Elektroninio dokumento išrašas VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBA VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS KOMISIJA NUTARIMAS DĖL (DUOMENYS NESKELBTINI) PRAŠYMO 2025 m. sausio 27 d. Nr. 10G-269 Vilnius Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija), susidedanti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Prekių skyriaus vedėjos Rasos Pupienienės (Komisijos pirmininkė), Prekių skyriaus vyresniosios patarėjos Jolantos Petrušauskienės ir Prekių skyriaus patarėjos Ilonos Mitkevičienės, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp vartotojo A. C. (a. k. nepateiktas, toliau – Vartotojas) ir UAB „Ea cargo terminal“ (į. k. 305289095, buveinės adresas – Perkūnkiemio g. 13-91, Vilnius, toliau – Pardavėjas), dėl įsigyto automobilio „2015 BMW 4 Series, 428 XI VIN: (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Prekė) atsisakymo ir tuo pagrindu Vartotojo Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (900 EUR) – pagrįstumo. Komisija n u s t a t o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2024-10-07 gavo Vartotojo prašymą (reg. Nr. 7G-10640), kuriame nurodyta, kad Vartotojas iš Pardavėjo nuotoliniu būdu įsigijo Prekę, už kurią Pardavėjui sumokėjo pradinę 900 EUR įmoką (avansą) (2024-08-27 mokėjimo nurodymo kopija). Bendra sutartyje nurodyta Prekės kaina – 3100 EUR bei papildomai Vartotojo mokami pridėtinės vertės, muito bei krovos mokesčiai. Vartotojas 2024-09-03 Pardavėją informavo, kad atsisako sudarytos Prekės pirkimo–pardavimo sutarties ir pareikalavo Pardavėjo grąžinti sumokėtus pinigus. Pardavėjas su Vartotojo reikalavimu nesutiko bei tvirtino, kad pagal sutartį Vartotojas sutiko sumokėti 900 EUR avansą, kuris yra negrąžinamas sutarties atsisakymo atveju. Vartotojas ginčijo, kad jokios sutarties negavo, todėl Pardavėjas minėtą sutartį persiuntė pakartotinai. Vartotojas Pardavėjui susirašinėjimo programėlėje patvirtino, kad pakartotinai persiųsta sutartis buvo gauta. Pardavėjui informavus apie planuojamą Prekės pristatymą, Vartotojas laikėsi savo reikalavimo nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus, tačiau Pardavėjas su Vartotojo reikalavimu nesutiko ir jo netenkino. Vartotojas, atsižvelgdamas į tai, kad Pardavėjas sumokėtų pinigų negrąžino ir ginčo nesprendė, su prašymu kreipėsi į Tarnybą ir Pardavėjo atžvilgiu reikalauja nutraukti Prekės pirkimo– pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (900 EUR). Tarnyba, ginčo išsprendimą taikiu būdu laikydama prioritetiniu vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tikslu, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi bei 25 straipsnio 9 dalimi, 2024-10-15 raštu Nr. 4G-29809 kreipėsi į Pardavėją, siūlydama kilusį ginčą su Vartotoju išspręsti taikiai, o nesutinkant su taikiu ginčo
2 sprendimo būdu, paprašė iki 2024-10-25 pateikti išsamius motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl Vartotojo prašyme nurodytų aplinkybių. Tarnyba taip pat 2024-10-15 raštu Nr. 4G-29811 informavo Vartotoją apie pradėtą ginčo nagrinėjimo procedūrą ir paaiškino jo procesines teises. Pardavėjas 2024-11-07 Tarnybai pateikė atsakymą, kuriame paaiškino, kad kitą savaitę pasigilins į Vartotojo pateiktą skundą bei pateiks atsakymą, nes šiuo metu Pardavėjas atostogauja. 2024-12-17 bei 2025-01-03 Vartotojas pateikė Tarnybai informaciją, kad ginčo situacija dėl Prekės nepristatymo ir pinigų grąžinimo neišspręsta. 2025-01-10 Vartotojas pateikė papildomus paaiškinimus dėl su Pardavėju kilusios ginčo situacijos. 2025-01-10 raštu Nr. 4G-944 Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 225 straipsnio 1 dalies 5 punktu, informavo ginčo šalis apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą. Komisija k o n s t a t u o j a Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad ginčus nagrinėjanti institucija paprastai ginčus nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kadangi Vartotojui internetu užsisakius Prekę ir už ją Pardavėjui sumokėjus 900 EUR avansą, tarp šalių (Vartotojo ir Pardavėjo) buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Pažymėtina, kad sutarties sudarymo fakto neginčijo nė viena ginčo šalis. Ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, Komisija, vertindama Vartotojo Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo pagrįstumą, vadovausis vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis taikytinomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis taisyklėmis. Taikytino reglamentavimo kontekste taip pat pažymėtina, kad šalių teisių ir pareigų ypatumai nustatyti ir tam tikroje specifinėje vietoje ar neįprasta forma sudarytų sutarčių atžvilgiu. Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje pateikiama nuotolinės sutarties samprata, pagal kurią, „Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones“. Remiantis minėta teisės norma, daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryšio priemones, yra pardavėjo ir pirkėjo (vartotojo) sutartis dėl daiktų pardavimo, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias), todėl tarp Vartotojo ir Pardavėjo sudaryta Prekės pirkimo–pardavimo sutartis yra nuotolinė sutartis, nes buvo sudaryta naudojantis ryšio priemonėmis, t. y. internetu. Atsižvelgdama į šią specifinę pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos
3 tarp Vartotojo ir Pardavėjo, formą, Komisija, vertindama Vartotojo keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, be kita ko, vadovausis Civiliniame kodekse įtvirtintomis nuotolinėms sutartims taikomomis nuostatomis. Komisija taip pat pažymi, kad vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Vartotojo įsigytos Prekės atsisakymo ir dėl to Vartotojo keliamo reikalavimo – nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus (900 EUR) – pagrįstumo. Vertindama Vartotojo reikalavimo pagrįstumą, Komisija visų pirma pažymi, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams pagal dvišalę pirkimo– pardavimo sutartį, jos šalims yra keliami reikalavimai laikytis, be kita ko, esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinių įsipareigojimų privalomumą taip pat numato principas pacta sunt servanda, be kita ko, reiškiantis, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Komisija, vertindama ginčą iš esmės, visų pirma pažymi, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių sudaryta sutartis buvo sudaryta naudojant ryšio priemones, t. y. internetu. Vienas šio specifinio sutarties sudarymo būdo ypatumas yra nuotolinės sutarties atsisakymo teisės institutas. Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalis numato, jog vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties <...> išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Minėta nuostata plačiau paaiškinta 2011-10-25 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB 40 konstatuojamoje dalyje, kurioje nurodyta, kad vartotojas turėtų galėti pasinaudoti teise atsisakyti sutarties ir prieš fiziškai įgydamas prekes. Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tokiu atveju, vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties <...> atsisakymą arba pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties, arba pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties formą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės). Šio straipsnio 2 dalyje yra pateiktas išsamus išimčių iš paminėtos teisės sąrašas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (ginče nurodytos Prekės įsigijimo metu galiojo 2014-07-22 Nr. 738 redakcija) 16 punkto nuostatas naudotos prekės, įsigytos turgavietėse, įmonių, vykdančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, patalpose ar teritorijoje, specializuotose (tik naudotoms prekėms skirtose) parduotuvėse ar skyriuose ir savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytose viešosiose vietose arba pagal nuotolines sutartis, taip pat sveriamos ir matuojamos prekės, kurios vartotojo pageidavimu buvo specialiai paruoštos, atpjautos, supjaustytos ir panašiai, gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus. Pažymėtina, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 16 punkte aprašyto pagrindo, leidžiančio pardavėjui nepriimti grąžinamos pagal nuotolinę sutartį įsigytos prekės, Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalyje nėra. Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Civilinio kodekso 6.228¹⁰ straipsnyje nėra suteiktas prioritetas Mažmeninės prekybos taisyklėms, sprendžiant apie pirkėjo teisę grąžinti prekes, įsigytas pagal nuotolinę sutartį. Komisija vertina, kad Vartotojas apie ketinimą atsisakyti sutarties pranešė Pardavėjui po 8 dienų nuo apmokėjimo už Prekę, todėl Vartotojas turėjo teisę ir galimybę atsisakyti nuotoliniu būdu iš Pardavėjo įsigytos Prekės bei tai atliko tinkamai ir laiku. Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka
4 užtikrinamosios funkcijos1. Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 116/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją2. Jei avansas neatlieka užtikrinamosios sutarties įvykdymo funkcijos, šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti, tačiau šiuo atveju pardavėjas turi teisę reikalauti atlyginti dėl prekės atsisakymo atsiradusius nuostolius, kuriuos turėtų konkrečiai pagrįsti. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjimo atveju Pardavėjas atsakymo Tarnybai nepateikė ir neginčijo avanso grąžinimo, o taip pat nenurodė jokių dėl Prekės atsisakymo atsiradusių (patirtų) nuostolių bei jų nepagrindė. Komisija, nagrinėdama ginčą iš esmės, papildomai pažymi, kad Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie teisę atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygas, terminą ir tvarką pagal šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnį, taip pat pavyzdinės sutarties atsisakymo formą arba informaciją, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybes, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties. Be kita ko, pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo tinkamai suteikta, tenka pardavėjui (Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 5 dalis). Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui Civilinio kodekso 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Vadovaudamasi aukščiau minėtomis Civilinio kodekso nuostatomis, įvertinusi Vartotojo pateiktą ginčo medžiagą, Komisija sprendžia, jog Vartotojui prieš sudarant sutartį nebuvo tinkamai suteikta informacija apie teisę atsisakyti sutarties, šios teisės atsisakymo įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka, o taip pat, kad jo sumokėta 900 EUR suma (avansas) atliks užtikrinamąją sutarties įvykdymo funkciją, todėl Vartotojas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir susigrąžinti sumokėtus pinigus. Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 6 dalis numato, kad kai sutartis nutraukiama, pardavėjas nedelsdamas turi grąžinti pirkėjui visas jo sumokėtas (šiuo atveju – avansinę įmoką) sumas. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, į Vartotojo pateiktą rašytinę ginčo nagrinėjimo medžiagą, įvertinusi faktą, jog dėl Vartotojo prašyme išdėstytų aplinkybių Pardavėjas ginčo nagrinėjimo metu nepateikė atsakymo ir neginčijo Vartotojo nurodytų aplinkybių bei vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, Komisija daro išvadą, kad Vartotojo reikalavimas nutraukti Prekės pirkimo– pardavimo sutartį ir grąžinti už nepristatytą Prekę sumokėtus pinigus (900 EUR), yra pagrįstas. 1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt. 2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 106/2010; ir kt.
5 Komisija, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu ir 28 straipsniu, n u t a r i a: Patenkinti vartotojo A. C. (a. k. nepateiktas) reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojo reikalavimą nutraukti automobilio „2015 BMW 4 Series, 428 XI VIN: (duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį „2015 BMW 4 Series, 428 XI VIN: (duomenys neskelbtini)“ sumokėtus pinigus (900 EUR). Įpareigoti UAB „Ea cargo terminal“ (į. k. 305289095, buveinės adresas – Perkūnkiemio g. 13-91, Vilnius) vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Įpareigoti UAB „Ea cargo terminal“ (į. k. 305289095, buveinės adresas – Perkūnkiemio g. 13-91, Vilnius) Tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą. Įpareigoti ginčo šalis pranešti Tarnybai, jeigu bus pareikštas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme nagrinėti ginčą iš esmės. Tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis Tarnybos nutarimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkė Rasa Pupienienė
