VYRIAUSIOJI TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJA
SPRENDIMAS DĖL (DUOMENYS NEBESKELBIAMI)STANISLOVO KIUDŽIO
2022 m. balandžio 13 d. Nr. KS-43 Vilnius
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, nariai Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas, įvertinusi aplinkybes dėl Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojo (duomenys nebeskelbiami, toliau – Tiriamasis)Stanislovo Kiudžio elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms ir išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą,
n u s t a t ė:
Tyrimo pagrindas ir dalykas
Komisija gavo prašymą įvertinti Tiriamojo Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Stanislovo Kiudžio elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms. Prašyme nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 22 d. Pasvalio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) svarstė sprendimo ,,Dėl Pasvalio sporto mokyklos turto nuomos, teikiamų paslaugų ir jų įkainių patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) projektą. Šio klausimo svarstymo pradžioje S. KiudisTiriamasis pareiškė nusišalinimą, nes jis yra policijos rėmėjas, o Sprendimas yra susijęs ir su šiais rėmėjais – jį priėmus, policijos rėmėjams atsiranda galimybė kartą per savaitę nemokamai naudotis minėtosios sporto mokyklos (toliau – Sporto mokykla) teikiamomis baseino paslaugomis, sporto ir treniruoklių salėmis. Tačiau savivaldybės meras pareiškė, kad nusišalinimas nepriimtas, kadangi Sprendimo projekte nėra kalbama apie policijos rėmėjus. Svarstant klausimą, projektą buvo pasiūlyta papildyti, – į nemokamai atitinkamomis paslaugomis galinčių naudotis asmenų sąrašą įtraukti ir policijos rėmėjus. Sprendžiant dėl Sprendimo projekto su minėtuoju papildymu S. KiudisTiriamasis nenusišalino ir balsavo už Sprendimą.
Komisijos prašoma įvertinti, ar dalyvavęs Sprendimo, galbūt susijusio su jo privačiais interesais, svarstyme ir dėl jo balsavęs S. KiudisTiriamasis nepažeidė Įstatymo nuostatų.
Komisija vertina, ar Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys S. KiudisTiriamasis, 2021 m. gruodžio 22 d. Tarybos posėdyje nenusišalinęs nuo Sprendimo, galbūt susijusio ir su jo privačiais interesais, svarstymo ir dėl jo balsavęs, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.
Nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. KiudisTiriamasis yra 2019–2023 m. kadencijos Tarybos narys.
2. Komisijai pateiktais duomenimis, S. KiudisTiriamasis yra Pasvalio rajono policijos rėmėjas. Pagal Lietuvos policijos rėmėjų įstatymą, policijos rėmėjo sutartis pasirašoma 3 metų laikotarpiui ir policijos rėmėjo prašymu sutarties galiojimas pratęsiamas tam pačiam laikotarpiui. Paskutinį kartą sutartis su Tiriamuoju, kaip policijos rėmėju, Stanislovu Kiudžiu pratęsta 2019-08-02.
2021 m. Pasvalio rajone buvo 14 policijos rėmėjų, įskaitant S. KiudįTiriamąjį.
3. Taryba 2021 m. gruodžio 22 d. nuotoliniame posėdyje svarstė Sprendimo projektą (projekto reg. Nr. T-261, posėdžio darbotvarkės klausimas Nr. 18). Šiuo sprendimu buvo pakeisti (ir nustatyti nauji) įkainiai už Sporto mokyklos teikiamas paslaugas dėl išaugusių komunalinių sąnaudų ir įsteigtų naujų paslaugų. Projekto rengimo iniciatorė – Sporto mokykla.
Tarybos posėdžio protokole ir vaizdo įraše užfiksuota, kad prieš pradedant svarstyti Sprendimo projektą S. KiudisTiriamasis pasisakė nusišalinąs nuo šio klausimo, nes jis yra policijos rėmėjas, o „mums teikiamos ten paslaugos“ (citata). Savivaldybės meras replikavo, kad nusišalinimas nepriimtas, nes Sprendimo projekte nėra kalbama apie policijos rėmėjus, ir papildomai nurodė, kad S. KiudisTiriamasis galės nebalsuoti, jeigu pasiūlymas įtraukti policijos rėmėjus visgi bus pateiktas.
Svarstant klausimą, vienas Tarybos narys pasiūlė papildyti Sprendimo projektą, – į eilutę, kurioje išvardinti asmenys (Pasvalio rajono policijos komisariato ir Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, 11- tas punktas), galintys kartą per savaitę nemokamai naudotis Sporto mokyklos baseino, sporto salės, treniruoklių salės paslaugomis, įtraukti ir Pasvalio policijos rėmėjus.
Savivaldybės meras teikė balsavimui Sprendimo projektą su atitinkamais papildymais. Už Sprendimą vienbalsiai balsavo 23 Tarybos nariai, įskaitant S. KiudįTiriamąjį.
Stanislovo KiudžioTiriamojo paaiškinimas
S. KiudisTiriamasis pateikė Komisijai paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad Tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. nuotoliniame posėdyje, prieš pradedant svarstyti Sprendimo projektą, manydamas, kad sąrašas asmenų, galinčių kartą per savaitę nemokamai naudotis Sporto mokyklos baseinu, gali būti išplėstas, įtraukiant į jį policijos rėmėjus, pareiškė nusišalinimą nuo šio klausimo. Posėdis buvo įtemptas, truko per 6 valandas, vyko daug diskusijų, svarstyta daug projektų. S. KiudisTiriamasis pripažino, kad balsavo už Sprendimą, bet patikino klaidingai manęs, kad balsuoja dėl kito darbotvarkės klausimo, ir dėl to apgailestauja.
Komisijos 2022 m. balandžio 13 d. posėdyje S. KiudisTiriamasis pakartojo teiktus paaiškinimus, pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi.
Teisinis veikos vertinimas ir motyvai
S. KiudisTiriamasis yra Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas – valstybės politikas, šios pareigos priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijai, todėl Įstatymas jam taikomas visos apimties (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas deklaruojančius asmenis įpareigoja teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas Įstatymo taikymo praktiką nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, jo normos yra formalaus pobūdžio, todėl Įstatymo pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų formaliųjų reikalavimų (2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, t. y. nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių interesų konfliktui išvengti: nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, sukeliančius interesų konfliktą. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas arba neigiamas nusistatymas, dėl kurio jis negali išlikti objektyvus ir nešališkas, todėl valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2624/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1394/2014; 2020 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020).
Vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1334/2014).
Interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.
Pagal Lietuvos administracinių teismų suformuotą praktiką, kiekvienu atveju konstatuojant, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014). Taigi interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad prieš svarstant klausimą dėl Sprendimo priėmimo S. KiudisTiriamasis pareiškė nusišalinimą ir paaiškino, kad Sporto mokykla teikia paslaugas policijos rėmėjams. Tačiau savivaldybės meras replikavo, kad pateiktame Sprendimo projekte nėra sprendžiama dėl policijos rėmėjų, jie nėra įtraukti, todėl nusišalinimas nepriimtas. Taip pat meras nurodė, kad S. KiudisTiriamasis galės nebalsuoti, jeigu pasiūlymas įtraukti į Sprendimą ir policijos rėmėjus būtų pateiktas. Svarstant Sprendimo projektą buvo pasiūlyta papildyti Sprendimo projektą ir išplėsti asmenų, kurie gali kartą per savaitę nemokamai naudotis Sporto mokyklos baseino, sporto salės, treniruoklių salės paslaugomis, sąrašą, – suteikti tokią teisę ne tik Pasvalio rajono policijos komisariato ir Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams, bet ir Pasvalio policijos rėmėjams. Savivaldybės meras patikslino, kad policijos rėmėjai bus įrašyti į 11-tą Sprendimo priedo (lentelės) punktą, ir teikė Tarybai balsuoti atitinkamai papildytą Sprendimo projektą. Visi 23 tuo metu posėdyje dalyvavę Tarybos nariai pritarė Sprendimui balsuodami už, įskaitant S. KiudįTiriamąjį, kuris yra vienas iš keturiolikos Pasvalio rajono policijos rėmėjų, taigi vienas iš nedidelės grupės asmenų, kuriems Sprendimu suteikta išskirtinė teisė (privilegija) kartą per savaitę nemokamai naudotis tam tikromis Sporto mokyklos paslaugomis.
Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad Sprendimas, dėl kurio buvo balsuojama Taryboje, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su S. KiudžioTiriamojo privačiais interesais. S. KiudisTiriamasis, kaip jis pats nurodo paaiškinime Komisijai, buvo pareiškęs nusišalinimą nuo šio klausimo manydamas, kad asmenų sąrašas gali būti išplėstas, įtraukiant ir policijos rėmėjus, bet, Komisijos vertinimu, tai jis padarė per anksti – tuo metu, kai formalaus pagrindo interesų konfliktui dar nebuvo, t. y. dar nebuvo pateiktas atitinkamas siūlymas dėl policijos rėmėjų (taigi ir paties S. KiudžioTiriamojo) įtraukimo į išskirtinėmis teisėmis (nemokamai) naudotis Sporto mokyklos paslaugomis galėsiančių asmenų sąrašą. Dėl to savivaldybės meras, pirmininkavęs Tarybos posėdžiui, ir pareiškė, kad „nusišalinimas nepriimtas“.
Toks savivaldybės mero pasisakymas galėjo suklaidinti S. KiudįTiriamąjį, nes nepriėmus nusišalinimo asmuo yra įpareigojamas (gali) dalyvauti procedūrose, nuo kurių jis reiškė nusišalinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi nusišalinimo nepriėmimo klausimą tokiu atveju sprendžia ne vienasmeniškai savivaldybės meras, bet Taryba kolegialiu sprendimu, remdamasi VTEK nustatytais nusišalinimo nepriėmimo kriterijais.
Kita vertus, savivaldybės meras, nors ir klaidingai įvardijęs, kad „nusišalinimas nepriimtas“, patikslino, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. kam nors iš Tarybos narių pateikus pasiūlymą įtraukti į Sprendimą ir policijos rėmėjus, S. KiudisTiriamasis galės nebalsuoti. Taigi už paskesnį elgesį (balsuoti ar nebalsuoti dėl Sprendimo) buvo atsakingas pats S. KiudisTiriamasis, juolab kad už tinkamą Įstatymo nuostatų vykdymą yra asmeniškai atsakingas kiekvienas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
S. KiudisTiriamasis pripažino, kad pabandęs nusišalinti vėliau vis tiek balsavo už Sprendimą, bet tai esą padarė dėl neapdairumo, manydamas, kad balsuojama dėl kito darbotvarkės klausimo. Pastebėtina, kad LVAT yra pasisakęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, turėdami pareigą nepažeisti viešojo intereso, privalo elgtis atsakingai, sąžiningai ir rūpestingai, vertinti savo veiksmų ar neveikimo pasekmes (2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-493/2013), taigi minėtasis S. KiudžioTiriamojo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
Kaip minėta, Sprendimas, papildžius jį nuostatomis, suteikiančiomis išskirtines teises Pasvalio rajono policijos rėmėjams, t. y. itin individualiais požymiais apibrėžtai nedidelei asmenų grupei, kuriai priklauso ir S. KiudisTiriamasis, kėlė jam (S. KiudžiuiTiriamajam) tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, todėl nepareiškus nusišalinimo nuo nurodytosiomis aplinkybėmis papildyto Sprendimo svarstymo, ko pasėkoje Taryboje jo nusišalinimo klausimas nebuvo svarstytas, jis privalėjo nebalsuoti dėl Sprendimo. Tačiau jis šios pareigos neįvykdė, balsavo už Sprendimą, todėl konstatuotina, kad tokiu būdu jis pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Atitinkamai Pasvalio rajono savivaldybės merui rekomenduotina imtis prevencinių priemonių, kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas, ir užtikrinti, kad tarybos narių pareikšti nusišalinimai būtų svarstomi šio įstatymo nustatyta tvarka – savivaldybės tarybai priimant kolegialų sprendimą, nedalyvaujant nusišalinimą pareiškusiam asmeniui.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi suformuota teismų praktika, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u s p r e n d ė:
1. Pripažinti, kad Tirtasis Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Stanislovas Kiudis, šios savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. posėdyje balsuodamas dėl sprendimo ,,Dėl Pasvalio sporto mokyklos turto nuomos, teikiamų paslaugų ir jų įkainių patvirtinimo“, kuris jam, kaip policijos rėmėjui, kėlė tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Rekomenduoti Pasvalio rajono savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad šios savivaldybės tarybos nariai tinkamai įgyvendintų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, ir užtikrinti, kad tarybos narių pareikšti nusišalinimai būtų svarstomi šio įstatymo nustatyta tvarka – savivaldybės tarybai priimant kolegialų sprendimą, nedalyvaujant nusišalinimą pareiškusiam asmeniui.
3. Sprendimo kopiją išsiųsti Stanislovui KiudžiuiTirtajam ir Pasvalio rajono savivaldybės merui.
4. Apie priimtą Komisijos sprendimą informuoti pareiškėjus ir Pasvalio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją.
5. Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotajam asmeniui dienos.
Komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas
