papildomos lentelės.

Visiems tam tikroje zonoje esantiems keliams galiojantys ženklai (zoninis galiojimas) statomi visuose įvažiavimo į atitinkamą zoną keliuose. Pageidautina, kad į zoną įeitų tik panašių charakteristikų keliai.

ii) Visiems zonoje esantiems keliams galiojančių ženklų (zoninis galiojimas) pavyzdžiai – E,9^a; E,9^b; E,9^c ir E,9^d.

E,9^a – Zona, kurioje stovėti draudžiama;

E,9^b – Zona, kurioje stovėti draudžiama tam tikru laiku;

E,9^c – Stovėjimo zona;

E,9^d – Didžiausio greičio zona.

b) Išvažiavimas iš zonos

i) Apie tai, kad išvažiuojama iš zonos, kurioje galioja zoninis ženklas, nurodoma tokiu pat ženklu ant stačiakampės lentelės kaip ir ženklas, pastatytas prie įvažiavimo į zoną, tik jis yra pilkas ant stačiakampės lentelės šviesiai raudoname fone. Per ženklą žemyn iš dešinės į kairę eina juoda arba tamsiai pilka įžambi juosta arba paralelios pilkos ar juodos tokią juostą sudarančios linijos.

Ženklai, nurodantys išvažiavimą iš zonos, statomi visuose keliuose, kuriais galima išvažiuoti iš zonos.

ii) Išvažiavimą iš zonos, kurioje ženklas galioja visiems zonoje esantiems keliams (zoninis galiojimas), nurodančių ženklų pavyzdžiai – E,10^a; E,10^b; E,10^c ir E,10^d:

E,10^a – Zonos, kurioje stovėti draudžiama, pabaiga;

E,10^b – Zonos, kurioje stovėti draudžiama tam tikru laiku, pabaiga;

E,10^c – Stovėjimo zonos pabaiga;

E,10^d – Didžiausio greičio ribojimo zonos pabaiga.

a) Apie tai, kad artėjama prie tunelio, galima nurodyti ir pakartotinai nurodyti E,11^a ženklu „Tunelis“; apatinėje kiekvieno tokio ženklo dalyje turi būti arba užrašas, žymintis atstumą nuo ženklo iki tunelio pradžios, kur galioja specialios taisyklės, arba papildoma H,1 lentelė, apibūdinta šio priedo H skirsnyje.

Ant lentelės taip pat gali būti užrašytas tunelio pavadinimas ir jo ilgis.

b) Ten, kur baigiasi specialiųjų taisyklių galiojimas, gali būti pastatytas E,11^b ženklas „Tunelio pabaiga“.

a) E,12^a ženklas „Pėsčiųjų perėja“ naudojamas parodyti pėstiesiems ir vairuotojams, kur yra pėsčiųjų perėja. Šio ženklo lentelė mėlyna arba juoda, trikampis baltas arba geltonas, o simbolis juodas arba tamsiai mėlynas; trikampyje yra A,12 simbolis.

b) Tačiau galima taip pat naudoti E,12^b ženklą, kuris yra netaisyklingo penkiakampio formos su baltu simboliu mėlyname fone, arba E,12^c ženklą, kurio fonas yra tamsus, o simbolis baltas.

a) Šis ženklas naudojamas transporto priemonių vairuotojams įspėti, kad jie laikytųsi netoli medicinos įstaigų privalomų laikytis taisyklių; svarbiausia, kad be reikalo nekeltų triukšmo. Šis ženklas yra dviejų modelių: E,13^a ir E,13^b.

b) Vietoj raudono kryžiaus ant E,13^b ženklo gali būti vienas iš F skirsnio II poskyrio 1 dalyje nurodytų simbolių.

a) E,14^a ženklas „Stovėjimo vieta“, kurį galima statyti lygiagrečiai su kelio ašies linija, rodo vietas, kuriose transporto priemonėms leidžiama stovėti. Ženklo lentelė yra kvadrato formos. Jame yra raidė arba ideograma, kuri atitinkamoje valstybėje naudojama stovėjimo vietai žymėti. Šio ženklo fonas mėlynas.

b) Simboliai ir užrašai ant ženklo arba papildomos lentelės ženklo apačioje gali nurodyti kryptį, kuria važiuojant yra stovėjimo vieta, arba transporto priemonių, kurioms stovėti toji vieta skirta, kategorijas. Tokie užrašai taip pat gali nurodyti stovėjimo ribotą laiką, arba „+ ženklu“, po kurio žodžiu ar simboliu nurodomas viešojo transporto tipas, galima nurodyti, kad iš stovėjimo vietos galima pasiekti viešąjį transportą.

Ženklų, kuriais galima nurodyti automobilių, kurių vairuotojai nori pasinaudoti viešuoju transportu, stovėjimo vietą, pavyzdžiai – E,14^b ir E,14^c ženklai.

2.  

Naudojami tokie simboliai, kuriais atitinkamose valstybėse vaizduojamos vietos, kuriose teikiama pirmoji medicinos pagalba. Šie simboliai yra raudoni. Tokių simbolių pavyzdžiai – F,1^a, F,1^b ir F,1^c.

2. Kiti simboliai

F,2 „Remonto dirbtuvės“

F,3 „Telefonas“

F,4 „Degalinė“

F,5 „Viešbutis arba motelis“

F,6 „Restoranas“

F,7 „valgykla arba kavinė“

F,8 „Poilsio vieta“

F,9 „Pasivaikščiojimo pradžia“

F,10 „Keliautojų stovykla“

F,11 „Stovyklavietė“

F,12 „Keliautojų stovykla ir stovyklavietė“

F,13 „Jaunimo bendrabutis“

2.  

Išankstinių nukreipiamųjų ženklų pavyzdžiai – G,1^a; G,1^b ir G,1^c.

2. Specialieji atvejai

a) G,15 ženklas „Kelias atviras arba uždarytas“ naudojamas parodyti, ar kalnų kelias, ypač kelio atkarpa per kalnų perėją, yra atviras, ar uždarytas; ženklas statomas prie įvažiavimo į kelią ar kelius, kurie veda į atitinkamą kelio atkarpą.

Kelio atkarpos (arba perėjos) pavadinimas rašomas baltomis raidėmis. Ant ženklo kaip pavyzdys užrašytas pavadinimas „Furka“.

1, 2 ir 3 lentelės yra nuimamos.

b) Jeigu kelio atkarpa uždaryta, naudojama 1 lentelė, kuri yra raudona su užrašu „uždaryta“; jei kelio atkarpa atvira, naudojama 1 lentelė, kuri yra žalia su užrašu „atvira“. Užrašai rašomi baltomis raidėmis, pageidautina – keliomis kalbomis.

c) 2 ir 3 lentelių fonas baltas, o užrašai ir simboliai juodi.

Jeigu kelio atkarpa atvira, naudojama 3 lentelė be jokios nuorodos, o 2 lentelė, atsižvelgiant į kelio būklę, – arba be nuorodos, arba joje yra D,9 ženklas „Ratų grandinės privalomos“, arba G,16 simbolis „Ratų grandinės arba sniego padangos rekomenduojamos“. Šis simbolis turi būti juodos spalvos.

Jeigu kelio atkarpa uždaryta, 3 lentelėje užrašomas vietovės, iki kurios kelias yra atviras, pavadinimas, o 2 lentelėje, atsižvelgiant į kelio būklę, arba užrašoma „atvira iki…“, arba yra G,16 simbolis, arba D,9 ženklas.

a) Norint nurodyti požeminę ar antžeminę pėsčiųjų perėją, naudojamas ženklas G,20.

b) Ženklu G,21 nurodoma požeminė ar antžeminė pėsčiųjų perėja be laiptelių. Ant šio ženklo taip pat galima naudoti neįgaliesiems skirtą simbolį.

1. Šių lentelių fonas arba baltas, arba geltonas, o kraštelis juodas, tamsiai mėlynas arba raudonas, ir tokiu atveju atstumas arba kelio atkarpos ilgis rašomas juodais arba tamsiai mėlynais skaičiais; arba fonas gali būti juodas arba tamsiai mėlynas, o kraštelis baltas, geltonas ar raudonas, ir tokiu atveju atstumas arba kelio atkarpos ilgis rašomas baltais arba geltonais skaičiais.

2. a) H,1 modelio papildomos lentelės rodo atstumą nuo ženklo iki pavojingos kelio atkarpos arba zonos, kuriai taikomos taisyklės.

3. Papildomos lentelės H,3 ir H,4, teikiančios informaciją apie stovėjimo draudimą ar apribojimus, yra atitinkamai H,3^a, H,3^b bei H,3^c ir H,4^a, H,4^b bei H,4^c modelių (žiūrėti šio priedo C skirsnio 9 dalies c punktą).

4. Nurodomieji ženklai gali būti skiriami tik tam tikriems eismo dalyviams, parodant jų kategorijos simbolį. Pavyzdžiui, H,5 ^a ir H,5 ^b.

Tais atvejais, kai ženklą reikia suprasti, jog jis negalioja tam tikros kategorijos eismo dalyviams, tai parodoma jų kategorijos simboliu ir atitinkamos šalies žodžiu „išskyrus“. Pavyzdžiui, H,6. Jei būtina, simbolį galima pakeisti užrašu atitinkama kalba.

5. Stovėjimo vieta, skirta neįgaliems asmenims, nurodoma lentele H,7 kartu su C,18 arba E,14 ženklu.

6. H,8 papildomoje lentelėje vaizduojama sankryžos diagrama, kurioje platūs brūkšniai žymi pagrindinius kelius, o siauri brūkšniai – kelius, kuriuose pastatytas B,1 arba B,2 ženklas.

7. H,9 papildoma lentelė naudojama parodyti, kad kelias priekyje slidus, nes jis apledijęs arba apsnigtas.

Pastaba, galiojanti visam I priedui: šalyse, kur eismas juda kairiąja puse, ženklai ir (arba) simboliai atitinkamai apsukami.

______________

2 priedas

2. Išilginiam ženklinimui naudojamos ištisinės ar brūkšninės linijos turėtų būti ne siauresnės kaip 0,10 m.

3. Atstumas tarp dviejų greta einančių išilginių linijų (dviguba linija) turėtų būti nuo 0,10 m iki 0,18 m.

4. Brūkšninę liniją sudaro vienodo ilgio brūkšniai, vienas nuo kito atskirti vienodais tarpais. Nustatant brūkšnių ir tarpų ilgį, turėtų būti atsižvelgta į transporto priemonių greitį ženklinamoje kelio atkarpoje ar zonoje.

5. Ne gyvenvietėse brūkšninę liniją turėtų sudaryti brūkšniai, kurių ilgis nuo 2 m iki 10 m. Artėjimo linijos, nurodytos šio priedo 23 dalyje, brūkšniai turėtų būti nuo dviejų iki trijų kartų ilgesni už tarpus.

6. Gyvenvietėse liniją sudarantys brūkšniai ir tarpai turėtų būti trumpesni negu ne gyvenvietėse. Brūkšniai gali būti sumažinti iki 1 m. Tačiau tam tikrose magistralinėse miestų gatvėse, kuriomis transporto priemonės važiuoja greitai, išilginio ženklinimo linijos gali būti tokios pat kaip ir ne gyvenvietėse.

7. Eismo juostos žymimos brūkšninėmis linijomis, ištisinėmis linijomis arba kitu tinkamu būdu.

8. Dvipusio eismo keliuose, turinčiuose dvi eismo juostas, važiuojamosios dalies vidurio linija ženklinama išilgine linija. Ji paprastai būna brūkšninė. Ištisinė linija šiam tikslui turėtų būti naudojama tik ypatingais atvejais.

9. Keliuose, turinčiuose tris eismo juostas, eismo juostos paprastai turėtų būti ženklinamos brūkšninėmis linijomis, jeigu matomumas geras. Ypatingais atvejais ir saugesnio eismo sumetimais galima naudoti ištisines arba brūkšnines linijas kartu su ištisinėmis linijomis.

10. Keliuose, turinčiuose daugiau kaip tris eismo juostas, dvi eismo kryptys turėtų būti atskiriamos viena ištisine linija arba dviem ištisinėm linijom, išskyrus atvejus, kai eismo kryptis centrinėse juostose gali būti pakeista. Be to, eismo juostos turėtų būti pažymėtos brūkšninėmis linijomis (1a ir 1b diagramos).

11. Gyvenvietėse šio priedo 8–10 dalyse nurodytos rekomendacijos taikomos dvipusio eismo gatvėse ir vienpusio eismo gatvėse, kuriose yra bent dvi eismo juostos.

12. Eismo juostos turėtų būti paženklintos ten, kur kelio plotis sumažėja dėl bortelių, saugumo salelių ar nukreipiamųjų salelių.

13. Artėjant prie didelių sankryžų (ypač reguliuojamų sankryžų), kur kelio pločio pakanka transporto priemonėms važiuoti dviem ar daugiau eilių, eismo juostos turėtų būti ženklinamos, kaip parodyta 2 ir 3 diagramose. Tokiais atvejais eismo juostas ženklinančias linijas galima papildyti rodyklėmis (žiūrėti šio priedo 39 dalyje).

ii) Ištisinių linijų naudojimo reikalavimai

27. 15, 16 ir 17 diagramose parodyta, kaip ženklinama kelio važiuojamoji dalis, kai netoli ant jos yra saugumo salelių ir kitokių kliūčių.

28. Tam tikrose sankryžose pageidautina vairuotojams nurodyti, kaip sukti į kairę šalyse, kur eismas vyksta dešiniąja kelio puse, arba kaip sukti į dešinę šalyse, kur eismas vyksta kairiąja kelio puse.

29. Kadangi kelio važiuojamosios dalies ženklinimą vairuotojai mato tam tikru kampu, skersinės linijos yra platesnės už išilgines linijas.

30. Mažiausias sustojimo linijos plotis – 0,20 m, o didžiausias plotis – 0,60 m. Rekomenduojamas 0,30 m plotis.

31. Kartu su ženklu „Važiuoti nesustojus draudžiama“ naudojamos sustojimo linijos, atsižvelgiant į kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismo reikalavimus, turėtų būti nubrėžtos taip, kad prieš pat liniją sustojęs vairuotojas galėtų aiškiausiai matyti eismą kitu į sankryžą vedančiu keliu.

32. Sustojimo linijas galima papildyti išilginėmis linijomis (18 ir 19 diagramos). Be to, prie jų galima pridėti žodį „stop“, kuris ant kelio važiuojamosios dalies užrašomas, kaip parodyta 20 ir 21 diagramų pavyzdyje. Atstumas nuo žodžio „stop“ raidžių viršaus iki sustojimo linijos turėtų būti nuo 2 m iki 25 m.

38. Dviratininkų tako susikirtimas su keliu ženklinamas dviem brūkšninėmis linijomis. Pageidautina, kad brūkšninę liniją sudarytų kvadratai (0,40–0,60) x (0,40–0,60) m. Atstumas tarp kvadratų turėtų būti 0,40–0,60 m. Perėjos plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 1,80 m. Iškilimais ar gauburėliais ženklinti nerekomenduojama.

39. Keliuose, kuriuose yra pakankamai eismo juostų prie sankryžos artėjančioms transporto priemonėms atskirti, eismo juostos, kuriomis turėtų važiuoti transporto priemonės, gali būti ženklinamos rodyklėmis ant kelio važiuojamosios dalies paviršiaus (2, 3, 19 ir 23 diagramos). Rodykles taip pat galima naudoti ir ant vienpusio eismo kelio eismo krypčiai patvirtinti. Rodyklės turėtų būti ne trumpesnės kaip 2 m. Jas galima papildyti užrašais ant kelio važiuojamosios dalies.

40. 24 ir 25 diagramose parodyti zonų, į kurias transporto priemonės neturėtų įvažiuoti, pavyzdžiai.

i) Stovėjimo apribojimų ženklinimas

45. 26 diagramoje duotas zigzaginės linijos pavyzdys.

46. 27 diagramoje duotas kliūties ženklinimo pavyzdys.