Dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus

Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2025 m sausio 27 d. Nr. 10G-270 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės ir Prekių skyriaus patarėjos Ilonos Mitkevičienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojos I. P. (toliau – Vartotoja) ir UAB „Topo grupė“ (į. k. 134777619, buveinės adresas: R. Kalantos g. 32, Kaunas; toliau – Pardavėjas), dėl Vartotojos iš Pardavėjo įsigyto šaldytuvo „LIEBHERR CNf 5703 4016803090953“ (toliau – Prekė), galimai netinkamos kokybės, ir tuo pagrindu Vartotojos keliamo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (599 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidas (190 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-11-03 gavo Vartotojos prašymą (reg. Nr. 7G-11478) ir 2024-11-11 papildomus dokumentus (reg. Nr. 5G-16426) dėl 2024- 08-18 iš Pardavėjo už 599 EUR įsigytos Prekės, galimai netinkamos kokybės, bei dėl Prekės pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidų (190 EUR) (2024-08-18 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (599 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidas (190 EUR). Vartotoja pridėjo Prekės būklę fiksuojančias nuotraukas. Prašyme Vartotoja nurodė, kad kreipiasi dėl iš Pardavėjo įsigytos Prekės netinkamos kokybės, t. y. Prekė kaupia drėgmę, todėl Prekės viduje formuojasi pelėsis. Atsižvelgdama į tai, Vartotoja 2024-09-19 kreipėsi į Pardavėją, reikalaudama grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus. 2024-09-20 Pardavėjas nurodė, kad Vartotojai būtina kreiptis į Pardavėjo įgaliotą garantinį servisą. 2024-09-26 Vartotoja papildomai pasikreipė į Pardavėją, teiraudamasi ar negali Prekės grąžinti. 2024-09-27 Pardavėjas atsakė, kad dėl konsultacijos ir techninio aptarnavimo detalių reikia susisiekti su prekės ženklą aptarnaujančiu servisu. 2024-11-07 Vartotoja dar kartą kreipėsi į Pardavėją, nurodydama, kad nori grąžinti įsigytą Prekę bei atgauti už ją sumokėtus pinigus. Anot Vartotojos, Prekės viduje pradėjo rinktis drėgmė ir formuotis pelėsis. Vartotoja nurodė, kad kreipėsi į servisą: „po dviejų savaičių sulaukiau specialisto, kuris apžiūrėjo šaldytuvą, nufotografavo viduje drėgmę ir pelėsį, pasakė, kad informuos apie tai“, tačiau Vartotoja atsakymo negavo.

2 Atsižvelgdama į tai, Vartotoja 2024-11-03 kreipėsi į Tarnybą su keliamu reikalavimu nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (599 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidas (190 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-11-12 kreipėsi į Pardavėją (reg. Nr. 4G-32535) ir pasiūlė su Vartotoja kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė iki 2024-11-22 pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojos prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamo reikalavimo. Tarnyba 2024-11-17 gavo Pardavėjo atsakymą (reg. Nr. 5G-16718), kuriame Pardavėjas nurodė, jog Prekės įsigijimo metu Vartotojai buvo suteikta pilna informacija apie Prekę, pateikta naudojimosi instrukcija. Prekė buvo parduota kokybiška ir atitinkanti jai keliamus techninius ir kokybės reikalavimus. Buvo suteikta valstybine kalba būtina, teisinga ir visapusiška informacija apie parduodamą Prekę (saugą ir kokybę, paskirtį, tinkamumo naudoti terminą, naudojimo ypatumus). Prekė parduota kartu su jai priklausančiais priedais tokios būklės, kuri atitiko Vartotojos išsirinkta pavyzdį. 2024-09-20 Vartotojos minėtiems trūkumams įvertinti Vartotojai pateiktas atsakymas kur kreiptis, kad būtų įvykdyta Prekės patikra. Prekė buvo perduota į autorizuotą „Help.lt“ servisą, (perdavimo priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Prekė patikrinta, techniškai tvarkinga. 2024- 10-11 pateiktos išvados. Apžiūros metu viskas veikia tvarkingai, jokių defektų neaptikta. Prekė yra pusiau NoFrost sistemos, t. y., šaldiklis yra NoFrost, o šaldytuvas standartinis, su rasojančia sienele. Prekės naudojimo instrukcijoje aprašyta kaip reguliuoti drėgmę; jeigu jos per daug, tai priklauso nuo to kaip dažnai Prekę atidaroma, kiek namuose yra drėgmės. Kuo daugiau drėgmės namuose, tuo daugiau kiekvieną kartą atidarius šaldytuvą išsiskiria garo, kuris kondensuojasi. Jeigu Prekė būtų visiškai NoFrost, oras būtų išsausintas automatiškai. Taip pat svarbu kokie produktai dedami į Prekę. Jeigu šiltas daiktas dedamas į šaltą aplinką, jis išskirs garą, todėl ant šaltų paviršių atsiranda drėgmė. Taip pat Vartotojai išsiųsta rekomendacija – maisto nelaikyti ant popieriaus, kuris sugeria drėgmę ir neišdžiūsta, nes tai sukuria puikią terpę daugintis bakterijoms. Atlikus apžiūrą, Prekė yra techniškai tvarkinga. Po pirkimo datos, mėnesį Prekė naudota, prarado savo prekinę išvaizdą, turi maisto kvapo. Remiantis serviso išvadomis ir dėl to, kad Prekė yra naudota, negalima patenkinti Vartotojos reikalavimo nutraukti pirkimo sutartį, grąžinti pinigus. Vartotoja informuota, ką reikia daryti, kai kaupiasi drėgmė, pakartotinai buvo išsiųstos instrukcijos. Pardavėjas kartu su atsakymu pridėjo įgalioto garantinio serviso išvadą, Prekės montavimo ir naudojimo instrukcijas. Pažymėtina, kad Pardavėjo pateiktoje garantinio serviso išvadoje nurodyta, kad: „Prietaisas patikrintas, techniškai tvarkingas“. Naudojimo instrukcijos 7 skyriaus „Įranga“ 7.7. punkte „Drėgmės reguliavimas“ nurodoma, kad „Drėgmę galite reguliuoti patys, reguliuodami stalčiaus dangtį. Stalčiaus dangtis yra iš karto ant stalčiaus ir gali būti uždengtas lentynomis arba papildomais stalčiais. Maža oro drėgmė: 1) Atidarykite stalčių. 2) Ištraukite stalčiaus dangtį į priekį. 3) Uždarius stalčių: tarpas tarp dangčio ir stalčiaus. 4) Oro drėgmė saugykloje sumažėja. Didelė oro drėgmė: 1) Atidarykite stalčių. 2) Nustumkite stalčiaus dangtį į galą. 3) Uždarius stalčių: dangtis gerai užsandarina stalčių. 4) Oro drėgmė saugykloje padidėja. Jei stalčiuje per daug drėgmės: 1) pasirinkite nustatymą «Maža oro drėgmė» arba 2) Pašalinkite drėgmę šluoste.“ Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Tiek Civilinio kodekso

3 6.2281 straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimas yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 13 straipsnyje, o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nurodytina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas (šiuo atveju – Komisija) privalo analizuoti ir pasisakyti dėl bylos dalyvių kiekvieno argumento, teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-04 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016). Analogišką poziciją taip pat yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas – teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Be to, Komisija pažymi, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Ginčo šalys gali reikšti savo poziciją ir teikti įrodymus, tačiau jų vertinimas ir sprendimo priėmimas yra ginčus nagrinėjančios institucijos (šiuo atveju – Komisijos) prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, Komisija, vertindama Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius

4 nustatančiomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl Vartotojos reiškiamo reikalavimo Pardavėjui – nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (599 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidas (190 EUR) – pagrįstumo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis. Komisija pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 1 dalimi, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą, t. y. numato sąlygas, kada vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 6.364¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. Be kita ko, vartotojui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį: 1) vartotojas turi grąžinti pardavėjui prekę pardavėjo sąskaita; 2) pardavėjas, gavęs sugrąžintą prekę arba vartotojo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, turi ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti vartotojui už prekę sumokėtą kainą (Civilinio kodekso 6.364³ straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Vartotoja Pardavėjo atžvilgiu kelia reikalavimą nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (599 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidas (190 EUR). Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, taip pat turi atsižvelgti ir į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-

5 23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per vienerius metus nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Aptariant šiame straipsnyje nurodytos daikto kokybės prezumpcijos taikymą, Komisija pažymi, kad tokiu atveju vartotojas turi įrodyti tik daikto neatitikimo egzistavimą (jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju) ir kad neatitikimas išaiškėjo per vienerius metus nuo prekės perdavimo. Tuo tarpu pardavėjas, įrodinėdamas ir siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad jis nėra atsakingas už Prekės trūkumus, turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po Prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti Civiliniame kodekse jam garantuojamomis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per vienerius metus nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumai buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1). Nurodytina, kad pardavėjas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu bei įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022). Primintina, kad Vartotoja kreipėsi dėl iš Pardavėjo įsigytos Prekės netinkamos kokybės, t. y. Prekė kaupia drėgmę, Prekės viduje formuojasi pelėsis. Pardavėjas nurodė, kad Vartotojos įsigyta Prekė patikrinta, techniškai tvarkinga. 2024-10-11 pateiktos išvados. Apžiūros metu viskas veikia tvarkingai, jokių defektų neaptikta. Vartotoja informuota, ką reikia daryti, kai kaupiasi drėgmė, pakartotinai buvo išsiųstos instrukcijos. Pardavėjas pažymėjo, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie produktai dedami į Prekę. Jeigu šiltas daiktas dedamas į šaltą aplinką, jis išskirs garą, todėl ant šaltų paviršių atsiranda drėgmė. Taip pat Vartotojai išsiųsta rekomendacija – maisto nelaikyti ant popieriaus, kuris sugeria drėgmę ir neišdžiūsta, nes tai sukuria puikią terpę daugintis bakterijoms. Vartotojai buvo suteikta valstybine kalba būtina, teisinga ir visapusiška informacija apie perduodamą Prekę (saugą, kokybė, paskirtį, tinkamumo naudoti terminą, naudojimo ypatumus). Komisija pažymi, kad Vartotoja neginčijo Prekės instrukcijos pateikimo fakto, nenurodė, kad trūko informacijos apie Prekės naudojimą ir priežiūrą. Komisija pažymi, jog įvertinus turimus duomenis, konstatuotina, kad nėra pagrindo abejoti Pardavėjo pateiktomis išvadomis, pagal kurias Vartotojos įsigyta Prekė neturi jokių gamybinių defektų. Komisija, įvertinusi ginčo nagrinėjimo medžiagą, atsižvelgdama į Vartotojos bei Pardavėjo pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad Prekė yra tinkamos kokybės, t. y. Vartotojos nurodyti Prekės trūkumai – labiausiai tikėtina – yra netinkamos Prekės eksploatacijos pasekmė, o Vartotojos reikalavimas nutraukti Prekės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (599 EUR) yra nepagrįstas. Komisija pasisakydama dėl Vartotojos išvestinio reikalavimo, t. y. prašymo atlyginti išlaidas, kilusias dėl Prekės pristatymo bei pratęstos garantijos įsigijimo, pažymi, jog nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Vartotoja teisės vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties ir atgauti sumokėtus pinigus neįgijo, Vartotojos reikalavimo dalis dėl išlaidų, kilusių dėl Prekės pristatymo bei pratęstos garantijos įsigijimo atlyginimo atmetama. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojos reikalavimas nutraukti Prekės

6 pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (599 EUR) bei atlyginti Prekės pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidas (190 EUR) – nepagrįstas. Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Atmesti vartotojos I. P. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti šaldytuvo „LIEBHERR CNf 5703 4016803090953“ pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už šaldytuvą „LIEBHERR CNf 5703 4016803090953“ sumokėtus pinigus (599 EUR) bei atlyginti šaldytuvo „LIEBHERR CNf 5703 4016803090953“ pristatymo (45 EUR) ir pratęstos garantijos išlaidas (190 EUR). Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė