Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę

1. Susitariančiosios Šalys, remdamosi šios Konvencijos nuostatomis, įsipareigoja teikti viena kitai informaciją apie savo teisę, civilinį ir komercinį procesą bei teismų sistemos organizavimą.

2. Dvi ar kelios susitariančiosios Šalys gali susitarti šios Konvencijos nuostatas tarpusavio santykių atžvilgiu taikyti ir ankstesniame paragrafe nepaminėtose srityse. Tokių susitarimų tekstai turi būti perduoti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

1. Kad būtų įgyvendintos šios Konvencijos nuostatos, kiekviena susitariančioji Šalis turi įkurti ar paskirti specialią instituciją (toliau – priimanti agentūra), kuri:

2. Kiekviena susitariančioji Šalis gali įkurti ar paskirti vieną ar kelias institucijas (toliau – perduodanti agentūra) pavedimams suteikti informaciją iš jos teisminių institucijų priimti ir perduoti kompetentingai užsienio priimančiai agentūrai. Priimanti agentūra gali būti paskirta perduodančia agentūra.

3. Kiekviena susitariančioji Šalis turi pateikti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui jos priimančios agentūros, o jeigu reikia, ir perduodančios agentūros ar agentūrų pavadinimą ir adresą.

1. Pavedimą suteikti informaciją visuomet turi pateikti teisminė institucija, net jei projektas joje ir nebuvo rengiamas. Pavedimas gali būti pateiktas tik faktiškai pradėjus procesą.

2. Bet kuri iš susitariančiųjų Šalių, neįkūrusi ar nepaskyrusi perduodančios institucijos, gali pareiškimu, adresuotu Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, nurodyti, kuri iš jos institucijų bus laikoma teismine institucija ankstesniojoje dalyje išdėstyta prasme.

3. Dvi ar keletas susitariančiųjų Šalių gali nuspręsti taikyti šios Konvencijos nuostatas tarpusavio santykių ir neteisminių institucijų pavedimų atžvilgiu. Tokių susitarimų tekstas turi būti perduotas Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

1. Pavedime suteikti informaciją turi būti nurodyta jį pateikianti teisminė institucija bei bylos pobūdis. Jame kiek įmanoma tiksliau turi būti nurodyta, kokios prašoma informacijos apie prašomos valstybės teisę, o kai prašomoje valstybėje yra ne viena teisinė sistema - nurodyta teisinė sistema, dėl kurios prašoma informacijos.

2. Pavedime taip pat turi būti nurodyti faktai, reikalingi norint teisingai suprasti, ko yra prašoma, ir tiksliai bei nuosekliai suformuluoti atsakymą. Kai būtina išaiškinti pavedimo esmę, gali būti pridedamos dokumentų kopijos.

3. Į pavedimą gali būti įtraukti ir kiti nei 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai, papildantys pavedime išdėstytus pagrindinius klausimus.

4. Kai pavedimas parengtas ne teisminės institucijos, prie jo turi būti pridedamas šios institucijos sprendimas, patvirtinantis pavedimą.

1. Priimanti agentūra, gavusi pavedimą suteikti informaciją, gali arba pati parengti atsakymą, arba perduoti pavedimą kitai valstybės ar oficialiai institucijai.

2. Priimanti agentūra tam tikrais atvejais ar dėl su administravimu susijusių priežasčių gali perduoti pavedimą privačiai institucijai ar kvalifikuotam teisininkui, kad parengtų atsakymą.

3. Jei ankstesnių dalių taikymas yra susijęs su išlaidomis, priimanti agentūra, prieš atlikdama minėtose dalyse aptartus veiksmus, turi nurodyti pavedimą parengusiai institucijai privačią instituciją ar kvalifikuotą teisininką, kuriam bus perduotas pavedimas, kiek galima tiksliau informuoti minėtą instituciją apie galimas išlaidas ir paprašyti jos sutikimo.

1. Priimanti agentūra, kuriai pavedimas buvo perduotas, išskyrus 11 straipsnyje numatytus atvejus, remdamasi 6 straipsniu, turi imtis veiksmų dėl jo vykdymo.

2. Tuo atveju, kai atsakymas rengiamas ne priimančioje agentūroje, ši įpareigota užtikrinti, kad bus laikomasi 12 straipsnio sąlygų.

1. Priimanti agentūra bei, remiantis 6 straipsniu, jos pavesta atsakyti institucija ar asmuo gali paprašyti pavedimą parengusią instituciją pateikti papildomą informaciją, reikalingą atsakymui parengti.

2. Prašymą pateikti papildomą informaciją priimanti agentūra turi perduoti taip, kaip nurodyta 9 straipsnyje, reglamentuojančiame atsakymo perdavimą.

1. Pavedimas suteikti informaciją bei jo priedai turi būti parengti prašomoje valstybėje oficialiai vartojama kalba arba viena iš jų, arba turi būti pridedamas vertimas į tą kalbą. Atsakymas turi būti pateiktas prašomos valstybės kalba.

2. Dvi ar kelios susitariančiosios Šalys gali susitarti tarpusavio santykiuose nesilaikyti ankstesniosios dalies nuostatų.

1. Pavedimas suteikti informaciją negali būti mokesčių ar išlaidų priežastis, išskyrus 6 straipsnio 3 dalyje numatytas išlaidas, kurias turi atlyginti valstybė, pateikianti pavedimą.

2. Dvi ar kelios susitariančiosios Šalys gali susitarti tarpusavio santykiuose nesilaikyti ankstesniosios dalies nuostatų.

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos narės. Ji turi būti ratifikuota ar patvirtinta. Ratifikavimo raštai ar patvirtinimo dokumentai yra deponuojami Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

2. Ši Konvencija įsigalioja praėjus trim mėnesiams nuo datos, kai buvo deponuotas trečiasis ratifikavimo raštas ar patvirtinimo dokumentas.

3. Kiekvienoje Konvenciją pasirašiusioje valstybėje, kuri paskui ją ratifikavo ar patvirtino, Konvencija įsigalioja praėjus trim mėnesiams nuo datos, kai buvo deponuotas jos ratifikavimo raštas ar patvirtinimo dokumentas.

1. Po to, kai ši Konvencija įsigalios, Europos Tarybos Ministrų Komitetas gali pakviesti valstybes, nesančias Europos Tarybos narėmis, prie jos prisijungti.

2. Toks prisijungimas atliekamas deponuojant Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui prisijungimo raštus, kurie įsigalioja praėjus trim mėnesiams nuo jų deponavimo datos.

1. Kiekviena susitariančioji Šalis šios Konvencijos ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kuriose bus taikoma Konvencija.

2. Kiekviena susitariančioji Šalis Konvencijos ratifikavimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu arba kada nors vėliau gali pareikšti, pranešdama apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kad Konvencija bus taikoma kitoje, pranešime nurodytoje, teritorijoje ar teritorijose, už kurios tarptautinius santykius ji atsako ar už kurias ji prisiima tarptautinę teisinę atsakomybę.

3. Visi pareiškimai, padaryti remiantis ankstesniąja dalimi, gali būti atšaukti pranešime minimų teritorijų atžvilgiu, laikantis šios Konvencijos 20 straipsnyje numatytos procedūros.

1. Konvencija galioja neribotą laiką.

2. Kiekviena susitariančioji Šalis gali denonsuoti šią Konvenciją, pranešdama apie tai Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

3. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo datos, kai Generalinis Sekretorius gavo tokį pranešimą.

a) kiekvieną pasirašymą;

b) kiekvieno ratifikavimo rašto, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą;

c) kiekvieną šios Konvencijos įsigaliojimo datą pagal jos 17 straipsnį;

d) kiekvieną gautą pranešimą pagal 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas;

e) kiekvieną pranešimą pagal 20 straipsnio nuostatas bei kiekvieną denonsavimo įsigaliojimo datą.

Tai patvirtindami, atitinkamai įgalioti, žemiau pasirašiusieji pasirašė šią Konvenciją.

Sudaryta 1968 metų birželio 7 dieną Strasbūre prancūzų ir anglų kalbomis. Abu tekstai autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos Generalinis Sekretorius turi pasiųsti kiekvienai signatarei bei prisijungusiai valstybei patvirtintus nuorašus.