Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2025 m. sausio 27 d. Nr. 10G-262 Vilnius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Paslaugų skyriaus patarėjos Evelinos Vilčinskienės (Komisijos pirmininkė), Paslaugų skyriaus vyresniosios patarėjos Linos Rakštelytės ir Paslaugų skyriaus vyriausiosios specialistės Dovilės Kazakevičiūtės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo M. P. (toliau – Vartotojas) ir UAB ,,MyBee Fleet“ (į. k. 302791089, adresas: Žalgirio g. 112-1, Vilnius) (toliau – Paslaugos teikėjas) dėl, Vartotojo teigimu, Paslaugos teikėjo nesuteiktos galimybės įsigyti automobilį PEUGEOT e-208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus nuomos sutarčiai ir, tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo atlyginti dalį sumokėtų įmokų už automobilio nuomą 11340,00 EUR. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-09-24 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-10206) bei 2024-10-02, 2024-10-23, 2024-11-04, 2024-12-10, 2024-12-08, 2024-01-13 prašymo papildymus (reg. Nr. 5G-14402, 5G-15528, 5G-16050, 5G-18025, 5G-17893, 5G-486) dėl Paslaugos teikėjo veiksmų, galimai pažeidžiančių Vartotojo teises ir teisėtus interesus. Pateiktame prašyme Vartotojas nurodė, kad 2021-09-03 su Paslaugos teikėju sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuomojosi automobilį PEUGEOT e-208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vartotojas akcentavo, jog automobilį nuomojosi dėl to, kad praėjus nuomos sutarties terminui, t. y. 3 metams, vartotojas turės galimybę įsigyti automobilį už papildomą priemoką 15549,00 EUR. Vartotojas nurodė, kad pasibaigus 3 metų nuomos sutarčiai, Paslaugos teikėjas nesuteikė galimybės Vartotojui įsigyti automobilį, kaip nurodyta sutartyje. Vartotojas pabrėžė, kad per 3 metus nuomos įmokų sumoje sumokėjo 22680,00 EUR. Vartotojas kreipėsi į Tarnybą ir prašo įpareigoti Paslaugos teikėją atlyginti dalį sumokėtų įmokų už automobilio nuomą 11340,00 EUR, kadangi pasibaigus nuomos sutarčiai, Paslaugos teikėjas nesuteikė galimybės Vartotojui įsigyti automobilį. Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-10-07 raštu (reg. Nr. 4G-28757) kreipėsi į Paslaugos teikėją ir pasiūlė su Vartotoju kilusį ginčą išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo sprendimo būdu, paprašė pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių ir keliamų reikalavimų. Tarnyba 2024-10- 07 raštu (reg. Nr. 4G-28756) taip pat informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo neteisminio nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jo procesines teises.
2 Tarnyba 2024-10-22, 2024-11-28, 2025-01-08 gavo Paslaugos teikėjo pranešimus ir paaiškinimus (reg. Nr. 5G-15426, 5G-17389, 5G-304), kuriuose Paslaugos teikėjas nurodė, kad 2024- 08-19 Vartotojas el. laišku pranešė Paslaugos teikėjui, kad pageidauja įsigyti automobilį už sutartyje nurodytą preliminarią kainą 15549,00 EUR. Paslaugos teikėjas tą pačią dieną informavo Vartotoją, kad automobilio parduoti negali ir, pasiūlė pratęsti nuomos terminą iki 2025 metų balandžio mėnesio, praėjus minėtam terminui – įsigyti automobilį. Vartotojas, Paslaugos teikėjo teigimu, nesutiko ir 2024-09-03 grąžino automobilį, 2024-09-24 Vartotojas iškėlė reikalavimą grąžinti pusę sumokėtų įmokų už nuomą. Paslaugos teikėjas paaiškino, jog Vartotojas netinkamai identifikuoja nuomos sutartį, kadangi tai nėra išperkamosios nuomos sutartis. Paaiškinimuose Paslaugos teikėjas pažymėjo, kad Paslaugos teikėjas sutartimi įsipareigojo suteikti Vartotojui teisę laikinai valdyti ir naudoti jo pasirinktą transporto priemonę sutartyje nustatyta tvarka, sumokant sutartyje nustatyto dydžio mėnesines nuomos įmokas už naudojimąsi transporto priemone. Paslaugos teikėjas informavo, jog sudaryta nuomos sutartis numato galimybę Vartotojui nuomos sutarties termino pabaigoje išreikšti pageidavimą Paslaugos teikėjui dėl nuomos objekto įsigijimo nuosavybės teise, sumokant apskaičiuotą automobilio įsigijimo kainą. Paslaugos teikėjas akcentavo, kad jis gali, tačiau neprivalo, suteikti teisę Vartotojui įsigyti nuomojamą transporto priemonę nuosavybės teise. Paslaugos teikėjas pabrėžė, kad Vartotojo mokamos mėnesinės nuomos įmokos jokiais atvejais nėra skiriamos nuomos objekto vertei dengti. Paslaugos teikėjas atkreipė dėmesį, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 6.477 ir 6.522 straipsnių nuostatas. Paslaugos teikėjas pažymėjo, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktą: „Nuomotojas taip pat gali (tačiau tai nėra Nuomotojo pareiga) sudaryti galimybę Nuomininkui bet kuriuo Prenumeratos termino momentu, tuo atveju, jeigu Nuomininkas iki to momento tinkamai vykdė Sutartį, įsigyti Transporto priemonę už atskirai Transporto priemonės įsigijimo dieną nustatytą rinkos kainą”. Paslaugos teikėjas nurodė, kad nesutinka atlyginti Vartotojo prašomos sumos, kadangi visa nurodytą laikotarpį teikė paslaugas. Be to, ginčo nagrinėjimo metu Paslaugos teikėjas informavo, kad aplinkybė, jos Paslaugos teikėjas automobilį įsigijo su parama, šiuo atveju, yra nereikšminga, kadangi Paslaugos teikėjo minėtus santykius reguliuoja tarp juridinių asmenų sudarytos sutartys, ne automobilio nuomos sutartis. Tarnyba 2024-12-08, 2024-12-10, 2025-01-13 gavo Vartotojo atsikirtimus (reg. Nr. 5G- 17893, 5G-18025, 5G-486), kuriuose Vartotojas nurodė, kad 2021-09-03 sudarė automobilio nuomos sutartį su tikslu įsigyti automobilį, t. y. Vartotojas nurodė, kad sutartį sudarė ne nuomos pagrindu, o įsigijimo – per 3 metus įsigyti automobilį pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą fiksuotą maksimalią sumą. Vartotojas akcentavo, jog, jei būtų žinojęs, kad nebus sudaryta galimybė įsigyti automobilį po 3 metų, nebūtų sudaręs sutarties. Vartotojas atsikirtimuose pažymėjo, kad sutartyje yra numatyta galimybė įsigyti automobilį, dėl to, Paslaugos teikėjas klaidina vartotojus pateikdamas dviprasmiškus sutarties punktus. Vartotojas akcentavo, kad dėl Paslaugos teikėjo veiksmų, t. y. pasibaigus sutarčiai neparduoto automobilio, Vartotojas patyrė nuostolius, dėl to, prašo juos atlyginti, kadangi, jei būtų žinojęs, kad Paslaugos teikėjas automobilio neparduos, nebūtų sudaręs sutarties. Vartotojas ginčo nagrinėjimo metu taip pat pateikė dokumentus, kuriais kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Komisija k o n s t a t u o j a Civilinis kodeksas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.“ Tiek Civilinio kodekso
3 6.2281 straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.“ Pažymėtina, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, nurodė, kad ,,Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.“ Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Paslaugos teikėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Paslaugos teikėjas yra verslo subjektas, vykdantis komercinę veiklą. Ginčo šalių sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiųjų sąlygų 3 dalyje nurodyta, kad sutarties specialiosios sąlygos ir bendrosios sąlygos yra sudedamosios ir neatskiriamos šios sutarties dalys ir jų visuma sudaro sutartį. Komisija atkreipia dėmesį, jog transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 2 dalies 2.1. papunktyje numatyta, kad sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka nuomotojas (Paslaugos teikėjas) įsipareigoja už prenumeratos mokestį suteikti nuomininkui (Vartotojui) teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę, o nuomininkas (Vartotojas) įsipareigoja už transporto priemonės prenumeratą mokėti nuomotojui (Paslaugos teikėjui) prenumeratos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Komisija šiame kontekste pabrėžia, kad prenumeratos mokestis, remiantis šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1 dalies 1.8. papunkčiu reiškia, kad jis yra suprantamas, kaip nuomininko (Vartotojo) mokamas nuomotojui (Paslaugos teikėjui) mėnesinis mokestis už transporto priemonės prenumeratą, kurio dydis nurodytas specialiosiose sąlygose. Komisija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties definiciją ,,prenumeratos mokestis“, sprendžia, jog ši sąvoka turėtų būti suprantama, kaip mėnesinis nuomos įmokos dydis. Komisija pažymi, kad šalių sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 2 dalies 2.10. papunktyje įtvirtina, jog nuomotojas (Paslaugos teikėjas) taip pat gali (tačiau tai nėra nuomotojo (Paslaugos teikėjo) pareiga) sudaryti galimybę nuomininkui (Vartotojui) bet kuriuo prenumeratos termino momentu, tuo atveju, jeigu nuomininkas (Vartotojas) iki to momento tinkamai vykdė sutartį, įsigyti transporto priemonę už atskirai transporto priemonės įsigijimo dieną nustatytą rinkos kainą. Komisija, įvertinusi šalių sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį, konstatuoja, kad Paslaugos teikėjas įsipareigojo už mėnesinį mokestį suteikti Vartotojui teisę laikinai valdyti ir naudoti automobilį, o Vartotojas įsipareigojo mokėti Paslaugos teikėjui mėnesio dydžio įmokas sulygtą laikotarpį. Be to, Komisijos vertinimu, šalys sulygo, kad Paslaugos teikėjas gali, tačiau neprivalo, pasibaigus nuomos sutarčiai, sudaryti galimybę Vartotojui įsigyti automobilį už to laikotarpio rinkos kainą. Taigi, darytina išvada, jog Paslaugos teikėjas, remiantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, neįsipareigojo parduoti automobilį pasibaigus nuomos sutarčiai Vartotojui, t. y. šalys sutartimi sulygo, jog Paslaugos teikėjas gali sudaryti galimybę įsigyti, tačiau neprivalo. Atsižvelgiant į tai, bei išanalizavus šalių sudarytos sutarties turinį, konstatuotina, jog Paslaugos teikėjas Vartotojui teikė ilgalaikės automobilio nuomos paslaugas. Taigi, savo esme, šalys sudarė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį, atitinkančią Civilinio kodekso 6.522 straipsnyje pateiktą apibrėžimą. Civilinio kodekso 6.522 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas
4 įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartimi, kartu šalys susitarė, kad Paslaugos teikėjas įsipareigoja už užmokestį išnuomoti Vartotojui turtą (bendrųjų sąlygų 2 dalies 2.1. papunktis). Civilinio kodekso 6.504 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina, jog sutartimi šalys sulygo dėl išnuomoto daikto tikslo (bendrųjų sąlygų 2 dalies 2.7. papunktis). Komisija pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju, taip pat taikytinos ir bendrosios nuomos ir jos sutarčių nuostatos, įtvirtintos Civilinio kodekso 6.477 straipsnyje - pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pažymėtina, kad ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip mišri sutartis, turinti transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, ilgalaikės nuomos požymių ir jai taip pat taikytinos bendrosios nuomos sutarčių teisės ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Ginčas tarp Vartotojo ir Paslaugos teikėjo iš esmės kilo dėl, Vartotojo teigimu, Paslaugos teikėjo nesuteiktos galimybės įsigyti automobilį PEUGEOT e-208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus nuomos sutarčiai ir, tuo pagrindu Vartotojo keliamo reikalavimo atlyginti dalį sumokėtų įmokų už automobilio nuomą 11340,00 EUR, pagrįstumo. Komisija, vertindama Vartotojo keliamą reikalavimą, grąžinti 11340,00 EUR automobilio nuomos įmokų sumą, kadangi, Vartotojo teigimu, Paslaugos teikėjas nesudarė galimybės Vartotojui įsigyti automobilį pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai, pažymi, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti, ar Vartotojas sudarydamas sutartį galėjo pagrįstai tikėtis, jog automobilį įsigys, t. y. ar sudarytos automobilio nuomos sutarties sąlygos suponavo Vartotojui išvadą, kad šis galės įsigyti automobilį ir, dėl to, Vartotojas nusprendė sudaryti sutartį. Komisija pabrėžia, kad, kaip išdėstyta aukščiau, šalys 2021-09-03 sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (bendrųjų sąlygų 2 dalies 2.1. papunktis) Paslaugos teikėjas įsipareigojo už mėnesinį mokestį suteikti Vartotojui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę, o Vartotojas įsipareigojo už transporto priemonės prenumeratą mokėti Paslaugos teikėjui mėnesinį nustatytą mokestį. Komisija atkreipia dėmesį, jog remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2 dalies 2.10. papunkčiu, šalys sulygo, kad Paslaugos teikėjas gali, tačiau neprivalo sudaryti galimybę Vartotojui įsigyti automobilį. Komisija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties turinį ir sąlygų atitiktį Civilinio kodekso nuomos teisės normoms, konstatuoja, jog šalys automobilio nuomos sutartimi susitarė dėl automobilio nuomos nuo 2021-09-03 iki 2024-09-03, tačiau neįsipareigojo, pasibaigus nuomos sutarčiai, sudaryti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. Paslaugos teikėjas, remiantis sutarties nuostatomis, neprivalėjo Vartotojui parduoti automobilį. Komisija, įvertinusi aukščiau išdėstytas nuostatas, sprendžia, kad Vartotojas, sudarydamas sutartį negalėjo pagrįstai tikėtis, kad pasibaigus nuomos sutarčiai Paslaugos teikėjas privalės automobilį parduoti, dėl to, Komisija, vertindama Vartotojo keliamą reikalavimą grąžinti 11340,00 EUR sumą už automobilio nuomą, Paslaugos teikėjui nepardavus automobilio po nuomos termino, konstatuoja, kad Vartotojo apsisprendimui sudaryti automobilio nuomos sutartį sutarties sąlygos neturėjo įtakos, dėl to, nėra pagrįsto pagrindo Vartotojui grąžinti dalį nuomos įmokų, kadangi sudarydamas sutartį Vartotojas sulygo, kad Paslaugos teikėjas neprivalo parduoti automobilį. Apibendrindama tai, kas išdėstyta aukščiau ir atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei šalių pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, remiantis nuomos bei vartojimo nuomos teisinius santykius reglamentuojančiomis nuostatomis, teismų praktika, Komisija sprendžia, jog Vartotojo keliamas reikalavimas grąžinti 11340,00 EUR yra nepagrįstas.
5 Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 3 dalies 9 punkto bei 28 straipsnio nuostatomis, n u t a r i a: Atmesti vartotojo M. P. prašyme keliamą reikalavimą paslaugos teikėjo UAB ,,MyBee Fleet“ (į. k. 302791089, adresas: Žalgirio g. 112-1, Vilnius) atžvilgiu, t. y. pripažinti vartotojo keliamą reikalavimą nepagrįstu dėl 11340,00 EUR sumos grąžinimo už automobilio PEUGEOT e-208, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos įmokas, Paslaugos teikėjui nepardavus automobilio po automobilio nuomos sutarties pasibaigimo. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Evelina Vilčinskienė
